Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Klaipėda pajuto konteinerių deficitą

    Visame rytinės Baltijos jūros regione egzistuoja didžiulė konteinerių trūkumo problema eksportuojamoms prekėms, kuri aktuali ir Klaipėdai.

    Įprasta, kad importuojant prekes konteineriais, iškrovus jas, tušti konteineriai ne grąžinami, o toliau panaudojami eksporto prekėms.

    Tačiau rytinės Baltijos jūros regione ši įprasta konteinerių logistikos schema sutriko. Rusija dėl ekonomikos problemų gerokai mažiau perka konteineriais įvežamų prekių. Atsiliepė ir sutrikusi prekyba tarp Rusijos ir ES šalių. Tuo pat metu Rusija stengiasi daugiau savų prekių išgabenti į užsienį, ypač į trečiąsias šalis. Todėl ir susidarė didžiulis konteinerių deficitas.

    ...

    Dėl konteinerių deficito Baltijos jūroje netgi pradėjo plaukioti laivai su tuščiais konteineriais. Jie plukdo konteinerius iš Šiaurės Europos uostų, ko anksčiau nebūdavo. Dėl to nuo šių metų net kelis kartus jau branginti konteinerių gabenimo į rytinės Baltijos jūros šalis įkainiai.

    ...

    „Klaipėdos konteinerių terminalo“ vadovas Vaidotas Šileika teigė, kad tuščių konteinerių trūkumas Lietuvoje yra aktualus. Ji jaučia ir pati krovos bendrovė, nes teikdavo papildomą paslaugą – krauti krovinius į konteinerius. Dabar kai kurių krovinių krovimo į konteinerius veiklos teko atsisakyti dėl konteinerių stygiaus.

    „Pradžioje dar būdavo tušti konteineriai atgabenami iš Lenkijos, Šiaurės Europos uostų. Dabar jau ir didžiuosiuose Vakarų Europos uostuose susidarė konteinerių stygius“, - pastebėjo V.Šileika.

    Iš dalies ir eksportui skirtų konteinerių stygiumi aiškinama šiemet pirmąjį pusmetį aptirpusi Klaipėdos uosto konteinerių krova.

    Comment


      III vandenvietė – rakštis uosto plėtrai

      Jeigu iš Klaipėdos miesto pietinės dalies būtų iškeldinta III vandenvietė, Klaipėdos uostas išspręstu daugybę dabar egzistuojančių problemų dėl uosto veiklos teritorijų stokos. Prie dabar pietinėje dalyje numatytų 336 ha uosto rezervinių teritorijų būtų prijungta apie 290 ha III vandenvietės dalis ir susidarytų vientisa uosto plėtros zona. Įvertinus tai, kad netoliese yra privačios teritorijos, kurių savininkai anksčiau ar vėliau planuoja jose logistikos veiklą, susidarytų apie 1,5 mln. ha teritorijų, skirtų su uosto susietai veiklai.

      Tai gerokai padidintų Klaipėdos uosto patrauklumą. Į naujas teritorijas galima būtų pritraukti investuotojus iš Vakarų Europos ir Kinijos su savais kroviniais ir interesais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus yra minėjęs, kad besidominčių investicijomis į Klaipėdos uostą yra nemažai. Didžiausia uosto bėda – laisvų teritorijų stoka, kurios pritrauktų investicija.

      Iki 2017 metų planuojama parengti uosto bendrąjį planą. Rengiant jį jau turi būti atsakymai - ar uosto plėtrai pietinėje dalyje rakštimi tapusi III vandenvietė bus iškeldinta.

      ...

      „III vandenvietės iškeldinimas reikalingas ne vien uostui. Dalis Vilhelmo kanalo būtų užpilta ir iškasta naujai kampu ties Natūra 2000 teritorija prie planuojamo jachtklubo. Kanale tekėtų vanduo, jis prasivalytų ir būtų naudojamas plaukioti mažiesiems pramoginiams laiveliams“, - svarstė uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

      Jis pastebėjo, kad paviršinio vandenvietė Lietuvoje likusi vienintelėje vietoje – Klaipėdoje. Pagal galiojančius įstatymus ji anksčiau ar vėliau turės būti iškeldinta. Klaipėda turi idealią progą pradėti naudoti požeminį vandenį. Geologijos tarnyba yra nurodžiusi vietas nuo 30 iki 60 kilometrų aplink Klaipėdą iš kur būtų galima imti požeminį geriamą vandenį. Jo kiekiai yra pakankami.

      Klaipėdos meras V.Grubliauskas svarstytų III vandenvietės iškeldinimo variantus, tačiau nepritartų iškeldinimui, jei mieste kiltų vandens kaina ar pablogėtų jo kokybė.

      Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius mano, kad Klaipėdos miesto ir uosto interesai turės būti suderinti, kitaip graži idėja ir liks tik idėja.

      Comment


        Kviečia į nemokamas ekskursijas laivu

        http://www.ve.lt/naujienos/jura/kvie...laivu-1363506/
        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

        Comment


          Kokia Klaipėdos uosto vieta Šilko kelyje?

          Lietuva per Kazachstaną nori pasiekti Kiniją. Iš pastarosios laivas į Vakarų Europą atplaukia per 46 dienas. Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, gerai organizuojant traukinių judėjimą, ypač intensyvinant "Saulės" traukinio judėjimą, rezultatą būtų galima pasiekti per 16 parų, t. y. mėnesiu greičiau nei krovinį gabenant jūra.
          Tą, anot ministro, supranta ir Kinija, ir Kazachstanas, ir Lietuva. Tad Klaipėdos uostas galėtų atsiriekti savo pyrago dalį.

          Kinijos ir Kazachstano ekonomika auga labai sparčiais tempais. Pasak R. Sinkevičiaus, šioks toks lėtėjimas dėl bendrų pasaulinių tendencijų stebimas, bet vis dėlto 6-8 proc. augimas per metus ir 300 mln. tonų krovinių, kasmet atgabenamų į Kazachstaną, - neblogi rezultatai. "Manome, kad bent nedidelė tų krovinių dalis galėtų tranzitu keliauti per Lietuvą, t. y. per Klaipėdos uostą į Skandinaviją arba kitas Vakarų Europos šalis. Juo labiau kad ekonominis pagrindas tam yra, - sakė Lietuvos susisiekimo ministras.

          ...

          Klaipėdoje jau atverti vakariniai Šilko kelio vartai - atidarytas intermodalinis terminalas "Klaipeda - West Gate", kurio operatorė - Klaipėdos kompanijos "VPA Logistics" kartu su Kazachstano geležinkelių kompanija įsteigta bendra įmonė. Jis "Saulės" traukiniu jungs Lietuvą per Kazachstaną su Kinija. Kartu su Kazachstanu įkurta bendra įmonė Klaipėdoje, pasak Lietuvos susisiekimo ministro, yra pirmas iš realių žingsnių, pirmas realus veiksmas siekiant įgyvendinti Lietuvos tranzitinę politiką.

          ...

          Comment


            Klaipėdos uostas pagal krovą – antras Baltijos valstybėse

            Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis sausio-gegužės mėnesiais Baltijos valstybėse nusileido tik Rygos uostui, rodo pačių uostų paskelbti krovos duomenys.

            Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 15,562 mln. tonų krovinių - 4,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

            Krova Rygos uoste padidėjo 1,1 proc. iki 17,237 mln. tonų, Ventspilio - sumenko 13 proc. iki 11,781 mln. tonų, Liepojos - išaugo 0,2 proc. iki 2,266 mln. tonų.

            Talino jungtinio uosto krovos apimtys šiemet sausį-gegužę buvo 20,0 proc. kuklesnės - 10,403 mln. tonų.

            Būtingės naftos terminale perpilta 3,351 mln. tonų naftos - 19,8 proc. daugiau nei pernai sausį-gegužę.

            Comment


              Rytinės Baltijos uostai „buksuoja“

              Šiemet beveik visi rytinės Baltijos jūros uostai fiksuoja krovinių kritimą, todėl svarstomos galimybės, ką daryti toliau.

              ...

              Klaipėdos uoste daugiausiai nerimo yra dėl mažėjančios konteinerių, žemės ūkio produktų ir rūdų. Susinormalizavo jūrų keltais gabenamų krovinių krova. Atsigavo pastaraisiais metais nuolat kritusių naftos produktų krova.

              Klaipėdos uostas tiesiogiai konkuruoja su Rygos uostu ir nuo jo atsilieka. Staigiai šoktelėjęs į priekį pernai, šiemet Rygos uostas kol kas išlaiko teigiamą tendenciją.

              ...

              Klaipėdos uosto krovos kompanijose laikomasi nuomonės, kad kaip tik dabar prasideda aršiausia konkurencija dėl išlikimo rytinės Baltijos krovos rinkoje. Įprasta, kad kritiniais atvejais Klaipėdos uoste imamasi rinkos analizės ir ryžtingai brėžiamos naujos veiklos kryptys.

              Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija pasiūlė atlikti rytinės Baltijos uostų konkurencingumo studiją, kad Klaipėdos uoste būtų galima priimti teisingus sprendimus dėl tolesnio jo vystymo ir konkurencingumo.

              „Panašią situaciją kokia yra dabar, kai rinkoje vyko pokyčiai, turėjome 2006 metais. Tuomet buvo atlikta studija, kuri pasitarnavo vykdant uosto veiklą beveik dešimtmetį. Geopolitika veikia visų uostų dinamiką, todėl gera regiono konkurencingumo analizė Klaipėdos uostui būtų ypač reikalinga“, - dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

              Geros studijos kaina siektų apie pusę milijono eurų. Visiškai aišku, kad studija tiktai turėtų būti gili, išsami. Ji būtų reikalinga tiek uosto krovos kompanijoms, tiek valstybės institucijoms. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius siūlė studijos rengimo išlaidas valstybės institucijoms dalintis su verslu.

              Comment


                „Klaipėdos nafta“ pasirašė ilgalaikę sutartį su baltarusiais

                http://klaipeda.diena.lt/naujienos/v...3#.VYsYxbad7To
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  Klaipėdoje vyksta Kinijos ir Lietuvos ekonomikos forumas

                  Klaipėdoje lankosi kelių dešimčių asmenų delegacija iš tolimosios Kinijos. Svečiai dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos surengtame forume „Ekonominis diržas ir Šilko kelias – vizija ir perspektyvos“. Viena stambiausių Kinijos valstybinių kompanijų „China Merchants Group“ domisi galimybėmis investuoti Lietuvoje, Klaipėdos uoste.

                  ...

                  „Mes, Lietuva, turime gerai išplėtotą transporto infrastruktūrą ir logistikos centrų tinklą, galime pasiūlyti saugius, greitus įvairių krovinių pervežimus į Europos šalis tranzitu per Lietuvos teritoriją. O Klaipėdos uostas su savo moderniais terminalais yra pasirengęs tapti patikimu Kinijos verslo partneriu. Ateityje Klaipėdos uostas turi labai ambicingų planų plėstis, suformuoti naujus 1,5 tūkst. hektarų ploto sklypus pietinėje uosto dalyje, kur galėtų įsikurti gamybos ir logistikos klasteriai. Kitas mūsų siekis – išgilinti uostą iki 17 metrų. Iš viso į uosto plėtrą numatome investuoti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų“, – per forumo atidarymą kalbėjo ir svečius iš Kinijos sveikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                  ...

                  „Galime pasidžiaugti, kad Klaipėdos uostas buvo pripažintas vienu pagrindinių ES transeuropinių tinklų uostų. Tai mums ne tik pripažinimas, bet įsipareigojimas nenuleisti kartelės. Turime modernią infrastruktūrą, esame sparčiausiai augantys visame regione, konkurencingi. O tuo, tikimės, pasinaudos mūsų partneriai iš Kinijos. Juolab, kad Šilko kelias turi labai geras perspektyvas. Pavyzdžiui, jeigu jūrų keliu krovinio gabenimas iš Kinijos į Europą užtrunka 40 dienų, konteinerinis traukinys „Saulė“ iš Kinijos Lietuvą pasiekia per 10 dienų“, – sakė forumo moderatorius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

                  ...

                  Comment


                    UNESCO nori diskusijos dėl Klaipėdos uosto plėtros

                    Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) nori diskusijų, kokį poveikį Kuršių nerijai kelia Klaipėdos uosto plėtra, sako Lietuvos ambasadorius UNESCO Arūnas Gelūnas.

                    Anot jo, rudenį numatomos uosto vadovų ir UNESCO atstovų konsultacijos, kaip harmoningai plėtoti uostą. Ambasadoriaus teigimu, išspręsti šį klausimą yra laiko iki kitąmet Stambule vyksiančios UNESCO Paveldo komiteto sesijos.

                    „Uosto planai, kalbos apie gilinimą, papildomą plėtrą - pats uostas įsitikinęs, kad viskas yra korektiška, bet mums reikia tos diskusijos“, - sakė ambasadorius.

                    ...

                    Comment


                      Šilko kelias drieksis ir per Klaipėdą

                      Praėjusią savaitę Klaipėdoje viešėjusi gausi Kinijos valdžios bei didžiausių Kinijos bendrovių delegacija su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Jau ne paslaptis, kad kinai domisi galimybėmis investuoti Lietuvoje, sykiu atverdami atkuriamo Šilko kelio vartus per Klaipėdą į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) ir Europos Sąjungos šalis.

                      Klaipėdoje vykusios konferencijos "One Belt, One Road - Visions and Opportunities" metu svečiai iš tolimosios Kinijos buvo supažindinti su Lietuvos transporto ir logistikos galimybėmis, bendradarbiavimo perspektyvomis, investicine verslo aplinka. Jau aišku, jog artimiausiais metais kinai vis dažniau atsigręš į Lietuvą - ji turėtų tapti viena iš atkuriamo Šilko kelio stotelių.

                      ...

                      Comment


                        Terminalas ieško pamainos „Maersk“ kroviniams
                        „Maersk Line“ krovinių netekęs Klaipėdos konteinerių terminalas ieško naujų konteinerinių linijų. Šeštadienį terminalas priima „Yang Ming“ fiderinį laivą.

                        „Klaipėdos konteinerių terminale (KKT) rytoj prisišvartuos pirmasis 1.036 TEU talpos Taivano bendrovės laivas. Nuo šiol laivas į Klaipėdą atplauks kas savaitę. Klaipėdos uostas įtrauktas į naujos „Yang Ming“ laivybos linijos maršrutą Hamburgas–Gdynė–Klaipėda–Hamburgas“, – informuoja Vaidotas Šileika, UAB KKT generalinis direktorius.

                        „Ši Taivano bendrovė yra sena mūsų klientė, tačiau anksčiau šiame regione ji neturėjo savo laivybos linijos, naudojosi kitų vežėjų paslaugomis. Tai, kad atidarė savo laivybos liniją, yra puiki tolesnio bendradarbiavimo pradžia“, – tikina pašnekovas.

                        Anot p. Šileikos, geras ženklas, kad naujos linijos maršrute nėra Rygos: „Tai rodo, kad tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas „Yang Ming“ sieja būtent su Klaipėda ir ateityje galime tikėtis augančių krovinių srautų iš Pietryčių Azijos.“

                        Plačiau: http://vz.lt/article/2015/7/10/termi...#ixzz3fUOe2ViU
                        Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                        Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                        Comment


                          Trąšas kraunanti UAB Birių krovinių terminalas per artimiausius trejus metus planuoja 50 mln. Eur investicijas į terminalo technologinio pajėgumo didinimą. Šiuo metu bendrovė dirba maksimaliu pajėgumu ir nesiplėsdama nebegali priimti naujų krovinių.

                          Plačiau: http://vz.lt/article/2015/7/12/treju...#ixzz3fgbziP7X
                          Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                          Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                          Comment


                            Uostas pirks ypatingą žemsiurbę

                            Uosto direkcija paskelbė įsigysianti universalią žemsiurbę, kuri galės atlikti net keletą funkcijų. Kiek ji kainuos kol kas nežinoma.

                            Išsamią uosto žemsiurbės statybos techninę užduotį parengė Uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis ir Uosto direkcijos laivyno skyriaus viršininkas Gintaras Petreikis. Ji apima net 68 puslapius.

                            Pirmiausia į akis krenta, kad uostas planuoja įsigyti žemsiurbę, kuri be įprastinio dyzelinio kuro būtų varoma ir suskystintomis gamtinėmis dujomis. Tokios dviejų tipų degalų modifikacijos žemsiurbės yra retos. Turėti tokią žemsiurbę Klaipėdoje būtų itin naudinga, nes ji iš veikiančio suskystintųjų gamtinių dujų terminalo per numatytą Klaipėdos uoste sukurti laivų bunkeravimo dujomis sistemą galėtų gauti pigesnio ir ekologiškesnio kuro – dujų.

                            Kitas Klaipėdos uosto žemsiurbės išskirtinumas būtų tai, kad ji turėtų būti pritaikyta imti gruntą net iš 22 metrų gylio.

                            Kyla klausimas, kam reikalinga tokia žemsiurbė, jei uoste didžiausias gylis 15 metrų. Atsakymas paprastas. Pirma, uostą planuojama gilinti iki 16,5-17 metrų.

                            Kita vertus, uosto žemsiurbė galėtų siurbti smėlį ir iš atviros jūros. Jos iš jūros paimtas smėlis, galėtų būti skirtas pamaitinti paplūdimiams. Numatyta, kad žemsiurbė galėtų dirbti atviroje jūroje prie bangos iki 3 metrų iki 20 jūrmylių atstumu nuo Klaipėdos uosto.

                            Neatsitiktinai numatyta, kad iš žemsiurbės gruntas galėtų būti išpilamas per dugną. Taip pat numatyta sistema su vandeniu maišomą gruntą siurbliais išpurkšti į krantą.

                            Laivas prie kranto priplauktų iki 5 metrų gylio atstumu.

                            ...

                            Comment


                              Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
                              Terminalas ieško pamainos „Maersk“ kroviniams
                              „Maersk Line“ krovinių netekęs Klaipėdos konteinerių terminalas ieško naujų konteinerinių linijų. Šeštadienį terminalas priima „Yang Ming“ fiderinį laivą.

                              „Klaipėdos konteinerių terminale (KKT) rytoj prisišvartuos pirmasis 1.036 TEU talpos Taivano bendrovės laivas. Nuo šiol laivas į Klaipėdą atplauks kas savaitę. Klaipėdos uostas įtrauktas į naujos „Yang Ming“ laivybos linijos maršrutą Hamburgas–Gdynė–Klaipėda–Hamburgas“, – informuoja Vaidotas Šileika, UAB KKT generalinis direktorius.

                              „Ši Taivano bendrovė yra sena mūsų klientė, tačiau anksčiau šiame regione ji neturėjo savo laivybos linijos, naudojosi kitų vežėjų paslaugomis. Tai, kad atidarė savo laivybos liniją, yra puiki tolesnio bendradarbiavimo pradžia“, – tikina pašnekovas.

                              Anot p. Šileikos, geras ženklas, kad naujos linijos maršrute nėra Rygos: „Tai rodo, kad tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas „Yang Ming“ sieja būtent su Klaipėda ir ateityje galime tikėtis augančių krovinių srautų iš Pietryčių Azijos.“

                              Plačiau: http://vz.lt/article/2015/7/10/termi...#ixzz3fUOe2ViU

                              O buvo laikai kai ir "Lietuvos jūrų laivininkystė" turėjo savo konteinerinę liniją Baltijoje...
                              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                              Comment


                                Klaipėdos uostas apsisprendė pirkti brangų įrenginį
                                Po poros metų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbs sava žemsiurbė. Šis uostui būtinas modernus įrenginys kainuos maždaug 40 mln. dolerių.
                                „Išeiname į tiesiąją. Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje jau paskelbta planuojamos įsigyti universalios žemsiurbės techninė specifikacija. Ją planuojama pastatyti per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

                                Paruošiamieji darbai užtruko gana ilgai.

                                „Tai gana sudėtingas įrenginys, pats laivo dizainas pakankamai sudėtingas, dar sudėtingesnis tokio laivo komplektavimas. Beveik pusmetį vyko konsultacijos su įvairiomis didelę patirtį šioje srityje turinčiomis kompanijomis. Analizavome, kokią jėgainę laivas galėtų turėti. Po visų diskusijų nusprendėme, kad bus jėgainė, galinti naudoti ir dyzelinį kurą, ir suskystintas dujas. Pateikti skaičiai sukėlė nuostabą mums visiems – naudojant dujas, kaštai sumažės apie 40 proc. Tai labai didelis skaičius“, – aiškino A.Vaitkus.

                                Plieninio korpuso žemsiurbė būtų 70–80 metrų ilgio ir 16 metrų pločio su įmontuotu grunto siurbliu ir pakabinamu siurbliu bei greiferiniu kranu, kuris turėtų ne mažiau negu keturių kubinių metrų kaušą.

                                Kranu būtų galima iškelti iš dugno ir akmenis, pamestas laivų detales, pavyzdžiui, inkarus. Darbus būtų galima atlikti 22 metrų gylyje. Laive taip pat būtų sumontuotos dvi nuleidžiamos teleskopinės kojos.

                                Pasak A.Vaitkaus tokia žemsiurbė būtų itin naudinga, nes ji iš suskystintų gamtinių dujų terminalo per numatytą Klaipėdos uoste sukurti laivų bunkeriavimo dujomis sistemą galėtų gauti pigesnio ir ekologiškesnio kuro – dujų.

                                Žemsiurbė galėtų imti gruntą net iš 22 metrų gylio, siurbti smėlį ir iš atviros jūros, o juo – maitinti paplūdimius. Ji galėtų dirbti atviroje jūroje iki dvidešimties jūrmylių atstumu nuo Klaipėdos uosto, kai bangų aukštis – iki trijų metrų.

                                Numatyta galimybė su vandeniu maišomą gruntą siurbliais išpurkšti į krantą. Be to, laivo bunkeryje būtų galima kaupti nuo 1300 iki 1600 kubinių metrų grunto, o paskui jį nuplukdyti ir pilti į pakrantes.

                                Prie laivo turėtų būti sumontuotas iki 1,5 kilometro ilgio vamzdynas, kuriuo gruntas iš žemsiurbės keliautų tiesiai į krantą. Vėliau jį galima panaudoti uosto krantinių statybose ar kitoms reikmėms.

                                Kai reikia skubiai išvalyti grunto užneštą uosto teritoriją iki šiol buvo samdomos kitų šalių žemsiurbės. Tai brangiai kainuoja, nes artimiausiuose uostose jų taip pat nėra. Kainuodavo apie 800 tūkst. litų ar net daugiau.

                                „Įsivaizduokime, jei reikia iškasti nedidelį kiekį grunto, kiek jis pabrangsta. Be to, įsigijus tokią techniką būtų mažiau klausimų visų pirma mums patiems, ar teisingai paskaičiuotas iškastas kiekis“, – aiškino A.Vaitkus. Tokie laivai tarnauja apie 30 metų.

                                Manoma, kad žemsiurbė bus statoma Europoje. Patirties šioje srityje turi Olandijos, Belgijos specialistai.
                                http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...u-irengini.htm
                                Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                                Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                Comment


                                  Penktadieniais vykstanti nemokama ekskursija po Klaipėdos uostą.



                                  Comment


                                    Į Klaipėdos uostą atplaukė JAV karinis laivas

                                    Penktadienį į Klaipėdą atvyko Jungtinių Valstijų karinio laivyno eskadrinis minininkas „USS Jason Dunham“ (DDG-109).

                                    Jungtinių Valstijų ambasados teigimu, šis apsilankymas „demonstruoja besitęsiančias JAV karinių pajėgų pastangas stiprinti ryšius su NATO sąjungininkais ir regioniniais partneriais siekiant bendro tikslo užtikrinti taiką ir stabilumą Baltijos regione“.

                                    „Viešėdami Klaipėdoje dalyvausime įvairiuose bendruose su Lietuvos sąjungininkais renginiuose ir kiekviena iš šios gausios programos dalių suteiks daug naudos mano įgulos jūreiviams“, – pranešime spaudai teigė laivo įgulos vadas komandoras Darren Dugan (Darenas Duganas).

                                    JAV karinio laivo jūreiviai dirbs su įvairiomis bendruomenėmis, organizuos ekskursijas į laivą vaikams iš globos namų, skautams, laivybos klubams. Taip pat JAV jūreiviai lankysis Klaipėdos vaikų namuose, rekreacijos bei reabilitacijos centruose ir dalyvaus sporto rungtyse su Lietuvos jūreiviais.

                                    „USS Jason Dunham“ išplaukė iš Norfolko uosto Virdžinijos valstijoje ir dalyvauja JAV 6-osios karinės jūrų flotilės operacijose Europoje.

                                    Klaipėdoje laivas viešės iki pirmadienio.

                                    Comment


                                      Ir fotografija pavymui...

                                      Comment


                                        „Klaipėdos nafta“ pirmą sykį priėmė naujos kartos biodegalus

                                        „Klaipėdos nafta“ pirmą kartą savo veiklos istorijoje sėkmingai priėmė bendrovių „Lukoil Baltija“ ir „Neste Lietuva“ dyzelinio kuro su bio dalimi krovinį.

                                        Savaitgalį per „Klaipėdos nafta“ terminalą perkrautas naujas bendrovių „Lukoil Baltija“ ir „Neste Lietuva“ produktas – dyzelinis kuras su bio dalimi (NExBTL). Priimtas iš tanklaivio naujojo naftos produkto kiekis sudarė apie 9 tūkst. tonų.

                                        „Nors naftos terminalas ir randasi geografiškai patrauklioje vietoje bei gali teikti itin profesionalių, operatyvių paslaugų portfelį, tačiau bendrovė nuolat ieško galimybių, kaip reaguoti į rinkoje vykstančius pokyčius. Dėl to partneriams išreiškus poreikį krauti naujos rūšies naftos produktą, bendrovė greitai ir efektyviai reagavo į technologinių galimybių pritaikymą tokios krovos vykdymui“, – teigė Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

                                        Pasak bendrovės vadovo, sėkmingai atlikus naujojo produkto perkrovą tikėtina, jog šios rūšies kuras nuolat pasieks naftos terminalą.

                                        Comment


                                          Dėlioja naujų uosto molų kontūrus

                                          Neseniai per audrą į uostą neįleistas kruizinis laivas „Mein Schiff 4“ dar kartą įrodė, kad Klaipėdoje būtina rekonstruoti molus.

                                          Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybė supranta, kad uostas turi būti pasirengęs priimti laivus ir esant rūstesnėms oro sąlygoms.

                                          To paties kruizinio laivo „Mein Schiff 4“ neįsileidimas į Klaipėdos uostą atnešė nuostolių turizmo verslui, sujaukė laivo keleivių planus.

                                          „Kad išvengtume tokių situacijų kaip su laivu „Mein Schiff 4“, būtina keisti molų konstruktyvą. Po rekonstrukcijos molai turėtų būti ilgesni, o kanalo kampas švelnesnis – šiandien į uostą norintiems įplaukti laivams tenka „laužti“ maždaug 25 laipsnių kampą. Tikimės, kad uosto vartai turėtų būti perstatyti iki 2020 metų, tam tikimasi gauti ES finansavimą. Jeigu mes nerekonstruosime laiku uosto vartų, ateityje galime turėti labai rimtų problemų“, – sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                                          ...

                                          Comment

                                          Working...
                                          X