Uostas

[Fanas]

Į uostą bus investuojama du kartus daugiau pinigų

Šiemet į Klaipėdos uosto infrastruktūrą numatyta investuoti net 242 mln. Lt, t. y. dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.

Viena priežasčių - iš Europos Sąjungos fondų planuojama gauti apie 40 mln. Lt, kita - statybos medžiagų bei paslaugų pabrangimas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai per konkursus sutaupyti apie 20 proc. lėšų nebepavyksta.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, 95 mln. Lt numatyti krantinių rekonstrukcijai. Bus statoma 460 m ilgio 144 krantinė prie konteinerių terminalo, baigtos rekonstruoti 143 krantinė konteinerių terminale, 90-96 krantinės LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamoje teritorijoje, metų pabaigoje tikimasi pradėti statyti naujo keleivių ir krovinių terminalo krantines.

Uosto akvatorijos gilinimo darbams šiemet numatyta apie 60 mln. Lt. Per keturis šių metų mėnesius tikimasi baigti gilinti įplaukos kanalą. Pavasarį šiaurinėje dalyje kelios pagrindinės krantinės bus giliavandenės - 14,5 m gylio, be to, Malkų įlanka bus pagilinta iki 11,5 m gylio.

20 mln. numatyta Kairių ir Perkėlos gatvių rekonstrukcijai, apie 12 mln. Lt - geležinkeliams. Pradinė įmoka už žemsiurbės, kurią ketina įsigyti Uosto direkcija, statybą - 20 mln. Lt.

Klaipėdos miesto savivaldybei numatyti skirti 3 mln. Lt Nemuno gatvės, esančios pietinėje miesto dalyje, rekonstrukcijai, apie 3 mln. Lt - Uosto direkcijai priklausančių krantinių Danės upėje rekonstrukcijai.

Šventoji neužmiršta

Šiemet turėtų pajudėti iš mirties taško ir Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo reikalai. Kol kas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar neturi juridinio pagrindo valdyti šį uostą, tačiau tuos darbus, kuriuos ji gali daryti, jau daro, pavyzdžiui, atliekami kartografavimo darbai.

Šią vasarą tikimasi jau turėti pakeistą Šventosios uosto detalųjį planą. Pakeitimus teko daryti todėl, kad į uosto teritoriją pateko du bendrovės "Energetikas" nameliai, ir tokia buvo teismo nutartis. Tada bus rengiamas kitas detalusis Šventosios uosto planas, kuriame jau bus nurodyta vieta žvejams ir t. t.

www.ve.lt

[Anchor]

Siaip uosto nuotrauka

[Eimantas]

Nuo "Baltijos" fotografuota?

[Anchor]

/\ jo, nuo "Baltijos"

[Eimantas]

Susiję pranešimai perkelti į temą Klaipėdos giliavandenis uostas.

[Eimantas]

Krova Klaipėdos uoste ir toliau sėkmingai auga
http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...ngai_auga/5835

[RDA]

Krovos augimo tempus diktuoja Latvijos uostai
Vidmantas Matutis

Nors ir šiemet Klaipėdos uosto krova yra gerokai didesnė nei pernai, tačiau regione jis jau nebediktuoja krovos augimo tempų.

Šiemet sausį Klaipėdos uoste krauta 2,39 mln. tonų krovinių arba 11,5 procento daugiau nei pernai per tą patį laiką. Tačiau Latvijos uostų – Ventspilio, Rygos ir Liepojos krova buvo net 25 procentais didesnė nei pernai. Ventspilio uoste krauta 2,78 mln. tonų, Rygos – 2,31 mln. tonų, Liepojos – 0,41 mln. tonų krovinių.

Ventspilio uoste 48 proc. augo naftos produktų, 20 proc. konteinerių, 16 proc. anglių krova. Rygos uoste net 57 proc. išaugo anglių krova. Ji sudarė per vieną milijoną tonų arba net 47 proc. bendros krovos. Kitų krovinių augimo tempas nebuvo toks žymus, gal išskyrus konteinerių krovos augimą, kuris sudarė 23,9 procento. Liepojos uosto augimą lėmė net 73 proc. padidėjusi naftos produktų krova.

Klaipėdos uoste šiemet beveik 15 proc. daugiau kraunama naftos produktų, 17,7 proc. - šaldytų krovinių, šešis kartus daugiau durpių, tris kartus daugiau žemės ūkio produktų, du kartus daugiau medienos. Klaipėdos uostas ir toliau išlieka regiono lyderis pagal konteinerių krovą, kuri šiemet yra beveik 37 proc. didesnė nei pernai. Nepaisant to, ne tokius didelius kaip Latvijoje, Klaipėdos uosto augimo tempus lėmė tai, kad sumažėjo masiškesnių krovinių – beveik 39 proc. - geležies ir plieno, 37 proc. – metalo laužo, 4,8 proc. – pakuotų trąšų.

Tačiau įdomiausia šių metų rytinės Baltijos jūros regiono tendencija yra ta, kad net 37,7 procento sumažėjo Talino uosto krova. Nedviprasmiškai teigiama, kad tai lėmė Rusijos krovinių savininkus užrūstinęs tarybinio kareivio skulptūros iškėlimas iš Talino centro. Talino uoste net 74,4 procento arba beveik vienu milijonu tonų sumažėjo birių krovinių. Tuo galima paaiškinti netikėtus Latvijos uostų augimo tempus. Gali būti, kad Taline krautos anglys „permestos“ į Latvijos uostus. Taline taip pat 24,9 proc. arba 576,6 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių. Didžiausia tikimybė, kad šie kroviniai, tiksliau, Taline krauta nafta, pasuko į pačios Rusijos Primorsko uostą. Sausį jame krauta net 6,6 mln. tonų krovinių arba 6,6 proc. daugiau nei pernai. Pagal krovos lygį tonomis tik prieš penkerius metus atsiradęs Primorsko uostas aplenkė visus kitus rytinės Baltijos uostus.

http://www.klaipeda.daily.lt/

[Fanas]

Klaipėdos uoste – laivas rekordininkas

Į Klaipėdos uostą tris kartus per savaitę užsuks rekordinio dydžio keltas. Vakar jis čia prisišvartavo pirmą kartą. Prieš mėnesį pastatytas Kinijoje keltas „Tor Corona” yra didžiausias pagal krovinių gabenimo galimybes.

„Tokio kelto Klaipėdoje dar nebuvo. Jis – beveik 40 metrų aukščio, turintis keturis krovininius denius ir galintis gabenti 3178 metrų ilgio eile sustatytus automobilius”, - naujojo kelto pranašumus vardijo „DFDS Lisco” Komunikacijų grupės vadovas Vaidas Klumbys.

Tačiau keltas „Tor Corona”, kurio ilgis 187 metrai, yra keturiais metrais trumpesnis už „Kauną”. Specialiai plaukioti tarp Klaipėdos ir Vokietijos Mukrano uostų statyti „Kaunas”, „Vilnius” ir „Klaipėda” netgi buvo pakliuvę į Ginesso rekordų knygą kaip didžiausi geležinkelio vagonus gabenantys keltai.

Keltas „Tor Corona” yra skirtas gabenti tik krovinius. Jame nėra kajučių keleiviams – tik dvylika vietų vairuotojams. Šis gigantas tris kartus per savaitę plaukios tarp Klaipėdos ir Danijos Kopenhagos ir Fredericijos uostų. Jis pakeis keltą „Tor Maxima”.

Keltas „Tor Corona” plaukios su Anglijos vėliava, nes priklauso šios šalies kompanijai. Danų valdoma Lietuvos bendrovė „DFDS Lisco” jį nuomos.

Naujojo laivo įgulą sudaro 22 jūrininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Šiuo metu Italijoje statomas dar vienas 200 metrų ilgio keltas, kuris turės 600 puikiai įrengtų vietų keleiviams ir galės gabenti 2500 metrų ilgio automobilių eilę. Jis plaukios tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio uostų.
www.delfi.lt

[Rokas]

Kam įdomu, kelto nuotrauka yra 25 puslapyje.

[WILD_WEST]

Keletas vaizdu is TOR CORONA
Mechanikos skyrius




Kapitono tiltelis


Kita sekmadieni, kai vel bus Klaipedoje pasistengsiu padaryt daugiau foto

[groundzer]

Labai puikios nuotraukos Wild West.Isduok paslapti, kaip sugebejai ten patekti.

[Martis$$$]

"Klaipėdos naftoje" - rekordinis vasaris


Valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" per šių metų vasarį į tanklaivius perpylė 780,9 tūkst. tonų naftos produktų.

Šis krovos rezultatas yra net 55 proc. didesnis nei pasiektas 2007-ųjų vasarį, kai buvo perpilta 504 tūkst. tonų. Lyginant pirmuosius praėjusių metų ir 2008-ųjų mėnesius "Klaipėdos naftos" krova yra išaugusi 37 proc. - nuo 1,03 iki 1,41 mln. tonų.

Per šių metų sausį ir vasarį žymiai išaugo ir "Klaipėdos naftos" pajamos. Pernai įmonė per šį laikotarpį buvo gavusi 14,8 mln. litų pajamų, o šiemet - 20,3 mln. litų (37 proc. daugiau).

"Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Jurgio Aušros teigimu, šis vasaris krovos atžvilgiu yra rekordinis.

"Per šešerius metus, kai vadovauju įmonei, buvo mėnesių, kai įmonė perpylė 800 tūkstančių tonų, tačiau vasarį, kuris yra trumpesnis mėnuo, tokių rezultatų dar nebuvo. Aišku, kad tai - viso kolektyvo nuopelnas. Daugiau produkcijos gauname iš "Mažeikių naftos", tačiau lėmė ir kiti veiksniai. "Klaipėdos naftoje" yra įdiegtos pažangios technologijos, leidžiančios krauti tuo metu, kai kitų uostų terminalai negali dirbti. Jau kurį laiką sėkmingai krauname vakuuminį gazolį, tad atsirado naujų klientų, per mūsų terminalą kraunančių šį produktą", - sakė J. Aušra.

Anot jo, jei ir toliau tęsis tokios tendencijos, įmonė šiemet gali perkrauti ir 8 mln. tonų naftos produktų. Iš viso "Klaipėdos nafta" praėjusiais metais perpylė 5,4 mln. tonų naftos produktų.

"Klaipėdos nafta" pernai uždirbo 21 proc. didesnį pelną prieš apmokestinimą, lyginant su planuotu uždirbti 8,8 mln. litų pelnu. Tai pavyko pasiekti dėl trigubai išaugusios Rusijos ir Baltarusijos gamyklų tamsiųjų naftos produktų krovos. Šių klientų atžvilgiu taikoma optimali tarifų politika ne tik padidino krovinių kiekį, bet ir leido "Klaipėdos naftai" gauti 4 proc. (2,7 mln. litų) daugiau nei planuota pagrindinės veiklos pajamų.

Teigiama, kad planuoto pelno rodiklio išaugimui įtakos turėjo ir optimalus bendrovės vadovybės ūkinės veiklos sąnaudų koordinavimas. Pernai bendrovė neviršijo patvirtintų ūkinės finansinės veiklos sąnaudų sumos.

Taip pat planuodama 2007-ųjų ketvirto ketvirčio rezultatus bendrovė nesitikėjo, kad trys paskutiniai mėnesiai bus palankūs krovos operacijoms - vyravo šilti orai bei palankios meteorologinės sąlygos laivams aptarnauti.

2007-ųjų pabaigoje Ūkio ministerija valdė 70,63 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų. 13,7 proc. akcijų priklausė užsienio juridiniams asmenims, 12,6 proc. - Lietuvos fiziniams asmenims, 2,39 proc. - Lietuvos juridiniams asmenims.

www.ve.lt

[Fanas]

Klaipėdos uostas atšaukia nuolaidas

Vyriausybei pritarus naujoms Klaipėdos uosto rinkliavoms, nebeliks iki šiol galiojančios nuolaidų sistemos, neteks jų ir AB "Mažeikių nafta". Rinkliavos pakeistos siekiant, kad uostas būtų konkurencingesnis, rašo „Verslo žinios“. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, nuolaidų nebelieka, o rinkliavos apie 10 proc. didėja mažiesiems laivams ir tiek pat mažėja didiesiems.

Atsiranda nauja rinkliava už locmanų paslaugas. Iki šiol galiojančių nuolaidų neteks ir AB "Mažeikių nafta". Jai uosto paslaugos pabrangs bemaž 10 proc.

Bendrai rinkliavos didėja apie 3-5 proc. Naujosios rinkliavos, S. Dobilinsko teigimu, "uostą darys dar konkurencingesnį". Naujos rinkliavos turėtų įsigalioti liepą, o dėl jų taikymo tvarkos vis tebediskutuojama.

www.delfi.lt

[Gaxas]

Wild.West labai laukiu daugiau nuotraukų iš kelto.

Per parą Klaipėdos uoste ir šalia jo užfiksuoti trys incidentai

http://www.alfa.lt/straipsnis/c63541

[tricky_kid]

Wild.West labai laukiu daugiau nuotraukų iš kelto.

Per parą Klaipėdos uoste ir šalia jo užfiksuoti trys incidentai

http://www.alfa.lt/straipsnis/c63541

Oho. Tas trečias incidentas tikrai pavojingas, nes su bulve gali labai langvai bet kurį laivą "pradurti" ... gerai, kad šonais susirėmė. Bet ir tai keista ... linijinis laivas ir tokias nesąmones daro .. beje čia tas naujasis keltas, kurio fotkės įdėtos porą pranešimų aukščiau.

[Rokas]

Berods Tor Corona yra švedai kapitonai.

[Gaxas]

Tikriausiai "Tor Corona" dabar bus remontuojamas ir nevykdys laikinai reisų.

[WILD_WEST]

Berods Tor Corona yra švedai kapitonai.

Taip,kapitonai svedai

[Gaxas]

Šioje svetainėje galima stebėti kur yra laivai. Yra ir Klaipėdos uostas. Bet naudojantis nemokamai laikas atsilieka 1-2h. Taip pat galima stebėti per Google Earth laivų lokaciją, laikas GE atsilieka 8-24h. Nuoroda: http://www.vesseltracker.com

[groundzer]

Krovinių terminalas toliau plėsis

Krovinių terminalas - vienintelė Klaipėdos uosto kompanija, įdiegusi tris tarptautinius standartus atitinkančias vadybos sistemas - numato didinti krovos apimtis bei plėsti rezervuarų parką.

Didžiausios uosto krovos bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") valdomas Krovinių terminalas (KT), per kurį savo produktus gabena tarptautinė naftos kompanija "Vitol", pernai gavo 53,4 mln. litų pajamų. Lyginant su 2006-ųjų dešimties mėnesių veikla (terminalas pradėjo veikti kovą), kai buvo uždirbti 36,2 mln. litų, kompanijos pajamos išaugo 47,5 proc.

"Klasco" valdybos pirmininkas, "Achemos" grupės prezidentas Bronislovas Lubys KT veiklos rezultatus vertina teigiamai. Anot jo, artimiausiu metu KT su "Vitol" pasirašys dar vieną 3 metų trukmės bendradarbiavimo kontraktą. B. Lubys prognozuoja, kad per šiuos metus KT krova išaugs apie 10 proc.

Pritraukė, o ne atėmė

"Iš moralinės pusės svarbiausia yra tai, kad Krovinių terminalas neatėmė nė vienos tonos naftos produktų iš kaimynystėje veikiančios bendrovės "Klaipėdos nafta". Prieš pradedant įgyvendinti šį projektą būtent dėl tokių abejonių nemažai valdininkų ir net ministrų nebuvo itin sužavėti šia idėja ir baiminosi dėl valstybinės "Klaipėdos naftos" likimo", - sakė "Klasco", kuriai priklauso 100 proc. KT akcijų, valdybos pirmininkas B. Lubys.

2007-aisiais KT perpylė 1,9 mln. tonų naftos produktų (2006-aisiais - 1,3 mln. tonų). Didžioji dalis jų atkeliauja geležinkelio cisternomis, taip pat atplukdoma tanklaiviais.

Pasak B. Lubio, neseniai vykusio jo ir "Vitol" prezidento susitikimo metu buvo sutarta dar trejiems metams pratęsti vadinamąją "take or pay" sutartį dėl KT paslaugų.

Numatoma, kad šiemet krova KT turėtų padidėti maždaug 10 proc. lyginant su 2007 metais.

Pasak B. Lubio, planuojama ir tolesnė KT plėtra.

"Iš "Lietuvos jūrų laivininkystės" nupirkome sandėlį, stovėjusį šalia mūsiškio. Ten numatome statyti naujas talpyklas", - teigė "Klasco" valdybos pirmininkas.

Reikia gylio

Praėjusiais metais KT pakrovė ar iškrovė 83 įvairaus dydžio tanklaivius, tarp jų - 28 "Panamax" tipo laivus. Pasak KT generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, dėl to, kad šiuo metu ties KT nuomojamomis krantinėmis yra tik 14 metrų gylis, kompanija atplaukiančius "Panamax" tipo tanklaivius gali pakrauti tik 80-85 proc.

"Uosto direkcija žada, kad jau balandį bus pagilinta iki 14,5 metro. Gerai bu, jei šis gylis atsiras ir vasarą, tada tanklaivius pakrausime 90 procentų. Nors iš tikrųjų Klaipėdos uoste ties pirmosiomis krantinėmis reikėtų užtikrinti 15 metrų gylį", - sakė B. Lubys.

Saugumas ir kokybė

"Praėjusieji metai patvirtino, jog bendrovė gali sėkmingai dirbti tarptautinėje rinkoje, - teigė A. Pauža. - Negavome pretenzijų iš partnerių, nes nesugadinome nė tonos krovinio, įvykdėme visus savo įsipareigojimus."

Po pernai įmonėje įvykusio nedidelio incidento - spėjama, kad dėl žaibo iškrovos automatiškai neužsidarė viena sklendė ir kraunant tanklaivį į terminalo teritoriją iš rekuperacinės sistemos ištekėjo benzino - buvo dar labiau sustiprintos KT technologijos.

Koncerno "Achemos grupė" investicijos į šį terminalą siekia 130 mln. litų, iš jų - beveik 25 proc. skirta aplinkosaugai ir saugiai veiklai užtikrinti. KT šviesiųjų naftos ir chemijos produktų krovos terminalas yra vienas moderniausių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Jo metinis pajėgumas - daugiau nei 2 mln. tonų.

Pasak B. Lubio, investuojama ne tik į technologijas, bet ir į žmones.

"Krovinių terminalo darbininkų algų vidurkis šiuo metu siekia apie 3 500 litų. Tai - daugiau nei vidutinis atlygis Klaipėdos uosto krovos kompanijose", - sakė B. Lubys.

Anot A. Paužos, šiuo metu bendrovėje dirba 59 žmonės. Jiems algos didės ir šiemet.

Vieninteliai uoste

Praėjusį penktadienį audito bendrovės "Lloyd's Register Quality Assurance" atstovai KT vadovams įteikė sertifikatus, liudijančius, kad įmonė įdiegė integruotą vadybos sistemą pagal tarptautinius ISO ir OHSAS standartus. Tai oficialiai patvirtina, jog terminalo veikla atitinka visus tarptautinėje rinkoje galiojančius saugos bei patikimumo reikalavimus.

"Bendrovė nuo pirmųjų veiklos dienų siekė užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę, rūpintis aplinkosauga, kurti ir palaikyti saugią bei sveiką darbo aplinką, - teigė A. Pauža. - Įdiegtos vadybos sistemos klientams garantuoja, kad esame atviri, saugūs, pažangūs ir laikomės tarptautinėje rinkoje galiojančio verslo garbės kodekso."

KT įdiegė integruotą vadybos sistemą, atitinkančią tris tarptautinius standartus: kokybės vadybos pagal ISO 9001:2000, aplinkos vadybos pagal ISO 14001:2004, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos pagal OHSAS 18001:2007.

KT yra pirmoji bendrovė Lietuvoje, įdiegusi naujausią, 2007-ųjų metų, OHSAS standarto versiją. Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, KT yra vienintelė Klaipėdos uosto kompanija, įdiegusi tris vadybos sistemas vienu metu.

Saltinis: Vakaru Ekspresas