Uostas

[Tylus]

Baiminasi invazijos į uosto teritoriją

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba pritarė miesto bendrojo plano keitimo koncepcijai, nors aršių pasisakymų šiuo klausimu netrūko. Posėdyje kilo baimių dėl neva galimos miesto invazijos į uosto teritoriją Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ sąskaita.

Bendrojo plano keitimo koncepciją skaitęs architektas Saulius Motieka pabrėžė, jog šiuo metu nėra aiški pagrindinė miesto vizija - nepakankamos prieigos prie vandens, pernelyg didelis sąlytis tarp uosto ir miesto teritorijų, neišnaudotas Danės upės slėnis, blogėjanti krantinių būklė ir ne tik.

Po koncepcijos pristatymo pratrūko „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža, kuriam nepatiko koncepcijoje sutartiniu ženklu pažymėta krovinių kompanijos teritorija. Jo teigimu, „Klasco“ taps įkaitu, o patvirtinus siūlomą koncepciją „pajudės buldozeris“.

Koncepciją kritiškai vertino ir „Achemos grupės“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

„Paišote ten, kur jūsų niekas neprašė. Taip sukuriami ir tam tikri apribojimai. Kai pradedi statyti, tada gauni papildomus reikalavimus tiems statiniams. Bet koks koncepcijos atsiradimas bendrajame plane turi poveikį. Mes, kaip vieni „Klasco“ savininkų, neigiamai žvelgiame į tai“, - sakė L. Sabaliauskas.

Priekaištus išgirdęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vidmantas Dambrauskas miesto valdžios atstovus ragino neskubėti. Jam pritarė profesorius Vytautas Paulauskas, kuriam pateiktoje koncepcijoje trūko aiškumo.

Klaipėdos administracijos direktorius Saulius Budinas tarybos narius prašė įsiklausyti į projektuotojo paaiškinimą.

„Miestas parodė savo viziją, uostas parodė savo viziją. Mes dabar šias vizijas bandome sujungti ir sukurti geriausią scenarijų, tinkantį visoms pusėms“, - tikino S. Budinas.

Iš dalies jam pritarė miesto meras Vytautas Grubliauskas, kuris ragino išgirsti įmonių žeriamus priekaištus. Jis „baimę užtušuoti visą uosto teritoriją“ nurašė kaip emocijas.

Po diskusijų S. Budinas pareiškė, jog taryba koncepcijai gali ir nepritarti, esą miesto valdžios atstovai ją tiesiog norėjo pristatyti.

Visgi Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus prašė visų apsispręsti - pateiktai koncepcijai nepritarti arba pritarti su pateiktais pasiūlymais bei pastabomis. Pastarajam variantui po valandą trukusio ginčo pritarė dauguma. Koncepcija taip pat bus privalomai teiktina Uosto plėtojimo tarybai.

[Tylus]

Klaipėdos uostui savaitgalis taps istoriniu

„Laukia didžiulis išbandymas. Šis laivas pagal gabaritus gerokai skirsis nuo tų, kurie iki šiol ateidavo į Klaipėdos uostą“, – sako bendrovės „Klaipėdos smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška. Savaitgalį Klaipėdos uostas rengiasi priimti didžiausią iki šiol laivą – 363 metrų ilgio ir 46 metrų pločio „MSC Francesca“. Tokie laivai-milžinai į Klaipėdą atplauks reguliariai. Planuojama, jog tokių „dičkių“ per mėnesį jau artimiausiu metu atplauks apie 20 ir prieš keletą metų Klaipėdoje įkurtas konteinerių paskirstymo centras pradės naują, ilgai lauktą etapą.

„Iki gegužės į Klaipėdą atplaukdavo po vieną „MSC“ laivą per savaitę, jie būdavo gana dideli, apie 300 metrų. Gegužę buvo 18 „MSC“ laivų, birželį planuojama 20 laivų. Tai bus antras uostas Baltijos jūroje, į kurį galės įplaukti tokie laivai, kol kas funkcionuoja tik vienintelis toks terminalas Gdanske“, – džiugiomis, ilgai lauktomis naujienomis dalijasi R.Juška.

...

[Tylus]

Klaipėdos uoste akvatoriją valys belgai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė rangos sutartį su belgų įmone Jan de Nul N. V., kuri laimėjo konkursą vykdyti uosto akvatorijos dugno valymo darbus. Tokie darbai uoste atliekami nuolat, siekiant užtikrinti projektinius gylius laivybos kanale.

„Kiekvienais metais uoste yra išvalomas tam tikras kiekis sąnašų. Eksploataciniai akvatorijos dugno valymo darbai yra atliekami reguliariai siekiant palaikyti projektinius gylius laivybos kanale“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Anot jo, atlikus batimetrinius matavimus ir įvertinus sąnašinio grunto kiekį, yra nustatomas valymo darbų dažnumas.

Su belgų įmone pasirašytos sutarties vertė – 4,9 mln. Eur. Preliminariai numatoma, jog pagal šią sutartį bus iškasta apie 890 000 m3 grunto.

Iškastas gruntas, atsižvelgus į jo savybes, bus plukdomas į jūroje esančią sąvartą, o švariu smėlingu gruntu paprastai kasmet yra papildomi paplūdimiai Melnragės–Girulių ruože.

Sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 3 metus.

[Tylus]

Parduoti „Vilnius Seaways“ ir „Kaunas Seaways“

DFDS pasirašė sutartį dėl keltų „Vilnius Seaways“ ir „Kaunas Seaways“ pardavimo ukrainiečių bendrovei UKRFERRY.

• Keltas „Vilnius Seaways“: statybos metai – 1987, laivo ilgis – 191 m, plotis – 28 m, greitis – 16,3 mazgų, gali gabenti 1 700 linijinių metrų ratinės technikos ir 132 keleivius.
• Keltas „Kaunas Seaways“: statybos metai – 1989, laivo ilgis – 191 m, plotis – 28 m, greitis – 16,3 mazgų, gali gabenti 1 530 linijinių metrų ratinės technikos ir 262 keleivius.

„Keltai „Vilnius Seaways“ ir „Kaunas Seaways“ kompanijai UKRFERRY buvo išnuomoti ir dirbo Juodojoje jūroje atitinkamai nuo 2013 ir 2016 metų. Dėl jų amžiaus, kuris siekia 30 metų, ir mūsų klientų poreikius nebeatitinkančių techninių paslaugos parametrų, nematome galimybių juos įdarbinti DFDS tinkle. Tuo tarpu Juodosios jūros rinkoje jų panaudojimas yra pakankamai efektyvus“, – sako Jonas Nazarovas, AB DFDS Seaways vykdantysis direktorius.

Šis pardavimas paveiks apie 70 lietuviškos DFDS jūrininkų. Įmonė jau analizuoja jų įdarbinimo galimybes kituose DFDS laivuose, plaukiojančiuose tiek su Lietuvos, tiek su kitų valstybių vėliavomis.

„Suprantama, tai nėra lengva užduotis, tačiau mes tikimės, kad po kurio laiko galėsime pasiūlyti naujas pozicijas daliai mūsų kolegų. Mes taip pat esame pasiruošę konsultuoti jūrininkus, jeigu jie gautų pasiūlymus ir būtų pasiruošę pereiti dirbti į naujojo laivų savininko bendrovę“, – pridūrė Jonas Nazarovas.

AB DFDS Seaways dirba 730 žmonių, iš kurių 606 – laivuose, plaukiojančiose su Lietuvos vėliava. Lietuviški DFDS laivai aptarnauja maršrutus Baltijos, Šiaurės ir Viduržemio jūrose.

Abu laivai buvo įtraukti į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai vagonų vienu metu galintys gabenti keltai pasaulyje. Prieš išnuomojant keltus UKRFERRY, jie aptarnavo maršrutus Baltijos jūroje. Dar anksčiau, iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, šie keltai gabeno sovietinę karinę techniką tarp tuometinės Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Sovietų Sąjungos.

[Arunasx]

Kvapą gniaužiantis reginys Klaipėdoje: Lietuvą paliko didžiausias istorijoje krovininis laivas https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...aivas-6749524/

Kad tokie laivai į Klaipėdos jūrų uostą užsuktų dažniau, būtina atlikti bendrojo plano statinių darbus, rekonstruoti esamus molo konstruktyvus, pakreipti ir išlyginti kanalą, jį pagilinti ir praplatinti. „Jaučiame didžiulį poreikį priiminėti tokio dydžio laivus, todėl privalome tuos darbus atlikti. O šiandien perrašyta Klaipėdos jūrų uosto istorija.
Tačiau po dviejų savaičių laukia dar didesnis iššūkis – planuojame priimti 366 metrų ilgio laivą“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus.

[Tylus]

Klaipėda laukia dar didesnio laivo

Tokio didelio laivo kaip sekmadienį atplaukęs 363 metrų ilgio ir 46 m pločio „MSC Francesca“ Klaipėdos uosto istorijoje dar nėra buvę. Jo atvykimas atvertė naują Lietuvos uosto istorijos puslapį. Tikimasi, jog po dviejų savaičių atplauks dar keliais metrais ilgesnis laivas konteinervežis.

Prieš pat „MSC Francesca“ atplaukimą sekmadienį po 18 val. pradėjo lyti, tačiau žmonės ant molo, atėję jo pasitikti, neišsibėgiojo. Kadangi laivas nebuvo pakrautas iki galo, tokio įspūdžio, kokio tikėtasi, jis nepadarė. Pasak Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojo Eduardo Ringio, šio laivo talpa labai didelė, pusė krovinių telpa jo triumuose.

„Tokio dydžio laivai - didelis iššūkis mūsų uostui. Planuojame rekonstruoti dabartinius molus, pagilinti ir paplatinti laivybos kanalą, o ateityje statyti išorinį uostą. Norėdami priimti tokio dydžio laivus privalome tuos darbus padaryti“, - vakar spaudos konferencijoje salė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

okiam laivui kaip „MSC Francesca“ įvesti į uostą galioja tam tikri uosto kapitono nustatyti apribojimai - vėjas ir srovės negali būti itin stiprūs, pageidautina tai daryti šviesiu paros metu.

Pasak E. Ringio, sekmadienį oro sąlygos buvo permainingos, bet leistino vėjo greičio riba nebuvo viršyta. „MSC Francesca“ vedė pats Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos viršininkas, vyr. locmanas Rimvydas Eitutis. Kadangi tokiems dideliems laivams rekomenduojami 2 locmanai, jam talkino E. Ringis.

„Tam tikras iššūkis vis dėlto buvo, nes tokio ilgio laivo dar nebuvome vedę į uostą. Tačiau viskas vyko pagal planą. Mes turėjome panašų laivą „MSC Asya“, tik trumpesnį - 337 m ilgio, bet tokio paties pločio. Be to, tokius laivus ne kartą bandėme vesti į uostą naudodami treniruoklį, tad mums viskas pavyko. „Klaipėdos Smeltės“ darbuotojai, stebėję laivo apsukimą, pasakė, kad mes apsisukome kaip sraigtasparnis. „MSC Francesca“ turi labai galingą vairavimo mechanizmą, - sakė E. Ringis. - Todėl jam įvesti į uostą ir prišvartuoti prie krantinės „Klaipėdos Smeltėje“ pakako dviejų vilkikų.“


Atvyko iš Hamburgo

2008 metais pastatyto „MSC Francesca“ operatorė yra antra pagal dydį pasaulyje konteinerių laivybos kompanija „Mediterranean Shipping Company“ (MSC). Laivas plaukioja su Panamos vėliava, gali gabenti 11,7 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Už poros savaičių, tikimasi, į Klaipėdą atplauksiančio dar didesnio laivo nei „MSC Francesca“ ilgis - 366 m, jis gali gabenti 13 100 TEU. Kol kas kito laivo pavadinimas neskelbiamas.

Pasak LKAB „Klaipėdos Smeltė“ rinkodaros direktoriaus Eduardo Galuškino, „MSC Francesca“ priklauso vadinamajam Himalajų ekspresui. Tai vadinamoji keliolikos uostų, kuriuos aplanko vienas okeaninis laivas plaukdamas per visą pasaulį, kilpa. Himalajų ekspreso kilpoje nuolat dirba apie 10 laivų.

„MSC Francesca“ prieš atvykdama į Klaipėdą užsuko į keliolika uostų, pavyzdžiui, į King Abdulah (Saudo Arabija), Colombo (Šri Lanka), du didžiausius Indijos uostus - Nhava Shevą ir Mundrą, Barseloną (Ispanija), Roterdamą (Nyderlandai), kuriuose dalis konteinerių buvo iškraunami ir pakraunami kiti.

Į Klaipėdą „MSC Francesca“ atplaukė iš Hamburgo ir atgabeno apie 1 800 TEU. „Klaipėdos Smeltėje“ laivo krovinys turėtų būti iškrautas ir pakrautas per 18 valandų. Atgal į Hamburgą laivas turėjo išplaukti vakar apie 16 val.

[Tylus]

Šimtai hektarų miško dėl uosto nebus kertami

Uosto direkcija jau seniai paneigė kalbas, esą dėl Klaipėdos uosto plėtros planuojama sunaikinti ištisus 260 ha miško ir medelyno, tarp kurių ir 14 ha Girulių miško. Tačiau iki šiol vis dar atsiranda žmonių, traukiančių seną informaciją ir klaidinančių visuomenę, nors uosto bendrojo plano konkretizuotų sprendinių viešinimas jau įpusėjo. Juose aiškiai matyti, kad dėl uosto būtų paliesta tik apie 70 ha miško teritorijos, kurios didžiojoje dalyje yra tik krūmokšniai.

Šiandien eskaluojami teiginiai, kad uostas planuoja iškirsti miškus, yra nepagrįsti ir klaidinantys visuomenę bei kelia nereikalingą įtampą. Beje, dalį miško Klaipėdoje tenka kirsti ne tik dėl uosto. Pavyzdžiui, Pamario gatvės rekonstrukcijos metu gali reikėti iškirsti 6 000 medžių, t. y. 1,73 ha miško. Ir tai ne vienintelis objektas mieste, dėl kurio kertami medžiai.

Iš kur atsirado tie šimtai hektarų

Duomenys apie 260 ha miško naikinimą yra paimti iš parengtų keturių uosto BP koncepcijos variantų. Priminsime, kad patvirtintas yra 4 variantas, numatantis maksimalią uosto plėtrą tiek šiaurinėje dalyje statant išorinį uostą ties Melnrage, tiek pietinėje dalyje.

„Atliekant strateginių pasekmių aplinkai vertinimą buvo numatyti maksimalūs skaičiai, kiek miško mes galėtume iškirsti. Didžiausia miško kirtimo - apie 260 ha tikimybė buvo įvardyta pietinėje uosto dalyje esančioje uosto rezervinėje teritorijoje, o ne miesto teritorijoje ar Melnragėje“, - sakė V. Paukštė.

Jo teigimu, Uosto direkcija sulaukė nemažai susirūpinusių žmonių skambučių. „Žmonių pasiūlymus atidžiai svarstėme. Dabar pateiktuose bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose yra atsisakyta kirsti didelius miško plotus ir pietinėje uosto dalyje“, - aiškino infrastruktūros direktorius.

Kur bus kertamas miškas

Dabar pateiktuose viešai svarstyti uosto BP konkretizuotuose sprendiniuose nurodyta, kad pietinėje miesto dalyje gali reikėti iškirsti 66,52 ha miško, esančio uosto rezervinėje teritorijoje, t. y. Klaipėdos rajono Stragnų kaime (tarp Kairių g. ir Vilhelmo kanalo). V. Paukštės teigimu, toje vietoje auga tik įvairūs krūmokšniai, bet šis želdinių plotas vadinamas mišku. „Kirsti subrendusį mišką mes atsisakėme“, - teigė pokalbininkas.

Šiaurinėje miesto dalyje miško žemės reikės rengiant naują transporto jungtį nuo P. Lideikio g. iki naujų uosto plėtros teritorijų. Kiek konkrečiai reikės kirsti miško šiuo tikslu, bus nustatyta rengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, t. y. vadinamąjį specialųjį planą. Preliminariais uosto BP rengėjos AB „Sweco Lietuva“ apskaičiavimais, kertamo miško plotas gali sudaryti apie 7 ha.

Uosto direkcijos specialistų teigimu, išorinio uosto privažiavimo keliams reikės tik kelių hektarų miško. Anksčiau manyta, kad reikės iškirsti apie 14 ha miško, tačiau paaiškėjo, kad pakaks perpus mažiau. „Padirbėję su projektuotojais radome sprendinius, kaip būtų galima sumažinti miško kirtimą dėl privažiavimo kelių į išorinį uostą maždaug iki 7 ha. Be to, nors formaliai sakoma, kad ten miškas, iš tikrųjų ten yra proskyna. Paprasčiau pasakius, tą proskyną reikės paplatinti. Privažiuojamuosius kelis stengiamasi projektuoti priglaudžiant prie esamos uosto teritorijos“, - aiškino V. Paukštė.

10 ha uosto rezervinės teritorijos, esančios šalia AB „Klaipėdos nafta“, neketinama naudoti uosto plėtrai. Toks sprendimas priimtas Uosto direkcijai pasikalbėjus su Melnragės gyventojais. Jie šią mišku užsodintą teritoriją laiko labai geru apsauginiu buferiu nuo pramoninės teritorijos. Uosto direkcija tam pritarė ir mano, kad šis buferis turėtų išlikti, todėl kirsti čia medžius atsisakyta.

„Į gyventojų pageidavimus mes atsižvelgiame ir darome viską, kad poveikis miškui būtų minimalus“, - teigia V. Paukštė.

[Tylus]

Klaipėdoje - didžiausias uosto istorijoje laivas

Į Klaipėdos uostą sekmadienio rytą įplaukė didžiausias uosto istorijoje konteinerių laivas „MSC Topaz“.

Šis laivas yra daugiau 366 metrų ilgio arba trimis metrais ilgesnis nei prieš dvi savaites uoste apsilankęs „MSC Francesca“ – įplaukus pastarajam taip pat skelbta apie rekordinį dydį.

„Sekmadienio ankstyvą rytą rekordas sutriuškintas – uosto vartus kirto 366 metrų ilgio „MSC Topaz“, – pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Dovilė Ringis.

2012 metais statytas laivas plaukioja su Liberijos vėliava, į Klaipėdą jis atplaukė iš Hamburgo Vokietijoje.

2015 metais konteinerių laivo rekordą Klaipėdoje sumušė tos pačios įmonės MSC („Mediterranean Shipping Company“) laivas „Asya“, kurio ilgisi siekė 337 metrus.

Šiuo metu pasaulyje didžiausi konteineriniai laivai yra 400 metrų ilgio.

[Lettered]

[Tylus]

Lietuvą ir Skandinaviją sujungs daugiau reisų

DFDS dažnina keltų reisų skaičių tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uostų, įvesdama naujovę Lietuvos rinkoje – dieninį plaukimą iš Lietuvos į Švediją.

Papildomas reisas tarp Klaipėdos ir Karlshamno įvedamas nuo liepos 7 d. Kombinuotas keleivius ir krovinius gabenantis keltas PATRIA SEAWAYS iš Klaipėdos išplauks šeštadienio rytais, 8:00, į Karlshamaną atvyks tos pačios dienos 22:00 ir šeštadienio vidurnaktį išplauks atgal į Klaipėdą, kurią pasieks sekmadienį 16:00.

Papildomi reisai bus vykdomi iki rugsėjo 8 dienos.

[Tylus]

Žmonės kviečiami susipažinti su Klaipėdos uostu

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kviečia susipažinti su vieninteliu šalies uostu iš arčiau.

Jau šiandien prasideda registracija į pažintinius edukacinius užsiėmimus „Kryptis – jūra“. Kaip ir įprastai, visą vasarą bus rengiamos nemokamos ekskursijos po Klaipėdos uostą.

„Šie pažintiniai edukaciniai užsiėmimai jau tapo gražia tradicija, kuri leidžia visuomenei susipažinti su Klaipėdos uosto specifika. Šiemet nusprendėme pakeisti užsiėmimų koncepciją ir, atsižvelgę į žmonių pageidavimus, šias nemokamas ekskursijas rengsime vakarop, kad šia galimybe galėtų pasinaudoti ir dirbantys žmonės“, – pasakojo Dalia Gun, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkų tyrimų analitikė, papildomai vykdanti Rinkodaros skyriaus viršininko pareigas.

...

[Tylus]

Klaipėdos uosto laivų TOP 10

Liepos 8-ąją į Klaipėdos uostą atplaukė laivas, kuris buvo įrašytas į įspūdingiausių Klaipėdos uoste viešėjusių laivų sąrašą. Konteinerinis laivas „MSC Topaz“ – didžiausias ir ilgiausias kada nors į Klaipėdą atplaukęs laivas. Jo ilgis – 366 metrai, o plotis – 48 metrai. Šis laivas – ne vienintelis, kuris puikuojasi įspūdingiausių uoste buvusių laivų dešimtuke.

Uosto direkcija pateikia Klaipėdos uosto išskirtinių laivų TOP 10:

...

[Tylus]

Naujai keltų linija sumažino kainas?

AB „DFDS Seaways“ atstovai tikina, kad papildomo keltų reiso į Švediją atsiradimą lėmė ne noras konkuruoti su kompanijos „TT-Line“ keltu, o išaugę keleivių srautai.

Šiemet nuo birželio 9 d. į Klaipėdos uostą kartą per savaitę atplaukia vokiečių linijos „TT-Line“ keltas. Laivas atvyksta šeštadienį 11 val. ir išvyksta į Treleborgą (Švedija) naktį - 01.30 val. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, krovinių šiame kelte padaugėjo nuo 371 tonos iki 811, o keleivių skaičius - nuo 65 iki 356. Beje, liepos 21-22 d. šios linijos laivas į Klaipėdą neužsuks, nes linijos laivai remontuojami.

A. Drungilo manymu, nauja linija daro įtaką kainoms. Jai pradėjus veikti keltis keltu su savo automobiliu kainavo 4 kartus pigiau nei AB „DFDS Seaways“ keltuose. Pasak direkcijos atstovo, danų kompanija sureagavo akimirksniu - linijoje Klaipėda-Karlshamnas atsirado dar vienas papildomas reisas, ir kainos artimos „TT-Line“. „Būtų gerai, kad nauja linija nežlugtų, nes konkurencija mažina kainas vartotojams, didina pasiūlą, tikimės, kad gerės ir paslaugų kokybė„, - sakė A. Drungilas.

Papildomas reisas į Karlshamną „DFDS Seaways“ ro-pax laivu „Patria Seaways“ įvestas nuo liepos 7 d. Laivas išplaukia šeštadienį 8 val., į Karlshamną atvyksta tos pačios dienos 22 val. ir šeštadienio vidurnaktį išplaukia atgal į Klaipėdą, kurioje būna sekmadienį 16 val. Papildomu reisu bus galima naudotis iki rugsėjo 8 dienos. Beje, Karlshamną ir Treleborgą skiria maždaug 180-190 km.

Pasak „DFDS Seaways“ komunikacijos ir ryšių su visuomene vadovo Baltijos jūros regionui Vaido Klumbio, iš tikrųjų papildomas reisas atsirado todėl, kad rinkoje buvo toks poreikis. To pageidavo ir krovinių vežėjai. Dabar vietoj buvusių 9 savaitinių reisų į abi puses yra 10. Pasak V. Klumbio, šiemet per pirmą pusmetį linijoje Klaipėda-Karlshamnas keleivių srautas išaugo apie 10 proc., palyginti su tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Apie 17 proc. padaugėjo keleivių iš Latvijos, švedų - apie 19 proc.

„Be abejo, svarbiausi yra ekonominiai ryšiai su Skandinavija. Nemažai žmonių važiuoja dirbti sezoninių darbų ūkiuose, statybose, įmonės veža vairuotojus, ten gyvenantys emigrantai keliauja į Lietuvą, giminės vyksta lankyti jų į Švediją. Padaugėjo keliaujančių švedų ir lietuvių grupių iki vasaros sezono pradžios, keliaujančių moksleivių iš Lietuvos grupių. Pradėtos organizuoti darbuotojų kelionės, kurių metu formuojama komanda“, - aiškino V. Klumbys

[Tylus]

Žemsiurbės gali tekti atsisakyti

Uosto direkcijai šiemet skirta 60 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) parama. Tai didžiausia jos iki šiol gauta suma. Tiek ji gavo iš viso per 12 metų. Direkcija pelno šiuo metu gauna vis daugiau, tačiau jis apmokestinamas, tenka mokėti dividendus valstybei, tad visko gali būti, kad savo žemsiurbės įsigijimas vėl bus atidėtas.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, tai viena didžiausių sumų, kada nors gautų iš ES. Pirmą kartą europiniai pinigai gauti buvo 2006 metais LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuomojamoje teritorijoje kelynui tiesti. Anot jo, kiti uostai sulaukia gana didelės ES paramos.

Sutartis dėl ES paramos įgyvendinant Malkų įlankos gilinimo projektą jau pasirašyta. Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, ES parama Klaipėdos uostui sieks iki 57 mln. eurų. Šios lėšos skirtos Malkų įlankos gilinimo projektui įgyvendinti įskaitant ir gamtosauginės sienutės pastatymą, ir užteršto grunto išvalymą iš akvatorijos pastatant grunto sandėliavimo aikštelę.

Iš viso per 2014-2020 metų laikotarpį Susisiekimo ministerija Uosto direkcijai skyrė 93,6 mln. eurų ES paramos, o poreikis buvo per 200 mln. eurų.

Norėta gauti ES paramos uosto molams rekonstruoti, laivybos kanalui gilinti bei žemsiurbei įsigyti.

Pasak M. Armonaičio, tokiu atveju mažėtų finansavimas dviem pirmiems objektams, o žemsiurbės reikėtų atsisakyti. Direkcija tikisi, kad baigiantis šiam finansavimo laikotarpiui paramos galimybės gali būti peržiūrėtos ir bus skirta papildomai lėšų.

Šiemet gegužę Uosto direkcija sumokėjo už 2017 metų pelną 22,3 mln. eurų dividendų. Nuo 2018 metų panaikinta Uosto direkcijai galiojusi lengvata - jos pelnas buvo apmokestintas 15 proc. tarifu. Iki šiol uosto rinkliavos ir žemės nuoma pelno mokesčiu nebuvo apmokestinamos.

[Tylus]

Klaipėdos uosto krantinėms – nauji parametrai

Šį mėnesį Klaipėdos uoste lankėsi rekordinio dydžio konteinervežiai, perrašę uosto istoriją, o artimiausių metų siekis yra priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tam ruošiamasi jau šiandien – ką tik baigtos rekonstruoti krantinės Nr. 101–104, prie kurių ateityje galės švartuotis "Post Panamax“ tipo laivai. Tai pirmosios Klaipėdos uosto krantinės, prie kurių bus pasiektas iki 16,5 m gylis. Artimiausiu metu tokie parametrai bus pasiekti ir prie dalies kitų uosto krantinių.

Krantinės, kuriomis naudojasi UAB Birių krovinių terminalas (BKT), rekonstruotos taip, kad ateityje šalia jų bus galima išgilinti akvatoriją iki 16,5 m gylio ir priimti "Post Panamax“ tipo laivus su maksimalia leistina grimzle, kai bus rekonstruoti molai ir uosto kanalas išgilintas iki 17 m.

"Kaip matome pasaulines tendencijas, laivų parametrai sparčiai didėja, tad mes privalome būti pasirengę priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Didesnis gylis bei didesnė leistina grimzlė reiškia, kad laivai gali būti pilniau pakrauti, o tai žymiai atpigina krovinių transportavimo kaštus ir uostą daro konkurencingą. Džiaugiuosi, kad jau rekonstravome dalį BKT naudojamų krantinių. Tai yra kompanija, kuri daro milžinišką šuolį ir generuoja didžiausią krovinių srautą uoste“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Krantinės buvo rekonstruojamos nestabdant krovos. Perduota eksploatuoti 433 m rekonstruotų krantinių.

"Tai turbūt pirmas objektas, kuris buvo statomas tokiais tempais ir nestabdant krovos darbų. Šios krantinės jau funkcionuoja ir, pagal mūsų skaičiavimus, kitų metų balandį jos atsipirks. Labai dėkingi Uosto kapitonui ir visam Uosto direkcijos kolektyvui, nes nebuvo lengva šalia dirbančių kranų, kitos technikos švartuoti laivus, bet gyvenimas parodė, kad tai galima padaryti“, - sako BKT generalinis direktorius, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

Krantinių Nr. 101–104 rekonstrukcija kainavo 8,96 mln. Eur, sutaupyta beveik 1 mln. Eur. Krantines rekonstravo konkursą laimėjusi AB „Latvijas tilti“.

[Tylus]

Klaipėdos uosto direkcijos pelnas – 20 proc. didesnis

Klaipėdos uosto rezultatai ir toliau viršija lūkesčius. 2018 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 22,2 mln. t krovinių, tai 7,6 proc. arba 1 566,0 tūkst. t daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

"Klaipėdos uoste ir toliau dėsningai augo konteinerių apyvarta. Tą iš esmės lėmė tiek gegužės mėn., tiek birželio mėn. perkrauti rekordiniai konteinerių kiekiai – 66 116 TEU (2018 m. gegužę) ir 74 375 TEU (2018 m. birželį). Tokie rezultatai pasiekti uoste pradėjus funkcionuoti konteinerių paskirstymo centrui – jame priimami okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus. Jeigu situacija rinkoje neblogės ir mums papildomai pavyks dar padidinti uosto konkurencingumą, kitais metais konteinerių apyvarta Klaipėdos uoste gali priartėti prie 1 mln. TEU“, – pasakojo rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Uosto statistikoje stebima ir kylanti laivų skaičiaus kreivė. 2018 m. sausio–birželio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 3 257 laivai, tai +0,4 proc. arba 14 laivų daugiau, apsilankė 143 179 keleiviai, tai +1,0 proc. arba 1 482 keleiviais daugiau nei 2017 m. sausio–birželio mėn. Šį pusmetį sulaukta ir daugiau didžiųjų, t. y. ilgesnių kaip 200 m ilgio laivų. 2018 sausio–birželio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 149 tokie laivai, tai 29 laivais daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tolygiai augant krovinių apyvartai, skaičiuojamas ir didesnis pelnas. 2018 m. pirmąjį pusmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo 20 proc. didesnį pelną nei pernai per tą patį laikotarpį. 2018 m. sausį–birželį pelnas (prieš pelno mokestį) – 17 mln. Eur. 2017 m. sausį–birželį uždirbta 14,1 mln. Eur.

"Uosto direkcijos pelno rodikliai gerėja, nes surinkta daugiau rinkliavų. Pajamų iš rinkliavų šį pusmetį gauta 1,76 mln. Eur daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Geriems finansiniams rezultatams įtakos turėjo ir sąnaudų sumažėjimas – uosto valymo sąnaudos sumenko nuo 2 mln. Eur iki 0,86 mln Eur“, – sakė ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.

Apskaičiuota, kad pernai Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. Eur, t. y. 56 mln. Eur daugiau negu 2016 m. (2016 m. – 712 mln. Eur, 2015 m. – 684 mln. Eur.). Taip pat Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė ir 22,33 mln. Eur dividendų.

[lukass]

Malkų įlankai gilinti – didžiulė ES parama

...Neseniai Uosto direkcija sulaukė geros žinios. Malkų įlankos gilinimui ir joje esančio užteršto grunto tvarkymo užbaigimui skirta 57 mln. ES parama.

„Nuo 2006 metų, kai ES parama uoste pirmą kartą buvo skirta „Klaipėdos Smeltės“ geležinkelio kelynui tvarkyti, Malkų įlankos gilinimo parama yra didžiausia per visą istoriją. Skirta suma yra tokia pat, kiek per 12 metų iš viso uostui buvo skirta ES paramos“, - akcentavo Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus...

[Tylus]

Išorinio uosto vizija baugina klaipėdiečius

Planai Klaipėdoje, Pirmojoje Melnragėje, už maždaug 800 mln. eurų pastatyti išorinį uostą sulaukia vis daugiau vietos gyventojų kritikos, rašo „Lietuvos žinios“.

Gyventojai jie įžvelgia grėsmes ne tik poilsiautojų pamėgtai pajūrio gyvenvietei, bet ir patiems pliažams, tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) tikina, kad pastačius išorinį uostą, priešingai, kartu būtų plėtojama ir infrastruktūra turizmui bei rekreacijai.

KVJUD informavo, kad išorinis uostas būtų statomas tik turint investuotoją bei garantuotą krovinių srautą.

Bendrovės Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kas uosto bendruoju planu norima numatyti uosto ateitį išvystant ir pietinę uosto dalį. „Be šio projekto sunkiai suvokiama, kaip Klaipėdos uostas, šiandien užimantis lyderio pozicijas Baltijos jūros regione, jas galėtų išlaikyti ateityje. O išorinio uosto numatomas krovos potencialas, preliminariais vertinimais, būtų apie 34 mln. tonų per metus“, – sakė A. Drungilas.

A. Drungilas patvirtino, kad išorinis uostas labiausiai būtų orientuotas į konteinerių krovą, nes esamame uoste konteinerių krovai plėtros galimybės yra ribotos.

[Tylus]

Paveldosaugininkai savavaliauja uosto teritorijoje?

Vakar uostamiestyje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje nutarta kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad ji įpareigotų atsakingas institucijas iš esmės spręsti kultūros paveldo teritorijų ribų klausimą uosto teritorijoje ir jo prieigose. Šiuo metu uoste susidaro tiesiog anekdotinės situacijos.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, į Kultūros ministeriją dėl kultūros paveldo teritorijų ribų keitimo jūrų uosto teritorijoje. Uostininkai mano, kad ten, kur nėra jokių saugomų objektų arba nebeįmanoma nieko atstatyti, reikėtų bent jau mažinti tokių teritorijos ribas. Tačiau iš Aplinkos ministerijos gautas raštas, kad keisti ribas nėra pagrindo.

Su ribų problema susiduria AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), Vakarų Baltijos laivų statykla ir Krovinių terminalas. Buvęs „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža tikina, kad šios bendrovės nuomojamoje teritorijoje nėra nė vieno saugotino objekto. Pasak jo, tas pats Kultūros paveldo departamentas neprieštaravo, kad būtų užpiltas žiemos uostas, o dabar daro kliūtis dėl pirso paplatinimo 10 metrų.

A. Pauža sakė, kad uoste yra unikalių atvejų. Viena kompanija savo iniciatyva atstatė pastatą, kuris dabar gražiai atrodo. Atvažiavo Kultūros paveldo departamento atstovai ir pareiškė, kad tai bus jų pastatas. „Mes manome, kad turėtų būti atskirta uosto dalis. Problema apima visą uostą, tai nėra vienos kompanijos klausimas. Manau, pakoregavus tų teritorijų ribas ginčai tarp uosto ir miesto išnyks, uostas galės vystytis“, - sakė jis.

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika informavo, kad prieš metus Vilhelmo kanalo ribos netyčia atsidūrė už Perkėlos gatvės. Prasidėjusios naujos statybos pateko į kultūros paveldo teritoriją. Jo teigimu, išplėstos kultūros paveldo teritorijos ribos trukdo įgyvendinti investicinį projektą - tiesti geležinkelį. Pasak V. Šileikos, jeigu klausimas nebus greitai išspręstas, tai darys nemažą įtaką kompanijos krovinių srautams.

Minėtos tarybos narys, Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas replikavo, jog istorijos nepakeisi, ar bus pakeistos ribos, ar ne.

Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigė, kad miesto ir uosto pozicijos Vilhelmo kanalo teritorijos klausimu sutampa. Anot jo, taip išeina, kad iš terminalo negali būti nutiesta geležinkelio linija ir išvežti kroviniai. Jau prieinama iki anekdotinių situacijų. Pasak jo, istorijos klastoti negalima, tačiau teritorijų reglamentus tikrai būtų galima keisti. Jo manymu, Vilhelmo kanalo klausimui spręsti turėtų būti sudaryta atskira specialistų komisija.

Klaipėdos miesto Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška nemano, kad turėtų būti apkarpytas tiek Klaipėdos senamiestis, tiek naujamiestis, tačiau dėl reglamentų galima diskutuoti. Jo teigimu, ribas nustatyto Vilniuje prie kultūros paveldo departamento įkurta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos taryba. Pirmiausia ji turėtų pritarti ribų koregavimui.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus manymu, reikėtų prašyti Vyriausybės kreiptis į atsakingas institucijas, kad visi kelti klausimai būtų išanalizuoti ir priimti atitinkami sprendimai. „Didžiausia blogybė ta, kad Uosto direkcija kaip atsakinga valstybės įmonė apie Kultūros paveldo departamento priimtus sprendimus sužinojo visiškai atsitiktinai. Manau, kad su mumis nesuderinus tokie sprendimai neturėtų būti priimami. Uosto teritorija nėra eilinis objektas mūsų valstybėje, tai labai svarbus ekonominis ir strateginis valstybinis objektas“, - sakė jis.

[Tylus]

Ekspertai atnaujino išorinio uosto galimybių studiją

UAB „Smart Continent LT“ atnaujino 2011 m. „Inros Lackner AG“, UAB „Ernst & Young Baltic“, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų. Jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks. Tokias išvadas pateikė UAB „Smart Continent LT“ ekspertai, atnaujinę Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją.

„Smart Continent LT“ ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks.

Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4 mln. tonų, iš kurių konteinerių krovai – 26,4 mln. tonų. Bendras Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas 2040 metais – 133,45 mln. tonų. Studijoje rašoma, kad 2040 metais per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos 21 proc. krovinių pasiektų uostą kelių transportu.

Atnaujintoje studijoje akcentuojama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda, nepriklausomai nuo to, ar uostas būtų statomas ties Melnrage, ar ties Būtinge, nes 2040 metais galėtų būti sukurta 25–30 tūkst. darbo vietų. Šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi. Ekspertai, atnaujindami studiją, analizavo dvi galimas išorinio uosto vietos alternatyvas – Melnragę ir Būtingę.

„Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. Eur pigesnė. Be to, dėl Būtingės varianto, įgyvendinti šioje vietoje tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 metrų nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą“, – teigė UAB „Smart Continet LT“ direktorius dr. Andrius Jaržemskis. Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.

Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Vieta bus parinkta tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija.