2007.02.03 straipsnis "Klaipedoje" apie III-iosios vandenvietes iskeldinima:
Taigi uosto pletimosi i pietus klausimas nera uzmirstas. Greiciausiai taip ir bus padaryta. Dar karta pasikartosiu kas man labiausiai uzkliuna: tai giliavandenio uosto ir uosto pletros suplakimas i kruva. Galiausiai darosi sunku susigaudyti kuris argumentas prie ko. Pavyzdziui visos As pateiktos citatos yra is studijos apie giliavandeni uosta, o ne uosto pletra aplamai. Mano supratimu sie klausimai susije, bet ne identiski. Giliavandenis uostas butu skirtas tik itin dideliu laivu priemimui (beje, kolkas neradau info kokio butent dydzio yra Baltmax, gal kas zino?). Dauguma laivu kaip plauke taip ir plauks i ta pati uosta. Zodziu "problemos" del iplaukos kanalo ilgio ir plocio niekur nedings (panasios "problemos" kazkodel netrukdo Roterdamui, Amsterdamui ir daugeliui kitu uostu). Priminsiu, kad Klaipedos uosto krantiniu ilgis apie 10 kilometru, giliavandenis uostas pridetu 1,5 km. Tu 1,5 km uzteks tik kuriam laikui, veliau teks plestis vel. Kuo toliau tuo brangiau ir sudetingiau bus plestis toliau i jura (didejantis gylis, poveikio gamtai kompensavimas). Taip kad net pastacius giliavandeni uosta juroj pletra i pietus, mano supratimu, neisvengiama.
Vandenvietę reikėtų iškelti greitai
Vidmantas Matutis
Analizuojama galimybė iškeldinti prie Vilhelmo kanalo esančią Klaipėdos miesto III vandenvietę.
Tai leistų plėsti Klaipėdos uostą, panaudoti Vilhelmo kanalą vandens turizmo ir poilsio reikmėms. Jau yra ir konkretus uosto noras tarp kanalo ir Kuršių marių statyti logistikos centrą. Į III vandenvietės sanitarinę zoną pakliūva ir prie Kuršių marių numatoma statyti nauja valčių prieplauka. Vadinamoji II sanitarinė bakteriologinė zona prasideda beveik nuo Drevernos ir tęsiasi abipus Vilhelmo kanalo, kairėje pusėje net iki Kuršių marių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos prašymu bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas pateikė III vandenvietės iškeldinimo variantus. Pigiausia būtų vandenvietę palikti toje vietoje, kur ji yra dabar. Vanduo turėtų būti paduodamas iš Minijos upės. Reikėtų nutiesti maždaug 7 kilometrų ilgio vamzdyną. Toks variantas kainuotų 59 mln. litų. Kitas variantas - iškeldinti vandenvietę prie Minijos upės įrengiant naujus statinius kainuotų – apie 80-100 mln. litų.
L.Makūno teigimu, vandenvietės iškeldinimą turėtų finansuoti valstybė arba jos valdoma Uosto direkcija, nes ji yra labiausiai suinteresuota, kad būtų plečiamas uostas.
III vandenvietės iškeldinimo bandymų būta ir anksčiau. Ekspertai pateikė išvadas, kad Klaipėdos uostas turėtų vystytis ne gilyn į Kuršių marias, o jūroje. Todėl III vandenvietės iškeldinimas kurį laiką buvo pamirštas. Dabar, kai svarstoma, kad pietinėje uosto dalyje galėtų atsirasti sandėliai, III vandenvietės klausimas vėl tampa aktualus.
L.Makūnas teigė, kad kuo greičiau turėtų būti apsispręsta, ar bus iškeldinama III vandenvietė. Delsiant tai padaryti iškeldinimo išlaidos didėtų. Per artimiausius 2-3 metus bendrovė „Klaipėdos vanduo“ planuoja tvarkyti geriamo vandens rezervuarus, rekonstruoti siurblines, uždėti naują vandenvietės tvorą. Tai kainuotų apie 25 mln. litų.
Vidmantas Matutis
Analizuojama galimybė iškeldinti prie Vilhelmo kanalo esančią Klaipėdos miesto III vandenvietę.
Tai leistų plėsti Klaipėdos uostą, panaudoti Vilhelmo kanalą vandens turizmo ir poilsio reikmėms. Jau yra ir konkretus uosto noras tarp kanalo ir Kuršių marių statyti logistikos centrą. Į III vandenvietės sanitarinę zoną pakliūva ir prie Kuršių marių numatoma statyti nauja valčių prieplauka. Vadinamoji II sanitarinė bakteriologinė zona prasideda beveik nuo Drevernos ir tęsiasi abipus Vilhelmo kanalo, kairėje pusėje net iki Kuršių marių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos prašymu bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas pateikė III vandenvietės iškeldinimo variantus. Pigiausia būtų vandenvietę palikti toje vietoje, kur ji yra dabar. Vanduo turėtų būti paduodamas iš Minijos upės. Reikėtų nutiesti maždaug 7 kilometrų ilgio vamzdyną. Toks variantas kainuotų 59 mln. litų. Kitas variantas - iškeldinti vandenvietę prie Minijos upės įrengiant naujus statinius kainuotų – apie 80-100 mln. litų.
L.Makūno teigimu, vandenvietės iškeldinimą turėtų finansuoti valstybė arba jos valdoma Uosto direkcija, nes ji yra labiausiai suinteresuota, kad būtų plečiamas uostas.
III vandenvietės iškeldinimo bandymų būta ir anksčiau. Ekspertai pateikė išvadas, kad Klaipėdos uostas turėtų vystytis ne gilyn į Kuršių marias, o jūroje. Todėl III vandenvietės iškeldinimas kurį laiką buvo pamirštas. Dabar, kai svarstoma, kad pietinėje uosto dalyje galėtų atsirasti sandėliai, III vandenvietės klausimas vėl tampa aktualus.
L.Makūnas teigė, kad kuo greičiau turėtų būti apsispręsta, ar bus iškeldinama III vandenvietė. Delsiant tai padaryti iškeldinimo išlaidos didėtų. Per artimiausius 2-3 metus bendrovė „Klaipėdos vanduo“ planuoja tvarkyti geriamo vandens rezervuarus, rekonstruoti siurblines, uždėti naują vandenvietės tvorą. Tai kainuotų apie 25 mln. litų.
Comment