Uostas

[lukass]

Parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas

Pirmą kartą istorijoje parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, numatantis būtinas ir ilgalaikes uosto plėtros kryptis, skelbia Susisiekimo ministerija...

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/klaip...-planas-935955

[Tylus]

Klaipėdos uoste bus gilinamas kanalas ir rekonstruojamas molas

Panaudodama Europos Sąjungos (ES) lėšas, Susisiekimo ministerija ketina gerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Į valstybės projektų sąrašą įtraukti du projektai, kuriais bus sumažintas bangavimo poveikis laivų judėjimui uosto akvatorijoje bei iki 15 metrų gilinamas laivybos kanalas. Taip pat bus įrengtos saugų eismą gerinančios bei oro taršą mažinančios aplinkosaugos priemonės.

Siekiant išspręsti nepakankamo gylio problemą ir išlaikyti uosto konkurencingumą regione, bus atliekami jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo darbai, – rašoma pranešime spaudai. Po jų sumažės uosto infrastruktūros apribojimai ir jų poveikis 13,8 m grimzlės laivų judėjimui uosto akvatorijoje, sudarytos palankesnės sąlygos jūrų transporto eismui.

Laivybos kanalas bus tobulinamas taip, kad laivai, kurių grimzlė didesnė kaip 13,4 m, galėtų būti pakrauti maksimaliai iki 13,8 m, išnaudojamas laivų techninis potencialas. Įgyvendinus projektą ir laivybos kanalą pagilinus iki 15 metrų padidės logistinės grandinės efektyvumas, mažės krovinių gabenimo laikas, taip pat dėl efektyvesnio laivyno panaudojimo ir mažėjančio laivų skaičiaus bus sumažinta oro tarša. Bendra projekto vertė siekia 19,4 mln. eurų. Darbus planuojama atlikti iki 2022 m. kovo mėnesio pabaigos.

Siekiant sumažinti bangavimo poveikį laivų judėjimui uosto akvatorijoje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bus atliekama bangolaužių (molų) rekonstrukcija. Įvykdžius numatytus darbus planuojama, kad dienų, kurių metu dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 metrų laivai negali patekti į uosto akvatoriją, skaičius bus kaip įmanoma mažesnis.

Įgyvendinus projektą padidės laivybos saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas, trumpės krovinių gabenimo laikas. Laivai mažiau laiko praleis išoriniame reide, todėl mažės ir oro tarša. Bendra projekto vertė siekia 57,4 mln. eurų, o darbus ketinama užbaigti iki 2023 m. II ketvirčio.

[Tylus]

Uosto direkcijos pajamos pernai siekė 64,1 mln.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos praėjusių metų finansiniai rodikliai bei įgyvendintų investicijų apimtys rodo sugeneruotą dar didesnę naudą valstybės ekonomikai. Lietuvos transporto sektorius sukuria apie 14 proc. Lietuvos BVP, o Klaipėdos uosto ir su juo susijusios veiklos sugeneruoja ženklią šio sektoriaus BVP dalį.

Praėję metai Klaipėdos jūrų uoste buvo išskirtiniai pagal įgyvendintas investicijas. 2019 m. į uosto infrastruktūrą investuota 80,8 mln. Eur – du kartus daugiau nei 2018 m. ir beveik tris kartus daugiau negu 2017 m. Yra apskaičiuota, jog vienas euras, valstybės investuotas į uosto infrastruktūrą, paskatina dvigubai didesnes verslo investicijas.

„Uosto direkcija yra atsakinga už uosto infrastruktūros plėtrą, todėl pagrindinės mūsų investicijos yra nukreiptos į uosto tobulinimą – laivybos kanalą, krantines, bangolaužius, privažiuojamuosius kelius ir geležinkelius. Kad galėtume priimti didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą, reikia užtikrinti tinkamas navigacines sąlygas, pasiekti maksimalius gylius ir laivybos kanale, ir prie krantinių, pasirūpinti, kad laivus būtų galima pakrauti maksimaliai. Tik taip išliksime konkurencingi rinkoje“, – sako Vidmantas Paukštė, Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.

Pagal preliminarius, neaudituotus rezultatus, bendrosios VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai siekė 64,1 mln. Eur – tai yra maždaug trečdaliu milijono eurų didesnės pajamos, nei 2018 m.

„Kuo efektyviau dirba jūrų uostas, tuo didesnė nauda yra generuojama valstybei. Kasmet Klaipėdos uosto direkcija solidžiai papildo valstybės biudžetą, akivaizdu, kad matant tokius gerus finansinius rezultatus, Uosto direkcijos indėlis į biudžetą ir šiais metais liks ženklus. Nors krovos apimtys dėl globalių priežasčių uoste 2019 m. nebeaugo taip sparčiai, tačiau finansiniai uosto rodikliai gerėja, valstybės įmonė dirba efektyviai“, – teigia susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Didžiąją pajamų dalį sudaro laivų savininkų sumokėtos rinkliavos už naudojimąsi uostu – 56,3 mln. Eur, tai yra beveik 75 tūkst. Eur daugiau, nei 2018 m. rinkliavos. Žemės nuomos pajamos pernai buvo 7,53 mln. Eur – 161 tūkst. eurų didesnės negu užpernai. Uosto direkcijos pajamos didėjo šeštus metus iš eilės ir 2019 m. buvo didžiausios per visą istoriją.

Preliminariais, neaudituotais duomenimis, per 2019 m. valstybės įmonė uždirbo apie 34 mln. Eur pelno (prieš pelno mokestį) – panašiai kiek ir 2018 m.

[Tylus]

Klaipėdos uoste bus rekonstruojami bangolaužiai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą uosto bangolaužių rekonstrukcijai, kuri ateityje leis padidinti uosto konkurencingumą ir užtikrins dar saugesnę laivybą. Nuo bangų uostą saugantys bangolaužiai pastatyti maždaug prieš pusantro šimto metų.

"Norime pakviesti Lietuvos ir užsienio rangovus aktyviai dalyvauti uosto bangolaužių rekonstrukcijos konkurse. Laukia dideli ir reikšmingi darbai – rekonstrukcijos metu numatoma sustiprinti esamą pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

Esama Klaipėdos uosto įplaukos infrastruktūra užtikrina, kad ramaus oro sąlygomis uosto įplaukos kanalo techniniai parametrai yra tinkami visiems laivams saugiai įplaukti į uostą. Tačiau, esant didesniam bangavimui, siekiant užtikrinti saugumą, laivų įplaukimams į uostą yra taikomi apribojimai, ypač didiesiems laivams. Kadangi pastaraisiais metais į uostą atplaukia vis daugiau didesnių parametrų laivų, dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ilgėja laivų eismo ribojimo laikas, tad atitinkamai ilgėja visos krovinių logistikos grandinės laikas. Planuojama, kad po rekonstrukcijos turėtų sumažėti dienų, kai dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 metrų laivai negali patekti į uosto akvatoriją – taip padidės ir laivybos uoste saugumas, ir logistinės grandinės efektyvumas.

"Pagrindinė bangolaužių funkcija – saugoti uosto įplaukos kanalą nuo išorinių jūros veiksnių. Tačiau puikiai suvokiame, kad daugybę metų jie turi ir socialinę funkciją – bangolaužiai yra klaipėdiečių bei miesto svečių traukos objektai. Kad po rekonstrukcijos saulėlydžius jūroje žmonės galėtų stebėti patogiau, yra numatyta ant pietinio bangolaužio įrengti ir apžvalgos aikšteles gyventojams“, – pasakoja V. Paukštė.

Bangolaužių rekonstrukcijai bus panaudotos ES sanglaudos fondo lėšos, darbus ketinama užbaigti 2023 metais. Rekonstravus juos, ateityje ir toliau bus gerinamos navigacinės sąlygos, kad dėl hidrometeorologinių sąlygų laivų eismą tektų riboti dar rečiau. Tam planuojama laivybos kanalo kryptį pasukti 103–283 laipsniais.

Šiaurinis bangolaužis buvo statomas nuo 1834 m. iki 1884 m., o pietinis – nuo 1847 m. iki 1861 m. Dabartinis pietinio bangolaužio ilgis – 1 374 m, o šiaurinio – 733 m. Antstato konstrukcija įrengta iš akmenų, supiltų tarp medinių polių. Viršvandeninė dalis sumūryta iš akmenų, vėliau apibetonuota.

[Tylus]

Malkų įlankoje - pabaigtuvių nuotaikos

Netrukus Klaipėdos uoste žymėsime svarbų istorinį įvykį - oficialiai bus paskelbta, kad Malkų įlankoje pasiektas 14,5 metro gylis. Pietinėje uosto dalyje dirbančioms kompanijoms tai prilygsta revoliuciniam perversmui. Apie tokią perspektyvą kalbėta ir svajota mažiausiai dvidešimt metų. Be to, iš laivų dokų duobių išvalius užterštą gruntą pašalinta grėsmė Kuršių marių ekologinei būklei. Taigi galima sakyti, kad įgyvendinant šį projektą nušauti du zuikiai.

Šiuo metu jau eina į pabaigą antro etapo įlankos gilinimo darbai, kuriuos atlieka Belgijos įmonė „Jan de Nul“. Pirmo etapo gilinimo darbus vykdė Olandijos įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ Gilinimo darbai buvo vykdomi nuo įplaukos į Malkų įlanką iki akvatorijos dalies priešais 144 krantinę.

Priminsime, kad prieš pradedant Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m darbus, pirmiausia reikėjo sutvirtinti šlaitą. 2017 m. už buvusio Jūrų perkėlos terminalo buvo įrengta po vandeniu daugiau kaip 1 km ilgio krantosaugos sienutė, kainavusi apie 10 mln. eurų. Darbus atliko UAB „Latvijas tilti“. Įgyvendintas pirmas didelis šlaito tvirtinimo projektas Klaipėdos uoste.

Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektui, kurį sudarė keli etapai, iš viso panaudota 28,2 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) sanglaudos fondų. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė - 15,6 mln. eurų. Beje, iš viso 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiu Klaipėdos uosto tobulinimo projektams skirta 93,7 mln. eurų ES sanglaudos fondų lėšų.

Įmonėms - naujos galimybės

Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais todėl, kad jie iš esmės pakeis šioje uosto dalyje dirbančių įmonių sąlygas - jos galės visiškai pakrauti ir remontuoti „Panamax“ tipo laivus.

„Džiaugiamės, kad artėja prie pabaigos labai reikšmingas Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m projektas, atversiantis visiškai kitas galimybes šioje uosto dalyje veikiančioms įmonėms. Šį projektą istoriniu vadiname dar ir dėl to, kad prieš pradedant gilinimo darbus buvo įgyvendinta nemažai svarbių parengiamųjų aplinkosaugos projektų„, - teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė.

Iki šio džiugaus momento reikėjo nueiti ilgą ir sudėtingą kelią. Visų pirma gilinimo darbų Malkų įlankoje nebuvo galima pradėti todėl, kad AB Vakarų laivų gamyklos plaukiojančiųjų dokų duobėse buvo susikaupę daug užteršto grunto. Dokų duobės nebuvo valytos nuo sovietmečio, nuo tų laikų, kai dar nebuvo draudžiama laivus dažyti specialiais dažais, kuriuose buvo nemažai tributilalavo. Tuos dažus naudoti buvo uždrausta tik 2008 m. Kadangi užterštas gruntas kėlė grėsmę Kuršių marių ekologinei būklei, vien dėl to reikėjo valyti dokų duobes, jau nekalbant apie tai, kad dokų duobės seniai buvo praradusios projektinį gylį. Norint tai padaryti buvo būtina išspręsti užteršto grunto sutvarkymo klausimą.

Vienintelė Baltijos šalyse

Pietinėje uosto dalyje vietoje sovietmečiu nebaigtos statyti valčių prieplaukos buvo įrengta speciali užteršto grunto aikštelė - įgyvendintas unikalus projektas. Po Smeltės pusiasaliu nutiestas požeminis vamzdynas.

Išsiurbtas gruntas iš dokų duobių transportuojamas į aikštelę slėginiais vamzdžiais, kurių bendras ilgis - apie 1 km. Aikštelėje gruntas nusausinamas naudojant visiškai gamtai nekenksmingą technologiją. Transportuojama masė sumaišoma su flokuliantu, kuris palengvina vandens atskyrimą nuo užteršto grunto. Paskui masė išskirstoma antžeminiais vamzdžių tinklais į geotekstilinius konteinerius, vadinamuosius maišus. Juose ir lieka izoliuotas nusausintas gruntas.

Kol kas tokio tipo aikštelė yra vienintelė Baltijos šalyse. Joje laikomas visas iš dokų duobių iškastas užterštas gruntas. 2013-2018 m. buvo iškasta ir šioje aikštelėje sutalpinta 259 220 kubinių metrų užteršto grunto.

Pasaulinė praktika rodo, kad taip išvalytas gruntas gali būti labai racionaliai panaudotas kaip statybinė medžiaga naujoms teritorijoms formuoti. Tai buvo daroma plėtojant Skandinavijos uostus. Panaudojant minėtą dumblo apdorojimo metodą Turku uoste Suomijoje buvo supilta uostui reikalinga teritorija. Tokia pati grunto sutvarkymo technologija buvo taikyta ir kituose Suomijos uostuose - Hamina ir Vuosari (Vuosaari). Sukauptą iškastą gruntą racionaliai panaudojo ir norvegai - taip jie plėtojo Trondheimo (Trondheim) ir Kadetangeno (Kadettangen) uostus.

[Tylus]

Klaipėdos uostas planuoja naujus gylius

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė projektavimo paslaugų sutartį dėl vidinio jūrų uosto kanalo dalies išgilinimo iki 15 m gylio. Didesnis gylis yra būtinas siekiant pagerinti Klaipėdos uosto laivybos saugumą didiesiems laivams ir padidinti transporto grandinės efektyvumą.

Besikeičiančios pasaulinės tendencijos lemia, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti statant ir eksploatuojant vis didesnius laivus. Stengdamosi prisitaikyti prie šių tendencijų ir užtikrinti laivybos eismo saugumą, uostų administracijos, atsakingos už uostų veiklą, atitinkamai plėtoja infrastruktūrą. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas.

„Uostui yra svarbu pagerinti laivų eismo sąlygas, sumažinant infrastruktūrinius apribojimus didiesiems laivams. Pagilinus uostą, atsiras galimybė pilniau pakrauti laivus, tai reiškia, kad bus efektyviau išnaudojamos pervežimo didžiaisiais laivais galimybės. Didėjant transportavimo laivais efektyvumui, mažės krovinių gabenimo sąnaudos“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

Šiuo metu šiaurinės uosto dalies atkarpoje gylis siekia 15 m, o leistina maksimali grimzlė yra 13,8 m. Numatoma, kad uostas bus gilinamas iki 15 m nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos. Gilinimo darbai iš dalies bus finansuojami ES sanglaudos fondo lėšomis.

Projektavimo ir gilinimo projekto priežiūros paslaugų sutartis pasirašyta su UAB „Sweco Lietuva“. Projektavimo darbus numatoma užbaigti šių metų liepos pabaigoje, o gilinimo darbai, parinkus rangovą, tikimasi, galėtų prasidėti kitų metų pradžioje.

[Tylus]

Lietuviams metų pradžia sėkmingesnė nei kaimynams

Metų pradžia regiono jūrų uostuose krovos rekordų nežada. Tačiau vis dėlto, pirmą kartą istorijoje Lietuva perkrautu krovinių kiekiu aplenkė visus tris Latvijos uostus kartu sudėjus. Klaipėdos uoste (kartu su Būtingės terminalu) šių metų sausį perkrauta 3,99 mln. t krovinių. Tuo metu Rygoje, Ventspilyje, Liepojoje iš viso perkrauta 3,88 mln. t, t. y. vidutiniškai trečdaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Sausį Klaipėdos uoste krovinių krauta maždaug 15 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai (2020 m. sausį perkrauta 3,4 mln. t, o 2019 m. sausį krauta 4,0 mln. t). Rygoje krova sumenko 25 proc. (nuo 2,8 mln. t iki 2,1 mln. t), Ventspilyje krovinių krauta maždaug 43 proc. mažiau (iš 2,1 mln. t liko 1,2 mln. t). Liepojoje rezultatas išliko stabilus – krova paaugo 0,4 proc. (2020 m. sausį krauta 570,3 tūkst. t, 2019 m. sausį - 567,8 tūkst. t).

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta 46,3 mln. t krovinių, tai antras geriausias rezultatas uosto istorijoje. Sėkmingesni buvo tik 2018 m., kai Klaipėdos uoste buvo perkrautas rekordinis kiekis krovinių - 46,6 mln. t.

Metinei 2019 m. krovai įtakos daugiausia turėjo birių krovinių augimas, t. y. 3,5 proc. arba 0,7 mln. t daugiau, iš viso uoste krauta 20,6 mln. t birių krovinių. šioje grupėje ženkliausias augimas buvo stebimas žemės ūkio produktų krovoje, kuri išaugo net 60,8 proc.

Klaipėdos uoste 2019 m. apsilankė 6 776 laivai, iš jų 4 840 krovinius gabenančių laivų, t. y. 2,6 proc. daugiau nei 2018 m.

[Tylus]

Okeaninių laivų netekusios „Klaipėdos smeltės“ konteinerių krova pernai smuko 34%

Į Klaipėdos uostą pernai pavasarį nustojus plaukti didiesiems konteineriniams laivams ir sumažėjus krovinių perskirstymui į Baltijos šalių uostus, didžiausios uosto konteinerių krovos įmonės „Klaipėdos smeltė“ konteinerių krova 2019 metais smuko 34% iki 254.000 TEU (2018-aisiais perkrovė 387.000 TEU), o bendra krova mažėjo 35%.

Vien šiemet sausį, palyginti su pernai sausiu, terminalo krova sumažėjo beveik keturis kartus – nuo 40.000 TEU pernai sausį iki 11.570 TEU šiemet.

Netiesiogiai tarptautinės krovinių gabenimo bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) valdomos „Klaipėdos smeltės“ vadovo Rimanto Juškos teigimu, įmonė investuoja į krovos pajėgumų didinimą, todėl tikimasi, kad laivai sugrįš.

„Pernai savininkai priėmė sprendimą transhipmento konteinerių gabenimą per Klaipėdos uostą laikinai sustabdyti, tai faktiškai dirbame tik su importo-eksporto srautais“, – BNS sakė R. Juška.

Siekiant, kad „Klaipėdos smeltė“ taptų vienu iš konteinerių paskirstymo centrų, MSC 2018-aisiais įtraukė Klaipėdą į „Australia Express“ ir „Himalaya Express“ maršrutus, kuriais plaukioja okeaniniai laivai. Tačiau pernai balandį MSC laikinai sustabdė šį sprendimą.

„Visiškai nepanikuojame, dirbame, yra sprendimas išlaikyti žmones, techniką, tobulinti procesus, žiūrėti efektyvumą, todėl mūsų tikslai nesikeičia“, – pridūrė jis.

Pasak R. Juškos, „Klaipėdos smeltė“ pernai investavo apie 50 mln. Eur, tačiau įmonės vadovas kol kas nesiryžta prognozuoti, kokios įtakos jos rezultatams ateityje turės krovinių mažėjimas. Anot jo, tai priklausys nuo akcininkų sprendimo, ar didieji laivai sugrįš ir kada.

„Nėra taip paprasta kompensuoti (krovinių mažėjimą – BNS), kadangi krovinių judėjimas per Klaipėdos uostą susietas su ilgalaikėmis sutartimis. Nėra taip, kad kroviniai gali atsirasti staiga, iš niekur, migruoti iš vieno terminalo į kitą. Juolab, kad mes visą savo veiklą ir pajėgumus daugiausiai orientuojame į konteinerių krovą ir visos investicijos nukreiptos į šitų pajėgumų didinimą. Tikrai nesiblaškome, didiname šita linkme ir lauksime savo tikrųjų savininkų sprendimų“, – teigė R. Juška.


„Patys savininkai deda investicijas, kad terminalas ne šiaip sau gražiai atrodytų, bet kad galėtų perkrauti tam tikrą kiekį konteinerių ir aptarnauti tam tikro dydžio laivus“, – pridūrė jis.

R. Juška taip pat užsiminė, kad krovinių srautams įtakos gali turėti ir šiuo metu Kinijoje siaučiantis koronavirusas.

„Matome kas dedasi, srautai, kurie kaip orientyras turėjo būti iš Tolimųjų Rytų, iš Kinijos ir visa kita, tai mes matome, kas dedasi su koronavirusu, tai tikriausiai turės įtakos ir krovinių gabenimui“, – sakė R. Juška.

Klaipėdos uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas BNS sakė, kad konteinerinės linijos nukreipimas nuo Klaipėdos gali būti susijęs su naujais aplinkosaugos reikalavimais mažinant sieros kiekį kure, jie įsigaliojo visuose pasaulio vandenyse.

„Klaipėdos smeltės“ vadovo teigimu, sieros kiekio mažinimas sunkiajame kure reiškia didesnius mokesčius laivybos kompanijoms, tačiau jis nesiėmė vertinti, ar tai turėjo įtakos MSC sprendimui.

MSC kontroliuojama tarptautinė uostų terminalų operatorė „Terminal Investment“, 2008 metais įsigijusi „Klaipėdos Smeltę“, skelbė, kad jos tikslas ir investicijos bus skirtos Klaipėdą paversti konteinerių paskirstymo centru.

Nuo pernai balandžio okeaniniai konteinerius gabenantys MSC laivai plaukia iki Roterdamo, Antverpeno, Brėmerhafeno bei Gdansko ir iš ten kroviniai paskirstomi į kitus uostus.

Pernai bendra „Klaipėdos smeltės“ krova mažėjo 35,3% iki 3,3 mln. t (2018 metais – 5,14 mln. t). Be konteinerinių krovinių, įmonė taip pat krauna negabartinius ir sunkiasvorius krovinius, generalinius krovinius, šaldytą produkciją.

2019 metų finansinių rezultatų įmonė kol kas nepaskelbė. 2018 metais jos grynasis pelnas augo 3,9 karto iki 7,251 mln. Eur, pajamos – 1,4 karto iki 30,217 mln. Eur.

[Tylus]

Šiaurės investicijų bankas finansuoja Klaipėdos jūrų uosto plėtrą

Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė 19 metų trukmės kredito sutartį, skirtą atnaujinti infrastruktūrą Klaipėdos uoste.

"Efektyvi jūros uosto veikla yra gyvybiškai svarbi Lietuvos ekonomikai. Investicijos į infrastruktūros atnaujinimą prisidės prie tolimesnės uosto plėtros ir skatins produktyvumo augimą mūsų valstybėje narėje“, – sako NIB prezidentas ir generalinis direktorius Henrikas Normanas.

Suteikiamas finansavimas padengs iki 68 mln. eurų investicijų į uosto krantinių rekonstrukciją. Projekte numatyta išplėsti krantines ir pagilinti laivybos kanalą, kad į uostą būtų galima priimti didesnius laivus. Galimybė priimti didelius laivus reikšmingai pagerins uosto ir jo operatorių produktyvumą. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą, uosto metinis krovos pajėgumas padidės 19,1 mln. tonų arba 29 % dabartinio pajėgumo.

"Labai svarbu, kad Klaipėdos uosto veikla ir jos plėtros planai yra vertinami tarptautiniu mastu. Tai didžiulė paskata tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, kurie padės Klaipėdos uostui būti konkurencingam. Tik tikslingos ir tvarios investicijos bei darni plėtra gali užtikrinti, kad vienintelis šalies jūrų uostas ir toliau kurtų pridėtinę vertę valstybei ir jos žmonėms“, – teigė LR susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Bendra projekto vertė siekia 136 mln. eurų. Projektus planuojama baigti iki 2023 m. pabaigos.

"Šiaurės investicijų banko sprendimas skirti paskolą Klaipėdos jūrų uosto tobulinimo projektams rodo, kad esame patikimas partneris, o mūsų įgyvendinami projektai turi potencialo. Labai svarbu, kad, net ir įsivyraujant sudėtingam ekonominiam laikotarpiui, galėsime užtikrinti nenutrūkstamas investicijas į darnią plėtrą. Jos leis uostui operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius, jūrų uostui padės būti ekonomiškai gyvybingam bei suteiks plačias galimybes Lietuvos rangovams, galėsiantiems prisidėti prie uoste įgyvendinamų projektų“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra svarbi Lietuvos tranzito politikos dalis. Uostas yra vienas didžiausių regione ir pastaraisiais metais pirmavo pagal krovinių apyvartą Baltijos šalyse. Vien per 2019 m. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 46,3 mln. tonų krovinių.

NIB yra tarptautinė finansinė institucija, priklausanti aštuonioms šalims narėms: Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai. Bankas finansuoja privačiuosius ir viešuosius projektus šalyse narėse ir už jų ribų. Tarptautinės skolinimosi reitingų agentūros "Standard & Poor‘s“ ir "Moody‘s" yra suteikusios NIB didžiausią įmanomą AAA/Aaa kredito reitingą.

[Tylus]

Užbaigti uosto akvatorijos valymo darbai ties SGD terminalu

Anksčiau nei planuota, pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje užbaigti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo–saugyklos stovėjimo zonoje sąnašinio grunto valymo darbai. Tad sėkmingai laivas–saugykla "Independence“, prišvartuotas įprastoje vietoje, pirmadienį atnaujino darbą.

"Sąnašų valymo darbai vyko labai sklandžiai ir juos rangovas užbaigė anksčiau, nei buvo planuota. Sąnašas iš SGD laivo duobės valome trečią kartą nuo terminalo eksploatacijos pradžios. Džiaugiamės, kad pasiteisino anksčiau priimti sprendimai akvatorijos zoną po laivu „Independence“ pagilinti iki 16 m. Taip sudaromos salygos valymo darbus atlikti bei laivą traukti kuo rečiau“, - teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė.

SGD duobės ties Kiaulės nugara sąnašų valymo darbai vyko keturias dienas. Valymo darbus vykdė belgų įmonė „Jan De Nul NV“. Iš viso SGD zonoje iškasta 50 444 m3 sąnašinio grunto. Tuo metu laivas–saugykla "Independence“ buvo peršvartuotas prie AB "Klaipėdos Smeltė“ naudojamos krantinės.

AB "Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Darius Šilenskis džiaugiasi, kad maksimaliai operatyviai atlikti dugno valymo darbai SGD terminalo eksploataciją pagal numatytą planą leido pradėti ankstų pirmadienio rytą.

"Džiaugiamės, kad visi laikino SGD laivo peršvartavimo metu suplanuoti techninės apžiūros darbai įvykdyti sklandžiai ir laiku. Savaitgalį SGD laivas–saugykla "Independence“ grįžo į įprastą terminalui skirtą vietą prie Kiaulės nugaros salos ir vėl prijungtas prie dujų tiekimo sistemos bei dujų perdavimo įrangos. Dujų tiekimas vartotojams bus atnaujintas pirmadienio ryte“, – teigia D. Šilenskis.

Akvatorijos dalis priešais SGD terminalo krantinę buvo išgilinta 2013 m., čia projektinis gylis siekia 16 m. Pradėjus eksploatuoti SGD terminalą, siekiant palaikyti projektinius gylius, akvatorijos valymo darbai vykdyti 2015 m., 2016 m. ir 2020 m.

Į uostą atvykusi žemsiurbė toliau tęs sąnašinio grunto valymo darbus uosto akvatorijoje, bus valoma iki projektinių gylių laivybos kanale.

[Arunasx]

Dujų tiekimas vartotojams bus atnaujintas pirmadienio ryte

Realiai jau dabar dujas tiekia: https://www.ambergrid.lt/gas

[Tylus]

AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė darbui pradės ruošti antrą „Panamax“ tipo laivų remontui skirtą doką

AB "Vakarų laivų gamykla" (VLG) įmonių grupę pirmadienio rytą pasiekė antras "Panamax" tipo laivų remontui skirtas dokas, kuris praėjusių metų pabaigoje įsigytas iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės.

Į Klaipėdą atgabento milžino, kurio ilgis siekia 200 metrų, o plotis 36 metrus, pirmiausia laukia remonto darbai, kuriuos atliks įmonės "Vakarų laivų remontas" (VLR) specialistai. Naująjį pirkinį eksploatacijai planuojama paruošti per tris mėnesius.

"Turime visus reikiamus specialistus ir pajėgumus, kad iki liepos mėnesio dokas PD 170 būtų paruoštas darbui ir galėtų priimti laivus. Dedame visas pastangas, kad būtų užtikrintas sėkmingas laivų remonto veiklos tęstinumas", – pabrėžė VLR direktorius Andrius Valantiejus.

Užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektą, VLG įmonių grupei atsivers naujos veiklos galimybės – galės priimti "Panamax" ir "Aframax" tipo laivus. Tokį dokavimo pajėgumų išvystymo planą bendrovė puoselėjo jau ketvirtį amžiaus ir jis pagaliau bus realizuotas.

Įrengus reikiamą uosto infrastruktūrą, VLG įmonių grupės teritorijoje dirbs trys plaukiojantys dokai, du iš jų bus skirti "Panamax" tipo laivų remontui. Pirmąjį tokį – didžiausią Baltijos šalyse plaukiojantį doką, kuris yra 235 metrų ilgio ir 45 metrų pločio, bendrovė įsigijo prieš ketverius metus. Pastarasis jau modernizuotas ir paruoštas darbui, tačiau laikomas Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje, kol bus paruošta nuolatinė jo darbo vieta. Šalia jo bus pastatytas kiek mažesnis "Panamax" laivų remontui skirtas dokas PD 170, pirmadienį pasiekęs Klaipėdą. Toliau dirbs ir šiuo metu laivus remontui priimantis 219 dokas.

"Esame eksportuojanti įmonių grupė, priklausoma nuo globalios ekonomikos, todėl visame pasaulyje susiklosčiusi situacija nėra visiškai palanki ir mūsų veiklai. Šiuo metu laivų remonto sričiai taip pat tenka susidurti su iššūkiais, tačiau visomis įmanomomis priemonės saugodami savo darbuotojus ir užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektą, sukursime stiprų laivų remonto centrą ir pajėgumus, pritrauksiančius daugiau verslo, atveriančio galimybes sukurti ne tik kelis šimtus naujų darbo vietų, bet ir naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

[Tylus]

Klaipėdos uostas kovą fiksavo perkrautų krovinių rekordą

Klaipėdos jūrų uosto krovos įmonės kovą perkrovė 4,5 mln. t krovinių – 7% daugiau nei per tą patį praėjusių metrų laikotarpį, rodo išankstiniai duomenys.

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, praėjęs mėnuo buvo geriausias per istoriją. Iki šiol geriausias mėnesio krovinių apyvartos rezultatas – 4,34 mln. t – buvo fiksuotas 2018 m. gruodį.

Labiausiai krovinių apyvartą praėjusį mėnesį augino skystieji kroviniai. Jų perkrauta beveik 47% daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Daugiau nei 12% apyvarta didėjo ir biriųjų krovinių segmente.

Kovą į Klaipėdos uostą atplaukė 626 laivai – 11% daugiau negu praėjusių metų kovo mėnesį. Keleivių skaičius ūgtelėjo 2,9% – iki 15.126.

[Tylus]

Klaipėdos uostas pandemijos poveikio nejaučia, lemiamu taps balandis

Dėl krovinių diversifikacijos Klaipėdos uoste pandemija kol kas nejaučiama, tačiau atskiros įmonės mato iššūkių dėl galimo krovinių mažėjimo neapibrėžtu laikotarpiu, sako, o lemiamu mėnesiu taps balandis, rašo „Verslo žinios“.

Uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, jog balandį koronaviruso poveikis gali pasireikšti. Pirmiausia – konteinerių ir „ro-ro“ keltų krovoje. Laikinasis uosto vadovas Vidmantas Paukštė priduria, jog poveikį pajus ir kruizinė laivyba.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ vadovo Vytauto Štumbergo teigimu, bendrovė dirba įprastu ritmu ir kol kas neskaičiuoja jokios tiesioginės žalos, tačiau lemiamu mėnesiu taps balandis – jei pramonė Europoje neatsigaus ir pandemija tęsis, gali mažėti krovinių srautai keltų linijose. Pasak „Klaipėdos naftos“ vadovo Dariaus Šilenskio, šiemet terminalo veiklos efektyvumas ir toliau turėtų išlikti aukštas, tačiau koronaviruso poveikio jis kol kas neprognozuoja.

Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) vadovas Vaidotas Šileika teigia, jog po rekordinio pirmojo ketvirčio, balandį skaičiuojamas 35 proc. nuosmukis, ypač konteinerių krovoje. Krova, anot jo, mažėjo, dėl sumažėjusių krovinių Europos kryptimis, be to, įmonė dabar pajuto Kinijos karantino poveikį.

[Tylus]

Uosto direkcija už praėjusius metus į valstybės biudžetą perves 28 mln. Eur pelno įmoką

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už praėjusius metus į valstybės biudžetą perves 28 mln. Eur pelno įmoką. Tokio dydžio dividendai valstybei buvo sumokėti ir praėjusiais metais.

"Klaipėdos uostas – viena didžiausių susisiekimo sektoriaus valstybės valdomų įmonių. Uosto indėlis į šalies ekonomiką ir valstybės biudžetą yra itin reikšmingas, ypač šiemet susidarius ekstremaliai situacijai", – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Uosto direkcijos pelno įmoka už 2019 m. sudaro 70,70 proc. nuo paskirstytinojo pelno – tai yra 28 mln. Eur.

"Vienas iš pagrindinių Uosto direkcijos tikslų yra atsakingai plėtoti uosto infrastruktūrą, kad drauge su uoste veikiančiomis įmonėmis sukurtas infrastruktūros ir suprastruktūros kompleksas generuotų finansinę grąžą Uosto direkcijai ir kurtų pridėtinę vertę miestui ir valstybei", – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius, vyr. finansininkas Martynas Armonaitis.

Pernai įmonė už 2018 m. į valstybės biudžetą taip pat sumokėjo 28 mln. Eur dydžio pelno įmoką. Tai buvo didžiausia iš Susisiekimo ministerijos pavaldumo, valstybės įmonės statusą turinčių įmonių pelno įmoka, sumokėta valstybei. 2018 m. Uosto direkcija už 2017 m. pervedė 22,33 mln. Eur dividendų.

[Tylus]

Uosto bangolaužių rekonstrukcija

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra dėl Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstrukcijos finansavimo. Projektui skirta 48,8 mln. Eur ES Sanglaudos fondo lėšų.

Rekonstrukcijos metu numatoma sustiprinti esamus pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai kai kuriose vietose bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės. Ant pietinio bangolaužio bus įrengtos ir apžvalgos aikštelės gyventojams. Bangolaužius planuojama rekonstruoti per trejus metus.

Įgyvendinus projektą, padidės laivybos uoste saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas, t. y., mažės krovinių gabenimo laikas, o dėl trumpesnio išoriniame reide laivų praleisto laiko bus mažinama oro tarša iš laivų. Neįgyvendinant projekto, t. y. eksploatuojant prastėjančios būklės bangolaužius, didėjant didžiųjų laivų skaičiui, vis labiau būtų ribojamas laivų eismas, didėtų laivų ir krovinių prastovos.

Nuo bangų uostą saugantys bangolaužiai pastatyti maždaug prieš pusantro šimto metų. Dabartinis pietinio bangolaužio ilgis – 1 374 m, o šiaurinio – 733 m. Antstato konstrukcija įrengta iš akmenų, supiltų tarp medinių polių. Viršvandeninė dalis sumūryta iš akmenų, vėliau apibetonuota.

[Tylus]

Naujas keltas Klaipėdoje jau apšilo kojas

AB „DFDS Seaways“ keltas „Sirena Seaways“ pradėjo dirbti linijoje Klaipėda-Karlshmanas (Švedija) šiemet gegužės 5 d. Jis šiuo metu yra daugiausia keleivių galintis gabenti keltas, plaukiojantis su Lietuvos vėliava. Deja, kol kas jis gali paimti tik pusę keleivių.

Į Klaipėdą „Sirena Seaways“ atplaukė gegužės 1 d. iš Prancūzijos ir iki pirmojo reiso buvo atliekami paruošiamieji darbai. Laive pasikeisdamos dirbs dvi įgulos, kurių kiekvieną sudaro 32 komandos nariai. Į Švediją jis plaukia 6 kartus per savaitę.

Naujasis laivas pakeitė keltą „Liverpool Seaways“ (pastatytas 1997 m.), kuris su Lietuvos vėliava plaukiojo nuo 2014 m. sausio. Iš pradžių jis aptarnavo Karlshamno liniją, vėliau dirbo DFDS maršrute tarp Estijos ir Švedijos, o praeitų metų pabaigoje vėl grįžo į Klaipėdą. Dabar jis parduotas prancūzams ir pastatytas buvusiame Jūrų perkėlos terminale pietinėje uosto dalyje laukia, kol jį pasiims naujieji šeimininkai. Didžioji dalis kelto įgulos buvo perkelta į „Sirena Seaways“.

Dabar, kai DFDS riboja keltuose parduodamų vietų skaičių stengdamasi užtikrinti keleivių saugumą koronaviruso pandemijos metu, reisuose iš Lietuvos į Švediją pradėjo trūkti vietų. Šiuo metu į Karlshamną dažniausiai vykstama darbo reikalais.

„DFDS nuolat planuoja ir ieško galimybių optimizuoti ir vystyti savo laivyną bei maršrutus. Keltas „Sirena Seaways“ padės geriau išlaikyti to paties standarto paslaugas linijoje tarp Lietuvos ir Švedijos“, - sako AB „DFDS Seaways“ viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys.

Maršrutu Klaipėda-Karlshamnas toliau plauks DFDS keltai „Athena Seaways“ ir „Patria Seaways“.


Nėra sėdimų vietų salono

Keltas „Sirena Seaways“ įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre šiemet balandžio 28 d. Iš viso su Lietuvos vėliava atviruose vandenyse plaukioja dvylika DFDS laivų. „Sirena Seaways“ pastatytas 2003 metais, yra 6 metais naujesnis už savo pirmtaką linijoje. Iki tol jis priklausė DFDS A/S. Kurį laiką dirbo viename iš seniausių DFDS maršrutų tarp Anglijos ir Danijos (Harvičas-Esbjergas). Vėliau, uždarius šią 140 metų veikusią liniją, „Sirena Seaways“ buvo išnuomotas Prancūzijos įmonei. Pasibaigus nuomos laikotarpiui atsirado galimybė keltą įdarbinti Lietuvos ir Švedijos linijoje. Iš viso naujajame laive yra 181 kajutė, kurioje gali apsistoti 610 keleivių. Krovininė laivo talpa siekia 2 tūkst. linijinių metrų - net 2 km į vieną eilę sustatytų automobilių.

Šis laivas išskirtinis tuo, kad neturi sėdimų salono vietų, todėl visi keliauja kajutėse. Yra įrengta speciali skaitymo-poilsio zona su panoraminiu vaizdu į jūrą. Jame daugiau kajučių, kuriose galima apsistoti su gyvūnais, yra vaikų žaidimų kambarys, kavinė ir parduotuvė, du restoranai, baras.

„Dabar, kai taikomi apribojimai, vietų skaičius kelte yra sumažintas perpus. Keleiviai, žinoma, džiaugiasi didesniu ir modernesniu laivu. Gaila, kad šiuo metu jiems negalime pasiūlyti įprastų paslaugų - ribojama prekyba didžiulėje kelto parduotuvėje, veikia tik vienas baras, taip pat neveikia užsakomųjų patiekalų restoranas“, - sako V. Klumbys.

Vidutiniškai dabar vieno reiso metu iš Lietuvos į Švediją keliauja 240-280 žmonių, įskaitant ir krovininių vilkikų vairuotojus. Dėl draudimo keltais grįžti iš Švedijos į Lietuvą besinaudojančiųjų šia kryptimi skaičius siekia 100-120 asmenų - didžioji jų dalis yra vilkikų vairuotojai.

...

[Tylus]

Naujos galimybės priimti didesnius keltus

Užbaigta Klaipėdos jūrų uosto krantinių, kuriomis naudojasi UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, rekonstrukcija. Įgyvendintas projektas atveria naujas galimybes terminale priimti didesnių parametrų keltus.

Įgyvendinant projektą, buvo pailgintos krantinės Nr. 80A ir Nr. 81A, įrengiant papildomą švartavimo aikštelę, kuri tilteliu sujungta su krantine. Taip atsiranda galimybė švartuoti laivus, kurių ilgis siekia 230 m. Iki šiol terminale švartuojami iki 200 m ilgio laivai.

„Šis projektas buvo įgyvendintas pagal trišalę Uosto direkcijos, UAB Centrinio Klaipėdos terminalo ir AB „DFDS Seaways“ sutartį. Galime pasidžiaugti, kad Uosto direkcija savo įsipareigojimus atliko laiku ir, gerindama infrastruktūros parametrus, prisideda prie uosto konkurencinių galimybių gerinimo“, – teigia Vidmantas Paukštė, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.

„Džiaugiamės, kad projektas užbaigtas ir jau būsime pasiruošę priimti mega ro-ro keltus, kurie statomi keltų kompanijos užsakymu ir Klaipėdoje turėtume pamatyti kitais metais. Tokių parametrų keltai jau dirba Viduržemio jūros regione. Be jokios abejonės, šis infrastruktūros projektas reikšmingai prisideda prie viso Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimo, pervežant ro-ro krovinius“, – teigia Karolis Grigalauskas, UAB Centrinio Klaipėdos terminalo generalinis direktorius.

Rekonstrukcijos darbus atliko konkursą laimėjusi UAB „Statmax“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Tramera“. Darbų kaina, įskaitant PVM – 1,694 mln. Eur.

[Tylus]

Klaipėdos uoste pasiruošta remontuoti didžiuosius laivus

AB "Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė verčia naują istorijos puslapį – baigia įgyvendinti ketvirtį amžiaus puoselėtą strateginį planą remontuoti "Panamax“, "Postpanamax“, "Aframax“ tipo laivus. Tam skirtas pirmasis plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse ir kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų, sutelktomis Uosto direkcijos, įmonės pastangomis jau pastatytas į nuolatinę savo vietą. Pirmąjį laivą remontui jis priims artimiausiu metu, užbaigus paskutinius pasiruošimo darbus.

VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad teko tikrai daug ir kantriai dirbti, kol planas sukurti Klaipėdoje "Panamax“, "Postpanamax“, "Aframax“ tipo laivų remonto pajėgumus virto realybe. Pagaliau bendrovei atsiveria durys į visiškai naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai.

"Šio Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapo užbaigimas mums – džiugus istorinis momentas. VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo, per trejus metus, patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln.Eur, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei. Kursime naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – pabrėžė A.Šileika.

"Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektas šiuo metu yra tarp prioritetinių Uosto direkcijos projektų ir galime pasidžiaugti, kad čia veikiančioms įmonėms netrukus bus sudarytos visiškai kitokios sąlygos plėtoti veiklas. Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbai yra užbaigti, o šiuo metu rekonstruojama eilė krantinių, kuriomis naudojasi šioje įlankoje dirbančios įmonės. Didžiuojamės, kad šiandien AB "Vakarų laivų gamykla“, galėdama remontui priimti didžiuosius laivus, yra pajėgi konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos įmonėmis ir reprezentuoti Klaipėdos uostą ir Lietuvą, kaip stipri laivų remonto ir statybos rinkos dalyvė“, – teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tai – nepaskutinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Malkų įlanką. Dabar dėmesys bus skiriamas krantinėms. Atnaujinus 135–136 krantines, bus užbaigtas pirmasis įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapas. Yra poreikis įgyvendinti ir antrą etapą, kurio tikslas – išvystyti ir pagerinti laivybą Malkų įlankoje, startuos 133–134 ir 131–132 krantinių demontavimu. Jo metu taip pat bus prailginta ir rekonstruota 129–130 krantinė. A.Šileika pažymėjo, kad būtent dėl bendrovės teritorijoje esančių krantinių dabar kyla daugiausia klausimų.

"Gamykla pastatyta prieš daugiau nei pusšimtį metų, tad esanti nuomojama infrastruktūra yra fiziškai nusidėvėjusi, nebeatitinka šiuolaikinių laivybos tendencijų ir poreikių, riboja įmonės galimybes išnaudoti savo technologinį potencialą, pajėgumus remontuoti laivus bei vykdyti krovą. Antras įmonės krantinių rekonstrukcijos etapas užbaigtų Malkų įlankos plėtros projektą, ir taip būtų pagerintos sąlygos čia įsikūrusioms uosto kompanijoms, navigacija akvatorijoje, kur atsirastų galimybė apsisukti iki 300 metrų ilgio laivams. Tikimės, kad bendromis pastangomis bus rasti sprendimai, kurie pateisintų būtinas investicijas, o grąža valstybei iš laivų remonto ir statybos tinkamai įvertinta“, – pabrėžė A.Šileika.

[Tylus]

Lietuvos laivyną papildė nauji laivai

Limarko grupės įmonė AB “Limarko laivininkystės kompanija“ įsigijo du vienodo tipo laivus. Dabar bendrovės laivyną sudaro jau aštuoni laivai: 3 laivai konteinervežiai ir 5 refrižeratoriniai laivai.

Naujai įsigyti AB “Limarko laivininkystės kompanija“ laivai – refrižeratoriai plaukioja po visą pasaulį, o dažniausiai jų maršrutai driekiasi per visą Atlanto vandenyną – nuo Farerų salų iki Vakarų Afrikos krantų bei nuo Folklendų salų iki Šiaurės Ispanijos. Laivai-refrižeratoriai perveža temperatūrinio režimo krovinius, tokius kaip šaldyta mėsa ar žuvis, taip pat ir vaisius bei daržoves.

Konteineriniai laivai dirba ilgalaikių kontraktų pagrindu ir aptarnauja pastovias linijas Viduržemio jūros regione.

"Bendrovės laivyno plėtra ir atnaujinimas – nuolatinis mūsų rūpestis. Dėl Covid-19 pandemijos ir nukritusių laivų kainų dabartinėje laivybos rinkoje susiklostė ypatingai palanki situacija plėsti Limarko grupės laivyną. Turėjome puikią progą pasinaudoti šia palankia situacija. Naujai įsigyti laivai dėl savo dydžio ir techninių savybių idealiai atliepia šaldytos žuvies ir jūros produktų pervežimams pasaulinėje rinkoje. Juos įsigiję padidinome savo konkurencinį pranašumą sudėtingoje laivybos rinkoje ir kartu įtvirtinome nuosekliai vykdomą AB “Limarko laivininkystės kompanija” laivyno plėtros strategiją“, – sprendimą didinti bendrovės laivyną grindžia Limarko grupės prezidentas Vytautas Lygnugaris.

Bendrovė puoselėja tradiciją savo laivus-refrižeratorius pavadinti astronominiais terminais, tad ir naujai įsigytiems laivams suteikti Auroros ir Aurigos vardai. Tuo tarpu konteineriniai laivai yra vadinami muzikos terminų pavadinimais.

Laivybos bendrovė AB “Limarko laivininkystės kompanija“ priklauso Limarko įmonių grupei, kurios pavaldume penkios įmonės: UAB "Limarko“, AB "Limarko laivininkystės kompanija“, UAB "Limarko jūrų agentūra“, UAB"Baltkonta“ ir atstovybė Baltarusijoje "LimBela logistics“.