Uostas

[Tylus]

Prie „Albatroso“ paminklo sustos keltai

Uosto direkcija rengiasi sutvirtinti Smiltynės krantą, taip rengiantis ateityje uoste galimam 17 metrų gyliui.

Smiltynės kranto sutvirtinimas prasidėtų nuo šiaurinės dalies. Šiuo metu rengiamas techninis projektas, pagal kurį būtų sutvirtintas 1584 metrų ilgio Smiltynės krantas ties Smiltynės gatve.

Šioje dalyje yra ir 85 metrų ilgio mažųjų laivų prieplauka su mediniais poliais ir gelžbetoniniu antstatu. Joje priimami keleivius iš Klaipėdos į Lietuvos jūrų muziejų plukdantys mažieji laiveliai.

Sutvirtinant Smiltynės krantą numatyta rekonstruoti ir mažųjų laivų prieplauką. Ji būtų pritaikyta priimti „Smiltynės perkėlos“ keltus „Smiltynė“, „Nida“ ir „Baltija“. Būtų įrengtos vietos, skirtos saugiai įlaipinti į keltus ir išlaipinti iš jų keleivius su dviračiais ir be jų.

Keltai sustotų netoli „Albatroso“ paminklo, skirto žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti.

Tuo pat metu būtų sutvarkyta ir aplinka prie paminklo. Dabar paminklas nuo sausumos atrodo nepriekaištingai, tačiau nuo vandens pusės jis tarsi neužbaigtas.

Visi pertvarkymai būtų rengiami ateityje uoste galimam 17 metrų gyliui. Realiai toks gylis Klaipėdos uosto šiaurinėje dalyje galėtų atsirasti apie 2020 metus.

[Jopapa]

Man tai įdomu,kodėl tik DFDS Lietuvoj veikia,kodėl neateina pas mus kompanija TALLINK su savo puikiais keltais?Kame čia reikalas,kad uždirbinėt pinigus turim Latvijai ir Estijai?

[Tylus]

Baltarusija teikia pirmenybę Klaipėdos uostui

Baltarusijai savo prekes gabenti per Klaipėdos uostą yra pigiau nei per Latviją, sako Baltarusijos užsienio reikalų viceministrą Aleksandras Gurjanovas.

"Vadovavomės ekonomine logika. (...) Kiekvienu atveju pragmatiškai apskaičiuojama ir nusprendžiama, per kurį uostą patraukliau vežti prekes. Akivaizdu, kad dėl įvairių priežasčių, pirmiausia dėl siūlomos gabenimo ir perkrovos kainos, taip pat dėl patogumo, dėl logistikos ir taip toliau, bene patraukliausi pasiūlymai gaunami iš Lietuvos ir Latvijos. Taigi nusvėrė ekonominiai dalykai. Dabartinėmis sąlygomis kiekviena kapeika turi būti pragmatiškai apskaičiuota, nes kapeika, kaip sakoma, rublį atneša", - interviu "Verslo žinioms" teigė A.Gurjanovas.

Pasak jo, 35 proc. Klaipėdos uoste perkraunamų krovinių yra baltarusiški, dar prieš kelerius metus baltarusiškų krovinių mastai siekė apie 8,9 mln. tonų, dabar -13 mln. tonų. "Iš dalies tai sietina su Baltarusijos Klaipėdos uoste įsigyta dalimi infrastruktūros. Kaip tarėmės su lietuviška puse, jeigu mes įsigyjame dalį terminalo pajėgumų, stengiamės tokia galimybe maksimaliai pasinaudoti. Štai pernai apie 93 proc. Baltarusijoje išgaunamo kalio, išvežamo į trečiąsias šalis, buvo transportuota per Klaipėdos uostą", - teigė A.Gurjanovas.

[Tylus]

Ryga ir Klaipėda – toliau lyderiauja

Rytinės Baltijos uostai pajuto skirtingą žadėtą Rusijos krovinių sumažinimą.

Tarp rytinės Baltijos jūros uostų šiemet išlieka panašios tendencijos kaip ir pernai – Klaipėdos ir Rygos uostų krova didėja, Talino ir Ventspilio mažėja. Skirtumas tik tas, kad Klaipėdos uosto krovos augimo tempai šiemet kol kas didžiausi. Pernai krovos tempą regione diktavo Rygos uostas.

Per pirmuosius du mėnesius Klaipėdos uoste krauta 5,96 mln. tonų krovinių arba 9 proc. daugiau nei pernai. Svarbiausia tendencija, kad Klaipėdos uoste daugėjo naftos produktų, trąšų, bet tuo pačiu metu mažėjo konteinerių, jūrų keltais gabenamų krovinių. Tai tie kroviniai, kurie susieję su vartojimo mažėjimu Rusijoje ir kitose regiono šalyse. Vien šiemet per pirmuosius du mėnesius Rusijos importas sumažėjo beveik 40 proc. palyginti su 2014 metų pradžia.

...

[Tylus]

Klojami Klaipėdos uosto ateities pamatai

Pradedama uosto bendrojo plano rengimo procedūra – paskelbtas konkursas parinkti šio plano rengėjui.

Uosto bendrasis planas apims dabartinę Klaipėdos uosto teritoriją, išorinį uostą ir uosto rezervines teritorijas.

Tai bus istorinis dokumentas, kokio iki šiol uostas neturėjo. Iki šiol planavimas vyko pagal bendrą Klaipėdos miesto planą. Jo rengimas dėl didelės apimties užtrukdavo ilgokai. Tai pristabdydavo uosto plėtrą.

Galimybes rengti vien uosto bendrąjį planą atvėrė 2013 metais priimti Lietuvos teritorijų planavimo dokumentų rengimo pakeitimai

Dabartinį Klaipėdos uosto bendrąjį planą keltinama parengti per 22 mėnesius po to, kai su rengėju bus pasirašyta sutartis.

...

[Tylus]

„Klaipėdos nafta“ ir BNK stiprina bendradarbiavimą

„Klaipėdos nafta“ ir „Belarusskaja neftenaja kampanija“ (BNK) po ilgo laiko tarpo atnaujino ilgalaikį bendradarbiavimą ir pasirašė tamsiųjų naftos produktų krovos sutartį. Šios sutarties pagrindu numatoma, jog BNK pagal tiesioginę sutartį gabens mazutą per „Klaipėdos naftos“ terminalą.

Remiantis naująją sutartimi, kovo mėnesį BNK planuoja tiesiogiai atgabenti perkrovai bandomąjį 30.000 t mazuto krovinį. Tikimasi, jog šios sutarties pagrindu bendradarbiavimas tarp kompanijų taps ilgalaikis. Be to, šiais metais „Klaipėdos nafta“ ir BNK jau aktyviai bendradarbiauja perkraunant baltarusišką benziną ir dyzeliną.

...

[Tylus]

KLASCO rezultatai atspindi tarptautinę prekybą

Kovo 27 dieną vykusiame koncernui „Achemos grupė“ priklausančios AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ eiliniame akcininkų susirinkime patvirtinti 2014 metų rezultatai. Pagrindinės veiklos pajamos sudarė 153 mln. litų, pelnas prieš mokesčius – 25 mln. 584 tūkst.litų. Dividendams išmokėti skirta 14 mln. litų (4 054 680 eurų) arba 0,32 euro vienai akcijai prieš mokesčius.

Didžiausia uosto stividorinių darbų įmonė 2014 metais perkrovė 12,2 mln. tonų krovinių, apyvarta nedaug atsiliko nuo 2013 metų, kai siekė 12,4 mln. tonų. 2013 metais bendrovė buvo uždirbusi 155 mln. tonų pajamų ir 28,7 mln. litų pelno.

„Jūrų prekyba vystosi ciklais. Pernai planavome panašų krovinių ir pajamų srautą kaip 2013 metais, tačiau prekybos tarp Rytų ir Vakarų lėtėjimas dėl taikytų sankcijų paveikė mūsų ro-ro terminalo darbą, nuo vasaros sumenko šio padalinio rodikliai. Trąšų, grūdų ir generalinių krovinių apyvarta išliko panaši kaip ankstesniais metais. Tarifus apsprendžia pasirašytos sutartys ir konkurencijos sąlygos, negautas pajamas gali kompensuoti tik nauji kroviniai, ko mes ir siekiame, tačiau tam reikia daugiau laiko ir investicijų. Modernizuojame krovos techniką, projektuojame naujus sandėlių ir aikštelių plotus Vitės kvartale, imsimės naujų projektų Smeltės pusiasalyje, todėl artimiausiais metais tikimės sugrįžti į ankstesnį krovos lygį ir kilti aukščiau, - teigia KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

[Tylus]

Molus reikia rekonstruoti kuo skubiau

Aplinkosaugininkai nereikalauja, kad būtų atliktas Klaipėdos uosto molų rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Vienas iš motyvų - molų būklė prasta, juos būtina kuo greičiau rekonstruoti. Tad Uosto direkcija jau pradeda vykdyti geotechninį molų monitoringą.

...

Pasak Uosto direkcijos Plėtros skyriaus viršininko Algimanto Kungio, molus rekonstruoti būtina dėl jų prastos būklės, vykstančio nuolatinio jų pamatų nuosėdžio, betoninėje molų dalyje atsirandančių įtrūkių ir t. t.

...

Molai nebus statomi nauji, senieji bus išardyti tik iš dalies. Jų ilgis rekonstrukcijos metu nesikeis: pietinis molas yra 1 320 m, šiaurinis - 595 m ilgio. Bus tvirtinamas tik jų pagrindas ir taip užtikrinamas stabilumas. Tam po vandeniu bus sukalta įlaidų sienutė. Toje vietoje, kurioje bus kalami įlaidai, bus iškasta 20 tūkst. kub. m grunto, kurį gruntovežiai išplukdys į jūrą.

...

[Creatium]

Tai neplatins, kaip suprantu?

[Eimantas]

Paaiškėjo: įtartini rusų sunkvežimiai keliaus į Afriką

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/l...frika-1333626/

[Tylus]

Uoste pradėjo viaduko statybą

Iki 2016-ųjų bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijoje ketinama pastatyti viaduką per geležinkelį. Tikimasi, kad taip bus išspręsta iš uosto išvažiuojančių sunkvežimių spūsčių problema. Šio tilto bendrovės vadovai esą laukia jau penkerius metus.

Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas pabrėžė, jog viadukas per geležinkelį "Klaipėdos Smeltėje" buvo numatytas 2011-ųjų pabaigoje patvirtintame šios teritorijos detaliajame plane.

"Kalbame apie bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijos, kurią dabar skiria geležinkelis, sujungimą tiltu. Visas automobilių eismas bus pasuktas per šį viaduką", – tikino A.Kamarauskas.

Išilgai Nemuno gatvės driekiasi 201-a geležinkelio atšaka. Anot Uosto direkcijos vadovų, krovinių srautai šiuo keliu yra labai išaugę. Per šį geležinkelį važiuoja visi vagonai, atvykstantys į Birių krovinių terminalą ar "Begą". Jų krovos apimtys pernai labai išaugo, o šiemet jas planuojama didinti iki 8 mln. tonų per metus.

Traukinių judėjimas labai apsunkina išvažiavimą ir įvažiavimą į bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritoriją. Dėl dažnai kursuojančių traukinių nuolat uždaromas eismas, todėl sunkvežimiai priversti laukti uoste arba už jo ribų.

Projektą finansuoja Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija, tačiau planuojama gauti ir ES paramą. Pradinė projekto kaina siekė beveik 20 mln. litų, arba 5,8 mln. eurų, tačiau po konkurso sumą pavyko sumažinti iki 3,5 mln. eurų be PVM. Sutartis pasirašyta pernai spalį, o darbus planuojama baigti 2016 m. birželį.

[Tylus]

Nebeliko kliūčių didinti krovą uosto pietinėje dalyje

Šiandien viešame renginyje oficialiai perduota eksploatuoti krantinės Nr. 144 infrastruktūra.
Pastačius kone kilometro ilgio geležinkelio kelią ir pripažinus jį tinkamu naudoti, Klaipėdos uoste nebelieka kliūčių išnaudoti visas krovos galimybes ir vykdyti komercinę veiklą ties krantine Nr. 144. Krantinė išnuomota bendrovei KLASCO, teritorija pritaikyta generaliniams, verstiniams ir biriems kroviniams krauti.

Pastatytos krantinės ilgis – 469 m, prie krantinių projektinis gylis – 11 metrų, iš viso nutiesta 931 m geležinkelio kelių. Bendra investicijų į geležinkelio kelius prie krantinės Nr. 144 vertė – 1,24 mln. Eur.

„Iki šiol 144 krantinėje vyko tik epizodinė krova, krovinių paieškas apsunkino nežinia, kada turėsime geležinkelį. Dabar, kai nutiesta geležinkelio atkarpa, KLASCO galės atlikti įvairias gamybines operacijas ir plėtoti kitų permainų Jūrų perkėlos terminale idėjas. Turime pasirašę sutartį dėl fosforitų iš laivo į vagonus krovos. Artimiausiomis dienomis paaiškės, kada atvyks laivas ir mus pasieks pirmoji šio krovinio siunta. Džiaugiamės, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pastaruoju metu atidžiai stebi infrastruktūros statybų eigą ir pirmiausia investuoja į tas vietas, kur sąnaudų mažai, o nauda juntama iš karto“, – sakė Audrius Pauža, KLASCO generalinis direktorius.

...

[Tylus]

Apie tą patį, tik iš kito šaltinio, ir su įdomiais skaičiais.

Malkų įlankoje – naujas krovinys

Šalia Malkų įlankos oficialiai pradėjo veikti 144 krantinė, kurioje Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) kraus naują krovinį – fosforitus.

Iš viso per metus planuojama iškrauti apie 12 laivų – per 200 tūkst. tonų fosforitų. Iš laivų jie bus kraunami tiesiai į vagonus.

144 krantinė uoste buvo rekonstruota 2009-aisiais. Tačiau krova prie jos vyko tik epizodiškai. Nebuvo geležinkelio, todėl sunku buvo sukaupti didesnius krovinių kiekius.

„Dabar, kai nutiesta geležinkelio atkarpa, KLASCO galės atlikti įvairias gamybines operacijas. Planuojame, kad laivas su fosforitais prie krantinių bus apie gegužės 15–17 dieną“, – aiškino KLASCO vadovas Audrius Pauža.

...

[Eimantas]

Pagaliau baigėsi ilgametė epopėja. Krantinė jau velniai žino kada pastatyta, geležinkelis irgi senokai nutiestas, ir tik dabar viskas oficialiai baigta...

[Tylus]

Uostas iš miesto perima gatves

Pastebima, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vis dažniau tenka vykdyti jai nebūdingas geležinkelių, kelių ar net elektros tinklų priežiūros funkcijas.

Uosto direkcija su Klaipėdos miesto savivaldybe susitarė, kad perims Nevėžio ir Senosios Minijos gatves. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas šį veiksmą pavadino „geromis permainomis uosto ir miesto santykiuose“.

„Sprendimas perimti šias gatves paspartins jų rekonstrukciją“, – komentavo uosto vadovas Arvydas Vaitkus.

...

[Tylus]

Klaipėdos laivyba jungsis su europine

Iki liepos 1 d. Uosto direkcija planuoja pakoreguoti krovinių (KIPIS) ir laivų priėmimo (LUVIS) sistemas derinant su Europos saugios laivybos agentūros sistema (SafeSeaNet).

Bus teikiami papildyti pranešimai apie pavojingus krovinius, laivų atliekas, atplaukiančių laivų saugumą. Numatyta KIPIS susieti su laivų tikrinimo sistemomis. Bus teikiami išsamesni laivų keleivių sąrašai, detalios pavojingų krovinių ataskaitos.

Papildomai planuojama įdiegti laivybos linijų susiejimo sistemas – bus skaičiuojami visi laivybos linijų plaukimai į Klaipėdos uostą. Tai ateityje gali sudaryti sąlygas koreguoti laivų rinkliavas taikant nuolaidų intensyviau uostu besinaudojančioms laivybos linijoms.

Numatyta tobulinti laivų apsilankymo Klaipėdos uoste rūšiavimą pagal krantines. Bus įdiegtos ir patikimesnės elektroninio parašo sistemos.

[Tylus]

Klaipėdos uostas – parodoje "TransRussia 2015"

Balandžio 21–24 d. Klaipėdos uostas penkioliktą kartą bus pristatomas Maskvoje (Rusijos Federacija) vyksiančioje jubiliejinėje XX-ojoje tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje bei konferencijoje "TransRussia 2015".

Klaipėdos uosto pristatymą parodoje "TransRussia" jau penkioliktą kartą inicijuoja ir koordinuoja Uosto direkcija. Klaipėdos uosto įmonės ir jų veikla pristatoma jungtiniame stende. 116 kv. m "salos" pozicijos dydžio uosto ekspozicijoje šiemet dalyvaus daugiau nei 12 įmonių: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), UAB KJKK „Bega“, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB „Vakarų krova“, UAB „Malkų įlankos terminalas“, UAB „Eurochem Logistics International“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „BPA“, UAB „Pamario dvaras“, UAB „Cis-Cargo“, „Limarko“ grupės įmonės (UAB „Limarko jūrų agentūra“ ir UAB „Baltkonta“).

...

[Tylus]

Norima pakeisti oro elektros liniją į Neringą

Klaipėdos jūrų uostas ieško galimybių plėtrai trukdančią oro elektros liniją per Kuršių marias į Neringą pakeisti kabeliu, tačiau kol kas nesutariama, kas projektą finansuotų.

Uosto direkcija siūlo elektros liniją susieti su planuojamu pietinių uosto vartų projektu - tiltu ar tuneliu per Kuršių marias, dėl to kalbamasi ir su bendrove "Klaipėdos nafta", trečiadienį rašo "Lietuvos žinios".

"Kabeliui nutiesti per Kuršių marias nuo 12-os atramos iki kontrolės posto Neringoje reikėtų 10,9 mln. eurų. Neseniai Energetikos ministerijoje dėl to surengtas pasitarimas, bet konstruktyvių sprendimų nepriimta. Nusprendėme diskusijoje paskelbti pertrauką. Kalbėjomės su bendrove "Klaipėdos nafta". Jai būtų įdomu turėti teritoriją Kiaulės Nugaros saloje, todėl šį klausimą reikia spręsti Vyriausybės lygiu", - Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdyje sakė jo vadovas Arvydas Vaitkus.

Uosto taryba pritarė, kad elektros perdavimo linija turi būti iškelta, nes ji trukdo būsimai uosto veiklai, o SGD laivų bunkeriavimas sunkiai įsivaizduojamas greta oro linijos. Kad uostui nereikėtų leisti pinigų, kurie skirti jo infrastruktūros projektams, siūloma ieškoti finansinių donorų iš šalies.

[Tylus]

Klaipėdos uoste – nauja konteinerinė linija

Į Klaipėdos konteinerių terminalą šiandien apie 18 valandą atplaukia pirmasis naujos fiderinės linijos Baltic Sea X-PRESS 2 laivas „HANNI“.

Baltic Sea X-PRESS 2 linijos operatorius yra didžiausia pasaulyje fiderinių pervežimų kompanija X-PRESS FEEDERS, valdanti 80 laivų ir teikianti fiderinių pervežimų paslaugas visame pasaulyje. Skirtingai nuo kitų fiderinių kompanijų, X-PRESS FEEDERS yra nepriklausomas fideris, neturintis savo konteinerių ir nekonkuruojantis su savo klientais.

Iki šiol X-PRESS laivai Baltijos jūroje jungė Roterdamą su Helsinkiu, Hamina-Kotka, Peterburgu, Ust-Luga, Talinu, Ryga. Klaipėdos uostas įtrauktas į naujos linijos Roterdamas - Ryga - Klaipėda - Roterdamas maršrutą. M/l „HANNI“ užsuks į KKT terminalą kiekvieną ketvirtadienį.

„Tokios kompanijos kaip KKT, Klaipėdos uostą išvedė į konteinerių krovos lyderius regione. Pernai Klaipėdos uosto krovinių konteineriuose (TEU) krovos augimas buvo didžiausias – siekė beveik 12 proc. Tai padėjo Klaipėdos uostui sustiprinti lyderio pozicijas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Vertindami paskutinių dešimties metų krovinių konteineriuose rezultatus, matome, kad tokių krovinių Klaipėdos uoste išaugo daugiau nei du kartus“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

[Arunasx]

Birželį Klaipėdoje – vandenynų laivas
AB „Klaipėdos Smeltė“, pernai vasarą baigusi įgyvendinti beveik 77 mln. Eur kainavusį tarptautinio konteinerių paskirstymo centro (angl. hub) projektą, tebelaukia, kada čia atplauks pirmieji vandenynų konteinervežiai. Pirmąjį planuojama priimti birželį, per oficialų naujojo centro atidarymą, kuriame ketina apsilankyti ir laivybos bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) prezidentas Diego Aponte.
http://vz.lt/article/2015/4/15/birze...ndenynu-laivas