Uostas

[Tomas]

Buvo skelbta, kad baltarusiškis kroviniai sudaro apie 30% uosto krovos. Net jei ir prarastume visus baltarusiškus krovinius (o taip nebus) vistiek Klaipėda liktu didžiausiu uostu Baltijos šalyse.

O jei baltarusiškus krovinius Lukašenka nukreips pvz. į Ventspilį? Atstumo iki uosto skirtumas lyginant su KLP netoks jau didelis (tai ne į Ust-Lugą varyt). Latviai tikrai neatsisakys tokios dovanos.

[liutass]

Pasidziaugsime uz braliukus

[Perfect]

O jei baltarusiškus krovinius Lukašenka nukreips pvz. į Ventspilį? Atstumo iki uosto skirtumas lyginant su KLP netoks jau didelis (tai ne į Ust-Lugą varyt). Latviai tikrai neatsisakys tokios dovanos.

Latvija ar Estija turi tiek pat galimybių priimti krovinius iš Baltarusijos įmonių, kurioms JAV įvedė sankcijas, kaip ir Lietuva, t.y. faktiškai 0.

[Tomas]

O tų kurioms neįvedė?

[Perfect]

O tų kurioms neįvedė?

Tik priminsiu, kad Baltarusija išpirdolino Latvijos ambasadorių iš Minsko anksčiau nei Lietuvos. O teorinės galimybės ir politinė valia, kaip galimybė, visada egzistuoja

[acetonas]

Beje ar užtektu Rusijos uostų pajėgumų krauti dar ir baltarusiškas trašas?

[Lettered]

Beje ar užtektu Rusijos uostų pajėgumų krauti dar ir baltarusiškas trašas?

Pajėgumų gal ir užtektų, klausimas, kiek ji norės tuos krovinius vežti. Baltarusija su Lietuvos geležinkeliais ir uostu buvo sukūrę labai efektyvią ir patogią logistiką, dėl ko biznis taip gerai ir ėjosi, Rusija turi savo analogišką gamyklą Uralkali ir nelikus konkurento bandys užimti jo rinką, o ne jam padėti.

[Tomas]

Beje ar užtektu Rusijos uostų pajėgumų krauti dar ir baltarusiškas trašas?

Ta pati Ust-Luga krauna 2x daugiau krovinių nei Klaipėda. Tai perimti tuo 30% Klaipėdos krovos tik technikos ir vertybinės politikos reikalas.

[ArtisLT]

USA sankcijos bus taikomos ne tik Baltarusiškoms prekėms bet visiems kas su jomis norės dirbti. Kitaip tariant baltarusiškos trašos neiškeliaus ir į Rusijos uostus, nes neatsiras bankų kas finansuoja (Rusijos įskaitant, nes viskas vyksta doleriais, tai jiems užblokuotų tokią galimybę), laivų, nes nebeįplauks į kitus uostus ir t.t. Vienintelis būdas išvežti savo krovinius bus tik traukiniais į Rusiją, o jiems baltarusiškų trašų nereik. Variantas nebent patekusios į Rusiją trašos pavirs Rusiškomis ir keliaus toliau, taip kaip Baltarusijosje "užauginti" bananai pardavinėjami Rusijoje.

[acetonas]

Ta pati Ust-Luga krauna 2x daugiau krovinių nei Klaipėda. Tai perimti tuo 30% Klaipėdos krovos tik technikos ir vertybinės politikos reikalas.

Tai kodėl iki pat šiol neprmėtė trašų į Ust-Lugą? Naftos produktus permėtė, o trašas paliko.

[Tomas]

Ko gero dėl to, kad dar ne pilnai perėjo prie vertybinės politikos.

[Aleksio]

Tai kodėl iki pat šiol neprmėtė trašų į Ust-Lugą? Naftos produktus permėtė, o trašas paliko.

Nes naftos produktų terminalas jau prieš metus turėjo laisvus pajėgumus (nes tam buvo pasiruošta), o trašų terminalas - neturi.

[Lettered]

Tai kodėl iki pat šiol neprmėtė trašų į Ust-Lugą? Naftos produktus permėtė, o trašas paliko.

Todėl, kad per Klaipėdą greičiau, plius pats Birių krovinių terminalas valdomas pačių baltarusių, buvo labai gerai sustyguota tiekimo grandinė, visi gerai iš to uždirbdavo. Dabar uždirbs rusų Uralkali ir jos logistai.

[acetonas]

Todėl, kad per Klaipėdą greičiau, plius pats Birių krovinių terminalas valdomas pačių baltarusių, buvo labai gerai sustyguota tiekimo grandinė, visi gerai iš to uždirbdavo. Dabar uždirbs rusų Uralkali ir jos logistai.

Tai naftos produktus per Klaipėdą irgi greičiau vežti, bet vistiek iškėlė. Ar nebus kaip Aleksio sako, kad rusų trašų terminalai per maži aptarnauti tuo pačiu ir baltarusių trašas.

[KUBILISTANAS]

Siandien VŽ.lt raso apie Klaipedos uostui ateinanti saulelydi.....: "A. Latakas: netekus Baltarusijos krovinių gali smukti investicijos, aštrėti konkurencija

Publikuota: 2021-09-13 09:39

Šiemet mažėjant per Lietuvą geležinkeliais ir jūrų uostą gabenamų Baltarusijos krovinių, o metų pabaigoje, tikėtina, jų visai nelikus, Klaipėdos uosto vadovas baiminasi, kad dėl to gali mažėti ir valstybės investicijos į uostą, be to, gali paaštrėti vidinė konkurencija tarp uosto įmonių.

Algis Latakas pabrėžia, jog uostui svarbus kiekvienas krovinys, nepaisant to, kas jo gamintojas.

„Tai, kad krovinio nėra, viena blogybė, ir matau du pavojus – gali būti, kad bus pristabdomos valstybės investicijos į uostą – šito tikrai nesinorėtų ir to neturi būti. Visi geri ir blogi dalykai praeina, o investicijos yra ilgalaikės, didelei ateičiai, daugeliui metų į priekį. Antras pavojus – tai vidinės konkurencijos aštrėjimas“, – BNS sakė uosto vadovas.

A. Latako teigimu, JAV sankcijų sąraše esančios „Belaruskalij“ kalio trąšas Klaipėdos uoste kraunanti įmonė Birių krovinių terminalas (BKT) gali pretenduoti į kitus krovinius, kraunamus uoste, tačiau tai nebūtų geras sprendimas.
„Nesinorėtų, kad tai įvyktų, bet yra tam tikros ir apsaugos. Kompanijos, kurios uoste krauna grūdus, trąšas, jos yra susaistytos ilgalaikiais kontraktais su krovinio tiekėju ir gavėju, tai irgi nėra paprasta. Aš tikiuosi kad bent tą minimumą krovinio, užtikrinantį įmonės veiklą, ji sugebės sugeneruoti ir sulauks geresnių laikų, jeigu nutiks, kad visiškai pilnai visas kalio krovinys negalės keliauti per Klaipėdą“, – kalbėjo A. Latakas.

BKT pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis anksčiau BNS teigė, kad nuo gruodžio nutrūkus trąšų eksportui per Klaipėdą, įmonė bus perorientuota krauti grūdus. Juos uoste krauna ir kitos kompanijos.

A. Latako teigimu, iki šiol uosto pajamos ir krova augo, tačiau nuo metų pradžios netekus naftos produktų, o nuo gruodžio – ir kalio trąšų, kritimas bus drastiškas – uostas neteks beveik trečdalio – apie 14-15 mln. tonų iš bendros 48 mln. tonų metinės krovos. Jo pajamos smuktų apie 20 mln. Eur.
Anot A. Latako, kol kas uostas neprašė paramos iš valstybės, tačiau svarbiausia, kad netektų stabdyti vystymo ir plėtros.

Geležinkelio stotyje stovintys "Belaruskalij" vagonai. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Uosto vadovas teigė, jog dabar nemaža dalis uosto infrastruktūros projektų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Jis nuogąstauja, kad sumenkus uosto rezultatams, nebūtų atsisakyta investicijų.

„Dabar yra nepaprastai palankus metas europines lėšas pritraukti investiciniams projektams, kai kurie dalykai, net kai kainos visur kyla, pavyzdžiui, gilinimo darbams, jos yra kosminio mažumo, lyginant su tuo, kas buvo. Dabar jei stabtelim, po to pradėti bus sunku. Šito bijau, kad nebūtų nuspręsta, jog uosto rezultatai nukrito, tai jam reikia mažiau lėšų“, – sakė A. Latakas.

„Dabar gauname europinių lėšų nemažai, vienas pagrindinių projektų dabar yra 50 mln. Eur vertės, gilinimo darbai. Visi dalykai, kurie nėra nukreipti konkrečiai į vieną įmonę, 85% finansuojami ES lėšomis. Reikia tą išnaudoti situaciją maksimaliai“, – kalbėjo uosto vadovas.

Kitą savaitę uosto direkcija situaciją planuoja aptarti ir su krovos įmonėmis.

JAV rugpjūtį įvedus naujas sankcijas Baltarusijai, įskaitant vieną didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, galutinis jų tranzito per Lietuvą likimas faktiškai yra šalies bankų rankose, neseniai BNS sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Rugpjūtį jis sakė, kad „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus vežama nuo gruodžio 8 dienos.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas anksčiau BNS sakė, jog SEB jau informavo įmonę, jog nebevykdys jokių operacijų su sankcionuojamomis įmonėmis.

BKT šiemet planavo krauti apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų, kurios sudaro 98% visos krovos. I. Udovickis anksčiau BNS sakė, kad BKT yra pasiruošęs perkrauti 15-16 mln. tonų trąšų per metus, tačiau tiek tikėtasi krauti ne anksčiau kaip 2024-2025 metais.

Nuo šių metų pradžios naftos produktų per Lietuvą ir Klaipėdą nebeveža ir Baltarusijos naftos produktų eksportuotoja „Belaruskaja neftianaja kampanija“ (BNK). Maždaug 2 mln. tonų BNK krovinių neteko „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Cargo“ ir valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. Eur valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui.

Pasak jo, maždaug tiek pajamų neteks „Lietuvos geležinkeliai“, o visos Lietuvos logistikos grandinė – per 100 mln. Eur."

Atrodo toliau Klaipedos uosto ir Lietuvos gelezinkeliu laukia sunkus laikai ir gal but jau niekada nebebus taip kaip buvo.Tiesiog Klaipeda taps tik Lietuvos uosteliu kaip ir prieskaryje....nieko amzino nebuna atejo ir Klaipedos uosto eile stot salia Vencpilio, Liepojos ir Rygos.... :-)

[DSaulius]

Siandien VŽ.lt raso apie Klaipedos uostui ateinanti saulelydi.....: "A. Latakas: netekus Baltarusijos krovinių gali smukti investicijos, aštrėti konkurencija

Publikuota: 2021-09-13 09:39

Šiemet mažėjant per Lietuvą geležinkeliais ir jūrų uostą gabenamų Baltarusijos krovinių, o metų pabaigoje, tikėtina, jų visai nelikus, Klaipėdos uosto vadovas baiminasi, kad dėl to gali mažėti ir valstybės investicijos į uostą, be to, gali paaštrėti vidinė konkurencija tarp uosto įmonių.

Algis Latakas pabrėžia, jog uostui svarbus kiekvienas krovinys, nepaisant to, kas jo gamintojas.

„Tai, kad krovinio nėra, viena blogybė, ir matau du pavojus – gali būti, kad bus pristabdomos valstybės investicijos į uostą – šito tikrai nesinorėtų ir to neturi būti. Visi geri ir blogi dalykai praeina, o investicijos yra ilgalaikės, didelei ateičiai, daugeliui metų į priekį. Antras pavojus – tai vidinės konkurencijos aštrėjimas“, – BNS sakė uosto vadovas.

A. Latako teigimu, JAV sankcijų sąraše esančios „Belaruskalij“ kalio trąšas Klaipėdos uoste kraunanti įmonė Birių krovinių terminalas (BKT) gali pretenduoti į kitus krovinius, kraunamus uoste, tačiau tai nebūtų geras sprendimas.
„Nesinorėtų, kad tai įvyktų, bet yra tam tikros ir apsaugos. Kompanijos, kurios uoste krauna grūdus, trąšas, jos yra susaistytos ilgalaikiais kontraktais su krovinio tiekėju ir gavėju, tai irgi nėra paprasta. Aš tikiuosi kad bent tą minimumą krovinio, užtikrinantį įmonės veiklą, ji sugebės sugeneruoti ir sulauks geresnių laikų, jeigu nutiks, kad visiškai pilnai visas kalio krovinys negalės keliauti per Klaipėdą“, – kalbėjo A. Latakas.

BKT pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis anksčiau BNS teigė, kad nuo gruodžio nutrūkus trąšų eksportui per Klaipėdą, įmonė bus perorientuota krauti grūdus. Juos uoste krauna ir kitos kompanijos.

A. Latako teigimu, iki šiol uosto pajamos ir krova augo, tačiau nuo metų pradžios netekus naftos produktų, o nuo gruodžio – ir kalio trąšų, kritimas bus drastiškas – uostas neteks beveik trečdalio – apie 14-15 mln. tonų iš bendros 48 mln. tonų metinės krovos. Jo pajamos smuktų apie 20 mln. Eur.
Anot A. Latako, kol kas uostas neprašė paramos iš valstybės, tačiau svarbiausia, kad netektų stabdyti vystymo ir plėtros.

Geležinkelio stotyje stovintys "Belaruskalij" vagonai. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Uosto vadovas teigė, jog dabar nemaža dalis uosto infrastruktūros projektų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Jis nuogąstauja, kad sumenkus uosto rezultatams, nebūtų atsisakyta investicijų.

„Dabar yra nepaprastai palankus metas europines lėšas pritraukti investiciniams projektams, kai kurie dalykai, net kai kainos visur kyla, pavyzdžiui, gilinimo darbams, jos yra kosminio mažumo, lyginant su tuo, kas buvo. Dabar jei stabtelim, po to pradėti bus sunku. Šito bijau, kad nebūtų nuspręsta, jog uosto rezultatai nukrito, tai jam reikia mažiau lėšų“, – sakė A. Latakas.

„Dabar gauname europinių lėšų nemažai, vienas pagrindinių projektų dabar yra 50 mln. Eur vertės, gilinimo darbai. Visi dalykai, kurie nėra nukreipti konkrečiai į vieną įmonę, 85% finansuojami ES lėšomis. Reikia tą išnaudoti situaciją maksimaliai“, – kalbėjo uosto vadovas.

Kitą savaitę uosto direkcija situaciją planuoja aptarti ir su krovos įmonėmis.

JAV rugpjūtį įvedus naujas sankcijas Baltarusijai, įskaitant vieną didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, galutinis jų tranzito per Lietuvą likimas faktiškai yra šalies bankų rankose, neseniai BNS sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Rugpjūtį jis sakė, kad „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus vežama nuo gruodžio 8 dienos.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas anksčiau BNS sakė, jog SEB jau informavo įmonę, jog nebevykdys jokių operacijų su sankcionuojamomis įmonėmis.

BKT šiemet planavo krauti apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų, kurios sudaro 98% visos krovos. I. Udovickis anksčiau BNS sakė, kad BKT yra pasiruošęs perkrauti 15-16 mln. tonų trąšų per metus, tačiau tiek tikėtasi krauti ne anksčiau kaip 2024-2025 metais.

Nuo šių metų pradžios naftos produktų per Lietuvą ir Klaipėdą nebeveža ir Baltarusijos naftos produktų eksportuotoja „Belaruskaja neftianaja kampanija“ (BNK). Maždaug 2 mln. tonų BNK krovinių neteko „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Cargo“ ir valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. Eur valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui.

Pasak jo, maždaug tiek pajamų neteks „Lietuvos geležinkeliai“, o visos Lietuvos logistikos grandinė – per 100 mln. Eur."

Atrodo toliau Klaipedos uosto ir Lietuvos gelezinkeliu laukia sunkus laikai ir gal but jau niekada nebebus taip kaip buvo.Tiesiog Klaipeda taps tik Lietuvos uosteliu kaip ir prieskaryje....nieko amzino nebuna atejo ir Klaipedos uosto eile stot salia Vencpilio, Liepojos ir Rygos.... :-)

Analogiškai verkė ir pienininkai palaikomi naudingųjų idiotų, raginę Lietuvos interesus parduoti vardan sūrio gaminių eksporto į Rusiją. Bus sunku, bet susitvarkysim.

[Tomas]

Su pieno perteklium susitvarkyti lengva - karves išveži mėsinėn ir voila. Uosto ir geležinkelio nuosmukis - kur kas rimtesnė socioekonominė problema.

[liutass]

Bent Melnragė taps švaresnė

[bato_usai]

Korupcija Klaipėdos uoste dėl pavojingų atliekų: reikalauta kyšių, papirkinėti pareigūnai

[acetonas]

Korupcija Klaipėdos uoste dėl pavojingų atliekų: reikalauta kyšių, papirkinėti pareigūnai

Ne pirmas toks skandalas, kuriame figuruoja Klaipėdos vanduo ir Klaipėdos aplinkosaugininkai. Beje Grigeo Klaipėdos aplinkosaugininkams irgi neužkliuvo.