Skelbimas

**Eimantas** · 2007.02.03, 14:03

Naujos statybos KLASCO

Šiemet KLASCO investicijoms numatyta 15 mln. litų. Ketinama pradėti statyti du naujus popieriaus bei maisto produktų terminalus.

Mažiausiai 24 mln. litų vertės terminalas, per kurį iš Suomijos į Europą ir toliau bus gabenamas popierius, jau projektuojamas.

„Pirmojo etapo statybas numatoma baigti iki 2008 metų pirmojo pusmečio pabaigos. Jo statybos vyks trimis etapais, bendras jo plotas sieks 24 tūkst. kvadratinių metrų, o pirmajame etape bus pastatyta 8 tūkst. kv. metrų”, - sakė B.Lubys.

Terminalas bus statomas šalia KLASCO valdomos Tarptautinės jūrų perkėlos, Smeltės pusiasalyje.

Per 2007-2008 metus “Klasco” planuoja pastatyti maisto produktų terminalą-šaldytuvą, kuriame būtų laikomi laivais gabenami vaisiai, įskaitant bananus, bei kiti produktai.
www.klaipeda.daily.lt

**Eimantas** · 2007.02.03, 14:34

Vandenvietę reikėtų iškelti greitai

Vidmantas Matutis

Analizuojama galimybė iškeldinti prie Vilhelmo kanalo esančią Klaipėdos miesto III vandenvietę.

Tai leistų plėsti Klaipėdos uostą, panaudoti Vilhelmo kanalą vandens turizmo ir poilsio reikmėms. Jau yra ir konkretus uosto noras tarp kanalo ir Kuršių marių statyti logistikos centrą. Į III vandenvietės sanitarinę zoną pakliūva ir prie Kuršių marių numatoma statyti nauja valčių prieplauka. Vadinamoji II sanitarinė bakteriologinė zona prasideda beveik nuo Drevernos ir tęsiasi abipus Vilhelmo kanalo, kairėje pusėje net iki Kuršių marių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos prašymu bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas pateikė III vandenvietės iškeldinimo variantus. Pigiausia būtų vandenvietę palikti toje vietoje, kur ji yra dabar. Vanduo turėtų būti paduodamas iš Minijos upės. Reikėtų nutiesti maždaug 7 kilometrų ilgio vamzdyną. Toks variantas kainuotų 59 mln. litų. Kitas variantas - iškeldinti vandenvietę prie Minijos upės įrengiant naujus statinius kainuotų – apie 80-100 mln. litų.

L.Makūno teigimu, vandenvietės iškeldinimą turėtų finansuoti valstybė arba jos valdoma Uosto direkcija, nes ji yra labiausiai suinteresuota, kad būtų plečiamas uostas.

III vandenvietės iškeldinimo bandymų būta ir anksčiau. Ekspertai pateikė išvadas, kad Klaipėdos uostas turėtų vystytis ne gilyn į Kuršių marias, o jūroje. Todėl III vandenvietės iškeldinimas kurį laiką buvo pamirštas. Dabar, kai svarstoma, kad pietinėje uosto dalyje galėtų atsirasti sandėliai, III vandenvietės klausimas vėl tampa aktualus.

L.Makūnas teigė, kad kuo greičiau turėtų būti apsispręsta, ar bus iškeldinama III vandenvietė. Delsiant tai padaryti iškeldinimo išlaidos didėtų. Per artimiausius 2-3 metus bendrovė „Klaipėdos vanduo“ planuoja tvarkyti geriamo vandens rezervuarus, rekonstruoti siurblines, uždėti naują vandenvietės tvorą. Tai kainuotų apie 25 mln. litų.

www.klaipeda.daily.lt

**Budulis** · 2007.02.03, 15:16

/\ Tegul padaro rimtai ir kaip reikiant. Uosto teritoriją reikia naudoti naudingai ir pelningai, vandenvietė ne vietoj ten.

**Rimantas** · 2007.02.03, 15:26

o ten smagu pasimaudyt

toj užtvankėlėj... Ar futbolą pažaist...

**Eimantas** · 2007.02.03, 16:22

Ir Kopgalyje "nusės" Šengeno lėšų
2007 m. Vasario 1 d.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) pasieniečiai savo laivus iš Danės upės žada išplukdyti tada, kai Kopgalyje jiems bus įrengtos krantinės.

Pernai buvo pradėtas įplaukiančių ir išplaukiančių mažųjų laivų tikrinimo krantinės Kopgalyje rekonstrukcijos darbų I etapas, kurį numatyta baigti šiemet, buvo rengiamas ir Kopgalio užkardos pastato rekonstrukcijos su naujo priestato statyba projektas.

Kopgalio krantinių rekonstrukcija yra finansuojama iš Šengeno priemonių programos lėšų - I etapui skirta per 11 mln. Lt, Kopgalio užkardos pastato rekonstrukcija, naujo priestato statyba - iš valstybės biudžeto lėšų.

Nuo 2006 m. spalio 13 d., įsigaliojus Šengeno kodeksui, pakrantės žvejybos laivai nebetikrinami. Tačiau kodeksas numato tikrinimą esant nelegalios migracijos ar kitų pažeidimų rizikai. Tad Kopgalyje yra numatyta sustojimo vieta žvejybos, pramoginiams ir sportiniams laivams bei jachtoms.

Naujų laivų pirkti šiemet PAR neplanuoja, tačiau naudodamasi Šengeno programos lėšomis ketina įsigyti jūrinį greitaeigį katerį bei 4 greitaeigius katerius gelbėjimo darbams.

Diegiama stebėjimo sistema

Per 2007 metus turėtų būti įgyvendintas projektas "Techninių stebėjimo priemonių diegimas Baltijos jūros, Kuršių marių ir pasienio vidaus teritoriniuose vandenyse prie Europos Sąjungos išorinių sienų", kainuosiantis apie 32 mln. Lt. Jis finansuojamas Šengeno programos priemonių lėšomis.

Minėta stebėjimo sistema skirta LR teritorinei jūrai, pakrantei (priekrantei) ir pasienio vidaus vandenims Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje. Ekspertų vertinimu, tai būtų viena iš moderniausių stebėjimo sistemų, naudojama aptikti, identifikuoti objektus teritorinėje jūroje bei vykdyti prevencines priemones.

Aidas LAIVINIS
www.ve.lt

**Eimantas** · 2007.02.03, 16:26

Žuvų aukcione mažmeninės prekybos nebus

**ArTuRAs** · 2007.02.05, 17:58

Klaipėdos uosto krova 2007 m. ir toliau auga
http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...;2007;month;2;

Per 2007 m. sausio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 2,13 mln. t krovinių. Tai +3,2 proc. daugiau nei per atitinkamą 2006 m. laikotarpį.

Idomu kiek galejo siuos rezultatus paveikti tie "uraganai"...

Aš · 2007.02.05, 18:05

Parašė ArTuRAs Rodyti pranešimą

Idomu kiek galejo siuos rezultatus paveikti tie "uraganai"...

Neturėtų paveikti smarkiai, nes jie nebent sulėtina krovos darbus, į uostą negali įplaukti kai kurie laivai, tačiau jie laukia prie uosto įeigos, tad visi kurie turėjo įplaukti ir įplaukė. Vėliau darbo grafikas turėtų pasivytų normalų ir skirtumo neturėtų likti, bent jau didelio.

**Eimantas** · 2007.02.06, 03:04

KONTEINERVEŽIS. “Klaipėdos Smeltės“ bendrovė Konteinerių terminale priėmė didžiausios Klaipėdos uosto istorijoje 11 metrų grimzlės konteinervežį. Dabartinius konteinervežius per keletą metų pakeis didesni laivai. Kai kurių okeaninių linijų konteinervežiai, atplaukiantys į Klaipėdą, turi iki 10 metrų grimzlę bei gabena iki 1300 sąlyginių vienetų konteinerių.
www.klaipeda.daily.lt

**ValdasJ** · 2007.02.06, 14:46

Kaip suprantu sitam forume lankosi ir su laivyba susije asmenys. Gal kas galetu pakomentuot del tu didejanciu laivu ir dabartinio uosto galimybiu juos priimti?

Manau kad daugeliui zmoniu klausimas del giliavandenio uosto labai aktualus, bet niekur nera normalios informacijos ir diskusijos. Gal galima ta diskusija pradeti cia? Visgi publika rimtesne nei kokiam Delfy kur tik seilem drabstomasi.

**ArTuRAs** · 2007.02.06, 14:58

Na, paziurejus i statistika, kaip pvz. galima paimti Talina. Tonu perkraunama vos ne dvigubai daugiau, o laivu atplaukia daugiau nei dvigubai maziau, taip, kad laivai turetu Klaipedoj ir ateityj tik dideti. Tik neaisku, kodel toks skirtumas, ar del kroviniu tipo, ar gylio uoste, ar dar ko...

**ValdasJ** · 2007.02.06, 16:35

Siek tiek statistikos apie Klaipedos ir artimiausius kaimynu uostus. Skliausteliuose pateikti metai. Deja ne visu uostu naujausia statistika pavyko rasti, bet sioki toki vaizda galima susidaryti:

Uostas ¦ Tonos ¦ Konteineriai - TEU ¦ Keleiviai
----------------------------------------------------------------------
Klaipėda ¦ 23.547.382 ('06) ¦ 231.548 ('06) ¦ 214.730 ('05)
Kaliningrad ¦ 2.719.000 ('02) ¦ 21.313 ('02) ¦ 0 ('02)
Ventspils ¦ 29.062.000 ('06) ¦ 219 ('02) ¦ 8.370 ('02)
Riga ¦ 25.357.600 ('06) ¦ 127.459 ('02) ¦ 156.843 ('02)
Tallinn ¦ 41.258.600 ('06) ¦ 152.399 ('06) ¦ 6.760.100 ('06)
Liepoja ¦ 1.400.000 (plan.'03)

Senesni duomenys is:
http://en.wikipedia.org/wiki/Ports_of_the_Baltic_Sea

Naujausi:
http://www.portofklaipeda.lt/en.php/...statistics/895
http://www.freeportofriga.lv/eng/statistika.asp
http://www.ts.ee/statistics/index.shtml
http://www.liepajaport.lv/statistics.html

**ValdasJ** · 2007.02.06, 16:38

Pora idomiu grafiku is Rygos uosto statistikos iliustruojanciu laivu didejimo tendencija:

Perkrauta tonu:

Aptarnautu laivu skaicius:

Paimta is:
http://www.freeportofriga.lv/eng/statistika.asp

**Paulius** · 2007.02.06, 16:39

Talinas - nieko nuostabus. Viskas vyksta su Suomija.

**ArTuRAs** · 2007.02.06, 16:41

Parašė Paulius Rodyti pranešimą

Talinas - nieko nuostabus. Viskas vyksta su Suomija.

Gal galetum paaiskint?

Kiek zinau, tai suomiai tik turistai, o didzioji dalis tranzito - rusiski kroviniai...

**Paulius** · 2007.02.06, 16:46

Parašė ArTuRAs Rodyti pranešimą

Gal galetum paaiskint?

Kiek zinau, tai suomiai tik turistai, o didzioji dalis tranzito - rusiski kroviniai...

Kaip jau kažkas čia minėjo daug taliniečių rytais keliauja į Helsinkį nes ten turi nuolatinį darbą. Tai paaiškina keleivių skaičių. Su kroviniais, manau, panašiai

**ValdasJ** · 2007.02.06, 16:49

Beje, "Vakaru Ekspreso" straipsnio komentaruose uzsimenama apie Ventspilio uosta. O jei tiksliau- kad tai municipalinis, o ne valstybinis uostas ir uz kiekviena perkrauta tona kazkiek pinigu nukeliauja i miesto biudzeta. Gal kas zino kokia praktika vyrauja Europiniuose uostuose apskritai. Mano subjektyvia nuomone konfliktas tarp miesto ir uosto sumazetu jei nereiketu kiekvieno klausimo spresti per Vilniu ir miestas gautu is uosto tiesioginiu pajamu. Gal kas turi kokiu argumentu uz ir pries?

**ValdasJ** · 2007.02.06, 16:57

Kad be reikalo nesigincyt, pasitelkim statistika

Kroviniu srautas is Talino uosto:

Is viso: 35.721.200 t
Eksportas: 3.041.700 t
Tranzitas: 32.679.500 t

Saltinis:
http://www.portoftallinn.com/statist..._figures.shtml

O del turizmo tai tiesa. Tiek paciu estu vykstanciu uzsidirbti, tiek suomiu- pagert srautai pakankamai neblogi.

**Eimantas** · 2007.02.06, 17:08

Ryga girdėjau (nežinau ar tiesa) nuo kiekvienos perkrautos tonos gauna po vieną pinigą (

) , nežinau ar eurą ar kita valiuta.

Visom penkiom už, kad nuo kiekvienos perkrautos tonos miestas gautų po eurą (ar dolerį, kraštutiniu atveju litą).

Kaip jau kažkas čia minėjo daug taliniečių rytais keliauja į Helsinkį nes ten turi nuolatinį darbą. Tai paaiškina keleivių skaičių. Su kroviniais, manau, panašiai

Iš kur jau ten tokie krovinių srautai tarp Suomijos ir Estijos...aišku, kad didžioji dalis yra tranzitas iš Rusijos.

**ValdasJ** · 2007.02.06, 17:39

Pora idejos salininku argumentu ir (bent man) iskylanciu klausimu:

Argumentas "Uz" Nr.1: Dideja laivu tonazas. Esamas uosto kanalas neleidzia prasilenkti dviem Baltmax tipo laivams.

Klausimas 1: Ar prie didesnio uosto apkrovimo laivu butu tiek, kad jiems reiketu prasilenkineti ties uosto vartais?

Klausimas 2: Uosto salininkai kalba apie kaimynu uostus su 16,5 metru gyliu. Ar imanoma toki gyli pasiekti dabartinej uosto teritorijoj?

Argumentas "Uz" Nr.2: Pleciantis uostui i pietus ilgeja iplaukimo/isplaukimo laikas.

Klausimas: Kiek svarbus yra sis faktorius uosto patrauklumui?

Skelbimas

Uostas

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment