Uostas

[Tylus]

Uostas projektuoja svajonių gylius

Uosto direkcija paskelbė konkursą, kuriuo numatyta pritaikyti krantines 17 metrų gyliui. Tai ilgą laiką buvo tik svajonėse.

„Uosto gilinimas iki 17 metrų prasidės nuo šiaurinės dalies. Tuo klausimu jau yra dirbama – duotos užduotys infrastruktūros tarnyboms. Per 2–3 metus šiaurinėje uosto dalyje turėsime 17 metrų gylius. Stebėsime, kaip į naujus gylius reaguoja kranto linijos. Su naujais gyliais eisime tolyn į uostą“, – aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

...

[Tylus]

Valtininkų nuo Kiaulės Nugaros salos nevaikys

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus nemano, kad pradėjęs funkcionuoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas bus problema už Kiaulės Nugaros salos žvejojantiems valtininkams. Tačiau jis yra įsitikinęs, jog parenkant planuojamos statyti mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos vietą buvusi padaryta klaida, kurią reikia taisyti.

...

[Tylus]

Ateitis - "Post Panamax" klasės uostas

Po ilgų diskusijų pagaliau žengtas pirmas žingsnis - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos uosto plėtojimo taryba nusprendė, kad Lietuvos uoste bus įgyvendinamas "Post Panamax" tipo laivų uosto projektas. Tam neužteks vien tik pagilinti uosto laivybos kanalą iki 17 m ir paplatinti iki 200 m, reikės rekonstruoti ir krantines, įrengti kranto infrastruktūrą ir suprastruktūrą. Toks sprendimas priimtas todėl, kad nieko nedarant apie 2020 metus krova uoste pradėtų mažėti.

...

[rytis001]

...

[Tylus]

Rusijos embargo įtaka Klaipėdos uoste

Klaipėdos uosto veiklai Rusijos draudimas iš ES įvežti didelę dalį maisto produktų beveik jokios įtakos neturėjo. Rugsėjį Klaipėdos uoste krautas rekordinis krovinių kiekis – 3 mln. 164 tūkst. tonų. Net 93,9 proc. daugiau nei pernai kauta trąšų, 52,2 proc. daugiau grūdų, 33,9 proc. daugiau žemės ūkio produktų, 24,6 proc. konteinerių, vertinant tonomis.

Gal tik jūrų keltais gabenamų krovinių kiekio sumažėjimas 12,9 proc. šiemet, palyginti su praėjusių metų rugsėju, liudytų apie vartojimo pokyčius regione. Šiemet rugsėjį per Klaipėdos uostą gabenta beveik 52 tūkst. tonų mažiau krovinių jūrų keltais. Rugsėjį buvo ryškesnis nei kitais mėnesiais šių krovinių sumažėjimo šuolis.

Nuo metų pradžios jūrų keltais gabenta 5,4 proc. mažiau krovinių nei pernai.

Kitas rodiklis, kuris atliepia Rusijos draudimus, yra šaldytų produktų gabenimas per Klaipėdos uostą. Šiemet rugsėjį šių produktų gabenta 7,6 proc. mažiau. Rusijos embargas šiam skaičiui įtakos turi, bet šaldytų krovinių mažėjimas prasidėjo dar prieš draudimų skelbimą.

[LAZAS_]

Nežinau ar yra atskira Smeltės Konteinerių terminalo tema, bet kelios Konteinerių Krovos Kranų nuotraukos





Šaltinis: http://www.delfi.lt/verslas/energeti...166488:5606625

[Tylus]

„Independence“ sutiktuvės apnuogino Klaipėdos uostą – būtina atnaujinti molus

Pirmadienį su didžiule euforija pasitiktas laivas-dujų saugykla „Independence“ ir jo įkandin jau kitą dieną bandomąjį dujų krovinį atplukdęs dujovežis „Golar Seal“ apnuogino Klaipėdos uosto netobulumus. Specialistai neabejoja, kad padidėjus dujovežių srautui būtina uosto molų rekonstrukcija.

Jau dvi dienas Klaipėdoje tvyro pakili nuotaika. Pro uosto vartus vienas po kito braunasi laivai milžinai. Tačiau visuomenė nė neįtaria, kad sąlygos, kuriomis milžiniški laivai įvedami į Klaipėdos uostą lemiamomis akimirkomis kvapą užgniaužia net ir labiausiai patyrusiems kapitonams.

Štai pirmadienį pro uosto vartus prasibrovęs laivas „Independence“ pakurstė svarstymus, kad būtina rekonstruoti uosto įplauką. Laivui pro uosto vartus leista plaukti tik prašvitus 6,3 mazgų greičiu. Jei vėjas būtų buvęs bent kiek stipresnis, laivas-saugykla vargu ar būtų galėjęs įplaukti. Būtų tekę laukti palankesnio oro.

Klaipėdos uostininkai suskaičiavo, kad laivybos saugumui būtinai molų rekonstrukcijai teks atseikėti 850 mln. litų.

Panaši situacija ir su antradienio rytą į Klaipėdą bandomąjį krovinį atplukdžiusiu dujovežiu „Golar Seal“.

Jo ilgis – 280,60 metro – tik keliais metrais nusileidžia „Independence“.

Tokiems laivams pro Klaipėdos uosto vartus manevruoti labai sudėtinga. O laivų milžinų, startavus SGD terminalui, Klaipėdoje tik daugės. Planuojama, kad dujovežiai į Klaipėdą kasmet užsuks iki 6 kartų.

Kad jų kelionės pro pro uosto vartus netrikdytų nepalankūs vėjai ir srovės, būtina platinti įplaukos kanalą ir tvirtinti povandeninę molų dalį. Tam Valstybinio Klaipėdos uosto direkcija per trejus metus yra numačiusi skirti 850 mln. litų.

[Tylus]

Laivai Klaipėdos uosto neišgąsdino

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai užtikrino, jog šių dienų išskirtinių laivų judesys uosto teritorijoje sunkumų nesukėlė.

„Didžiausias iššūkis yra milžiniškas visuomenės dėmesys. Jeigu kalbėti apie laivą ir jo parametrus – jis nėra išskirtinis. Tokio dydžio konteineriniai laivai į Klaipėdos uostą užeina jau metus laiko“, – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pašnekovo teigimu, šiemet į uostą atplaukęs „Celebrity eclipse“ yra daugiau nei 20 m didesnis už spalio 27-ąją atplaukusį „Independence“.

Vis dėlto minėtąjį kruizinį lainerį priimti buvo kiek lengviau nei SGD laivą-saugyklą, mat tada oro sąlygos buvo kur kas palankesnės.

„Matydamas eilę pasaulio uostų, galiu užtikrinti, kad mūsų locmanų, kapitono tarnyba yra aukščiausio pasaulinio lygio“, – pabrėžė A.Vaitkus.

...

[Eimantas]

„Independence“ sutiktuvės apnuogino Klaipėdos uostą – būtina atnaujinti molus

Rekonstrukcijos daromos su perspektyva į 5 ar 10 metų, o toliau nežiūrima. Nedaug praėjus po didelės uosto vartų rekonstrukcijos, vėl kitas poreikis. O tai ne tapetų klijavimas ar gipso kartono sienos išspyrimas.

[Tylus]

Sąlygos pamesti laivą uoste - nebepalankios

Prieš keliolika metų Klaipėdos uoste pamestų ir be priežiūros paliktų laivų buvo palyginti nemažai. Jie skęsdavo, juos reikėdavo gelbėti. Pasak Uosto direkcijos Teisės departamento direktoriaus Lino Rudžio, dabar sąlygos po remonto palikti laivą likimo valiai nebepalankios.

...

[Eimantas]

Penktadienį po pietų vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje pritarta tam, kad mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka, vadinamoji valčių prieplauka, būtų statoma naujoje vietoje. Posėdyje dalyvavę Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai - meras Vytautas Grubliauskas ir Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas - susilaikė.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai ne kartą yra pabrėžę, kad numatytoje vietoje statyti mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką netikslinga todėl, kad ten mažas 2,6 m gylis ir kasmet reikės gilinimo darbams išleisti, pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, vertinant optimistiškai, - apie 2 mln. Lt. Kyla klausimas – kas juos mokės?

http://www.ve.lt/naujienos/jura/del-...laike-1257087/

Uostas valčių prieplauką ketina statyti naujoje vietoje.

[Eimantas]

Pritarta augalų išsaugojimo eksperimentui

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...entui-1257379/

Bandys Smeltės botaniniame draustinyje saugomus augalus užveisti kitose vietose.

[Tylus]

Klaipėdos uoste bus dar vieni vartai

Klaipėdos uoste pradedami kurti uosto pietiniai vartai. Šiuo metu paskelbtas pietinių vartų techninės koncepcijos konkursas, įskaitant ir Mažųjų bei pramoginių laivų uosto statybą Kuršių mariose.

Dabar Klaipėdos uostas turi pradžią – vartus nuo jūros. Ateityje uostas turės ir aiškiai išreikštą pabaigą – vartus nuo Kuršių marių.

Tikėtina, kad tie vartai bus tolyn į Kuršių marias už Kiaulės Nugaros iki aplinkosauginės zonos „Natūra-2000“. Jau šiandien čia yra 110 kW elektros linija, pradeda veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, nutiestas vamzdynas, į Švediją besidriekiantis magistralinis elektros kabelis „Nord Balt“. Ta vieta tampa viena judriausių magistralių uoste.

Ateityje jos reikšmė dar didės. Vietoje senosios valčių prieplaukos, kur dabar sandėliuojamas iš uosto išsiurbtas užterštas gruntas, planuota įrengti krantines. Toliau prie Kuršių marių bus žadama statyti Mažųjų bei pramoginių laivų uostą.

Ties šia teritorija į Kuršių neriją turėtų būti tiesiamas tiltas. Naujausi siūlymai – užpilti Kiaulės Nugarą, sujungti ją su Smeltės pusiasaliu ir suformuoti „auksinę teritoriją“ suskystintųjų dujų terminalo plėtrai įrengiant papildomas dujų sandėliavimo talpas ir dujų konteinerių aikšteles.

Visos šios mintys ir bus konkrečiau sudėliotos pietinių vartų techninėje koncepcijoje.

...

[Tylus]

Uostas klimsta į pretenzijų maratoną

Šiuo metu teismuose su keliais rangovais nesibylinėjanti Uosto direkcija gali įklimpti į teismų maratoną su vokiečių kompanija „Strabag“.

Spalio 23 dieną Uosto direkcija iš kompanijos "Strabag" gavo pretenziją dėl 4 mln. 476 tūkst. litų. Tokia suma vokiečių kompanija įvertino nuostolius dėl sustabdytos Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos. Nuostoliai susidarė dėl to, kad buvo nupirktos, bet nepanaudotos statybinės medžiagos, priskaičiuotos darbuotojų darbo laiko ir kitos išlaidos.

Dar 2011 metais buvusi vokiečių kompanija "Josef Mobius Bau-Aktien Gesellshaft" (dabar "Strabag" laimėjo Uosto direkcijos skelbta konkursą dėl minėtos prieplaukos statybos. 2011 m. rugsėjį su ja buvo pasirašyta 38,5 mln. litų vertės sutartis. Tačiau dar tų pačių metų gruodį Uosto direkcija ją vienašališkai sustabdė. Tuomet Uosto direkcijai vadovavęs Eugenijus Gentvilas aiškino, kad sutartį sustabdė, nes Seimas pareikalavo sumokėti valstybei pusę Uosto direkcijos pelno.

...

[Tylus]

Spalį pasiektas visų laikų krovos rekordas

Šį spalį Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 24,3 proc.: iš viso krauta 3 652,8 tūkst. t (tame skaičiuje SkGD – 48,6 tūkst. t), t. y. 713,6 tūkst. t daugiau nei 2013 m. spalio mėn.

Tai absoliutus vieno mėnesio krovos darbų rekordas Klaipėdos uosto istorijoje. Ankstesnis rekordas fiksuotas 2011 m. spalio mėnesį – 3 298,2 tūkst. t.

2014 m. spalio mėnesį fiksuoti įspūdingi trąšų, grūdų ir konteinerizuotų krovinių (tiek vienetais, tiek tonomis) krovos rezultatus:

- trąšų krauta 1 085,8 tūkst. t, t. y. 403,1 tūkst. t arba 93,9 proc. daugiau nei 2013 m. spalį);

- grūdų krauta 596,0 tūkst. t – tai naujas grūdų krovos rekordas Klaipėdos uosto istorijoje (pokytis +90,5 proc. arba +283,1 tūkst. t nei 2013 m. spalio mėn.);

- konteinerizuotų krovinių (tonomis) krauta 511,3 tūkst. t (+19,8 proc. arba +84,3 tūkst. t nei 2013 m. spalį) – tai geriausias mėnesio rezultatas 2014 metais;

- konteinerizuotų krovinių (TEU) krauta 42 032 TEU – 9,4 proc. arba 3 615 TEU daugiau nei 2013 m. spalį.

[Tylus]

Parinkta nauja vieta gruntui gramzdinti jūroje

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengiasi būsimiems dideliems gilinimo darbams uoste. Be kitų dalykų, revizuotos ir grunto gramzdinimo vietos jūroje. Ko gero, kitų metų pradžioje bus patvirtinta ir nauja, trečioji, vieta, esanti už 15,6 km nuo jūros vartų. Be to, į artimąją sąvartą leista gabenti ir molingą gruntą.

...

[marivs]

Ne Klaipėda, bet ... puikus uosto ir miesto simbiozės pavyzdys. Čilė, Valparaiso.



interneto nuotrauka

[Eimantas]

Krantinių rekonstrukcijos – pagal naujus gylius

Šiuo metu rengiamasi kelių Malkų įlankos krantinių, kurios naudojamos krovai, rekonstrukcijai. Paskelbta 139 ir 140 krantinių techninių projektų rengimo procedūra. Krantines planuojama pradėti rekonstruoti jau 2015 metais.

Bendras šių rekonstruotų krantinių ilgis bus net 534 metrai. Rekonstruojama dalis sudarys apie 300 metrų. Šių krantinių rekonstrukcijos ypatybė ta, kad jas planuojama pritaikyti pagal naujus gylius. Malkų įlankoje norima priimti iki 250 metrų ilgio laivus, kurių vandentalpa – iki 100 tūkst. tonų. Tai jau naujos "Panamax" klasės laivai.

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...#ixzz3KeAKTpY9

[Tylus]

Uosto sistemos pritaikomos eurui

Euro įvedimas privertė koreguoti, pritaikyti, o atskirais atvejais ir atnaujinti uosto rinkliavų ir krovinių gabenimo sistemas.

Laivybai uoste valdyti yra sukurta informacinė sistema (LUVIS). Joje yra įvairioms rinkliavoms pritaikytos lentelės. Įvedus atitinkamus laivų parametrus, rūšis, automatiškai išmetamos laivų rinkliavų sumos.

Nuo 2015 m. sausio 1d. pradedant Lietuvoje naudoti eurą, keičiama ir rinkliavų skaičiavimo normatyvinės lentelės ir formos.

Sistemai perprogramuoti reikės papildomo laiko. Sistema pagal eurą jau turi pradėti veikti nuo Naujųjų metų. Tikimasi sklandaus perėjimo.

Pritaikant LUVIS sistemą darbui su eurais, bus atlikta ir daugiau programinių pakeitimų. Bus atnaujinamos atskiros sistemų dalys, naikinami, kai kurie iki šiol buvę reikalavimai arba įvedami nauji.

LUVIS sistema Klaipėdos uoste veikia nuo 2014 metų vasario. Įdiegti šią sistemą kainavo per 4,5 mln. litų. Ji buvo 100 proc. finansuojama ES lėšomis.

[Tylus]

Sudėtingi, bet pelningi metai

Svarbiausias laivybos linijas Baltijos jūroje į Klaipėdos uostą turinti Danijos kompanija „DFDS Seaways“ šiemet dirba pelningai. Tačiau metai buvo sudėtingi.

Pelninga veikla

Devynių mėnesių „DFDS Seaways“ pelnas siekė 59 mln. JAV dolerių. Tai net 19,8 proc. daugiau nei 2013 metais.

Kompanijos apyvarta per tą laiką siekė 602 mln. JAV dolerių. Tai 6,8 proc. daugiau nei pernai.

Kompanijos veikla sudaryta iš dviejų dalių – laivybos, kur apyvartos dalis apie 65 proc., ir logistikos dalies, kur apyvarta siekė apie 190 mln. JAV dolerių.

Jei prieš kelerius metus buvo akcentuojamas krovos pakilimas Baltijos jūros regione, tai dabar šis regionas yra tapęs probleminiu. Pagrindinis „DFDS Seaways“ augimas pasiektas didinant krovinių gabenimą tarp Didžiosios Britanijos ir Vakarų Europos šalių uostų.

„Krovinių gabenimo jūrų keltais augimas Europoje yra silpnas visose šalyse, išskyrus Jungtinę Karalystę, kur ir yra pagrindinės mūsų rinkos. Baltijos jūros regione mums pavyko sumažinti krovinių kritimus, kuriuos lėmė Rusijos ir Ukrainos konfliktas“, – komentavo „DFDS Seaways“ direktorius Nilsas Smedegardas.

Uždarinėjo linijas

Tuo pat metu „DFDS Seaways“ buvo priversta uždaryti kai kurias linijas. Rugpjūtį buvo uždaryta vos prieš du mėnesius pradėjusi veikti nauja laivybos linija tarp Klaipėdos ir Vokietijos Travemiundės uosto. Oficialiai aiškinta, kad šios linijos uždarymą lėmė paaštrėję prekybiniai santykiai tarp Rusijos ir ES.

Šiais metais „DFDS Seaways“ uždarė dar dvi linijas: rugsėjį – tarp Havro ir Portsmuto, o spalį – tarp Geteborgo ir Tilberio. Pirmoji linija buvo uždaryta todėl, kad ji jau kurį laiką dirbo nuostolingai. Uždaryti Geteborgo ir Tilberio liniją teko, kai buvo nutraukta sutartis dėl kompanijos „Stora Enso“ krovinių gabenimo.

Tendencijos – panašios

Krovinių mažėjimo tendencijos jūrų keltuose šiemet yra beveik visuose Baltijos jūros uostuose.

Vertinant tonomis, šiemet Klaipėdos uoste krauta 232 tūkst. tonų mažiau krovinių, kurie gabenti jūrų keltais. Tai sudarė 6 proc. mažiau nei pernai. Skaičiuojant vienetais, tai yra dėliojant jūrų keltais gabentus vilkikus ar puspriekabes, kritimas mažesnis – 3,9 proc. Arba šiemet per 10 mėnesių į Klaipėdos uostą jūrų keliais atvyko ar išvyko 8 618 mainų ar puspriekabių mažiau nei pernai.

Teigiamos tik keleivių plukdymo tendencijos. Jei pernai per 10 mėnesių per Klaipėdos uostą jūrų keltais atvyko arba išvyko 220 tūkst. keleivių, šiemet jų buvo 255 tūkst. Tai yra 15,8 proc. daugiau nei pernai.

Keleivių ir krovinių mažėjimo tendencijos jūrų keltuose fiksuotos ir Talino uoste.

Regione tik Latvijos uostai išlaikė teigiamas tiek keleivių, tiek krovinių gabenimo tendencijas.