Uostas

[Tylus]

Latvių pretenzija į tranzito lyderius

Rygoje surengtas Europos ir Azijos transporto ministrų susitikimas parodė, kad Latvija yra stipriausia regiono tranzito valstybė.

Didžiausi šio forumo Latvijos pasiekimai buvo tai, kad vyko susitikimai su Rusijos ir Baltarusijos transporto ministrais. Šių šalių kompanijos ir yra didžiausios Latvijos tranzito partnerės.

Klaipėdos uostui bene blogiausiu scenarijumi būtų pernelyg didelis Latvijos uostų suartėjimas su Baltarusijos krovinių savininkais. Jei baltarusiškos trąšos, įrengimai, iš dalies ir konteineriai keliauja per Klaipėdos uostą, tai naftos produktai renkasi Latvijos uostus.

...

[Tylus]

Uostas jau ruošiasi kaupti gruntą

Uosto direkcija, iškirtusi krūmus Smeltės pusiasalyje, šalia užteršto grunto aikštelės įrengs uosto akvatorijoje iškasto smėlingo grunto sandėliavimo aikštelę. Jis bus naudojamas naujoms teritorijoms formuoti, tarp jų - ir Kiaulės Nugaros salai sujungti su žemynine dalimi.

...

[Garbanele]

Laba diena. Norėjau paklausti, ar yra kur nors internete skelbiama kruizinių laivų, kurie šiais metais atplaukė ar turėtų atplaukti grafikas? Ačiū už atsakymą.

[groundzer]

Laba diena. Norėjau paklausti, ar yra kur nors internete skelbiama kruizinių laivų, kurie šiais metais atplaukė ar turėtų atplaukti grafikas? Ačiū už atsakymą.

http://www.portofklaipeda.lt/kruizin...sezonas-2015-m

[Tylus]

Klaipėdos uoste pradedami akvatorijos gilinimo darbai

Trečiadienį į Klaipėdos uostą atplaukia žemsiurbė, kuri nuo sąnašų valys uosto akvatoriją. Darbus už 2,896 mln. eurų atliks Belgijos gilinimo ir valymo bendrovė "Jan de Nul".

Kaip pranešė Klaipėdos uosto direkcija, numatoma išvalyti 600 tūkst. kubų grunto, bus valomas 13 kilometrų laivybos ruožas - darbai prasidės nuo Smeltės apsisukimo rato bei teritorijos ties suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu. Dėl to teks patraukti SGD laivą-saugyklą "Independence".

Su konkurso laimėtoja "Jan de Nul" uostas šiemet balandį pasirašė 2 metų sutartį. Tuomet uosto atstovė spaudai Dovilė Ringis BNS sakė, kad valyti nuo sąnašų akvatorijos dugną būtina, norint palaikyti projektinius gylius ir išlaikyti uosto konkurencingumą.

Olandijos įmonė "Van Oord Dredging and Marine Contractors" 2013 metais baigė didžiausius Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo ir platinimo darbus - ji iškasė 4,432 mln. kubų grunto, uosto plotis padidėjo iki 150 metrų, o gylis - iki 14,5 metrų. Tą kartą gilinimo darbai kainavo 36,87 mln. eurų.

Iki 2021 metų Klaipėdos uosto kanalo gylis turėtų siekti 17 metrų.

[Tylus]

Apie tą patį, tik iš kito šaltinio ir su fotografijomis.

Klaipėdos uostas – Dubajaus salų kūrėjo rankose

Trečiadienį į Klaipėdos uostą iš Belgijos atplaukė moderni kompanijos „Jan DE Nul N.V“ žemsiurbė. Jos kapitonas Robinas van der Windtas, aprodydamas laivo valdymo centrą, prasitarė, kad dalyvavo kuriant aštuntu pasaulio stebuklu vadinamas Dubajaus dirbtines salas. Ar kas nors panašaus atsiras ir greta Klaipėdos? Bent kol kas ne.

...

[Tylus]

Griežta aplinkosauga trikdo uosto plėtrą

Šiuo metu Klaipėdos uoste galioja patys griežčiausi kada nors uoste buvę aplinkosauginiai reikalavimai dėl ko negali būti valoma Malkų įlanka.

...

[Tylus]

Latviai taikosi į Klaipėdos trąšas

Latvijoje su pavydu žvelgiama į tai, kad Baltarusijos trąšos keliauja per Klaipėdos uostą ir bus bandoma šį krovinį pervilioti.

Bent jau taip galima suprasti pasiklausius Latvijos transporto ministro Andriso Matiso kalbų.

Jis gyrė Rygos uostą, kur krovinių siuntėjams suteikiamos sąlygos statyti savus terminalus ir peikė Ventspilio uostą, kur ministro nuomone, esanti stagnacija.

„Ventspilio uoste kalio trąšų krova šiais metais visiškai nukrito. Jei kalio trąšų terminalas priklausytų šio krovinio savininkams, jie būtų suinteresuoti juo naudotis. Jei terminalai veikia tik kaip tarpininkai, tuomet sunku įrodyti, kodėl reikia rinktis Ventspilį, o ne Klaipėdą“, - tikino Latvijos transporto ministras A.Matisas.

Toks Latvijos Vyriausybės narių žvilgsnis į Klaipėdos uostą nėra atsitiktinis. Latvijoje prasidėjo rusiškų krovinių netekties procesas, todėl ji meta žvilgsnius į kitus regiono krovinius ypač iš Baltarusijos.

...

[Tylus]

Lietuva gali tapti Kazachstano jūrų vartais Vakaruose

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, šiandien Astanoje susitikęs su Kazachstano investicijų ir plėtros pirmuoju viceministru Ženysu Kasimbeku (Jenis Kasimbek), išsakė Lietuvos poziciją dėl dvišalio bendradarbiavimo transporto sektoriuje plėtros ir perspektyvų.

...

Susitikimo metu buvo pasiūlyta aptarti krovinių tranzito Kinija–Kazachstanas–Lietuva galimybes.

Pasak ministro, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra pasirengęs tapti Kazachstano jūrų vartais Vakaruose. Iš Kinijos Urumči miesto per Kazachstano teritoriją į Klaipėdos uostą nugabenti kroviniai galėtų būti vežami toliau – į Centrinę ir Vakarų Europą, Skandinaviją.

...

[Tylus]

Uostą pagilins dar pusę metro

Klaipėdos uosto akvatorijos šiaurinėje dalyje vokiečių žemkasė per vasarą iškas 300 tūkst. kubinių metrų grunto. Toks patobulinimas sustiprins didžiųjų laivų navigacinį saugumą, rašo "Lietuvos žinios".

Šiemet per vasarą pagilinus šiaurinę uosto dalį puse metro - nuo 14,5 iki 15 metrų, bus žengtas dar vienas žingsnis siekiant 17 metrų gylio. Tokiu orientyru tapo įplaukos į Baltijos jūrą Didžiojo Beito sąsiaurio gylis ir tai, kad šis parametras pasiektas su Klaipėda konkuruojančiuose regiono uostuose.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su bendrove "Strabag Wasserbau" pasirašė sutartį, kurios vertė - 5,044 mln. eurų su PVM. Iki 2018 metų uostas ketina investuoti dar 332,7 mln. eurų į krantinių prieigų gilinimą ir parametrų pritaikymą prie kanalo, kad didieji laivai galėtų laisvai plaukioti ir švartuotis visame uoste.

[Eidvis]

Tas gilinimas tai kaip prakeiksmas uostui. Kainuoja žiauriai didelius pinigus, o pagilinus paaiškėja, kad pasikeitė laikai ir jau reikia didesnio gylio Gerai nors tiek, kad tai jau paskutinis gylis, nes didesni laivai pro Daniją nepraplaukia.

[Tylus]

Tas tiesa... Tačiau reikia pripažint, kad infrastruktūriniai postūmiai būtini, kroviniams reikia vis didesnių gylių - kad nepražiopsot vykstančių pokyčių konteinerių gabenimo rinkoje.

[Eidvis]

Man kažkaip rodos, kad Klaipėda jau veluoja su uosto gilinimu ir jau dabar praranda krovinius dėl to. Berods ir naujas MSC konteinerių terminalas, kuris turėjo tapti hub'u, dėl tų uosto gylių savo potencialo neišnaudoja. Kartu suprantama ir kokie nežmoniški pinigai eina į uosto gilinimą, per kelis metus virš milijardo litų nueis. Už tiek ir 'Independence' nusipirkt galima Tačiau kai jau pagaliau bus pasiekti maximalūs gyliai, tai uostas turėtų atsigauti, nes atsikratys pagrindinės savo problemos ir daugiau dėmesio ir pinigų galės pradėti skirti kitoms sritims. Gal yra žinių kada tas išsvajotas 17 m. gylis bus pasiektas?

[Tylus]

Vėluoja, ir gan smarkiai. Na, bet juk stovint vietoje ir nieko nedarant Klaipėda apskritai prarastų konkurencingumą, palyginti su kaimyniniais uostais.
O 'išsvajotas gylis' bus pasiektas negreit. Labai negreit. Net ranka nekyla įvardint numatyto termino. Tačiau laivybos versle tik apie 2020-uosius planuojami gana stiprūs pokyčiai, taip kad iki to laiko gal dar spėsim :-)

[Eidvis]

Galėtų pasiimt kreditą, kai dabar pigios palūkanos ir išgilint iki kokių 2018. Būtų pora metų ankščiau pasiektas reikiamas rezultatas, ir dėl mažų palūkanų tai nelabai ką ir pabrangintų.

[Tylus]

Ekonomikos krizė smigo į konteinerius

Regiono uostuose konteinerių apyvarta atsidūrė raudonoje grafoje ir žalios šviesos artimiausiu laiku čia nematyti. Europos Sąjungos ir Rusijos prekybos rezultatų pagerėjimo laukiama tik atšaukus sankcijas.

Per Klaipėdos uostą gabenami Rusijos kroviniai, pagal 2014 metų statistiką, sudarė vos 7 proc. visų krovinių, iki 3 mln. tonų, tačiau šiais metais jų dalis bus dar kuklesnė. Ypač konteinerių. Pagal tai, kaip mažėja konteinerių, galima spręsti, kokius nuostolius transporto sektoriui neša pernai pavasarį kilusi geopolitinė įtampa, stabdanti ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos vartojimo prekių importą.

...

Klaipėdos uostas pagal konteinerių apyvartą vis dar išlaiko aukštesnę poziciją negu Ryga, tačiau prekybai lėtėjant pranašumą gali prarasti. Per 4 mėnesius mūsų uoste krauta 146 660 sąlyginių konteinerių (TEU), 13 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, o Rygos nuosmukis visai nežymus – 0,4 proc., apyvarta siekia 125 545 TEU.

...

Klaipėdos uoste įvyko vidinis konteinerių persiskirstymas. Dėl sudaryto bendradarbiavimo aljanso tarp laivybos milžinių „MSC ir „Maersk“ linijos „Maersk Line“ laivai pastaruoju metu plaukia tik į bendrovės „Klaipėdos Smeltė‘ konteinerių terminalą, kurio savininkai susiję su kompanija MSC. . Todėl anksčiau su šia linija bendradarbiavusiam Klaipėdos konteinerių terminalui (KKT) balandis buvo prastas. Bet kompanija, pasak jos vadovo Vaidoto Šileikos, persvarą savo pusėje vis dar išlaiko.
KKT konteinerių terminalo netekimus turėtų sušvelninti negabaritinių ir sunkių krovinių krova. Šiais metais gauta nemažai užsakymų perkrauti vėjo jėgaines.

...

[Tylus]

Nuotraukose atskleistas uosto grožis

Uosto direkcijos paskelbtas nuotraukų konkursas „Klaipėdos uostas mano akimis“ pasiekė finišą. Šiandien, minint Europos jūrų dieną, buvo apdovanoti geriausių kadrų autoriai. Konkurso dalyvių nuotraukas ketinama pristatyti plačiajai visuomenei ir gražiausius kadrus sudėti į parodą. Pirmąją jų planuojama surengti Vilniuje, LR Susisiekimo ministerijoje.

Uosto direkcijos nuotraukų konkurso apdovanojimai atidarė ir naują ekskursijų po Klaipėdos uostą sezoną.

Konkursas „Klaipėdos uostas mano akimis“ matyt taps tradicinis ir dar labiau trauks naujai žvilgtelėti į Klaipėdos uostą.

...

[Tylus]

Startavo Klaipėdos uosto gilinimo darbai

Šią savaitę įsibėgėja Klaipėdos uosto laivybos kanalo akvatorijos dugno gilinimo darbai. Jie pradedami nuo 9 krantinės ir vyks iki uosto vartų. Darbus ketinama baigti rudenį, planuojama iškasti apie 300 tūkst. kubinių metrų grunto. Uosto laivybos kanalas bus pagilintas puse metro – nuo 14,5 iki 15 metrų. Juos atlieka Austrijos statybos milžinė „Strabag“.

„Pasirūpinti reikiamais gyliais tiek laivybos kanale, tiek prie krantinių būtina norint būti konkurencingiems ir siekiant priimti kuo didesnius laivus. Iki šiol didžiausias Klaipėdos uoste apsilankęs laivas buvo 317 metrų ilgio laivas „Celebrity Eclipse“. Jau kitą savaitę bus pagerintas didžiausio ir ilgiausio laivo rekordas. Birželio 4 dieną į mūsų uostą atplauks 324,8 m ilgio konteinervežis „MSC Charleston“, – pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Laivybos kanalo gilinimo darbai šiaurinėje uosto dalyje tik prasideda, o valymo – jau įgavo didžiulį pagreitį. Valymo darbus pietinėje uosto dalyje atlieka viena didžiausių pasaulio gilinimo ir valymo kompanijų „Jan DE Nul N.V“. Klaipėdos uoste ši belgų bendrovė darbuojasi pirmą kartą. Numatytų darbų apimtis – 600 tūkst. kubinių metrų sąnašų. Belgai įsipareigojo atlikti dėl gamtinių procesų atsiradusių akvatorijos dugno sąnašų pašalinimo darbus 13 kilometrų laivybos kanalo ruože.

„Dėl valymo darbų iš savo vietos buvo laikinai patrauktas laivas–dujų saugykla „Independence“. Valymo darbai vyko labai operatyviai ir sklandžiai, ši teritorija jau išvalyta ir laivas grąžintas į vietą. Šiuo metu darbus „Jan DE Nul N.V“ tęsia ties Smeltės apsisukimo ratu. Džiaugiamės tokiu operatyvumu ir kokybišku darbu“, – sakė Uosto direkcijos atstovai.

[Tylus]

Ekskursijos po Klaipėdos uostą - ant bangos

Šiemet vasarą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vėl organizuoja nemokamas, valandos trukmės ekskursijas - pasiplaukiojimą po uosto akvatoriją. Ši akcija sulaukė itin didelio populiarumo, tad netęsti jos tiesiog negalima.

Nemokamos ekskursijos laivu "Venus S", kuriame telpa 200 žmonių, tradiciškai startuos birželį ir vyks kiekvieną penktadienį du kartus - 10 ir 12 valandą. Būtina registracija. Laivas išplaukia paprastai iš Kruizinių laivų terminalo.

...

[Tylus]

Išaugusi krova lėmė dvigubai didesnes pajamas

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Klaipėdos naftos“ terminalo krova išaugo trečdaliu, o pajamos – beveik dvigubai. Rezultatų augimui didžiausią įtaką turėjo bendrovės pastangos pritraukti naujų klientų bei krovinių.

Bendrovei išplėtus klientų ratą ir atnaujinus bendradarbiavimą su „Belarusskaja neftenaja kampanija“ (BNK) pavyko pritraukti papildomus Baltarusijos gamyklų krovinius ir padidinti tranzitinių krovinių srautą, ypač šviesiųjų naftos produktų.

Prie krovos ir pajamų augimo prisidėjo ir tai, kad vienas iš didžiausių bendrovės klientų „Orlen Lietuva“ (OL) ženkliai padidino naftos produktų gamybą bei krovą bendrovės terminale, kadangi išaugo naftos produktų perdirbimo maržos. Visa tai lėmė, jog krovos rodikliai išaugo 31%.

...