Uostas

[Tylus]

Dvi vyriausybės dalyvavo sprendžiant ginčą

BNS agentūros išplatintame Susisiekimo ministerijos pranešime teigiama, kad Europos Komisija (EK) šiemet lapkričio 8 d. nutraukė Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimo procedūrą dėl Klaipėdos uosto įstatymo, kuris galbūt neleistinai ribojo ES įtvirtintą įsisteigimo uoste laisvės principą.

Lietuvai pernai leidus Klaipėdos uosto žemę nuomoti konkursą laimėjusioms bendrovėms ir taip sudarius vienodas sąlygas vietos ir užsienio investuotojams, EK nebebaus Lietuvos.

Nuomonę, jog Klaipėdos uoste yra skirtingos sąlygos verslui išsinuomoti žemę, EK pateikė 2015 metų lapkritį, o pirmą kartą pakeisti uosto įstatymą Komisija nurodė dar 2011 metais.

Lietuvos Seimas 2016 priėmė įstatymo pataisas ir pakeitė uosto žemės nuomos tvarką - nuo 2017 metų žemę leista nuomoti nuomininkams, laimėjusiems viešą konkursą. Taip buvo sudarytos vienodos sąlygos vietos ir užsienio investuotojams išsinuomoti žemę uoste.

Pasiteiravome, kaip tokią žinią vertina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Žinią apie mūsų uostui ir visai šaliai palankų Europos Komisijos sprendimą išgirdau praėjusią savaitę, dalyvaudamas ESPO (Europos jūrų uostų organizacijos) narių generalinėje asamblėjoje Briuselyje.

Visa ši istorija užsitęsė labai ilgai - net nuo 2007 metų, o didžioji klausimų lavina užplūdo 2010-2011 m. Tai, kad šiandien galime džiaugtis mums palankiu sprendimu, reikėtų padėkoti didžiulei komandai žmonių. Šiuo klausimu intensyviai dirbo Uosto direkcijos teisininkai, pora teisinių kompanijų, uosto operatoriai, Užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija. Buvo atlikta studija, kuri atskleidė, kokia situacija yra kituose Europos uostuose. Net dvi pastarosios LR vyriausybės prisidėjo prie to, kad šis klausimas būtų išgvildentas ir niekam nebekiltų klausimų„, - teigia jis.

[Tylus]

Klaipėdos uosto žemėje – vizijų dėlionė

[Tylus]

Nuomos Ledų rago įlankos krantines

Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė penkeriems metams išnuomoti Ledų rago įlankos krantines ir taip papildyti miesto biudžetą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje aptartas Ledų rago įlankos teritorijos krantinių nuomos klausimas. Teritorija dar vadinama Laivų kapinėmis, nes čia sovietmečiu buvo skandinami laivai.

Buvo pakviesti įmonių, kurios šioje įlankoje laiko savo laivus, atstovai ir sutarta, kad bus skelbiamas viešas įlankos krantinių nuomos konkursas, kuriame jie galės dalyvauti.

Dalis akvatorijos prie Ledų rago, t. y. 8 metrai nuo kranto, priklauso Savivaldybei, o kita dalis - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tačiau visas įlankėlės krantines patikėjimo teise valdo Savivaldybė. Įmonių atstovai teisindavosi, esą jų laivai su nuleistais inkarais stovi ne Savivaldybės teritorijoje.

„Ten prie krantinių mes turime labai daug vietos. Esame jas įregistravę, tad turime galimybę išnuomoti pagal jų vertę. Konkurse gali dalyvauti visos įmonės, kurios norėtų prie tų krantinių laikyti savo laivus. Manau, sutalpinsime visus“, - sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Paraiškas dalyvauti konkurse galima teikti iki Naujųjų metų. Vidutinė krantinės kaina pagal dabar atliktus apskaičiavimus - apie 10 eurų už 1 bėginį metrą.

Tikimasi, kad nuomojant šias krantines bus papildytos miesto biudžeto pajamos. Pasak A. Velykienės, panaši situacija buvo Klaipėdos pilies uostelyje. Ten kai kurie laivų savininkai laikė laivus prie pilies krantinės nemokėdami jokio mokesčio ir net neketindami to daryti. Savivaldybei teko imtis įvairių priemonių, kad jie patrauktų savo laivus.

Ledų rago įlankos situacija kiek kitokia, nes verslininkai, administracijos direktoriaus pavaduotojos manymu, yra suinteresuoti joje laikyti savo laivus.

Beje, 2014 metais Savivaldybė buvo išvaliusi Ledų rago įlanką, buvo ištrauktos nuskandintų laivų liekanos. Kalbėta, kad Savivaldybė šioje įlankoje ketina įrengti mariną. Tačiau vėliau viskas nutilo ir įlanka buvo tarsi užmiršta.

Paklausta, kokia šios įlankos perspektyva, ar nebegalvojama apie mariną joje, A. Velykienė sakė, kad kol kas joje nieko daryti neplanuojama.

„Kalbėti apie veiklą šioje įlankoje bus galima tada, kai uostas išvystys savo teritoriją. Jeigu uosto plėtra bus intensyvi ir pietinėje, ir šiaurinėje dalyje, galbūt ir mums būtų tikslinga investuoti į šią teritoriją, bet iškyla gilinimo ir kiti klausimai. Tai būtų labai dideli investiciniai projektai. Todėl sutvarkytą aplinkosaugos atžvilgiu įlankos teritoriją išnuomosime penkeriems metams. Bent jau trejus metus čia nieko neplanuojame daryti, o ateityje žiūrėsime. Dabar aplinkosaugos atžvilgiu norime sutvarkyti Smeltalės upelio žiotis“, - sakė A. Velykienė.

[Tylus]

Spalio krovinių apyvarta viršijo lūkesčius

Klaipėdos uostas spalį pasiekė geriausią kada nors buvusį mėnesio rezultatą, o pagal dešimties mėnesių apyvartą išlieka lyderis tarp Baltijos valstybių uostų.

Spalio mėnesį Klaipėdos uoste perkrautas rekordinis kiekis krovinių – 4,34 mln. t, tai 24,9 proc. arba 865,6 tūkst. t daugiau nei 2017 m. spalio mėn.

Teigiamas krovos rezultatas pasiektas visose krovinių grupėse – skystųjų, biriųjų ir generalinių. Didžiausias prieaugis fiksuojamas generalinių krovinių grupėje (40,4 proc. augimas palyginti su 2017 m. spalio mėn.) pasiektas dėl išaugusios konteinerių ir ro-ro priemonių krovos.

2018 m. sausio–spalio mėn. Klaipėdos uoste krauta 38,02 mln. t, tai +8,3 proc. arba 2,9 mln. t daugiau nei 2017 m. sausio–spalio mėn. Per dešimt šių metų mėnesių į Klaipėdos uostą atplaukė 5 651 laivas, tai yra +3,7 proc. arba 200 laivų daugiau.

Pagal dešimties mėnesių apyvartą Klaipėdos uostas rikiuojasi pirmoje vietoje tarp Baltijos valstybių uostų. Rygoje per šį laikotarpį krauta 29,92 mln. t, Ventspilyje – 16,96 mln. t, o Liepojoje krauta 6,24 mln. t.

[Tylus]

Jūros kryptis – perspektyva Lietuvai

[Tylus]

Pradėta gilinti Malkų įlankos akvatorija

Šiomis dienomis Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje darbus pradėjo olandų žemkasė. Įgyvendinus didelės apimties projektus Malkų įlankoje, čia veikiančioms įmonėms atsivers naujos galimybės, taip pat gerės ekologinė situacija.

Nuo įplaukos į Malkų įlanką prasidėjo šios akvatorijos gilinimo darbų pirmasis etapas. Rugsėjo mėnesį Malkų įlankoje buvo užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, kuri buvo būtina prieš pradedant gilinimo darbus. Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais, iš esmės pakeisiančiais sąlygas čia veikiančioms įmonėms.

„Pagrindinis tikslas yra šioje uosto dalyje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. Noriu pasidžiaugti, kad Malkų įlankos infrastruktūros vystymo darbams yra skirtas ES finansavimas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pirmo etapo gilinimo darbus atlieka Olandijos įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“, kuri vykdė laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, taip pat gilino SGD terminalo akvatoriją..

Planuojama, kad gilinant Malkų įlankos akvatoriją bus iškasta apie 1,5 mln. kub. m grunto. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė – 15,63 mln. Eur, įskaitant PVM.

Malkų įlankos išgilinimas iki 14,5 m gylio sudarys vienodas sąlygas uoste, padidins navigacijos saugumą, sukurs ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir padės plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių ir daugiarūšio transporto sistemas. Projekto investicijomis prisidedama prie aplinkos apsaugos sąlygų regione gerinimo.

Visam Malkų įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektui skirta 57 mln. Eur ES sanglaudos fondo lėšų.

[Tylus]

Dėl laivų eismo stabtelėjo statyba

Tik pradėjus derinti dokumentus paaiškėjo, kad naujos talpyklos gali pakenkti visai uosto laivybai.

Talpyklos užstotų švyturį
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos vartų pertvarkymo labiau už kitas kompanijas uoste laukia „Klaipėdos nafta“. Ne tik todėl, kad po vartų pertvarkymo ir jos krantinių rekonstrukcijų galės priimti dar didesnius tanklaivius.

Svarbiausi sąlyga yra tai, kad įplaukos pertvarkymas leis užbaigti statyti jau pradėtą naują šviesiųjų naftos produktų parką.

Pastatyti naujus rezervuarus buvo numatyta pagal patvirtintą „Klaipėdos naftos“ strategiją iki 2020 metų.

Šešis rezervuarus po 20 tūkst. kubinių metrų už 13,8 mln. eurų stato konsorciumas „Sia SKH“ ir bendrovė „Energetikos remonto ir montavimo centras“. Kitą dalį rezervuarų du po 10 tūkst. ir keturis po penkis tūkst. kubinių metrų už 9 mln. eurų ėmėsi statyti bendrovės „Montuotojas“ ir „Hidrostatyba“.

Pradėjus rengti didžiųjų šešių rezervuarų statybos techninį projektą paaiškėjo, kad du iš jų bent kol kas negali būti statomi. Talpyklos užstotų įplaukimo į uostą vedlinės liniją, kuri nuo jūros išeina į švyturį.

Bus nauja vedlinė
„Gavus reikiamą techninę informaciją iš Uosto direkcijos, buvo suderintas projektas, pagal kurį šiame etape suplanuoti 4 talpyklų statybos darbai. Kitų dviejų talpyklų montavimo darbai buvo nukelti į ateitį“, - paaiškino „Klaipėdos naftos“ komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė.

Dviejų rezervuarų statyba bus įmanoma tik tuomet, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pertvarkys molus ir įplaukos kanalą. Dabar į uostą plaukiantys laivai laikosi tiesios linijos į švyturį ir plaukia tiesiai link „Klaipėdos naftos“ naudojamos pirmosios krantinės. Priartėjus atitinkamu atstumu iki tos krantinės daromas 23 laipsnių posūkis.

Po uosto vartų rekonstrukcijos laivų įplaukimo pradžia nusikels 10 laipsnių tolyn į šiaurę, o tuo pačiu gilyn į uostą slinksis ir vedlinės vieta. Dabartinis švyturys nebebus orientyru į kurį plauks laivai kirsdami uosto vartus.

„Keturių talpyklų statyba pagal projektą yra pradėta, o dviejų likusių talpyklų statybą planuojame inicijuoti atskirai, kai bus pasuktas įplaukos kanalas. Visgi sutarta, kad jau dabar visoms šešioms planuotoms talpyklos bus sukuriama infrastruktūra, kad būtų užtikrintas visų talpyklų pamatų konstrukcinis vientisumas“, - teigė O.Barkauskaitė.

Tiesins laivų posūkį
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tikino, kad jau prasidėjo uosto vartų rekonstrukcijos projektavimas. Visas projektas, įskaitant ir rangos darbus, yra orientuotas į keturių metų perspektyvą.

Šio grafiko bus privalu laikytis, nes uosto vartus rengiamasi rekonstruoti naudojantis ES parama, kuri turi būti įsisavinta iki 2022 metų.

„Klaipėdos naftos“ atstovė O.Barkauskaitė patvirtino, kad turi iš Uosto direkcijos gautą informaciją, jog įplaukimo kanalo projektavimo darbai vyks 2019 m., o 2020-2021 m. planuojami rangos darbai.

A.Vaitkus teigė, kad įplaukos pertvarkymas priklausys ir nuo to, kaip greitai bus patvirtintas Klaipėdos uosto bendrasis planas. Be jo uostas negali vykdyti jokių darbų išorėje.

Uosto vartų rekonstrukcijos esmė yra tokia, kad būtų sumažintas laivų plaukimo ir posūkio ties „Klaipėdos nafta“ kampas. Po vartų rekonstrukcijos posūkio kampas išliks, bet jau ne 23, o 12-14 laipsnių. Kol kas dar nežinoma, kokioje vietoje teks statyti naują vedlinę į kurią orientuosis į uostą plaukiantys laivai.

A.Vaitkus svarstė, kad nauja vedlinė turėtų būti aukšta, kokių 60 metrų, nes laivai didėja. Labai svarbu, kad ne tik talpyklos, bet ir patys laivai neužstotų vieni kitiems kelio į Klaipėdos uostą.

[Arunasx]

Kol Klaipėda spyriojasi, kinai Europos uostuose kasdien sukuria 1,5 mlrd. dolerių apyvartą https://www.15min.lt/verslas/naujien...ta-667-1071496

[Tylus]

Į uostą atplukdyti nauji kranai konteineriams

Kranai iš Suomijos į UAB Klaipėdos konteinerių terminalą (KKT) atplukdyti vakar rytą ir pradėti krauti iš laivo ant 143 krantinės. Kompanija žada dirbti ir per šventes, tad naujieji kranai bus įdarbinti dar šiemet.

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako, kad tai pirmieji bendrovės pirkiniai iš numatytos didelės investicijų programos.

„Augant konteinerių krovai mums ypač aktualu turėti kuo didesnį technikos potencialą. Todėl nedelsime ir, kai tik bus galima, pradėsime su jais dirbti“, - sakė jis ir pridūrė, kad iš viso bendrovė yra užsakiusi 6 kranus.

Kiti keturi kranai bus atplukdyti jau kitais metais.

Tie du RTG kranai, pagaminti Suomijos gamykloje „Konecranes“, skirti konteineriams sandėliuoti aikštelėje. Apytikrė jų kaina - 2,8 mln. eurų.

Šie kranai gana aukšti - gali krauti 6 konteinerius ir plius dar vieną konteinerį perkelti. Jie jau buvo surinkti gamykloje, plukdant laive pritvirtinti, o iš jo išvažiuos patys ir bus pastatyti į atitinkamą vietą aikštelėje.

Šiemet konteinerių krova Klaipėdos uoste augo, galima sakyti, drastiškai. Per vienuolika šių metų mėnesius konteinerių krova KKT, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 22 proc.

„Mūsų turimų kranų jau neužtenka. Pastaraisiais metais gana sparčiai augame, tad turime plėsti galimybes krauti dar daugiau konteinerių. Tam mes ir ruošiamės“, - sakė V. Šileika.

Paklaustas, ar KKT šiemet tebėra konteinerių krovos lyderis Klaipėdos uoste, ar jį jau aplenkė LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalas, V. Šileika atsakė: „Kalbant apie šiuos metus mes turime maždaug 49 proc. rinkos, o „Klaipėdos Smeltė“ - 51 proc. Tačiau pastaruoju metu mes kiekvieną mėnesį sulaukiame rekordo, tad labai tikimės, kad panašios proporcijos išsilaikys ir ateityje. Turime savo klientų ratą, kurie užtikrina mums nemažus srautus, viliamės, kad juos pavyks išlaikyti ateityje. Todėl ir investuojame į techninį pajėgumą.“

KKT labai laukia krantinės rekonstrukcijos senajame, generalinių krovinių, terminale pabaigos ir Malkų įlankos pagilinimo iki 14,5 m. Tik tada KKT turės panašias konkurencines sąlygas, kokias turi „Klaipėdos Smeltė“ infrastruktūros atžvilgiu. Didžiausia Klaipėdos konteinerių terminalo blogybė šiuo metu - jis negali priimti tokių didelių laivų, kuriuos priima „Klaipėdos Smeltė„.

Senajame KKT generalinių krovinių terminale šiuo metu negalima naudotis viena krantine, nes rekonstruojamos 127-128 krantinės. Situacija gana sudėtinga - turi krauti laivus terminale, kuriame kol kas negali švartuotis laivai. Todėl kai kurie krovinių srautai kreipiami į konteinerių terminalą. „Iššūkių, kol vyksta rekonstrukcija, turime nemažai įveikti“, - sakė KKT vadovas.

Krantinių rekonstrukcija konteinerių terminale, tikimasi, prasidės kitais metais, nes jau yra paskelbtas rekonstrukcijos darbų konkurso laimėtojas.

[Tylus]

Laivui "Naras" – metų gaminio apdovanojimas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas "Naras" pelnė "Lietuvos metų gaminio 2018" apdovanojimą – aukso medalį. Šis modernus laivas padeda Klaipėdos uoste efektyviau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų povandeninę techninę priežiūrą. Dar vienas aukso medalis Vyriausybėje įteiktas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai "Bega" už šiemet pradėtą eksploatuoti pirmąjį ir kol kas vienintelį Klaipėdos uoste specializuotą cemento terminalą.

Laivas "Naras" – tai naujausias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas. Jo paskirtis – stiprinti uosto laivybos saugumą, užtikrinti efektyvią uosto krantinių priežiūrą, sudaryti palankesnes sąlygas dirbti uosto narams.

"Narų paslaugos, apžiūros yra labai svarbus kasdienis darbas. Kad uosto veikla būtų sklandi, būtina nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių. Mums labai džiugu, kad buvo įvertintas naujausias mūsų laivas, kuris yra modernus ir inovatyvus, garantuojantis dar didesnį laivybos saugumą uoste", – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai gali atlikti dar didesniame gylyje, o laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galima šalinti povandeninius kliuvinius. Kadangi tai yra ir naftos produktų surinkimo laivas, jis turi rezervuarą iki 60 kub. m talpos naftos produktams rinkti. Laivas "Naras" užtikrina aplinkosauginius reikalavimus, jis reikalingas likviduojant avarijų pasekmes, kai reikia surinkti išsiliejusius naftos produktus. Laivo "Naras" komanda aprūpinta modernia naftos produktų surinkimo įranga, taip pat juo galima rinkti šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje. Naftos produktų surinkimo specialistai uoste budi ištisą parą.

Dar vienas apdovanojimas, iškeliavęs į Klaipėdos uostą - Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" šiemet pradėtam eksploatuoti specializuotam cemento terminalui. Šis terminalas pastatytas siekiant efektyviai aptarnauti tiek augantį lietuviško cemento eksportą, tiek pritraukti naujus šio krovinio srautus. Cemento terminalo veiklai pasitelktos intelektinės logistikos bei aplinkai draugiškos žaliosios technologijos. Krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet lietuviško eksportinio cemento krova įmonėje "Bega" išaugo apie 30 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso "Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.

Konkursas "Lietuvos metų gaminys" surengtas jau 22 kartą.

[Tylus]

Jūros kelią renkasi vis daugiau vežėjų

Visi Baltijos jūros keltų terminalai konkuruoja tarpusavyje dėl greitesnės ir paprastesnės klientui vartų kirtimo, įvažiavimo ir išvažiavimo sistemos. Centrinis Klaipėdos terminalas, kuriame laivų pakrovimo ir iškrovimo procesas yra skaitmenizuotas, įsitvirtino rinkoje ir yra vienas pažangiausių regione.

Jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis Klaipėdos uoste nuosekliai didėja ir šiemet pasiekė rekordinę aukštumą – priartėjo prie 6 mln. tonų. Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) vienu metu gali priimti iki trijų laivų: ro-ro, con-ro, ro-pax, konteinerinius, kruizinius ir automobilių keltus. Jis patogus ir vežėjams, ir keleiviams, kuriems čia įrengtos aptarnavimo zonos. Visi procesai vyksta planingai ir greitai. Taupant laiką ir energetinius išteklius, terminalo valdymo sistemos algorit-mai sudėlioti taip, kad krovinys dar iki pakrovimo pradžios atsidurtų kuo arčiau laivo.

Pagal srautus ir jų rūšis CKT yra vienas sudėtingiausių Baltijos jūros regione. Jūrų linijos Klaipėdą jungia su Vokietijos Kylio, Švedijos Karlshamno ir Treleborgo bei Danijos Fredericijos uostais. Terminalas turi aukščiausius saugumo įvertinimus. Pastaruoju metu čia atvyksta laivai su NATO
 kroviniais ir priimami keltai su į pratybas gabenama karine technika.

Europos Sąjungos transporto politikos siekis – kuo daugiau krovininio transporto perkelti į jūrų kelius, trumpųjų nuotolių laivyba ir jūrų greitkelių projektai remiami finansiškai. CKT statybai taip pat panaudota per 70 mln. eurų ES lėšų. Privačios investicijos siekė beveik 20 mln. eurų, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ – 3 mln. eurų. Tačiau baigus statybas terminalas dar metus negalėjo veikti, kol buvo atlikta Minijos gatvės ir Baltijos prospekto rekonstrukcija. Kitos dvi Baltijos prospekto sankryžos, nors jos buvo to paties projekto dalis, nerekonstruotos iki šiol.

Nekelia diskomforto

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) bendrųjų reikalų ir rinkodaros vadovas Artūras Drungilas pažymi, kad CKT vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, dirba gerai ir, kas svarbu uosto įvaizdžiui, pritraukė naują laivybos liniją. Tinkamai sutvarkė vilkikų srautą, dėl kurio miestui buvo kilę problemų 2017 m.
 rudenį, kai buvo perkelta iš pietinės uosto dalies į CKT Švedijos linija (Vokietijos linija perkelta 2016 m. vasarą), kai veikė vieneri įvažiavimo vartai.

„Džiugu, kad krovinių srautas didėja, o diskomforto nepadaugėjo, nes naujos linijos TT-Line keltas atplaukia ir išplaukia nakties metu. Tas labai imponuoja. Kadangi per terminalą vyksta visas keltų krovinių srautas, nesunku suskaičiuoti, kad lapkritį uosto ro-ro krovinių apyvarta, palyginti su 2017 m. tuo pačiu mėnesiu, didėjo 7 proc., o skaičiuojant nuo metų pradžios – 7,2 proc. Tai labai geras rezultatas. Terminalas yra svarbus ir šalies turizmui. Keltais keliavo beveik 290 tūkst. keleivių“, – sakė A.Drungilas.

...

[Tylus]

Uostas sulaukė rekordinio laivo milžino

Klaipėdos uostas 2018 metus pažymės istoriniu įvykiu – 2018 m. gruodžio 19 d., trečiadienį, Klaipėdos uoste, prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių prisišvartavo vienas didžiausių pasaulyje konteinervežių laivų MSC INGY.

Laivo ilgis siekia net 400 m., laivo plotis – 59 m, laivo talpa – 19 462 TEU.

Šis laivas – didžiausias laivas, kada nors atplaukęs į Klaipėdos uostą. Baltijos jūroje tokie laivai iki šiol plaukdavo tik į Aarhus (Danija) ir Gdansko (Lenkija) konteinerių terminalus.

Iki šiol didžiausias uosto istorijoje buvo 366 metrų ilgio konteinerių laivas „MSC Topaz“, viešėjęs liepos mėnesį.

[Eidvis]

Klaipėda vis naujus rekordus gerina, bet panašu, kad šito nepagerins dar ilgai, nes didesnių laivų pasaulyje jau nelabai ir yra. Titanikas prie jo atrodytų mažylis. Daugiau nuotraukų čia.

[Milwaukee]

Pazymeciau ir sita

Sėkmingas „MSC Ingy“ įplaukimas Klaipėdos uosto statusą leido kilstelėti į „aukščiausią konteinerių lygą“: iš 500 pasaulio uostų, į kuriuos MSC gabena krovinius, tik 37 (t. y. apie 7 proc.) yra pasiruošę priimti ULCV klasės laivus. Baltijos jūroje tokie laivai iki šiol plaukdavo tik į Orhuso (Danija) ir Gdansko (Lenkija) konteinerių terminalus.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...77184#_?copied

[Tylus]

Klaipėdos uoste - rekordų lietus

Metai dar nesibaigė, o Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste jau dabar yra perkrauta 1 milijonu tonų krovinių daugiau nei pernai per visus metus. 2018-ųjų metų krova Lietuvos uoste artėja prie 46 mln. tonų. Tiek krovinių jame dar niekada nebuvo. Suprantama, šiemet Uosto direkcijos pajamos taip pat bus istoriškai rekordinės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kad 2018-ieji uostui buvo labai geri. Šių metų 11 mėnesių krovos apyvarta - 44,2 mln. t. Anot jo, tie 46 mn. t krovinių šiemet gali būti net viršyti, nes gruodis paprastai uostui būna geras mėnuo.

11 mėnesių Uosto direkcijos pajamos buvo 57,88 mln. eurų, t. y. 6,2 proc. didesnės nei pernai.

Tarp lyderių

Klaipėdos uostas dabar yra 4 uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje skaičiuojant ir Rusijos uostus, tarp kurių yra ir Ust Luga.

Beje, Rusijos Sankt Peterburgo uostas užpernai perkrovė 48 mln. t, taigi Klaipėdos uostas nuo jo ne taip jau daug ir atsilieka.

Prisimenant istoriją 2000-aisiais Klaipėdos uostas buvo antras regione ir jame buvo kraunama tik per 14 mln. t krovinių, o Sankt Peterburge - per 24 mln. t. Tačiau po trejų metų Lietuvos uostas nukrito į šeštą vietą, tada dar nebuvo Ust Lugos uosto. Žinia, tuo metu į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, prasidėjo Rusijos uostų statyba, tarifų diferenciacija.

Šiuo metu Rygos uostas nuo mūsų uosto jau atsilieka 9 mln. tonų. Pasak A. Drungilo, tokios skirtumo dar nėra buvę. Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus džiaugiasi, kad krova pradėjo augti ir Latvijos uostuose.

Net trys krovos rekordai

Šie metai Klaipėdos uostui iš tiesų įspūdingi. Skystųjų krovinių, naftos produktų mažėjo, o krovą augino generaliniai kroviniai, ypač sparčiai augantis konteinerių srautas.

Taigi šiemet bus pasiektas naujas konteinerių krovos rekordas. Jos augimas 2018-aisiais nuo metų pradžios, palyginti su pernai metais, sudarė daugiau kaip 50 proc.

Rekordinė bus ir ro-ro krovinių krova, ji artėja prie 6 mln. t. Priminsime, kad šiemet į Klaipėdos centrinį terminalą atėjo nauja linija, pradėjo dirbti kompanija „TT-Line“.

Naują rekordą pasieks ir birių trąšų krova.

Šiemet būsime perkrovę 3 mln. t daugiau nei pernai, krovos augimas sudarys apie 7,5-7,8 proc. Vidutinis krovos augimas Klaipėdos uoste per 20 metų sudarė 6,5 proc., tačiau jau trečius metus iš eilės šis vidurkis viršijamas.

Infrastruktūra neatsilieka

Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus sako, kad konteinerių krovą augina ne tik LKAB „Klaipėdos Smeltė„, bet ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, kuriam itin sėkmingas buvo šių metų lapkritis.

Uosto direkcija deda daug pastangų gerindama infrastruktūrą, kad ir Klaipėdos konteinerių terminalas turėtų panašias sąlygas kaip „Klaipėdos Smeltė„.

Jau pradėta 127-128 krantinių rekonstrukcija. Netrukus bus rekonstruojama ir 143 krantinė, pritaikant ją naujam gyliui. Malkų įlankoje jau pradėti gilinimo iki 14 m darbai.

A. Drungilas neatmeta galimybės, kad kitais metais Klaipėdos uoste gali būti perkrauta 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių).

Uosto direkcijos vadovas džiaugiasi, kad šiemet gegužę baigtos rekonstruoti UAB Birių krovinių terminalo 101-104 krantinės. Pirmą kartą uosto istorijoje rekonstrukcija buvo vykdoma nestabdant gamybos. Bendrovės vadovybė žada, kad valstybės investicijos į šias krantines atsipirks jau kitų metų balandį.

Beje, pirmą kartą istorijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investicijų planą įvykdė net 121 proc. Šiemet investuota 38,14 mln. eurų.

[daktaras]

fantastiniai rezultatai, fantastiniai vaizdai! Niekada net nepasvajojau, kad 400m laivai Klaipėdoje sukiosis

[Tylus]

Uosto bendrasis planas vėluoja

Taip jau atsitiko, kad baigiantis 2018-iesiems Klaipėdos miesto savivaldybė nesuskubo pasitvirtinti miesto bendrojo plano koncepcijos. Deja, ir Uosto direkcijai nepavyko patvirtinti uosto bendrojo plano. Be abejo, tai lėtina ambicingų planų įgyvendinimą.

„Deja, mūsų valstybėje dar yra daug biurokratinių procesų. Kadangi mes turime daug nuogąstavimų, įvairiausių fobijų, prarandame galimybę planus parengti greitai. Istorija jau rodo, kad uosto bendrojo plano parengimas buvo seniai reikalingas. Šiandien pritraukti investuotojus į jau paruoštus plotus, jeigu nėra komunikacijų, sunku. Jie tokius plotus vadina bulvių laukais ir sako, kad į tokias vietas neina. Vadinasi, reikia ne tik turėti planavimo dokumentus, bet ir tinkamas komunikacijas. Verslui labai svarbus įsisteigimo greitis“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis neneigia, kad Uosto direkcija su bendruoju planu jau šiek tiek vėluoja. Norėta jį patvirtinti iki 2018 metų pabaigos.

„Labai tikiuosi, kad uosto bendrasis planas, kuris netrukus bus perduotas Vyriausybei derinti, jos bus gana greitai suderintas ir patvirtintas. Tai mums atvers naujas galimybes eiti į priekį formuojant naujas teritorijas tiek pietinėje, tiek šiaurinėje uosto dalyse“, - sakė A. Vaitkus.

Išorinis uostas kelia daug diskusijų. Uosto direkcija jau daug kartų atsakė į tuos pačius klausimus miesto bendruomenėms, tačiau vyksta vadinamieji politiniai procesai, kurie apsunkina situaciją.

„Gąsdinimas ir ribų tarp uosto ir miesto brėžimas neveda į pažangą kuriant naujas ir gerai apmokamas darbo vietas. Kokios linijos gali būti tarp uosto ir miesto, jeigu tai yra uostamiestis?“ - klausia Uosto direkcijos vadovas.

Jo manymu, konfrontacija tarp uosto ir miesto prasidėjus rinkimams nepadidės, nes jau nebėra kaip didėti.

„Labai reikia, kad kuo greičiau būtų patvirtintas uosto bendrasis planas. Belieka laukti, kol rinkimai baigsis, nes, tikėtina, nurims aistros ir tada sparčiau pajudės šis projektas. Uosto bendrasis planas atvertų naujas galimybes ne tik mums kaip Uosto direkcijai, bet ir miestui. Numatoma ir naujos kruizinių laivų krantinės statyba miesto centre, Danės upės žiočių dešinėje pusėje, buvusioje „Memelio miesto“ teritorijoje. Atsirastų naujas traukos objektas miestiečiams, perspektyva nekilnojamojo turto vystytojams“, - mano Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

[Tylus]

Kuo Klaipėdos išorinis uostas būtų pranašesnis už Gdansko

Diskusijos dėl galimybės ir būtinybės statyti išorinį Klaipėdos uostą dar toli gražu nebaigtos. O štai Lenkijos Gdansko uostas pasistatęs išorinį uostą, jau skaičiuoja konteinerių krovos didžiulį prieaugį.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, išoriniu Klaipėdos uostu labai domimasi išorinėje rinkoje. Anot jo, jau yra įmonių, deklaravusių, kad jeigu Lietuva įgyvendins šį projektą, jos norės jame dalyvauti. Ir tai ne Kinijos, o Europos įmonės.

„Būtų labai gerai, jeigu uosto bendrasis planas būtų baigtas greičiau, tada mes galėtume pereiti prie konkretesnių veiksmų su tomis įmonėmis. 2006-aisiais buvo atidarytas Gdansko uosto išorinis terminalas, prieš dvejus metus baigtas jo antras etapas, jis buvo išplėstas beveik dvigubai. Tačiau jau šiuo metu jis yra beveik visiškai užpildytas. Pernai Gdanske turėjo būti perkrauta 1 mln. 700 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). O pradėjo šis uostas nuo 80 tūkst. TEU.

„Mūsų startas šiemet bus, ko gero, 800 tūkst., o gal ir milijonas TEU. Taigi mūsų startinės pozicijos yra daug geresnės. Iš tikrųjų tos okeaninės laivybos linijos ir tie klientai, kurie žada dalyvauti mūsų projekte įvardija labai svarbius mūsų uosto privalumus palyginti su Gdansku.

Pavyzdžiui, Klaipėdos uostas būtų paskutinis tiesioginiame okeaninio laivo kelyje. Tai reiškia, kad mes per tas tiesioginio užėjimo linijas aptarnautume visą buvusią Sovietų Sąjungą. Iš mūsų būtų skirstomi konteineriai tiek į žemyninę dalį, tiek plukdomi fideriniais laivais. Gdanskas savo rinkoje turi apie 37 milijonus, o mes turėtume apie 250 milijonų vartotojų„, - sakė A. Drungilas ir pridūrė, kad tai labai stiprūs koziriai, kad išorinis uostas Klaipėdoje būtų pastatytas per trumpiausią laikotarpį, jeigu pavyktų sutvarkyti visą dokumentaciją.

Pasak A. Drungilo, labai stiprus privalumas, kad Klaipėda būtų paskutinis tiesioginio užėjimo uostas. Tai reiškia, kad investuotojai, kurie investuotų pinigus į mūsų išorinį uostą, būtų saugesni, nes iš tarpinių uostų, į kuriuos užsuka okeaniniai laivai, kroviniai gali būti labai lengvai permetami į bet kuriuos kitus tarpinius uostus, o iš paskutinio uosto to nebepadarysi.

[Tylus]

Uosto direkcija greitai akcine bendrove netaps

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra valstybės įmonė. Jos vadovybė norėtų, kad įmonei būtų suteiktas akcinės bendrovės statusas, duosiantis kur kas daugiau galimybių, leisiantis netgi įsigyti turto kitose valstybėse. Direkcija šiandien jau yra pasirengusi pertvarkai, tačiau šalies vadovybė, regis, tokia galimybe kiek suabejojo.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo manymu, Uosto direkcija bent jau iki tol, kol Lietuvoje baigsis rinkimai, akcine bendrove tikrai netaps.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, akcionavimas greitai neįvyks. Visų pirma aukščiausiuose valdžios sluoksniuose keliamas klausimas dėl valstybės vientisumo. Žinia, negalime pamiršti to, kad Lietuva turi vienintelį uostą, tad šis klausimas yra be galo svarbus.

Vyriausybei kyla nemažai klausimų, kaip turėtų būti geriau valdomas valstybės turtas, o uostas, žinia, yra jos turtas.

Šiuo metu vis dar svarstoma, kas būtų, jeigu Uosto direkcija taptų akcine bendrove - ar nėra grėsmės ją paversti listinguojama įmone.

„Visus tuos klausimus Vyriausybė turi ramiai išsiaiškinti. Mes kaip Uosto direkcija jau šiandien akcionavimui esame pasirengę„, - sako A. Vaitkus.

Uosto direkcija nori tapti akcine bendrovė todėl, kad AB Lietuvoje kai kuriais atvejais turi geresnes sąlygas nei valstybės įmonė.

Sunku paaiškinti, kodėl akcinės bendrovės vadovybė vertinama kitaip ir jos atlyginimai yra kur kas didesni nei valstybės įmonių vadovų. Net ir automobilių naudojimo tvarka AB ir VĮ skiriasi.

Uosto direkcijai esant valstybės įmone pardavus turtą už jį gautos lėšos patektų į šalies biudžetą, o AB atveju jos liktų įmonei. Pavyzdžiui, Uosto direkcija galėtų pardavusi seną pastatą už jį gautas lėšas panaudoti naujam biurui statyti. Suprantama, dėl VĮ statuso nukenčia ir direkcijos verslumas.

„Verslumas yra viena didžiausių ambicijų. Uosto direkcija jau ne kartą įrodė savo gebėjimus. Galbūt mes galėtume eiti ir į kitas valstybes įsigydami jose infrastruktūros objektų ir kurti naujas galimybes. Gaudami naują pridėtinę vertę mes galėtume sėkmingai integruotis į kitas valstybes. Pavyzdžiui, Vokietija neseniai įsigijo tam tikrą prieigą, regis, Mugos uoste“, - aiškina Uosto direkcijos vadovas.

[Tylus]

Ieškoma vietos naujai įmonei uoste atsirasti

Kadangi Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste tiesiog nebėra vietos prie vandens, prie krantinių, jame negali įsikurti nauja įmonė, žadanti 600 naujų darbo vietų. Papildomo ploto uoste nori dar dvi kompanijos, jau dirbančios jame.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, Uosto direkcija suinteresuota, kad kuo daugiau prekių būtų pagaminama Lietuvoje, kad mūsų uostas kuo mažiau būtų priklausomas nuo kaimynų. Todėl Uosto direkcija siekia išplėsti uosto teritorijas, kad galėtų pritraukti į uostą gamybą, kuriančią pridėtinę vertę.

A. Drungilo teigimu, jau dabar yra viena įmonė, norinti investuoti ir Klaipėdoje sukurti 600 darbo vietų. „Šiuo metu deramės, svarstome galimybes, nes įmonei reikia 25 ha žemės ir būtinai prie vandens, kadangi jos krovinys yra negabaritinis, o mes jos neturime. Stengiamės nepaleisti to kliento siūlydami tuos lopinėlius žemės, kuriuos dar galime. Turime kelis lopnėlius su „Vaterfrontu“, bet tai nėra krantinės, tai tik kranto linija“, - aiškino jis.

Jeigu uosto bendrasis planas jau būtų buvęs patvirtintas, būtų surasti tie 25 ha žemės, jau pritrauktos investicijos ir sukurta 600 darbo vietų, generuojančių naujas darbo vietas ir kituose sektoriuose, o Uosto direkcija gautų papildomų pajamų per laivybą. Be abejo, uosto bendrasis planas numato kur kas didesnes teritorijas nei tie 25 ha.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, šita nauja kompanija galėtų dirbti tik pietinėje uosto dalyje, nes ten ir logistika, ir pats darbo principas jai yra labiausiai priimtinas.

A. Vaitkaus teigimu, Klaipėdos uoste yra dar dvi jau veikiančios kompanijos, kurios pageidauja papildomų plotų. Vienai reikia apie 5 ha, o kitai - 15 ha teritorijos.