Uostas

[RDA]

Atidarys naują laivybos liniją
Vidmantas Matutis

Uoste dar padaugės konteinerių. Šiandien į Klaipėdą užsuks pirmasis naujos laivybos linijos konteinerinis laivas.

Į Norvegijos kompanijos „Tschudi logistics“ Baltijos konteinerių gabenimo linijos maršrutą įtrauktas ir vienintelis Lietuvos uostas.

Šios kompanijos laivai konteinerius gabena į Felikstovo uostą Anglijoje, Antverpeną Belgijoje, Roterdamą Olandijoje, Helsinkį Suomijoje ir Mugą Estijoje.

Kartą per savaitę konteineriai iš minėtų Europos uostų bus gabenami į „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą. Iš dviejų Klaipėdos uoste esančių konteinerių terminalų šis pasiūlė palankesnes sąlygas.

Konteinerinių laivų liniją Klaipėdoje aptarnaus bendrovė „Navalio jūrų agentūra“. „Idėją atidaryti naują liniją norvegai brandino ilgai, o įgyvendino per pusantrų metų. Ne taip paprasta į jau veikiančią laivybos liniją įtraukti bent vieną uostą, nes ilgėja krovinių gabenimo linija laikas. Klaipėdos uostas pasirinktas todėl, kad jame pastaraisiais metais žymiai padaugėjo konteinerių“, - pasirinkimo aplinkybes aiškino bendrovės „Navalio jūrų agentūra“ komercijos direktorius Gintautas Kutka. Bus gabenami kompanijos „Tschudi logistics“ konteineriai.

Linijoje dirbs laivai „Virtsu“, „Durchami“ ir „Kurkse“. Nuolat plaukios du laivai, o vienas bus atsarginis. Visi šie laivai gali gabenti po 266 sąlyginius vienetus (TEU) konteinerių. Laivai yra palyginti nauji – statyti prieš 10-12 metų. Jie gali pasiekti iki 14 mazgų (beveik 26 kilometrų per valandą) greitį.

www.klaipeda.daily.lt

[Martis$$$]

"Klaipėdos nafta" įspūdingai pradėjo metus

Valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" metus pradėjo pajamų ir krovos šuoliu.

Per sausį įmonė į tanklaivius perpylė 635,5 tūkst. naftos produktų - 20 proc. daugiau nei pirmą 2007-ųjų mėnesį (529,9 tūkst. tonų).

Preliminarios bendrovės sausio pajamos - 9,5 mln. litų. Tai net 25 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį (7,6 mln. litų).

Pasak įmonės atstovo spaudai Eugenijaus Vilūno, gerus rezultatus lėmė ir tai, padaugėjo produkcijos iš "Mažeikių naftos", kuri užbaigė 2006-ųjų spalį sudegusios vakuuminio distiliavimo kolonos atstatymo darbus.

"Sausį "Mažeikių naftos" produkcija sudarė jau apie 40 procentų mūsų įmonės krovos", - sakė E. Vilūnas.

Pernai metų viduryje produkcijos srautas iš "Mažeikių naftos" įmonėje sudarė apie 20 proc.

Sausio "Klaipėdos naftos" krova buvo didesnė ir už pasiektą 2007-ųjų gruodį, kai įmonė perkrovė 516 tūkst. tonų naftos produktų.

Iš viso "Klaipėdos nafta" praėjusiais metais perpylė 5,4 mln. tonų naftos produktų ir, preliminariais duomenimis, gavo 77,9 mln. litų pajamų. Bendrovė pernai planavo pasiekti 75,9 mln. litų apyvartą ir uždirbti 8,8 mln. litų grynojo pelno. "Klaipėdos nafta" skelbė per tris praėjusių metų ketvirčius uždirbusi 10,3 mln. litų neaudituoto ikimokestinio pelno.

2007-ųjų rugsėjo pabaigoje 70,6 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų valdė Ūkio ministerija, 8,2 proc. - "Hansabank" fondai, 4 proc. - "Skandinavska Enskilda Banken" fondai.

www.ve.lt

[RDA]

Lenkai siekia uostų

„Mažeikių naftą“ valdantis Lenkijos koncernas neslepia planų įsitvirtinti naftos terminalą valdančioje „Klaipėdos naftoje“ ir Latvijos uostuose.

„Žemėlapis rodo, kad prie Mažeikių galima priartėti ir iš Liepojos, ir iš Ventspilio. Šie uostai yra mūsų interesų plotmėje“, – antradienį spaudos konferencijoje Mažeikiuose sakė „Mažeikių naftos“ generalinis direktorius Marekas Mroczkowskis.

Jo teigimu, „PKN Orlen“ norėtų valdyti kuo didesnį „Klaipėdos naftos“ akcijų paketą. Į šios įmonės valdomą naftos terminalą „Mažeikių nafta“ nori tiesti produktotiekį, kuriuo per Klaipėdą eksportuotų naftos produktus į Vakarus. Ūkio ministras Vytas Navickas pareiškė, kad dėl „PKN Orlen“ dalyvavimo „Klaipėdos naftos“ kapitale bus apsispręsta tik po to, kai lenkai pasirinks konkretų produktotiekio maršrutą – ar tiesti jį iš Mažeikių į Būtingę, ar į Klaipėdą.

Produktotiekio statyboms Lenkijos koncernas planuoja skirti apie 100 mln. JAV dolerių (233 mln. litų) ir prioritetine laiko Klaipėdos kryptį.

www.klaipeda.daily.lt

[Memelenderis]

Lenkai siekia uostų
Jo teigimu, „PKN Orlen“ norėtų valdyti kuo didesnį „Klaipėdos naftos“ akcijų paketą. Į šios įmonės valdomą naftos terminalą „Mažeikių nafta“ nori tiesti produktotiekį, kuriuo per Klaipėdą eksportuotų naftos produktus į Vakarus. Ūkio ministras Vytas Navickas pareiškė, kad dėl „PKN Orlen“ dalyvavimo „Klaipėdos naftos“ kapitale bus apsispręsta tik po to, kai lenkai pasirinks konkretų produktotiekio maršrutą – ar tiesti jį iš Mažeikių į Būtingę, ar į Klaipėdą.

Produktotiekio statyboms Lenkijos koncernas planuoja skirti apie 100 mln. JAV dolerių (233 mln. litų) ir prioritetine laiko Klaipėdos kryptį.

www.klaipeda.daily.lt

Ir vėl aferos.Parduos ''Klaipėdos naftą'' ''PKN Orlen'' sumažintomis kainomis.Dar produktotiekį užsimanė statyti .Visai Lietuvos pajūris bus supramonintas ir užterštas.

[URBANISTAS]

Ir vėl aferos.Parduos ''Klaipėdos naftą'' ''PKN Orlen'' sumažintomis kainomis.Dar produktotiekį užsimanė statyti .Visai Lietuvos pajūris bus supramonintas ir užterštas.

tu beviltiškas

[molotov_47]

tu beviltiškas

Nekritikuok žmogaus be reikalo. Jei teko pabuvot Lenkijos pajūryje gal netyčia pamatei LOTOS naftos perdirbimo gamyklą prie Gdansko. Dėl to kiekvieną žiemą iškrenta juodas sniegas, o apie oro kokybę nekalbėsiu. Savaime suprantama, kad dalis šios taršos prasiskverbia pro gruntą į gėlo vandens telkinius, o iš jų - į jūrą.

[URBANISTAS]

Bet lenkai iš klaipėdos plukdins naftą, o ne perdibinės ją Klaipėdoje? ar aš netaip suprantu?

[RDA]

produktotiekiu į „Klaipėdos nafta“ iš „Mažeikių naftos“ būtų tiekiami pagaminti naftos produktai, benzinas, dizelinas ir t.t. + yra 2007 metų straipsnis vz.lt, dar planuota lygegrečiai naftotiekis iš KN į MN. T.y. nafta per KN į MN iš jos produktai atgal KN. Man tada jau antra butingę primintų.. Tas visas bus sprendžiama dar.

[URBANISTAS]

Nekritikuok žmogaus be reikalo. Jei teko pabuvot Lenkijos pajūryje gal netyčia pamatei LOTOS naftos perdirbimo gamyklą prie Gdansko. Dėl to kiekvieną žiemą iškrenta juodas sniegas, o apie oro kokybę nekalbėsiu. Savaime suprantama, kad dalis šios taršos prasiskverbia pro gruntą į gėlo vandens telkinius, o iš jų - į jūrą.

Tai apie kokį juoda sniegą šnekam?

[Memelenderis]

tu beviltiškas

Pats tu beviltiškas.Profesijos savo neišmanai, dar visada pritari pramonės plėtrai bet kur.O dėl Būtingės, tai sutinku: bus dar viena Būtingė.Įdomu, kur konkrečiai eis tasai naftotiekis ir produktotiekis ?Gal kopomis ?Be to, pramonės šalininkai, nepamirškite, benzinas ir dyzelinas daug geriau dega ir, svarbiausia, daug lengviau užsidega .

[URBANISTAS]

Nėr prasmės su tavim diskutuot, viską kritikuoji ir visiškai nieko negali argumentuot...

[Eidvis]

Nėr prasmės su tavim diskutuot, viską kritikuoji ir visiškai nieko negali argumentuot...

As jau seniai Memelenderio komentarus praleidziu neskaites, nes vistiek atmintinai zinau kas juose bus parasyta.

[Rokas]

Memelenderiui vitaminų trūkumas.

[Memelenderis]

Sveikinu nuoširdžiai URBANISTĄ, Eidvį, Roką, Reptiliją, Analitiką Plėtrą ir visus kitus ''progreso'' ir pramonės plėtros Lietuvoje šalininkus.Klaipėdos savivaldybė patvirtino detalųjį planą, pagal kurį Nemuno gatvėje, ''Begos'' teritorijoje bus nugriautas unikalus Lietuvoje celiuliozės fabriko cechas, bus pastatytas naujas masyvus sandėlių kompleksas, kuriame ketinama sandėliuoti salietrą (tai parako sudėtinė dalis, sprogi, kenksminga aplinkai medžiaga), sodą, rūgštys (įdomu, kas būtų, jei jos netyčia susimaišytų su sodą ).Tad, mieli klaipėdiečiai, gyvensime sveikiau ir saugiau.

[Eimantas]

Susiję pranešimai perkelti į temą Kruizinė laivyba

[Memelenderis]

Štai:
Abėjonių kėlusi ''Begos'' plėtra sulaukė pritarimo

Architektai nepritarė

„Begai“ priklausančiame sklype Nemuno g. 2 turėtų atsirasti iki 29 m aukščio pastatai. Be to, įvairaus pavojingumo medžiagoms sandėliuoti numatyta statyti vieno aukšto sandėlius šlaitiniu stogu.

Tokiems sprendimams kategoriškai nepritarė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai. Jie nurodė, kad detaliajame teritorijos plane leistini iki 29 m aukščio pastatai sudarkytų miesto vaizdą, o aplink esančių ir būsimų namų gyventojams užgožtų panoramą.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis žadėjo, kad planuojami aukštybiniai pastatai aplinkinių namų gyventojams tikrai neužgoš vaizdo į marias.

Neišspręstos problemos

Architektams nerimą sukėlė ir planuojami statyti nauji terminalai, kuriuose būtų sandėliuojamos pavojingos medžiagos. Taip pat architektai teigė, kad deramai neišspręsta transporto eismo sistemos ir automobilių stovėjimo aikštelių klausimas.
Sąjungą papiktino ir tai, kad numatyta griauti celiuliozės virimo cechą, įtrauktą į Nekilnojamųjų vertybių registrą, nors ir ketinama išsaugoti vieną sieną.

Pavojaus neįžvelgia

Detalusis planas sukėlė daug abejonių ir Klaipėdos politikams, ypač opozicijai. Politikai abejojo, ar uostamiesčio centre tinka krauti ir sandėliuoti pavojingas medžiagas.

A.Kuzmarskis aiškino, kad nors kroviniai priskiriami prie pavojingų, jų pavojingumas sąlygiškas. Esą daugiausia bus kraunama žemės ūkio produkcija: rapsų, alyvų aliejus, grūdų išspaudos, medvilnė, fasuota salietra, neorganinės ir organinės rūgštys, kitos medžiagos.

Direktoriui antrino ir Klaipėdos tarybos narys Valentinas Greičiūnas. Jis priminė, kad kiekvienai uoste kraunamai medžiagai privaloma gauti daugybę įvairių higienos ir aplinkosaugos įstaigų leidimų.

Statybos vyks

Miesto politikai nuogąstavo ir dėl to, kad sunkiasvoriai automobiliai su kroviniais iš krovos kompanijos judėtų Minijos gatve.

Tačiau A.Kuzmarskis atsakė, kad didžioji dalis krovinių vežama geležinkeliu. Automobiliais neva bus išgabenama tik apie 5 proc. krovinių.

Tarybos opozicijos nariai teigė nesantys visiškai įtikinti, kad dėl tokios „Begos“ plėtros ir naujų sandėlių statybos nebus padaryta žalos klaipėdiečiams. Opozicijos lyderis Artūras Šulcas siūlė atidėti šio detaliojo plano svarstymą, bet į tai nebuvo atsižvelgta.

Už detalųjį Nemuno g. 2 planą nuspręsta balsuoti ir, valdančiajai daugumai pritarus, o opozicijai prieštaraujant, jis buvo priimtas.

www.klaipeda.daily.lt
Uostininkai gali viską.

[Eimantas]

Susiję pranešimai perkelti į temą Keleivių ir krovinių terminalas ir Vidaus vandens keliai

[Eimantas]

"Klasco" akiratyje - cementas ir vaisiai
2008 m. vasario 7 d.


Didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") šiemet numato investuoti 22 mln. litų.

Jau šių metų viduryje bus pradėta eksploatuoti pirmoji iš trijų 30 tūkst. kv. m ploto popieriaus ir generalinių krovinių sandėlio dalis. Bendrovė artimiausiu metu taip pat numato investuoti į naujus cemento bei vaisių terminalus.

Bus dividendų

Pernai "Klasco" perkrovė 9,6 mln. tonų krovinių - 14 proc. daugiau nei 2006 metais (8,42 mln. tonų). Preliminariais duomenimis, bendrovė uždirbo daugiau nei 140 mln. litų neaudituotų pajamų. Palyginti su užpernai, jos pajamos išaugo beveik 25 milijonais litų.

Anot bendrovę valdančio koncerno "Achemos grupė" prezidento Bronislovo Lubio, šie rezultatai koncerno vadovybę tenkina.

"Dividendus šiemet vėl mokėsime, ir, tikiuosi, ne mažesnius nei pernai", - sakė B. Lubys.

Pernai dividendams įmonės valdyba skyrė 23,75 mln. litų, arba 1,87 Lt dividendų vienai akcijai.

Planuojama, kad šiemet įmonė turėtų pasiekti panašius rodiklius, kaip ir pernai. Laukiama daugiau trąšų iš "Achemos", taip pat daugiau baltarusiškų kalio trąšų. Rusijai padidinus geležinkelio tarifus Estijos kryptimi vežamiems kroviniams, "Klasco" sulaukia įvairių interesantų dėl metalo krovos. Tačiau konkrečių rezultatų dar nepasiekta.

Partneriai iš užsienio

Pasak B. Lubio, šiemet į "Klasco" numatyta investuoti apie 22 mln. litų.

"Šalia KLASCO jūrų perkėlos terminalo Smeltės pusiasalyje jau statomas 30 tūkstančių kvadratinių metrų ploto sandėlis popieriui ir generaliniams kroviniams. Maždaug šių metų viduryje pradėsime eksploatuoti 10 tūkstančių kvadratinių metrų plotą, o toliau tęsime antro ir trečio statybų etapų darbus", - apie pagrindines šių metų investicijas pasakojo B. Lubys.

Jo teigimu, šiemet "Klasco" taip pat dar investuos į įvairią krovos techniką, bus rengiami projektai teritorijai Vitės kvartale. Taip pat bus apmokėta sąskaita už šių metų gale turintį atvykti pirmąjį iš dviejų Rusijos Leningrado laivų statykloje "Pella" užsakytų vilkikų. Kiekvieno jų vilkimo galia - 55 tonos. Šie vilkikai leis "Klasco" teikti paslaugas visų tipų į Klaipėdos uostą įplaukiantiems laivams.

Kitos artimiausių metų "Klasco" investicijos - vaisių ir cemento krovos terminalai.

"Vaisių terminalas atsiras maždaug po poros metų, nes visų pirma turi būti sutvarkyta 144 krantinė. Šį projektą vykdysime kartu su viena Europos kompanija. Mes pastatysime pastatus ir teiksime krovos paslaugas, mūsų partneriai rūpinsis įranga ir produkcijos srautais. "Klasco" investicijos į šį projektą sieks apie 15 milijonų litų. Numatyta pasirašyti kontraktą 10-15 metų", - pasakojo B. Lubys.

Investicijos numatomos ir pagrindinėje "Klasco" teritorijoje. Maždaug ties 5-7 krantinėmis turėtų atsirasti cemento krovos terminalas. Pasak B. Lubio, šio terminalo metiniai pajėgumai turėtų siekti apie pusę milijono tonų. Jame bus įdiegta technologija, garantuojanti, kad krovos metu nebus jokio dulkėjimo. "Klasco" partneriai numato per šį terminalą krausimą cementą eksportuoti į Kazachstaną.

Permainos numatomos ir "Klasco" jūrų perkėlos terminale. Anot B. Lubio, "Klasco" partneriai - keltų kompanija DFDS LISCO - planuoja 2012 metais padvigubinti krovinių skaičių ir pageidauja, kad šis terminalas būtų radikaliai rekonstruotas.

"Susitikime su DFDS LISCO valdybos pirmininku Pederiu Gelertu Pedersenu siūliau duoti konkrečius duomenis organizacijai, kuri su mūsų ir jų specialistais atliktų rimtą studiją, atsakysiančią, ką statyti, ką griauti. Kol kas dar konkrečių pasiūlymų dėl tokios studijos neturime", - sakė "Achemos grupės" prezidentas.

"Vitol" liks

Pasak B. Lubio, šiemet dar trejiems metams bus pratęsta sutartis su tarptautine naftos perdirbimo ir prekybos bendrove "Vitol" dėl "Klasco" valdomo Krovinių terminalo talpyklų nuomos.

"Pernai Krovinių terminalas perkrovė apie 1,8 milijono tonų krovinių ir nė vienos iš jų neatėmė iš kaimynystėje įsikūrusios valstybinės bendrovės "Klaipėdos nafta". Numatome, kad ir šiemet išliks panašūs krovinių srautai. Nauja trejų metų trukmės bendradarbiavimo sutartis su "Vitol" turėtų būti pasirašyta šį pavasarį", - sakė B. Lubys.

Jis patvirtino, kad koncernas neatsisako planų prijungti Krovinių terminalą prie "Klasco". Tai numatoma padaryti, kai bus grąžintas kreditas, paimtas šio terminalo statyboms. Anot B. Lubio, šiuo metu Krovinių terminalo skola bankams siekia 92 mln. litų. Kasmet grąžinama po 15-16 mln. litų.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

[Eimantas]

KLASCO planuoja statyti naujus terminalus
Vidmantas Matutis

Prieš metus dėl pabrangusių gamtinių dujų pristabdęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) investicinius projektus šią bendrovę valdantis koncernas „Achemos grupė“ vėl juos atnaujino.

Investicijos didėja

Praėjusiais metais visų koncerno krovos ir logistikos grupės bendrovių investicijos sudarė 17 milijonų litų. Visos jos skirtos KLASCO – popieriaus sandėliui statyti, naujai technikai pirkti, informacinėms technologijoms atnaujinti. Tai buvo mažiausios investicijos per metus nuo to laiko, kai koncernas „Achemos grupė“ įsigijo KLASCO.

Šiemet koncernas „Achemos grupė“ į krovos ir logistikos bendroves planuoja investuoti 58 milijonus litų. Iš jų į KLASCO – 22 milijonus litų. Jūrų perkėloje numatyta baigti statyti 10 tūkstančių kubinių metrų talpos popieriaus sandėlį. Tai bus šio sandėlio pirmojo etapo statyba. Bendra popieriaus terminalo talpa sudarys 30 tūkstančių kubinių metrų. Iš viso šiam terminalui statyti bus panaudota apie 25 milijonus litų. Per popieriaus terminalą bus gabenama produkcija iš Suomijos į Vakarų Europą.

Šiemet pagal KLASCO investicinę programą taip pat numatyta atlikti keletą studijų, įsigyti technikos trąšų terminalui, sumokėti dalį pinigų už statomus vilkikus. Vienas jų bus baigtas iki šių metų pabaigos, kitas - 2009 metų pabaigoje.

Pertvarkys pusiasalį

Dar didesnės investicijos į krovos ir logistikos grupę numatomos 2009 metais – net 205 milijonai litų. Didesnę dalį šių investicijų planuojama panaudoti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui šalia Antrosios Smiltynės perkėlos statyti.

Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad per artimiausius dvejus trejus metus KLASCO teritorijoje Smeltės pusiasalyje planuojama pastatyti vaisių ir daržovių, skystų produktų terminalus.

B.Lubys mano, kad toks terminalas bus pradėtas statyti ne anksčiau kaip 2009 metais. Iki to laiko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tarp konteinerių terminalo ir jūrų perkėlos turi pastatyti naują 400 metrų ilgio vadinamąją 144-ąją krantinę.

„Deriname vaisių ir daržovių šaldytuvo bendradarbiavimo modelį su viena Vokietijos kompanija. Pagal koncesiją statinys ir krovos darbai būtų mūsų, o šaldymo įranga jų. Mūsų investicijos sudarytų ne daugiau kaip penkiolika milijonų litų. Manau, kad vokiečių kompanija skirtų dešimt – dvylika milijonų litų“, - būsimąjį bendradarbiavimo modelį svarstė B.Lubys.

Prie 144-osios krantinės atsiras ir iš laivų surinktų vandenų valymo įrenginiai. Jie bus perkelti nuo 80-osios krantinės, kur suplanuota pastatyti Klaipėdos keleivių ir krovos terminalą.

„Šiukšlių verslas pasaulyje yra labai pelningas. Pastatę naują valymo ir šiukšlių surinkimo įrangą tikimės neblogai uždirbti“, - svarstė B.Lubys.

Numatoma pertvarkyti ir Jūrų perkėlą. Keltų bendrovę „DFDS Lisco“ valdanti danų kompanija DFDS apie 2012 metus Klaipėdos uoste planuoja padvigubinti ro ro krovinių kiekį.

„DFDS valdybos pirmininkui sakiau, kad kartu su KLASCO specialistais atliktume studiją, kur būtų numatyta, ką Jūrų perkėloje reikia palikti, griauti ar naujai statyti. Kol kas realių pasiūlymų neturime. Kai jie bus, planuosime, kaip pertvarkyti Jūrų perkėlą“, - aiškino B.Lubys.

Kraus cementą

Numatomi pertvarkymai ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos šiaurinėje uosto dalyje. Iš uosto bus iškelta dabar šalia kupolinių sandėlių, kur yra Grūdų terminalas, esanti laivų eismo tarnyba. Jos vietoje planuojama statyti grūdų siloso bokštą. Tačiau kol kas turimų talpų – trijų kupolinių sandėlių po 20 tūkst. tonų grūdams krauti užtenka. Grūdų kiekiai Klaipėdos uoste nėra dideli – rusiškų grūdų nėra, Kazachstano grūdų kiekiai nedideli, lietuviškų grūdų kraunama 500-800 tūkstančiai tonų per metus. Tam, kad plėstųsi grūdų terminalas, reikėtų, jog per metus būtų kraunami bent trys milijonai tonų grūdų.

Taip pat planuojama išplėsti ir Trąšų terminalą. Tai priklausys nuo Baltarusijos trąšų kiekio, kurį ji kraus per KLASCO. Pastaraisiais metais tie kiekiai nuolat didėjo. Taip pat yra baltarusių pažadai, kad jie didins trąšų krovą.

Trąšų kompleksas būtų praplečiamas nuo dabartinio 120 tūkstančių tonų talpos sandėlio pakrovimo rampos link.

KLASCO šiaurinės dalies vystymas priklausys ir nuo to, kaip sparčiai bus rekonstruojami uosto prieigų geležinkeliai.

Naujų objektų planuojama pastatyti ir prie 7, 8 ir 9 krantinių, kai jas rekonstruos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Didesnė dalis teritorijos prie šių krantinių liks krauti įvairiems laisviems arba vadinamiesiems generaliniams kroviniams. Tačiau planuojama pastatyti ir cemento terminalą.

„Dėl cemento terminalo jau pasirašėme popierius, kad jį kuriame, ir kitais metais turėtų būti praktinis judėjimas. Vienas Vokietijos konglomeratas nori ateiti - jie statys, o mes būtume operatoriai“, - sakė „Achemos grupės“ prezidentas B.Lubys.

Tai nebus didelis terminalas. Jis aptarnaus iki 5-7 tūkst. tonų laivus, o metinis jo pajėgumas bus apie pusę milijono tonų. Cementas būtų vežamas iš Švedijos ir Vokietijos į Kazachstaną ir Rusiją.

www.klaipeda.daily.lt

[balietis]

Jeigu rūgštys susimaišytų su soda, tai tiesiog įvyktų neutralizacijos reakcija, ir būtų daug burbulų (anglies dvideginio).

... ketinama sandėliuoti salietrą (tai parako sudėtinė dalis, sprogi, kenksminga aplinkai medžiaga), sodą, rūgštys (įdomu, kas būtų, jei jos netyčia susimaišytų su sodą ).Tad, mieli klaipėdiečiai, gyvensime sveikiau ir saugiau.