Uostas

[RDA]

/\ Naujas šriftas?

gerai kad reikalai ten pajudėjo link pabaigos

[URBANISTAS]

Neturėjau ka veikt, tai žvaigždučių prirašiau O jei rimtai, nežinau kodėl taip tekstas įsikėlė..

[URBANISTAS]

Prisišvartavo naujasis Lietuvos laivas

Sekmadienį Lietuvos karinių jūrų pajėgų naujai įsigytas patrulinis laivas P11 prisišvartavo prie Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilės krantinės Klaipėdoje.

Gegužės 30 d. Danijos karinių jūrų pajėgų Korsioro laivų uoste vyko iškilminga patrulinio laivo perdavimo Lietuvai ceremonija. Joje dalyvavo Lietuvos ir Danijos karinių jūrų pajėgų vadovybės, šalių ambasadoriai, kiti svečiai.

Sutartis su Danija dėl dviejų daugiafunkcinių „Flyvefisken“ arba „Standart Flex 300“ klasei priklausančių patrulinių laivų pardavimo Lietuvai (su galimybe įsigyti ir trečiąjį laivą) buvo pasirašyta 2007 m. balandžio mėnesį.

Laivai daugiau kaip metus buvo remontuojami doke, kur visus darbus prižiūrėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai. Nuo balandžio pabaigos naujojo laivo vadas kapitonas leitenantas Alvydas Černiauskas su savo pavaduotoju Danijoje susipažino su laivo ypatumais, perėmė danų įgytą patirtį.

Nuo gegužės 13 d. laive apsigyveno ir naujoji 22 karių įgula. Kariai pratinosi prie naujų darbo vietų, stengėsi pažinti prietaisų panaudojimo galimybes ir aptarnavimo procedūrų subtilybes, „pajausti“ laivą. Kiekvieną dieną laivas išplaukdavo į jūrą, kur buvo atliekami manevravimo, kovos už gyvybingumą, šaudymo ir kiti mokymai.

Laivas patruliuos jūroje bei atliks paieškos bei gelbėjimo darbus. Įsigyti „Flyvefisken“ tipo laivai pakeis iš rikiuotės išvedamas Karinių jūrų pajėgų Kovinių laivų diviziono fregatas „Žemaitis“ ir „Aukštaitis“ bei „Storm“ klasės patrulinį laivą.

ve.lt

[URBANISTAS]

Uostas dairosi, kur plėstis


Sparčiai besiplečiantis uostas nebeišsitenka savo valdose. Būsimajam Keleivių ir krovinių terminalui ketinama paaukoti dar vieną pašonėje esantį pastatą.

Vakar miesto politikai palaimino uosto planus ir leido nugriauti negyvenamą namą Nemuno gatvėje.

Benamių prieglauda tapusiame pastate patalpas nuomojo bendrovė „Klaipėdos liftas“. Tačiau nuomos sutartis bus nutraukta iškart po to, kai paaiškės, kada namas bus griaunamas.

Opozicijos atstovai tikino, jog teisingiau būtų apytuštį pastatą išnuomoti, o gautomis pajamomis papildyti miesto biudžetą. „Uostas tik siekia sau naudos, bet kodėl taip elgiamasi su miestiečių turtu? Kas kompensuos šį praradimą?“ – klausė konservatorius Marius Usonis. Uosto direkcija rengiasi padengti pastato griovimo išlaidas. Generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas tvirtino, kad uosto plėtra naudinga ir klaipėdiečiams.

„Uostas ir toliau plėsis. Teks pamažu iškeldinti gyventojus. Tačiau atsiras daug naujų darbo vietų“, – paaiškino jis.

Šiemet dėl uosto plėtros bus nugriautas jau antrasis pastatas. Prieš kelis mėnesius Nemuno gatvėje nebeliko namo, kurio vietoje bus tiesiama geležinkelio atšaka.

kl.lt

[pauliaK]

Tie opozicijos atstovai pasirodė, kad yra visiški idiotai. Įdomu kas labiau papildys miesto biudžeta ar kažkokia nuomuojama benamių landynė ar nauji terminalai, kurie padidins keleivių ir apskirtai krovinių srautus mieste. Toks jau trumparegiškumas, kad net žodžių trūksta .

[URBANISTAS]

ATVYKO. Klaipėdos uostą pasiekė rekordinio svorio krovinys - iš Ispanijos atplukdyti du reaktoriai, sveriantys po 535 tonas. Šių išskirtinio svorio ir gabaritų įrenginių kelionę sausuma į AB "Mažeikių nafta" planuojama pradėti birželio 16-17 d. Esant palankioms sąlygoms krovinys kelionės tikslą pasieks per tris keturias paras.

Giedrė NORVILAITĖ

http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1212949074

20080609

[Adomux]

Kels paskutines skenduolių nuolaužas


Šiandien vakarop laukiama iš Nyderlandų atplaukiančio galingo plaukiojančiojo krano, kuris, jeigu oro sąlygos leis, penktadienį kels ties Melnragės molu nuskendusio laivo nuolaužas.

UAB "Garant" narai bandys iškelti paskutiniąsias 1986 metais nuskendusio laivo "Rudolf Breitscheid" nuolaužas.

"Tikiuosi, trečias kartas nemeluos - dukart jau buvome išsikvietę kolegas iš Nyderlandų su jų kranu, galinčiu pakelti 1 500 tonų, tačiau tiek 2006 metų rudenį, tiek pernai vasarą oro sąlygos neleido iškelti visų laivo nuolaužų", - sakė iškėlimo darbams vadovaujantis UAB "Garant" narų departamento vadovas Aleksandras Muchinas.

Pasak jo, jūroje, maždaug 8-10 metrų gylyje, yra likusi "Rudolf Breitscheid" mašinų skyriaus dalis. Jos svoris - apie 1 000 tonų, tačiau dėl smėlio sąnašų keliamas krovinys gali sverti ir 1 500 tonų.

"Maždaug du trečdalius laivo jau esame supjaustę ir iškėlę. Bet darbai po vandeniu vyksta labai sudėtingomis sąlygomis. Dėl prie jūros vartų susiduriančių srovių, dumblo nešmenų iš Kuršių marių matomumas gelmėje siekia tik apie 30 centimetrų. Mūsų bendrovės narai praktiškai apgraibomis atlieka laivo korpuso pjaustymo darbus, šalina smėlio sankaupas", - aiškino A. Muchinas.

Jei oro sąlygos bus palankios, per dvi dienas tikimasi 1 000 tonų sveriančias nuolaužas iškelti iš jūros dugno ir nugabenti į Klaipėdos uostą supjaustyti. Jei vėjas ir bangavimas darbus sutrukdytų, nuolaužų iškėlimas gali nusikelti dar metams.

"Deja, esame visiškai priklausomi nuo gamtos jėgų. Jei bangų aukštis siekia nuo 70 cm iki 1 metro, jau nebegalime leisti narų po vandeniu, o būtent jie turi pritvirtinti 10 centimetrų skersmens grandines prie laivo korpuso. Tokių kranų, koks dabar atvyksta iš Roterdamo, Europoje yra labai mažai ir jie turi labai intensyvius darbo grafikus. Todėl arba susitvarkysime per porą dienų, arba vėl turėsime laukti nežinia kiek, - sakė bendrovės "Garant" prezidentas Vasilijus Pigarevas.

"Garant" specialistų teigimu, supjaustyti nuskendusio laivo dar mažesnėmis dalimis ir iškelti be daugiatonio krano pagalbos praktiškai neįmanoma. Nuolaužos yra užneštos storu smėlio sluoksniu, kurį jau buvo bandyta išpūsti specialia įranga, tačiau Baltijos jūros srovės visą narų darbą pavertė niekais per vieną audringą naktį.

"Rudolfo Breitscheido" nuolaužos yra paskutinės laivų skenduolių liekanos prie Klaipėdos uosto vartų. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir UAB "Garant" pasirašytą sutartį, nuo 2005 metų iš laivybai pavojingo ruožo jau iškeltos 1954 metais nuskendusios baržos ir tanklaivio "Globe Assimi" liekanos.

"Vakarų ekspreso" informacija

[URBANISTAS]

Uosto direkcija vilioja statybininkus


Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija surengė tarptautinę konferenciją, kurios metu siekė sudominti Lietuvos ir užsienio rangovus dalyvauti konkursuose statybos darbams uoste atlikti.

Per 6 metus Uosto direkcija įvairiems projektams, išskyrus giliavandenį uostą ties Melnrage, numato išleisti apie milijardą litų. Iki 2013 metų vien akvatorijos gilinimo darbai uoste kainuos per 122 mln. litų.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, kiek naudinga buvo ši konferencija, bus galima pasakyti rudenį, kai paaiškės, kiek potencialių rangovų dalyvaus skelbiamuose konkursuose. Šiame renginyje dalyvavo nemažai konsultacinių kompanijų atstovų, neatmetama galimybė, jog jie atliko žvalgybos funkciją.

Konferencijoje buvo bandoma išaiškinti potencialiems konkursų dalyviams, kokie Klaipėdos uoste keliami reikalavimai projektų vykdytojams. S. Dobilinsko teigimu, Uosto direkcija norėtų, kad konkursuose dalyvautų kuo daugiau rangovų, idant būtų galima pasirinkti tuos, kurie sugebėtų geriausiai atlikti darbus. Tačiau akivaizdus ir kitas aspektas - ne paskutinį vaidmenį vaidina ir darbų kaina.

Palyginti su 2003 metais, statybos darbų kainos, turint omenyje ir metalo dirbinių, ir darbo jėgos, ir energetinių resursų pabrangimą, išaugo apie 40 proc. Be to, pastaruoju metu buvo pastebimas ženklus konkursų dalyvių skaičiaus mažėjimas. Mat daugelyje uostų vyksta įvairūs rekonstrukcijos ir statybos darbai, tad darbo statybininkams netrūksta.

Konferencijoje pristatyti du projektai Klaipėdos uoste, kuriems statyti jau kitą mėnesį bus skelbiamas konkursas. Tai būsimo keleivių ir krovinių terminalo pirso ir krantinių statyba (viso projekto vertė - per 250 mln. litų) bei naujo pirso ir 66-67 krantinių rekonstrukcijos I etapo darbai jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje (projekto vertė - per 140 mln. litų).

Konferencijoje dalyvavusios AB "Klaipėdos hidrotechnika" generalinis direktorius Kęstutis Zubrickas įspėjo būsimus projektų vykdytojus, kad dėl papildomų darbų įforminimo iškyla nemažai problemų ir šis procesas užsitęsia kartais net pusę metų.

Dalia BIKAUSKAITĖ

http://www.ve.lt/?data=2008-06-13&ru...&id=1213294800

[Adomux]

Kels paskutines skenduolių nuolaužas

Iškėlė, ruošiasi gabenti į uostą.

[Eimantas]

2008 06 12

Malkų įlanka. Teritorija nuo konteinerių terminalo link Tarptautinės jūrų perkėlos:
Dideli kranai Konteinerių terminale, dešinėje už tvoros Perkėlos kelynas (Draugystės GS).




Nebeliko romantiškos vietelės atvažiuoti su automobiliu ( ).


Matosi būsimos krantinės linija (locmanai ir kiti susiję su eismu turbūt nelabai bus patenkinti susiaurėjusia Malkų įlanka).




Technika:


Čia būsimoji 144-oji krantinė?
Ar ši teritorija nepatenka į Smeltės botaninio draustinio ribas?

[Fanas]

Dvigubai auga uosto "apetitas"

Nuo 2007 iki 2013 metų į Klaipėdos uosto infrastruktūrą planuota investuoti 740 milijonų litų. Pasikeitus situacijai, investicijas ketinama padidinti iki 1,5 milijardo Lt.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba birželio pabaigoje ketina svarstyti 2005 m. susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Klaipėdos uosto investicinės programos 2007-2013 metams pakeitimus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, programą tenka keisti todėl, kad labai pabrango statybos darbai, pasikeitė situacija uoste ir terminalų operatorių norai.

Pavyzdžiui, Smeltės pusiasalyje planuota statyti per 200 m ilgio 144 krantinę ir tam skirti 25 mln. Lt. Tačiau dabar atsirado būtinybė dar pridėti per 200 metrų ir į 470 m ilgio krantinę jau investuoti apie 60 mln. Lt. Šią krantinę ketinama baigti statyti jau kitais metais.

Anksčiau kasmet į uosto infrastruktūrą būdavo planuojama investuoti 100-150 mln. Lt, o dabar kasmet bus išleidžiama apie 200 mln. Lt. Šiemet numatoma investicijoms skirti apie 250 mln. Lt. Kai kuriems objektams planuojama panaudoti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

S. Dobilinsko manymu, planuotų lėšų panaudojimas turėtų pagerėti, nes dabar objektai, kurių projektai neparengti ir nesuderinti, nėra įtraukiami į Uosto direkcijos sąmatą.

Be to, anksčiau būdavo labai gaištamas laikas, kai konkursą laimėjęs rangovas pradėdavo rūpintis statybinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, plieniniais įlaidais. Kadangi jie rinkoje labai paklausūs, kartais iki tol, kol jie būdavo pristatomi į Klaipėdą, praeidavo ir pusė metų.

Dabar paskelbus konkursą statybos darbams atlikti kartu skelbiamas konkursas ir dėl statybinių medžiagų įsigijimo. Jame dalyvauja tik gamintojai, tad, be visų kitų dalykų, yra tikimybė, jog medžiagos bus perkamos pigiau. Uosto vadovo manymu, taip elgiantis sutaupoma apie 3 mėnesius laiko. Tokia praktika dėl plieninių įlaidų įsigijimo jau taikyta rekonstruojant 104 ir 143 krantines, ir ji pasiteisino.

Paklaustas, ar dabar padidinus investicinę programą uosto naudotojai jau bus patenkinti, S. Dobilinskas atsakė: "Jų norai labai dideli, nors ir pagrįsti. Tačiau uosto direkcija viena nepajėgi visų jų įgyvendinti".

Dalia BIKAUSKAITĖ

http://www.ve.lt/?data=2008-06-16&ru...&id=1213556948

[ValdasJ]

<...>

Čia būsimoji 144-oji krantinė?
Ar ši teritorija nepatenka į Smeltės botaninio draustinio ribas?

Tiksliai draustinio ribų nežinau, bet vertingiausia dalis yra betoniai blokai prie marių. Kita vertus ekologai neturi vieningos nuomonės ar verta tą draustinį ir toliau ten laikyti. Esmė ta, kad saugomieji augalai nėra reti, tiesiog auga jiems neįprastoje vietoje ir tuom yra savotiškai įdomūs.

[Adomux]

Draustinis tai "miškelis" (tarp kranų ir smėlio krūvos), kuris matosi priešpaskutinėje Eimanto nuotraukoje.

[Eimantas]

Draustinis tai "miškelis" (tarp kranų ir smėlio krūvos), kuris matosi priešpaskutinėje Eimanto nuotraukoje.

Tai tada čia netiksliai nurodytos jo ribos:
http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...atorijoje/2100

Vietoj jo krantinė bus? Įtartinai tyliai viskas vyksta.

[ValdasJ]

Draustinis tai "miškelis" (tarp kranų ir smėlio krūvos), kuris matosi priešpaskutinėje Eimanto nuotraukoje.

Atkreipk dėmesį į paskutinę pastraipą- apie jokius miškelius ten neužsiminta:

Smeltės botaninis draustinis.
Įkurtas 1988 m., siekiant išsaugoti retas halofilinių augalų bendrijas (Juncetum gerardii Nordhagen 1923). Botaninis draustinis yra industrializuotoje teritorijoje, driekiasi pagal pusiasalio rytinę ribą. Pietinį draustinio kraštą riboja Konteinerių terminalo teritorija. Nedidelė šiaurinė draustinio dalis ( apie 300 m ilgio ir 15 m pločio) yra Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje. Vakarinė riba remiasi į Perkėlos gatvę, rytinė - Malkų įlankos pakrantė. Kranto linijos ilgis palei Malkų ilanką - 1534 m, industrializacijos nepaliestas kranto linijos ilgis – 1162 m. Draustinio plotas - 2,8 ha.

Halofilinių augalų bendrijos paplitusios Eurazijos ir Šiaurės Amerikos druskingose augimvietėse. Šios bendrijos Lietuvoje paplitusios labai ribotai ir baigia išnykti. Statant Tarptautinę jūrų perkėlą Smeltės pusiasalyje buvo sunaikinta 0,5 ha halofilinė pieva kur augo dauguma Lietuvoje aptinkamų halofitų rūšių. Didżiausia išlikusi šių bendrijų santalka - Smeltės pusiasalyje, Smeltės botaninio draustinio teritorijoje.

Smeltės botaniniame draustinyje Malkų įlankos pakrantės juostoje yra retų ir saugomų augalų : trispalvio astro (Aster tripolium), pajūrinės pienažolės (Glaux maritima), druskinio vikšrio (Juncus gerardii), pajūrinės narytžolės (Triglocin maritimum) augavietės.

Botaninio draustinio Tyrimai buvo atlikti 3 stebėjimo vietose Atliekant Smeltės botaninio draustinio tyrimus, buvo siekta įvertinti retų augalų populiacijų būklę, susidarančias grėsmes bei išlikimo perspektyvas.

Draustiniui priklausanti Malkų įlankos pakrantė apaugusi paprastosios nendrės sąžalynais kiek rečiau auga melsvasis meldas, vietomis įsiterpia nedideli kupstinės šluotsmilgės, plačialapio švendro sąžalynai. Apie 40% kranto linijos lieka neužaugę makrofitais. Nemaža dalis Malkų įlankos kranto grįsta akmenimis. Trispalvis astras, pajūrinė pienažolė, druskinis vikšris, auga tik sausumos ir vandens sąlyčio juostoje. Likusią draustinio teritorijos dalį sudaro sausa pieva, kurioje dominuoja dirvoninis kietis, smiltyninis lendrūnas, paprastasis varputis, paprastoji šunažolė, auga dirvinė usnis.

http://gamta.klaipeda.lt/index.php?a...97dos%20mieste

[groundzer]

Laivų kapinyną nori paversti prieplauka

Eglė Kasperavičiūtė

Dabar, kai Klaipėdos uosto vartuose baigtos kelti nuskendusių laivų nuolaužos, žvilgsnis nukrypo į laivų kapines. Daug metų prie Smiltynės buvo laidojami seni laivai. Graži pakrantė liko apleista ir nenaudojama. Klaipėdos miesto savivaldybė pasiryžo surasti pinigų ir išvalyti įlanką. Šioje vietoje planuojama įrengti mažųjų laivų prieplauką.

Pinigų dar nėra

Klaipėdos miesto savivaldybė užsakė tyrimą, kaip išvalyti laivų kapinių įlanką. Kapinyno valymo darbų technologijos aprašą paruošė Klaipėdos bendrovė „Hidrosfera“. Dabar savivaldybė tikisi gauti iš ES struktūrinių fondų paramą laivų kapinyno valymo darbams. Apskaičiuota, kad tai kainuos apie dešimt milijonų litų. Jei ES skirtų pinigų, valymas anksčiausiai prasidėtų kitų metų vasarą.

Laivų kapinyną pradės tvarkyti pradedant nuo kranto. Laivų nuolaužas planuojama kelti kranu.

Narų komanda po vandeniu turės nuplauti nuo laivų liekanų dumblą ir paruošti jas iškelti. Manoma, kad valant kapinyną žemsiurbe reikės iškasti 19 tūkstančių kubinių metrų dumblo.

Bendrovės „Hidrosfera“ direktorius Arvydas Bielinis spėliojo, kad didesnes korpuso detales, kurių nepajėgs ištraukti kranas, reikės pjaustyti po vandeniu. „Išvalyti šią krantinę bus sudėtinga. Nežinia, kiek ten yra nuolaužų, kaip jas reikės iškelti“,– svarstė A.Bielinis.

Kai vyks valymas, teritorija turės būti aptverta boninėmis užtvaromis. Ši apsauga reikalinga, jei iš surūdijusių laivų išsilietų tepalų, kuro. Mokslininkai jau paėmė laivų kapinyno vandens ir grunto mėginius. Teršalų juose neaptikta.

„Saugotinų objektų kažin ar rasime. Ten guli tarybinių laikų laivų liekanos“,– padarė išvadą A.Bielinis. Ištrauktas laivų detales ketinama išgabenti į metalo laužą.

Draustinio kaimynystėje

Prieš dvejus metus buvo parengtas laivų kapinių tvarkymo projektinis pasiūlymas. Jis buvo teikiamas pagal bendrą Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities projektą, kur buvo analizuojama, kaip nenaudojamos pramonės objektus pritaikyti vandens turizmui.

Pagal šį projektą vietoje laivų kapinyno turėjo atsirasti jachtų ir valčių prieplauka, o ant kranto – buriavimo mokykla. Ketinta įrengti ir nuskendusių laivų ekspoziciją, atrakcionus.

Bet tam paprieštaravo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Laivų kapinynas ribojasi su Lapnugario kraštovaizdžio draustiniu. Todėl pagal dabar galiojančius įstatymus čia negali būti naujų statinių.

Prieš metus parengtame, bet dar nepatvirtintame bendrajame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane leidžiama laivų kapinyno vietoje įrengti mažųjų laivų uostą. Planą dar turi tvirtinti Vyriausybė.

Projektavimo bendrovė „Nemuno deltos projektai“ rengia laivų kapinių teritorijos detalųjį planą.

„Planas dar tik pirminėje stadijoje. Jokių konkrečių sprendimų nėra. Numatyta, kad ši vieta bus skirta vystyti vandens turizmą“, - aiškino bendrovės „Nemuno deltos projektai“ vadovas Vytautas Adamonis.

Palaidota apie 30 laivų

Laivų kapinyno vietą tyrę bendrovės „Hidrosfera“ specialistai mano, kad po dumblu gali būti palaidota apie pusantro tūkstančio tonos metalo.

Spėjama, kad laivų kapinyne gali būti nuskandinta apie 30 laivų. Tačiau tikslaus skaičiaus kol kas niekas nežino. Nepavyko rasti kokių nors dokumentų, kurie liudytų, kokie laivai ir kada skandinti.

„Kai metalinės konstrukcijos bus ištrauktos, galėsime suskaičiuoti, kiek ten nuskandinta laivų. Kol kas net detaliau apžiūrėti šią vietą pavojinga“,– sakė „Hidrosferos“ direktorius A.Bielinis.

Iš vandens išsikišę metaliniai stiebai prieš keletą metų buvo nupjaustyti ir atiduoti į metalo laužą. Beveik visų nuskendusių laivų viršus nupjautas.

Apžiūrėję teritoriją „Hidrosferos“ darbuotojai pastebėjo, kad laivų kapinyne yra nemažai ir medinių žvejų botų. Daugiausia nuskandinta žvejybinių tralerių, kurie keliaudavo tiesiai iš tuometinio „Baltijos“ žvejų kolūkio. Kai kurie pasenę laivai šioje įlankoje neužsibūdavo. Jie buvo plukdomi į Vokietiją ar Rygą, kur laivus supjaustydavo ir atiduodavo į metalo laužą.

Naikino žiurkes

Panašūs laivų kapinynai, kaip Klaipėdoje, praėjusiame amžiuje buvo beveik kiekviename uoste. Tai buvo pats lengviausias būdas atsikratyti nebetinkamų laivų.

Klaipėdos laivų kapinių vietoje anksčiau buvo kopa. Statant žvejybos uostą, iš ten pradėtas vežti smėlis.

Po truputį buvo suformuota 6–7 metrų gylio įlanka. Nerijos pakrantė buvo sutvirtinta. Kai buvo baigta statyti žvejybos uostą, smėlio karjere sugalvota laidoti senus laivus.

Pasakojama, kad įlankoje į pusiau nuskandintus laivus buvo leidžiamos specialios dujos. Taip laivuose buvo naikinamos žiurkės. Rūdijantys laivai buvo netvarkingai suversti vienas ant kito. Dumblas po truputį juos užnešdavo. Taip karjeras užsipildė beveik iki pat viršaus. Šiuo metu gylis čia siekia apie vieną metrą, bet kai kur yra ir giliau.

Įkankos krantas dar kartą buvo sutvirtintas prieš penkiolika metų. Tuomet į 7,5 m gylį buvo nugramzdinti gelžbetoniniai kevalai.

Klaipeda

[Eimantas]

"Smeltei" ieškoma strateginio investuotojo
http://ve.lt/?data=2008-06-30&rub=10...&id=1214760541

[groundzer]

Uoste stringa kroviniai

Vidmantas Matutis

Dėl vagonų stygiaus uoste susidarė kritinė padėtis – po du tris mėnesius vėluojama išgabenti krovinius.

Baigia sudygti bulvės

Labiausiai trūksta dengtų vagonų ir vadinamųjų fitinginių, arba atvirų, platformų, kurios skirtos krauti konteineriams.

Vagonų stygių jaučia beveik visos uosto bendrovės, išskyrus „Klaipėdos naftą“. Didelė dalis jos krovinių sukasi mūsų šalies rinkoje – cisternomis gabenama iš Mažeikių naftos gamyklos.

„Sandėliuose baigia sudygti bulvės, nes negauname dengtų vagonų.

Baigiame konteineriais užkišti visas aikšteles. Jau nepamenu, kada buvo vagonų konteineriams išgabenti į Kazachstaną. Vieną kitą vagoną dar gauname kroviniams nuvežti tik iki Baltarusijos“, – teigė uosto bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

Vyksta vagonų karas

„Lietuvos geležinkelių“ bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka pripažino, kad dėl vagonų trūkumo susidarė kritiška padėtis. Ji jau buvo ir seniau, tačiau pastaruoju metu ypač išryškėjo.

Problema ta, kad Lietuva tebesinaudoja buvusia tarybine plačiosios, arba 1520 milimetrų, vėžės geležinkelio erdve.

Joje važinėja 930 tūkst. 459 vagonai. Iš jų per 608 tūkst. vagonų priklauso Rusijai, 133 tūkst. – Ukrainai, per 60 tūkst. – Kazachstanui, 27 tūkst. – Baltarusijai. Lietuvai priklauso dar 9 604 vagonai.

„Jei jie suktųsi tik Lietuvoje arba nuvežus krovinius vėl grįžtų, to kiekio mums užtektų“, – aiškino S.Dailydka.

Vagonų katastrofiškai trūksta visoje posovietinėje erdvėje. Prieš dešimt metų jų buvo pusantro karto daugiau. Visame regione krovinių kasmet daugėjo po 10–12 proc., todėl prasidėjo vadinamasis vagonų karas.

Nusiuntus krovinius į kitas šalis, jie perimami ir juda jau naujais maršrutais.

Už tai, kad laiku, per nustatytą 60–70 parų terminą, negrąžinami vagonai, numatyta bauda. Ji siekia 200 Šveicarijos frankų – apie 420 litų per parą.

„Baudas moka, tačiau vagonų negrąžina, nors kas antrą dieną siunčiame telegramas“, – guodėsi S.Dailydka. Lietuvos atstovai plačiosios vėžės geležinkelio taryboje pateikė siūlymą baudas padidinti iki dviejų tūkstančių Šveicarijos frankų – apie 4 200 litų per parą. Tačiau nesitikima, kad tam bus pritarta, nes didžiosios šalys yra suinteresuotos iš mažųjų periminėti jų vagonus.

Gelbėtų privatūs vežėjai

Lietuvos susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius dėl vagonų stygiaus rekomendavo imtis radikalių sprendimų. Siūloma tartis su uosto bendrovėmis ir joms pernuomoti „Lietuvos geležinkelių“ vagonus. Tuomet dėl jų nuomojamo turto iškėlus pretenzijas, vagonai vėl sugrįžtų į Lietuvą.

„Klaipėdos Smeltės“ vadovas R.Juška mano, kad uosto bendrovės dėl to patirtų ir nepatogumų, ir nuostolių.

„Reikėtų nuomoti kelių rūšių vagonus. Ne visi vagonai būtų intensyviai naudojami. Už juos reikėtų mokėti nuomą, nors jie ir stovėtų“, – svarstė jis.

Jau seniai siūloma, kad valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė krovinių vežimo verslą turėtų perduoti privatiems vežėjams.

Tačiau nė viena valdžia nesiryžta imtis reformų. Tikinama, kad krovinių vežimo pajamos išlaiko keleivių gabenimą. Privatizavus krovinių gabenimo geležinkeliais verslą, keleiviai būtų palikti likimo valiai.

KLAIPEDA

[WILD_WEST]

[groundzer]

Puikios photo Wild_West. Aciu