Uostas

[RDA]

Priklausytu nuo buklės, koncervavimas būtų nuvalyti rūdis ir perdažyti..
Ir nuo kainos tyrimai, iškėlimas, transportavimas, dokavimas, renovacija, vidaus dalies įrengimas - vitiek jame turėtu būti kažkas panašaus į ekspozicija..
Šiaip man irgi kažkaip priimtiniau kad elingo vietoje būtų kažkas susija su uostu, laivais, laivu statyba..

[RDA]

Naujas skystų krovinių terminalas(VLG)
2007 m. lapkričio 29 d.


AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) antrinės įmonės "Vakarų krova" skystų krovinių terminalas, pradėtas eksploatuoti praėjusią savaitę, buvo statomas 7 mėnesius, į jį investuota 6,5 mln. Lt.

Praėjusį trečiadienį į naująjį terminalą atplaukė pirmas laivas "Clipper Helle", išgabenęs į Norvegiją pirmą 2000 tonų metilo esterio (biodyzelino) partiją.

Pasak "Vakarų krovos" terminalų vadovo Evaldo Rutkausko, terminalo pradinis pajėgumas - iki 100 tūkst. tonų metilo esterio per metus, tačiau vėliau apimtį numatoma didinti. Naujajame terminale vienu metu galima sandėliuoti 4000 kub. m produkcijos.

Statybos proceso metu buvo sumontuota speciali įranga kurui ir degalams perkrauti, įdiegta naujausia kompiuterizuota valdymo programinė įranga, todėl terminalo valdymą galima patikėti tik dviem žmonėms.

Kita VLG antrinė bendrovė "Elme transportas" biodyzeliną, kuris iš rapsų aliejaus perdirbamas į biologinį kurą "Mestilla" gamykloje, transportuos į naująjį "Vakarų krovos" terminalą.

UAB "Vakarų krova" krova per pirmus tris šių metų ketvirčius išaugo iki 474 527 tonų, o apyvarta, palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, padidėjo 57 proc. - iki daugiau kaip 13 mln. litų.

Daugiausia šiemet šioje pietinėje uosto dalyje įsikūrusioje bendrovėje perkrauta plieno ir metalo konstrukcijų - 161 498 t, metalo laužo - 147 195 t, medžio drožlių bei saulėgrąžų lukštų granulių - 93 039 t.

"2006 m. pabaigoje perėmėme visus VLG pirsus ir kranus, dabar visapusiškai aptarnaujame jos antrines laivų remonto ir statybos įmones, įskaitant kranų naudojimą, laivų švartavimo darbus. Šiais metais krauname daug sudėtingesnius krovinius, naudojame specialią krovos techniką, atliekame papildomas operacijas, tai lėmė mūsų apyvartos augimą", - teigė UAB "Vakarų krova" direktorius Nerijus Gricius.

"Vakarų ekspresas"

[RDA]

tęsiant apie Smetona

Muziejininkai jau taikosi į ”prezidentą Smetoną”

Klaipėdiečiai patvirtino, kad estai galėjo rasti pirmąjį Lietuvos karo laivą

Gediminas Stanišauskas

Estai aptiko Baltijos jūroje nuskendusį tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą „Prezidentas Smetona“.

Klaipėdos universiteto atstovai patvirtino, kad pagal hidrolokatoriaus duomenis, tai gali būti nuskendęs pirmasis Lietuvos karo laivas.

Rezultatus patvirtino lietuviai

„Beveik neabejoju, kad tai jūsų laivas“, - sakė Talino jūrų muziejaus istorikas Vellas Massas. Jo vadovaujami archeologai Baltijos jūroje aptiko vienintelį tarpukario Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“, nuskendusį 1945 metų sausį.

Jis aptiktas 83 metrų gylyje. „Į tokią gelmę narai nesiryžo leistis, bet Klaipėdos universitetas patvirtino mūsų hidrolokatoriaus užfiksuotus vaizdus“, - teigė V.Massas.

Uostamiesčio specialistų nuomone, užfiksuoti kontūrai atitinka „Prezidento Smetonos“ konstrukciją. Estų naudojamas hidrolokatorius nuskendusius daiktus gelmėje apžiūri ir iš šonų, todėl esą gaunami pakankamai tikslūs duomenys.

Narai nesiryžo leistis

V.Massas jau 30 metų naršo Baltijos jūrą. „Radome šimtus nuskendusių laivų, tvarkome jų registrą“, - pasakojo jis.

Jo nuomone, ką daryti su laivu, turėtų spręsti Lietuvos valdžia.

Jei lietuviai norėtų 100 procentų įsitikinti, ar tai iš tikrųjų „Prezidentas Smetona“, į pavojingą gylį reikėtų siųsti ne narus, o povandeninį robotą.

Taline tokį gelmių aparatą turi tik „Tuukritööde OÜ“ bendrovė. Vienai dienai roboto paslaugos kainuotų kelis šimtus eurų.

Pasak V.Masso, 80 metrų gylyje matomumas yra pakankamai geras, bet vis dėlto įmonė rizikuotų, jei sutiktų išnuomoti brangiai kainuojantį povandeninį robotą.

„Toje vietoje, kur radome laivą, dešimtmečius vyko verslinė žvejyba, tinklai gali būti apraizgę laivą. – Todėl yra rizika, kad aparatas pateks į spąstus“, – svarstė V.Massas.

Pašovė kateris ar laivas

1945 metų sausį iš Helsinkio uosto išplaukusį „Prezidentą Smetoną“ Suomijos įlankoje nuskandino vokiečių povandeninis laivas „U745”. „Šis faktas patvirtintas kelių šaltinių“, – žino V.Massas.

Šiai versijai pritaria ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Arvydas Pociūnas.

„Kol kas kalbama apie dvi versijas: laivą torpedavo povandeninis laivas „U745” ir jis užplaukė ant minos“, – pasakojo A.Pociūnas ir pridūrė žinantis ir trečiąją „Prezidento Smetonos“ žūties versiją.

Pasak jo, vienas vokiečių kariškis, kurio karinis jūrų kateris atakavo Sovietų Sąjungos laivų grupę, dienoraštyje parašė esą jų torpeda pataikė į buvusį Lietuvos karo laivą. Bet tai įvyko kitoje Baltijos jūros vietoje. Visgi A.Pociūnas nedrįsta abejoti V.Masso teiginiais, todėl mano, kad estai aptiko būtent vokiečių povandeninio laivo nuskandintą „Prezidentą Smetoną“.

Saugojo pakrantes

Minininkas „M59”, vėliau tapęs „Prezidentu Smetona“, pastatytas 1917 metų spalio 31 dieną Vokietijos laivų statykloje. Po Pirmojo pasaulinio karo laivas nuginkluotas, o 1927 metais jį iš Vokietijos įsigijo Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Už 60 metrų ilgio ir 525 tonų vandens talpos anglimis kūrenamą laivą sumokėta 289 tūkstančiai litų. 1935 metais kapitono Antano Kaškelio į jūrą išplukdytas „Prezidentas Smetona“ oficialiai tapo karo laivu. Jis įsigytas saugoti Lietuvos pakrantes nuo kontrabandininkų ir karinėms jūrų pajėgoms parengti kuo daugiau jūreivių.

„1939–1940 metais Prancūzijos laivų statyklose Lietuva užsakė kelis povandeninius laivus, keliolika minininkų, todėl reikėjo pasirūpinti įgulų apmokymu“, – sakė A.Pociūnas.

Buvo dukart apsirikę

Prieš žūtį laivas jau priklausė Sovietų Sąjungos Baltijos laivynui, nes jį 1940 metų birželio 19 dieną okupacinei valdžiai perdavė patys lietuviai. Į dugną jis nugrimzdo kaip „Koral“, o dar prieš tai buvo pervardytas „Pirmūnu“.

Istorikas neabejoja, kad iš Baltijos jūros dugno vertėtų iškelti bent jau kai kurias laivo dalis. „Tai labai svarbus Lietuvai laivas, atspindintis šalies karinių jūrų pajėgų aušrą“, – įsitikinęs A.Pociūnas. Jis net neabejoja, kad iškeltos laivo dalys būtų eksponuojamos Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos kol kas neapsisprendė, kokių veiksmų imsis, kai jau žinoma laivo žūties vieta.

„Kol kas nėra 100 procentų patvirtinta, kad rastas būtent tas laivas, juolab kad iki šiol estai skelbėsi jį radę jau du kartus, nors vėliau paaiškėdavo, kad tai ne „Prezidentas Smetona“, - sakė atstovas spaudai Ramūnas Kažerskas. – Renkame informaciją ir po kurio laiko apsispręsime.“

Nuskendusiame laive turėtų būti likę 38 šautuvai, 8 „Mauser“ pistoletai, 2 karininkų kardai, 48 dujokaukės, kito inventoriaus.

2007 gruodžio 8 d.

[groundzer]

Uostas nenori prarasti krovinių dėl geležinkelių

Sieks išjudinti Klaipėdos uoste buvusį kelių vystymo sąstingį

Vidmantas Matutis

Krovos ir ekspedijavimo bendrovių atstovai sunerimo, kad dėl nepakankamos geležinkelių plėtros gali strigti krovinių tiekimas į Klaipėdos uostą. Jau dabar kroviniai uosto sandėliuose kartais užsiguli iki dviejų savaičių, nes nėra pakankamai geležinkelio vagonų jiems išvežti.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius suformulavo aiškią transporto sistemos strategiją – nė vienas vagonas neturi iškeliauti į kitus uostus dėl nesutvarkytų geležinkelių.

Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad dalis Jonavos „Achemos“ trąšų gali būti gabenama per Rygos uostą vien todėl, kad Lietuvos geležinkeliai nepajėgia patiekti reikiamo kiekio vagonų. Jis siūlė leisti privačioms bendrovėms rūpintis vagonais ir teikti gabenimo geležinkeliais paslaugas kaip tai daroma Vokietijoje, Rusijoje ir net Lenkijoje.

Skirs milijardus

Lietuvos geležinkeliams vystyti iki 2015 metų planuojama skirti per 5 milijardus litų.

Lietuvos geležinkelių bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka įvardino, kad su Klaipėdos uosto veikla susijusiems geležinkeliams vystyti bus skirta 1,2 milijardo litų.

Pagrindinė naujovė – iš esmės planuojama sutvarkyti magistralinę geležinkelio liniją Radviliškis-Klaipėda per Pagėgius. Ja būtų gabenami kroviniai į pietinę uosto dalį. Šiemet į Klaipėdos uostą Lietuvos geležinkeliai gabeno 18,4 mln. tonų krovinių.

Iš jų į šiaurinę uosto dalį („Klaipėdos nafta“, Krovinių terminalas ir KLASCO) gabenta 12,2 mln. tonų, į pietinę („Bega“, „Klaipėdos Smeltė“, Jūrų perkėla ir Konteinerių terminalas) – 6,2 mln. tonų. Taip pat į uostą bus pradėti gabenti kroviniai iki šešių tūkst. tonų sąstatais. Dabar formuojami iki penkių tūkst. tonų sąstatai. Didesniems sąstatams priimti teks papildomai ilginti ir kai kuriuos krovininių stočių kelius.

Iki kitų metų uoste planuojama užbaigti statyti arba rekonstruoti Anglinės bei Uosto kelynus, taip pat įrengti atskirus geležinkelio kelius. Iš viso numatyta skirti 57,4 mln. litų.

2009 – 2012 metais už 22 mln. litų planuojama elektrifikuoti Anglinės ir perkėlos kelius. 2009 – 2011 metais apie 71 mln. litų numatoma skirti „Draugystės“, beveik 22 mln. litų Rimkų, 70 mln. litų – Pauosčio ir beveik 99 mln. litų Klaipėdos geležinkelio stotims rekonstruoti.

S.Dailydka apgailestavo, kad kai kurie geležinkelio vystymo projektai derinant juos klimsta savivaldybėje.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius teigė, kad neatsigina nuo gyventojų skundų dėl traukinių keliamo triukšmo, todėl pageidautų, kad vystant geležinkelius pinigų būtų skirta ir šalia jų esančių gyventojų sąlygoms gerinti. Anot S.Dailydkos, jei blokuosite, pinigai bus skirti kitiems projektams ir aplenks Klaipėdą. Susisiekimo ministras A.Butkevičius pastebėjo, kad kiekvienas meras nori daugiau savo miestui, todėl klaipėdiečių siekis turėtų būti ne stabdyti, o padėti vystyti prioritetinius projektus.

Pinigų neužtenka

Pagal parengtą Klaipėdos geležinkelio mazgo vystymo studiją Lietuvos geležinkeliai yra įsipareigoję sudaryti sąlygas, kad 2010 metais į Klaipėdos uostą galėtų gabenti 31 mln. tonų krovinių, o 2015 metais – 50 mln. tonų.

Anot S.Dailydkos, iš viso tiesiogiai uosto geležinkeliams vystyti iki 2013 metų reikėtų beveik 500 mln. litų. Pagal sudėliotus pinigų srautus trūksta per 200 mln. litų.

Peržiūrėjus įvairias programas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius žadėjo surasti 25 mln. litų, kurie reikalingi geležinkelio viadukui Varnėnų gatvėje statyti ir atšakai nuo Varnėnų iki Nevėžio gatvių nutiesti. Šiuos objektus būtina sutvarkyti laiku, kitaip sustotų Lietuvos tūkstantmečiui skirto Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statyba. Pinigų trūktų geležinkelio keliams į Birių krovinių terminalą ir Klaipėdos šaldytuvų terminalą nutiesti, taip pat vadinamajam Nemuno kelynui, kuris eitų pagal Nemuno gatvę, tvarkyti.

„Klaipėdos Smeltės“ prezidento Martino Gusiatino teigimu, kitais metais jie planuoja gabenti dvigubai daugiau krovinių nei šiemet. Jei nebus daromas geležinkelis į Birių krovinių terminalą, „Klaipėdos Smeltė“, per kurios teritoriją rieda kroviniai į minėtą bendrovę, jai galės užtikrinti mažesnį nei pageidaujama krovinių padavimą. S.Dailydka pripažino, kad toje uosto dalyje yra kritinė padėtis. Jei nebus nutiestos papildomos atšakos, konfliktai tarp bendrovių tik gilės.

A.Butkevičius siūlė įvertinti finansavimo prioritetus – galbūt pradžioje Nemuno kelyne užtenka mažesnio kiekio kelių, o likusios lėšos būtų skirtos geležinkelio atšakoms į Birių krovinių terminalą.

Taip pat jis mano, kad pavyks surasti papildomų pinigų geležinkeliams vystyti.

Transporto srityje jau dabar intensyviau nei kituose Lietuvos ūkio sektoriuose naudojamos ES fondų lėšos. A.Butkevičius paragino, kad kuo greičiau būtų rengiami ES paramai gauti reikalingi dokumentai ir studijos.

„Nė vienas vagonas neturi iškeliauti į kitus uostus dėl nesutvarkytų geležinkelių“, - tikino susisiekimo ministras.

Geležinkeliai atsilieka

Šiandien Klaipėdos uosto kompanijos pagal turimus pajėgumus gali krauti apie 35 mln. tonų krovinių.

Tačiau jau šiemet, kai Lietuvos geležinkelių bendrovė į uostą gabeno rekordinį 18 mln. tonų krovinių kiekį, atsirado problemų.

Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys teigė, kad šiaurinė uosto dalis praktiškai užblokuota. Ji nebegali būti vystoma dėl geležinkelių.

KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas prašė, kad Lietuvos geležinkeliai užtikrintų, jog į šiaurinę uosto dalį per metus sugebės atgabenti 20 mln. tonų krovinių.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos laivų krovos kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis pateikė sąrašą darbų, kuriuos reikėtų padaryti, kad sparčiai didėjant uosto krovai dėl geležinkelių kaltės nestrigtų krovinių padavimas pietinėje uosto dalyje.

Susisiekimo ministras A. Butkevičius pripažino, kad kelis metus Klaipėdos uoste buvo sąstingis dėl geležinkelių vystymo. Taip buvo todėl, kad magistraliniais geležinkeliais rūpinosi Lietuvos geležinkelių bendrovė, o privažiavimo į uostą keliais – Uosto direkcija. Ji neturėjo nei specialistų, nei pinigų, nes reikėjo statyti krantines, gilinti uostą.

Ir šiuo metu uosto geležinkeliai nėra visiškai perduoti Lietuvos geležinkelių bendrovei, nors principinis sprendimas dėl to priimtas, vyksta nesusikalbėjimas. Tą pastebėjo ir susisiekimo ministras.

Trūksta vagonų

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika tikino, kad didžiulė uosto problema yra ir nuolatinis vagonų trūkumas. S.Dailydkos teigimu, Lietuvos geležinkelių bendrovė turi 10 tūkstančių vagonų. Tokio kiekio Lietuvos rinkoje užtektų. Lietuvos vagonai juda bendroje posovietinėje erdvėje. Jie užsilaiko Rusijoje, Baltarusijoje, vagonų neperka Užkaukazės šalys. Šių šalių verslo struktūros moka numatytas baudas, tačiau vagonų nepaleidžia. Lietuvos geležinkeliai, pasak S.Dailydkos, kasmet užsako pagaminti naujų vagonų.

Tačiau Rusijos vagonų gamyklos įvykdo tik nedidelę dalį užsakymų, nes pirmenybę teikia savo šalies vagonų užsakovams.

S.Dailydka siūlė uosto krovos kompanijoms nuomotis vagonus, kaip tai daro „Bega“. Tuomet vagonai neužstringa kitose šalyse, nes jie keliauja konkrečiu maršrutu nuo uosto iki krovinio gavėjo arba siuntėjo.

Radikalus požiūris

Lietuvos geležinkelių bendrovė vagonų ir vilkikų parkui atnaujinti iki 2015 metų ketina skirti per 700 mln. litų. Perkami galingesni magistralinių kelių lokomotyvai, be mašinistų valdomi krovinių išskirstymo stotyse šilumvežiai.

B.Lubio nuomone, geležinkeliams vystyti būtų daugiau pinigų, jei leistų krovinius gabenti privatiems vežėjams.

Tuomet valstybės bendrovei reikėtų rūpintis tik geležinkeliais, o vagonus ir vilkikus pirktų privatūs vežėjai.

„Anksčiau ar vėliau taip ir bus, nes Lietuvos kunigaikštystė įstojo į Europos Sąjungos karalystę, o ne atvirkščiai“, - sakė B.Lubys. Jis pateikė pavyzdžius, kad gabenimo geležinkeliais paslaugas privatūs vežėjai jau teikia ne tik daugelyje Vakarų Europos šalių, bet ir Rusijoje, Lenkijoje.
www.klaipeda.daily.lt

[Fanas]

Į Klaipėdos uostą plūstels ir naujų krovinių


Išlieka svarbiausias klausimas, ar Žiurkės metai pakartos 2007-ųjų uosto veiklos šuolį. Klaipėdos uoste 2008 metais nesitikima šių metų krovos šuolio, kai ji augo daugiau kaip 15 procentų. Ilgalaikę Klaipėdos uosto vystymo studiją atlikę japonai prognozavo, kad krova kasmet kils 4-5 procentus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius rinkodarai Artūras Drungilas mano, kad kitais metais krova peržengs 28 milijonus tonų. Šiemet, nors dar metai nesibaigė, uoste, tikimasi, bus perkrauta 27 milijonai tonų.
Reklama


Ir 2008 metais vėl laukiama didelio konteinerių srauto. 2007 metams baigiantis Klaipėdoje lankėsi pasaulinio lygio kompanijų, kurios norėtų per mūsų uostą gabenti konteinerius, atstovai. Vis populiaresnis tampa konteinerinis traukinys „Vikingas“, kuriuo savo krovinius norėtų gabenti ne tik turkai, kazachai, bet net ir Egipto verslininkai. Vėl puoselėjami planai greitai paleisti konteinerinį traukinį tarp Klaipėdos ir Maskvos.

Sutaupytų laiko ir pinigų

Antra pasaulyje pagal konteinerių gabenimo apyvartą kompanija „Cosco“ atlieka žvalgybą, kaip per Baltijos regiono šalis gabenti konteinerius iš Kinijos rinkos.

Klaipėdoje lankėsi „Cosco“ kompanijos tyrimo centro atstovai, kurie teigė, kad vertinant pagal laiką ir tarifus konteineriams iš Kinijos gabenti geriausia pasinaudoti „TransKazahstano“ geležinkelio magistrale.

Šia magistrale konteinerius galima atgabenti 20 dienų greičiau nei plukdant juos iš Kinijos į Europą per Indijos ir Atlanto vandenynus ir 10 dienų greičiau nei vežant geležinkeliu per Rusiją, vadinamąja „Transsibiro“ magistrale.

Maždaug 8300 kilometrų atstumą nuo Kinijos Tianjin, Qingdao, Lianyungang uostamiesčių iki Maskvos traukinys su konteineriais spalį įveikė per 15 parų.

Bendra šių Kinijos uostų konteinerių krova pernai sudarė beveik 15 mln. TEU.

Gabenti kiekvieną konteinerį iš Kinijos per Kazachstaną į Maskvą kainuoja 500-800 JAV dolerių pigiau nei vežti jį „Transsibiro“ magistrale.

Šios magistralės kainas ypač sukėlė dėl nuolatinių vagysčių įvesti papildomi reikalavimai, kad sąstatus lydėtų apsauga.

Taip pat kyla problemų dėl sienų kirtimo. „Transsibiro“ magistralėje naudojami seni, techniškai ne visada tvarkingi vagonai.

Įgyja pasitikėjimą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius rinkodarai Artūras Drungilas teigė, kad „Transsibiro“ magistrale gabenami kroviniai Klaipėdos uosto nepasiekia. Jie dažniausiai pasuka per Rusijos ir Suomijos uostus.

„TransKazahstano“ magistrale gabenamų krovinių, jei jie ateitų į Klaipėdą, kiekis pradžioje nebūtų didelis. Tačiau manoma, kad linijoje krovinių nuolat daugėtų. Tuo suinteresuota ne tik „Cosco“ kompanija, bet ir vidurinės Azijos šalys. Realiausia, kad į Maskvą atgabenti konteineriai toliau būtų vežami į kurį nors pasirinktą Baltijos uostą, greičiausiai Klaipėdą. Taip pat dalis konteinerių sausuma per Baltarusiją, Lenkiją ir Vokietiją būtų gabenami į Hamburgo ir dar toliau į Roterdamo uostus.

Mūsų uostas konteinerių krovos srityje įgyja vis didesnį pasitikėjimą. Kai „Klaipėdos Smeltė“ sumanė įrengti konteinerių terminalą, buvo nemažai skeptikų, kad tarp kompanijų tik vyks tų pačių konteinerių tampymas iš vieno uosto kampo į kitą.

Tačiau to neįvyko. Bendras konteinerių srautas auga. Jų užtenka abiem uoste esantiems konteinerių terminalams. Pirmuosius metus dirbančios „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos rodikliai įvertinti gana palankiai.

Nauja konteinerių linija

Kitų metų vasarį Klaipėdoje pradės veikti nauja konteinerinė „Tschudi logistics“ linija. Ją aptarnaus Klaipėdoje įkurta to paties pavadinimo bendrovė.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje apsilankęs „Tschudi logistics“ kompanijos atstovas Carsten Andersen teigė dar nežinantis, per kurį iš dviejų Klaipėdoje esančių konteinerių terminalų kraus savo krovinius. C.Andersen teigimu, abu terminalai pasiūlė pakankamai geras sąlygas.

Iki šiol „Tschudi logistics“ kompanija konteinerius rytinės Baltijos regione krovė tik Estijos Mugos uoste. Klaipėdoje ji pradžioje per savaitę kraus vieną nedidelį laivą.

Baltarusiai gabens cementą

Baltarusijos architektūros ir statybos ministro pirmasis pavaduotojas Michailas Abramčiukas Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretoriui Arvydui Vaitkui teigė, kad Baltarusijoje daugėja statybų. Iš Kinijos planuojama gabenti didelius kiekius cemento.

Šį krovinį baltarusiai planuoja gabenti per Klaipėdos uostą, o toliau transportuoti geležinkeliu.

Numatoma, kad kitais metais į Baltarusiją per Klaipėdos uostą gali būti gabenama apie 3,5 mln. tonų cemento, o iki 2011 metų šio krovinio kiekis gali išaugti iki 5 mln. tonų.

„Baltarusijos krovinių apyvarta Klaipėdos uoste kasmet didėja – palyginti su ankstesniais metais, šiemet krovinių srautas išaugo apie 40 proc. ir tikriausiai viršys 5 mln. tonų.

Pritardami Baltarusijos planams per Klaipėdą papildomai transportuoti didelius kiekius cemento, sieksime didinti uosto krovos pajėgumus ir užtikrinti gerus logistikos ryšius su “Lietuvos geležinkelių” bendrove,- sakė ministerijos sekretorius A.Vaitkus.

Numatoma, kad pirmieji Baltarusijai cementą gabenantys laivai į Klaipėdos uostą atplauks 2008 metų vasario arba kovo mėnesiais.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=15438228

[C5]

Latviai pripažino, kad Klaipėda aplenkė Rygą

[molotov_47]

/\ Kai aplenksim visus Latvijos uostus kartu sudėjus, tada galima bus ne tik bokalus pakilnot
Šiaip keista, kodėl Rygos krova neišaugo. Gal dalis krovinių Ventspiliui (ar Klaipėdai ) atiteko?

[URBANISTAS]

Idomu butu pamatyt konkretesnius palyginamuosius skirtingu saliu krovos skaiciukus....

[Metropolis]

Klaipėdos uoste – didžiausia krova uosto istorijoje

2007 m. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pasiekta didžiausia krova uosto istorijoje - 27,35 mln. t, arba beveik 16 proc. didesnė nei 2006 m.
Pernai Klaipėdos uoste didėjo visų krovinių rūšių (generalinių, birių ir suverstinių, skystų) krovimai. Sparčiausi augimo tempai 2007 m . pasiekti medienos (išaugo 50,4 proc.), konteinerių (išaugo 43,9 proc.), žemės ūkio produktų (išaugo 39,7 proc., birių trąšų +34,7 proc. bei skystų trąšų (išaugo 33,8 proc.) krovoje. Naftos produktų perpilta 7,14 mln. t (padidėjo 5,4 proc.).
Konteinerių vienetų apyvarta išaugo 38,8 proc. (skaičiuojant TEU), o ro-ro vienetų - 7,0 proc.
Per 2007 m. bendras keltais Klaipėdos uostą aplankiusių keleivių skaičius padidėjo 18,7 proc. ir sudarė 285,2 tūkst.
„Nors uosto krovos perspektyvos 2007 m . pradžioje nebuvo tokios optimistinės, tačiau metų gale reali krova pranoko visus lūkesčius“,- sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus.
Klaipėdos uosto krova 2007 m. gruodžio mėn. buvo 15,5 proc. didesnė lyginant su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu.
2007 m. gruodžio mėnesį ypač sparčiai augo skystų krovinių krovos apimtys - 42,4 proc. lyginant su tuo pačiu 2006 m . laikotarpiu. Tokį spartų augimą labiausiai sąlygojo beveik 30 proc. išaugusi naftos produktų (per 2006 m . gruodį perpilta 458,0 tūkst. t, 2007 m. gruodį –592,5 tūkst. t) bei daugiau kaip 2 kartus didesnė skystų trąšų ( 2006 m. gruodžio mėn. perpilta 85,3 tūkst. t, 2007 m. gruodį – 178,8 tūkst. t) krova.
Birių krovinių krovos augimą 2007 m . gruodžio mėn. labiausiai įtakojo birių trąšų ( 2007 m . gruodį perkrauta 501,2 tūkst. t, arba 13,7 proc. daugiau) ir žemės ūkio produktų (perkrauta 45,2 tūkst. t, arba 86,0 proc. daugiau) krovinių padidėjimas.
2007 m. gruodį generalinių krovinių apimčių augimą sąlygojo didėjanti konteinerių (2007 m. gruodį perkrauta 278,9 tūkst. t, arba 23,6 proc. daugiau) ir medienos ( 2007 m. gruodį perkrauta 73,0 tūkst. t, arba 57,7 proc. daugiau) krova.

www.transp.lt

[Eimantas]

Daugiausia uosto istorijoje
2008 m. sausio 10 d.


Kiaulės metais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pasiekta didžiausia krova uosto istorijoje - 27,35 mln. t, arba beveik 16 proc. didesnė nei 2006 m. Pernai perkrauta 3,74 mln. t krovinių daugiau nei užpernai.

"Nors uosto krovos perspektyvos 2007 m. pradžioje nebuvo tokios optimistinės, tačiau metų gale reali krova pranoko visus lūkesčius",- sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

Pernai didėjo visų krovinių rūšių (generalinių, birių ir suverstinių, skystų) krova. Sparčiausi augimo tempai 2007 m. pasiekti medienos (išaugo 50,4 proc.), konteinerių (43,9 proc.), žemės ūkio produktų (39,7 proc.), birių trąšų (34,7 proc.) bei skystų trąšų (33,8 proc.) krovoje. Naftos produktų perpilta 7,14 mln. t (padidėjo 5,4 proc.).

Konteinerių vienetų apyvarta išaugo 38,8 proc. (skaičiuojant sąlyginiais jūriniais konteineriais TEU), o ro-ro vienetų - 7 proc.

Gruodį

Klaipėdos uosto krova 2007 m. gruodžio mėn. buvo 15,5 proc. didesnė lyginant su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu. Ypač sparčiai daugėjo skystų krovinių - 42,4 proc. Tai labiausiai sąlygojo beveik 30 proc. išaugusi naftos produktų bei daugiau kaip 2 kartus didesnė skystų trąšų krova.

Birių krovinių krovos augimui didžiausią įtaką darė birių trąšų ir žemės ūkio produktų krovinių daugėjimas. Generalinių krovinių augimą sąlygojo didėjanti konteinerių ir medienos krova.

"Vakarų ekspreso" inf.

[Eimantas]

Valstybinės reikšmės objekte - milijonai tonų
2008 m. sausio 10 d.


UAB Krovinių terminalo generalinis direktorius Audrius Pauža labiausiai norėtų, kad fortūna būtų palanki jo vadovaujamam kolektyvui, kad šiemet nebūtų jokių nelaimingų atsitikimų, kad terminalas ir toliau būtų saugiai eksploatuojamas.

UAB Krovinių terminalas krovos darbus vykdo dar tik dvejus metus. Labiausiai bendrovė didžiuojasi tuo, kad neperėmė nė vienos tonos krovinio iš AB "Klaipėdos nafta", kad Lietuvai davė visiškai naują krovinių srautą. A. Pauža juokauja, kad ne pro šalį būtų terminalui nuomoti didesnę teritoriją, nes krovinių tikrai netrūksta.

Į bendrovę plaukia "Panamax" tipo tanklaiviai, galintys gabenti be vieno kubinio metro 100 tūkst. kubinių metrų krovinio. Pernai čia buvo perkrauta 2 mln. t krovinių. Tikimasi, jog šiemet jų bus bent jau ne mažiau. Pasak A. Paužos, šiuo terminalu domimasi Europos valstybėse.

Krovinių terminale dirba 60 žmonių. Pernai atlyginimai didėjo 10 proc. A. Pauža džiaugiasi, kad nėra darbuotojų kaitos. Šiais metais bendrovės direktorius tikisi iš savo darbuotojų supratimo, kad jie dirbs taip pat profesionaliai, kaip ir pernai. Be abejo, atlyginimus taip pat planuojama didinti.

Pernai spalį bendrovė buvo patikrinta ir įregistruota Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre. Ji įpareigota objektą eksploatuoti saugiai. Esminis įvykis, pasak A. Paužos, kad per visą veiklą nebuvo sugadintas nė vienas krovinys.

UAB Krovinių terminalo generalinį direktorių pernai labiausiai blogąja prasme nustebino uosto bendrovių tarpusavio ginčai ir tai, kad atplaukęs laivas dėl to turėjo laukti reide. Jo manymu, tokiu atveju daugiau reguliuoti situaciją turėjo uosto valdžios atstovai.

Problema, su kuria ir šiemet bus susiduriama - geležinkelio plėtra ir geležinkelio vagonų padavimas į kompanijų krovos barus. "Jau prieiname kritinę ribą, kai uostas gali, o geležinkeliai ne. Tikiuosi kad per šiuos metus problemą pavyks išspręsti bendromis ir AB "Lietuvos geležinkeliai", ir krovos kompanijų pastangomis, tada atsigautume. Jeigu geležinkelininkai nedarys žingsnių, turėsime problemų visame uoste", - sakė A. Pauža.

Pasak jo, tai, kad pernai pasiekta 27 mln. t krovos riba, yra visų uosto kompanijų darbo kokybės pripažinimas. Šiemet jis norėtų, kad žmonės, dirbantys uoste, susitartų tarpusavyje ir žinotų, ko jie nori iš tikrųjų. Pageidautų, kad pagaliau pasibaigtų debatai dėl giliavandenio uosto ir prasidėtų rimtos studijos bei darbai. "Tai ne žaidimai. Negalima palikti valstybės be ateities. Neteisingai vilkinama situacija. Būtina išsiaiškinti ir nuspręsti, ar galime jį statyti, ar ne", - mano A. Pauža.

Valentinas UBAS
www.ve.lt

[Eimantas]

Didžiausias priešas - lietus ir sniegas
2008 m. sausio 10 d.


Iki 2010 metų viena didžiausių uoste Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) tikisi padidinti metinę krovą 1,5-2 mln. tonų. Tačiau baiminamasi, jog bendrovės pastangas gali sužlugdyti geležinkelininkai.

Reikšmingiausias pernai metų KLASCO įvykis, jos generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno teigimu, - ir be konteinerių terminalo peržengta 9 mln. t metinės krovos riba.

Jo manymu, pernai priimti geri sprendimai toliau didinti bendrovės pajėgumą ir galimybes. Prieš kelerius metus padarytos investicijos į KLASCO pasiteisino - jos atsiperka taip, kaip ir buvo planuota. Žiurkės metais KLASCO tikisi ir naujų krovinių bendradarbiaujant su NVS šalimis.

Maitins skaniau

V. Greičiūnas patikino, kad darbuotojų atlyginimai bus peržiūrimi atsižvelgiant į infliaciją Lietuvoje, nors, anot jo, KLASCO darbuotojų vidutinis atlyginimas gal net daugiau kaip 2 kartus viršija vidutinį Respublikos darbininko atlygį. Be to, nors kolektyvinė sutartis ir nenumato, vis dėlto atsižvelgiant į finansines bendrovės galimybes darbuotojams buvo išmokėtos kalėdinės premijos.

Beje, pernai pagalvota ir apie darbuotojų maitinimą - valgyklos virtuvė aprūpinta nauja įranga. Tad šeimininkės dabar gali sparčiau pagaminti skanesnį maistą.

Realus pavojus

Kadangi daugėja krovinių, pernai Jūrų perkėlos terminale pradėtas statyti naujas dengtas sandėlis. Nuspręsta didinti sandėlių ūkį ir šiaurinėje uosto dalyje, ir, žinoma, pajėgumą Smeltės pusiasalyje. Tikimasi, jog padedant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai toliau bus plėtojama ir infrastruktūra.

Pasak V. Greičiūno, iškyla viena rimta problema, ypač šiaurinėje uosto dalyje. "Mes jau kelerius metus beldžiamės į AB "Lietuvos geležinkeliai" vadovybės, Susisiekimo ministerijos duris pranešdami, kad geležinkelio plėtra realiai stabdys mūsų pastangas didinti krovinių apimtis. Krovinių atvežimas iš Pauosčio ir Klaipėdos stočių iki krovos barų gerėja, švelniai tariant, labai lėtai. Rimtesnės geležinkelininkų investicijos šioje dalyje numatytos tik po 2010 metų. Tad mūsų pastangoms iškyla rimtas pavojus", - "Vakarų ekspresui" sakė KLASCO generalinis direktorius.

Oro sąlygų nenusipirksi

Anot V. Greičiūno, didžiausia blogybė pernai - blogi orai, dėl kurių KLASCO teko nutraukti darbus. Pagrindiniai jos priešai - lietus ir sniegas. Pernai lapkričio antroje pusėje ir gruodžio pradžioje geri orai nelepino net tris savaites. "Šioje srityje mūsų pastangos bevaisės. Čia jau nė su niekuo negalime susitarti, reikia taikytis su tuo, kas yra, ir nieko padaryti negalime", - juokavo V. Greičiūnas.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau trys ketvirtadaliai KLASCO krovinių šiaurinėje uosto dalyje yra susiję su oro sąlygomis. Pavyzdžiui, lyjant lietui ar sningant negalima krauti birių trąšų, grūdų, ferolydinių, šaldytos produkcijos.

Rampos vis nėra

Pasak V. Greičiūno, nėra kito tokio uosto Europoje, kuriame būtų kraunami ro-ro kroviniai ir nebūtų hidraulinės rampos, reguliuojamos pagal vandens lygį, išskyrus Klaipėdos uostą. Čia dar dirbama 10-15 metų senumo metodais. Jūrų perkėlos terminale vandens lygis nuolatos svyruoja. Dėl to nukenčia ratinės technikos pakrovimas į keltus.

KLASCO kartu su AB DFDS LISCO tebeprašo ne Senelio Šalčio, o Uosto direkcijos įrengti terminale reguliuojamąją rampą. Uosto direkcija tai padaryti žada jau kelerius metus. Belieka tikėtis, kad Žiurkės metai bus sėkmingesni ir rampos atžvilgiu.

Konkurentai skatina

"Savo konkurentams pavydime darbštumo, veiklumo. Kai kuriuos klausimus mes turėtume spręsti operatyviau. Jeigu per ilgai diskutuojame, žiūrėk, kaimynas jau bus ką nors padaręs. Kita vertus, konkurencija skatina mus nuolatos būti dėmesingus. Didžiausi mūsų konkurentai yra ne tik Klaipėdos uoste, bet ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Rusijoje. Mes turime nuo jų neatsilikti", - sako KLASCO generalinis direktorius.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

[RDA]

Klaipėda turi likti Baltijos jūrinių uostų žemėlapyje

...............
Ko labiausiai tikitės šiais metais Klaipėdos uoste, kokie svarbiausi darbai jame bus daromi?

Visų pirma, kad sėkmingai bus panaudotos planuotos investicijos. Šiemet uostas dar kartą iš esmės pakeis savo gylio charakteristikas šiaurinėje uosto dalyje. Startuos keleivių ir krovinių terminalo statyba, 144 krantinės ir terminalų prie jos statybos darbai, geležinkelio infrastruktūros plėtra. Šie metai - tiek daug diskusijų keliančios žemsiurbės statybos pradžia.
................

Vakaru ekspresas

[Eimantas]

Klaipėdą ir Kylį jungs naujas keltas

Vidmantas Matutis

Kitų metų gegužę tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio uosto kursuojantį keltą “Lisco Optima” pakeis visiškai naujas laivas.

Naująjį keltą stato Italijos laivų statykla „Nuovi Cantieri Apuania“.

200 metrų ilgio, 27 metrų pločio, 23 mazgų (42,5 km/h) greitį išvystantis keltas turės 600 puikiai įrengtų vietų keleiviams ir galės gabenti 2500 metrų ilgio automobilių eilę. Dabar tarp Kylio ir Klaipėdos plaukioja „Lisco Gloria“ ir „Lisco Optima“. Jie gali imti atitinkamai 2493 ir 2238 metrus krovinio ir 302 bei 324 keleivius.

Naujas laivas kompanijai DFDS kainuos 600 mln. Danijos kronų (278 mln. litų).

„Ši investicija mums padės realizuoti strateginį tikslą - plėsti bei stiprinti kombinuotų keleivių bei krovinių pervežimų linijų tinklą Baltijos regione ir kartu mažinti vidutinį laivyno amžių”, - sakė DFDS prezidentas Niels Smedegaard.

DFDS viceprezidentas Peder Gellert Pedersen teigė, kad kompanija siekia sudaryti alternatyvą kelionei į Vokietiją per Lenkiją, kur didėjantys kelių mokesčiai ir automobilių spūstys sukelia transporto problemas.

Atsilaisvinusį keltą „Lisco Optika“ planuojama panaudoti kitose DFDS Baltijos regiono linijose.

Tiesiogiai DFDS aptarnauja linijas tarp Klaipėdos ir Kopenhagos, Rygos ir Liubeko, Kylio ir Sankt Peterburgo.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Kokia ten knyga? Būtų įdomu paskaityt.

Gintautas Surgailis. Lietuvos karinis laivynas 1935-1940. V.2003

[Eimantas]

Iš uosto į "Draugystę" keliauja vagonai. Gerai įsižiūrėjus kairėje esančių bėgių gale matosi laukiantis jau kitas sąstatas su mėlynai geltonu lokomotyvu. Beje, kairieji bėgiai veda į medienos terminalą, iš kurio nuotraukų taipogi bus:

20070926
TGM4A-434 priklausontis UAB "Gargždų geležinkelis" ir išnuomuotas UAB ar AB "Vakarų krova", dukterinei AB"Vakarų laivų gamykla" bendrovei. Tas terminalas kur daug rastų ir yra "Vakarų krova".

P.S. modernizuotas ČME3 turėtų pakeisti suporintus ČME3 (sujungti du įprasti ČME3, abu sinchroniškai valdomi iš vienos kabinos).

[praetor]

Klaipėdą ir Kylį jungs naujas keltas
Vidmantas Matutis
Kitų metų gegužę tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio uosto kursuojantį keltą “Lisco Optima” pakeis visiškai naujas laivas.

Naująjį keltą stato Italijos laivų statykla „Nuovi Cantieri Apuania“.

200 metrų ilgio, 27 metrų pločio, 23 mazgų (42,5 km/h) greitį išvystantis keltas turės 600 puikiai įrengtų vietų keleiviams ir galės gabenti 2500 metrų ilgio automobilių eilę. Dabar tarp Kylio ir Klaipėdos plaukioja „Lisco Gloria“ ir „Lisco Optima“. Jie gali imti atitinkamai 2493 ir 2238 metrus krovinio ir 302 bei 324 keleivius.

Naujas laivas kompanijai DFDS kainuos 600 mln. Danijos kronų (278 mln. litų).
www.klaipeda.daily.lt

Idomu kazi kaip tas keltas atrodys. Italu puslapis atnaujinamas.
Sprendziant pagal greiti, tai nebus panasus i Tallinko eksploatuojamus Superfastus, kazkas masyvesnio turetu...

[tricky_kid]

Būtingėje išsiliejo nedidelis naftos kiekis

Anot Aplinkos ministerijos, preliminariais duomenimis, išsiliejo nedidelis teršalų kiekis – apie 200-400 kilogramų. Teršalų dėmė vandenyje aptverta specialiais užtvarais.

www.lrt.lt

Juokinga ir graudu daros skaitant tokias melagystes.

O realus vaizdas nufilmuotas Vakarų Ekspreso iš malūnsarnio:
Ekologinė nelaimė: Šventojoje jau ruošiamasi valyti krantą
Dėmė plati ir ilga, o tos užtvaros laiveliu tempiamos gan siauros... na bus matyt.

[Eimantas]

Grunto aikštelė - 2009-aisiais

Šiemet antrą pusmetį Uosto direkcija planuoja pradėti užteršto grunto aikštelės statybos darbus ir tikisi, kad kitais metais ji jau bus baigta įrengti.

Užteršto grunto aikštelė bus statoma ne buvusioje nebaigtoje įrengti valčių prieplaukoje, kaip planuota, bet šalia Dumpių sąvartyno.

Buvusioje nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje turėtų būti statomas logistikos terminalas. Už valčių prieplaukos, teritorijoje kur dabar tik pievos ir krūmai, ketinama įrengti nerūdinių medžiagų (žvyras, skalda, smėlis) prieplauką. Į ją Nemunu baržos gabentų statybos medžiagas, kurių Klaipėdoje labai trūksta. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, buvusią valčių prieplauką nuspręsta naudingiau panaudoti, nei užterštam gruntui laikyti.

Užteršto grunto aikštelės statyba bus finansuojama iš likusių Pasaulio banko paskolos pinigų.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

[Aš]

Tranzitinių krovinių srautas per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą 2007 m. išaugo 50,8 proc. - iki 11,37 mln. tonų.

Daugiau...