Uostas

[Eimantas]

KLASCO krantines pritaiko didžiausiai krovai


http://klaipeda.diena.lt/naujienos/v...-krovai-841467
„Klaipėdos nafta“ investuos į krantines

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...antines-841011

[lukass]

Švęsti gali nesulaukę Naujųjų: Klaipėdos uostas nušluostė nosį konkurentams

Dar nesibaigus kalendoriniams metams Klaipėdos uostas gali šauti šampaną ir švęsti rekordinius rezultatus. Skaičiuojama, kad krova skaičiuojant paskutiniąsias gruodžio savaites jau pasiekė 40,5mln. tonų ir pranoko pernykštį metinį rezultatą, kai buvo perkrauta 40,1 mln. tonų...

[Tylus]

2017 m. lapkričio mėn. peršokta krovos kartelė – 4,09 mln. t krovinių

2017 m. lapkričio mėn. Klaipėdos uoste krauta 4,09 mln. t krovinių, tai 16,2 proc. arba 571,8 tūkst. t daugiau nei 2016 m. lapkričio mėn.

Tai geriausias vieno mėnesio krovos darbų rezultatas, kurį lėmė uosto krovos įmonių įdirbis bei laiku atliktos Uosto direkcijos investicijos į uosto infrastruktūrą.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. lapkričio mėn.:

• skystieji kroviniai – pilta 1 138,7 tūkst. t, +17,1 proc. arba +165,9 tūkst. t;
• generaliniai kroviniai – krauta 1 151,0 tūkst. t, +15,4 proc. arba +153,2 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 806,3 tūkst. t, +16,3 proc. arba +252,6 tūkst. t.

[Tylus]

2017-ųjų duris uostas užvers trankiai

Klaipėdos uoste, susumavus dar tik 11 mėnesių rezultatus, jau pasiektas visų laikų istorinis metų rekordas - perkrauta 40,5 mln. tonų krovinių. Savo pagrindinį konkurentą Latvijos Rygos uostą jis jau lenkia 8 mln. tonų.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, šiemet Lietuvos uoste bus perkrauta gal net daugiau kaip 42 mln. t krovinių. Negana to, šiemet lapkritį pasiektas išskirtinis mėnesio krovos rekordas - pirmą kartą uosto istorijoje per mėnesį perkrauta daugiau kaip 4 mln. t krovinių.

Per 11 šių metų mėnesių, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, krova Klaipėdos uoste išaugo 6,5 proc. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, tokį krovos augimą nulėmė visų pirma birieji kroviniai - birių trąšų krova sudarė pusę viso krovos prieaugio. Taip pat augo metalo laužo ir geležies rūdos krova.

Klaipėdos uoste šiemet krauta 2,4 mln. t daugiau krovinių nei pernai, o Rygos uosto krovinių apyvarta panašiu dydžiu sumenko. Latvijos Ventspilio uoste pamažu grįžta ankstesnė krovinių, kurių pagrindą sudaro anglis ir naftos produktai, apyvarta, o Estijos Talino uoste krovinių ir toliau mažėja.

[Tylus]

Kodėl Klaipėdos uoste nėra naujų laivybos linijų

Uostamiestyje jau daug metų neatsiranda naujų laivybos linijų. Manoma, kad viena iš priežasčių - per mažai nuolaidų daroma naujų linijų laivams rinkliavų srityje. Pagaliau uostininkai prakalbo ir apie tai, kad mažas krovinių partijas gabenantiems laivams Lietuvos uostas nėra itin patrauklus. Didėjant uostų konkurencinei kovai šis klausimas tampa vis aktualesnis.

Paskutiniame šiais metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje svarstytas linijinių konteinerinių ir ro-ro laivų rinkliavų klausimas. Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidento Vaidoto Šileikos, rinkliavų tarifai Klaipėdos uoste, palyginti su kaimyninių šalių uostais, didesni, pavyzdžiui, Latvijos Rygos uoste - net 2 kartus mažesni. Nuolaidos Lietuvos uoste taikomos atsižvelgiant į tai, kiek kartų laivai atplaukia, o Rygoje - naujai linijai jos taikomos iš karto.

Pasak Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos vadovo Vytauto Šileikos, Latvijos uostuose kai kuriuos rinkliavų klausimus gali lanksčiai spręsti uosto valdyba. Lietuvoje vadovaujamasi uosto įstatymu. V. Šileika abejoja, kad šalies Susisiekimo ministerija leistų uosto valdybai spręsti rinkliavų klausimus. Beje, didesnis ro-ro laivas Klaipėdos uoste sumoka 14,4 tūkst. rinkliavų, o Latvijos Ventspilio uoste - tik 4,5 tūkst. eurų.

Bėda ta, kad taikomomis nuolaidomis Klaipėdos uoste kompanijos negali pasinaudoti. Pavyzdžiui, bendrovės „Maersk Line“ laivai į Klaipėdos uostą atplaukė 100 kartų, tačiau buvo 21 skirtingas laivas, tad ji nuolaidų negavo, išskyrus du laivus, kurie įplaukė 9 kartus.

Pasak LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, MSC kompanija irgi nuolaidų negavo. Jos laivai atplaukė daugiau nei 50 kartų, bet nė vienas jų to nepadarė 8 kartus.

O AB „DFDS Seaways“ generalinis direktorius Jonas Nazarovas mano, kad rinkliavos Klaipėdos uoste yra patrauklios, ir kliūtis naujoms laivybos linijoms jame atsirasti yra kita.

...

[Tylus]

Virš Uosto direkcijos galvos vėl Damoklo kardas

Kiekviena Vyriausybė, suprasdama uosto reikšmę Lietuvos ekonomikai, vis dėlto neatsisako pagundos jį „išbuožinti“. Dabartinė - ne išimtis. Ne taip seniai buvo kalbama, kad būtina apmokestinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkliavas ir žemės nuomos mokestį, dabar - kad ji privalo mokėti dividendus valstybei.

Klausimas, ar Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija turi mokėti ir kokius dividendus, paliktas spręsti Vyriausybei. Įstatymas numato, kad ji turi atiduoti į valstybės biudžetą labai didelę dalį - net 70 proc. pelno. Iki šiol direkcija nemokėjo duoklės valstybei, išskyrus 34 mln. litų pelno, kurie buvo pervesti iš Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų traukiantis Eugenijui Gentvilui,tačiau ir neprašė jos lėšų uosto infrastruktūrai plėtoti. Didžiąją savo pelno dalį ji investuoja į uosto infrastruktūrą.

Jau sudaryta Vyriausybės darbo grupė, turėsianti spręsti šį klausimą. Pirmas jos posėdis vyks kitų metų sausį. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, kol kas klausimų labai daug, galimi du scenarijai.

Taigi netrukus prasidėsiantys 2018-ieji Uosto direkcijai tikrai nebus ramūs. Kitais metais bus tvirtinamas uosto bendrasis planas. Teks keisti nemažai teisės aktų tam, kad uostas galėtų pasiekti ambicingų tikslų.

Pasak A. Vaitkaus, ekonominės plėtros studijos rengėjai akcentavo, kad išorinis uostas yra didelė galimybė miestui ir uostui. Tačiau tam tikra dalis uostamiesčio politikų toliau šmeižia uostą, menkina jo naudą Klaipėdos miestui. Uosto direkcijos vadovas klausia, kuri dar įmonė Lietuvoje miestui atiduoda 16 proc. savo pelno?

„Kai matysime ypač svarbius valstybei projektus, tada bus galimybė spręsti dėl dividendų dydžio - ar jie bus nuliniai, ar 50 proc., ar 70 proc., kaip numato įstatymas. Viskas priklausys nuo to, kaip mes, Klaipėdos uostas ir miestas, kartu sugebėsime įrodyti valstybei, kad esame pasiryžę eiti pažangos, ekonominės plėtros keliu. Jeigu ne, tie pinigai nueis į valstybės biudžetą. Tikiuosi, kad mes rasime sutarimą„, - sako A. Vaitkus. Anot jo, šių metų Uosto direkcijos pelnas bus didesnis nei 29 mln. eurų.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus manymu, uosto ir miesto bendrųjų planų patvirtinimas būtų labai rimtas signalas Vyriausybei, kad Klaipėdos miestas yra žengiantis pažangos, ekonominės plėtros keliu.

[lukass]

Klaipėdoje ant seklumos užplaukė laivas su 20 žmonių

Naktį siautusi audra ant seklumos ties Pirmąja ir Antrąja Melnragėmis, maždaug ties naujuoju moterų pliažu, užplukdė su Kipro vėliava plaukiojantį sausakrūvį „Ocean Crown“.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=76736937

[Tylus]

Klaipėdos uoste pagerintas krovos rekordas

Klaipėdos uoste pasiektas istorinis rekordas – pasak Uosto direkcijos pranešimo, per 2017 metus perkrauta daugiau kaip 43 mln. tonų krovinių.

2017 m. sausio–gruodžio mėn. krauta 43,01 mln. t krovinių, tai 7,2 proc. arba 2,87 mln. t daugiau nei 2016 m. sausio–gruodžio mėn. Į Klaipėdos uostą atplaukė 6 669 laivai, tai 3,3 proc. arba 216 laivų daugiau nei 2016 m. sausio–gruodžio mėn., keleivių apsilankė 369 743, tai 10,2 proc. arba 34 079 keleiviais daugiau nei 2016 m. sausio–gruodžio mėn.

2017 m. gruodžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,79 mln. t krovinių, tai 14,3 proc. arba 476,3 tūkst. t daugiau nei 2016 m. gruodžio mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. gruodžio mėn.:

• skystieji kroviniai – pilta 1 079,3 tūkst. t, +27,9 proc. arba +235,3 tūkst. t;
• generaliniai kroviniai – krauta 1 054,7 tūkst. t, +9,6 proc. arba +92,8 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 665,5 tūkst. t, +9,8 proc. arba +148,1 tūkst. t.

[Tylus]

Naujais metais uostui teks spręsti ir senas problemas

Į 2018-uosius persikėlė kai kurios neišspręstos uosto problemos. Palyginti visai neseniai pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, tačiau, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, viešųjų pirkimų srityje susiduriama su rimtomis ir didelėmis problemomis. Beje, šiemet turėtų būti keičiamas pačios Uosto direkcijos statusas, trukdantis jai dirbti dar efektyviau ir, tikimasi, kapitalo grąžos rodiklis.

Uosto direkcijos vadovo A. Vaitkaus manymu, mūsų valstybė turi ypač griežtą viešųjų pirkimų sistemą. „Blogas pavyzdys, kai teismams galima apskųsti konkursą ir vaikščioti aukštai iškėlus galvą. Manau, kad skundikas, neturėjęs tam pagrindo, turėtų būti baudžiamas, nes jis piktdžiugiškai trukdo įgyvendinti mūsų planus“, - sakė jis.

Pasak A. Vaitkaus, jeigu Uosto direkcija viešųjų pirkimų srityje turės tokias sąlygas, kokias turėjo iki šiol, jai būti verslia bus labai sudėtinga.

Direkcija nebus privatizuojama

Uosto direkcija būdama valstybės įmonė toli gražu negali lygintis su verslu. Jeigu pastarajam nepatinka partneris, jis renkasi kitą, o tokios procedūros direkcijoje trunka metus ar dar ilgiau.

Šiuo metu jau ruošiamasi keisti direkcijos statusą - ji nebebus valstybės įmonė, taps akcine bendrove. A. Vaitkaus manymu, toks statusas suteiks jai galimybę dirbti komerciniais principais ir naudotis platesnėmis galimybėmis. Į klausimą, kodėl vienos nuostatos taikomos VĮ, o kitos - AB (skiriasi net vadovų atlyginimai), atsakymo iki šiol negauta.

Uosto direkcija yra viena iš 123 VĮ Lietuvoje ir jos veikla laikoma pavyzdine. Jos strateginis planas buvo įvertintas aukščiausiu balu Lietuvoje.

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kad žmonės neteisingai įsivaizduoja, kad pelningai dirbančią direkciją norima išgrobstyti. Pasak jo, ji nebus privatizuojama, kai valstybė pelningai parduoda savo turtą. Šiuo atveju valstybė išlaikys 100 proc. direkcijos akcijų savo rankose. „Tai nebus privatizacija, tai tiesiog įmonės statuso keitimas išlaikant visą kontrolę ir valdymą valstybės rankose“, - tikina A. Drungilas.

Uostas vykdo ir socialines funkcijas

Nuolatos diskutuojama, ar geriau dirba municipalinis, ar valstybinis uostas. Ko gero, Uosto direkcijos veikla atsako į šį klausimą. Ji iš vienos tonos sugeba generuoti valstybei didžiausią grąžą, pralenkdama net tokį gigantišką Olandijos uostą kaip Roterdamas. Pasak A. Vaitkaus, Klaipėdos uosto direkcija yra pelningiausia iš visų Europos Sąjungos uostų. Pavyzdžiui, Vokietijos uostuose pelno nematyti. Vadinasi, ta sistema yra gera.

Žinoma, Uosto direkcijai krovos terminalai yra kur kas naudingesni nei, tarkime, AB „Smiltynės perkėla“ ar laivų statybos bei remonto įmonės. Tačiau tokios veiklos uostas atsisakyti negali. Uosto direkcija privalo būti versli įmonė, o socialinė veikla turėtų būti vienaip ar kitaip kompensuojama iš valstybės biudžeto.

„Manau, valstybė eina labai teisingu keliu. Jeigu vykdai kokią nors socialinę funkciją, negali kelti kainų. Uosto direkcijos investicijos į tas struktūras negali duoti tokio pat dydžio grąžą, pagal labai aukštą nustatytą kapitalo grąžos koeficientą - 7,5 proc. Mes aiškinamės, kokį poveikį tam kapitalo grąžos koeficientui daro kiekviena infrastruktūros dalis. Diskutuojame dėl molų, dėl kanalo, ar galima visoms infrastruktūros dalims taikyti tą grąžos koeficientą. Diskusijų dar bus daug, bet, manau, jau šiais metais turėsime labai aiškią viziją, kokiu keliu eisime į priekį„, - sakė A. Vaitkus.

Nė viena kita transporto rūšis neturi tokio aukšto kapitalo grąžos rodiklio. Tikimasi, kad jį keičiant nebus taip spontaniškai pasielgta, kai 2016 metais Ūkio ministerija drastiškai pateikė naujas žaidimo taisykles.

[Tylus]

Klaipėdos uoste – įspūdingas rekordas

Klaipėdos uostas 2017 m. pasiekė naują krovos rekordą.

Jis krovė 43,01 mln. tonų krovinių ir ankstesnių metų rezultatus viršijo 7,2 procentais.

Tai 2,87 mln. t daugiau nei pernai, kai pirmą kartą buvo peržengta 40 mln. tonų riba – krauta 40,13 mln. tonų.

„Šis rezultatas verčia pasitempti ir stengtis šiais metais išlaikyti tą pačią kartelę“, – komentavo uosto atstovė Dovilė Ringis.

Jau rašėme, kad ypač sėkmingas uostui buvo 2017 m. lapkritis, kai pirmą kartą jo istorijoje buvo peržengta vieno mėnesio 4 mln. tonų krovos riba. Paskutinį 2017 m. mėnesį – gruodį krauta 3,79 mln. tonų krovinių. Tai taip pat įspūdingas rezultatas, nes 2016 m. gruodžio krova buvo viršyta net 14,3 proc. arba 476,3 tūkst. tonų.

Būtų buvę peržengta ir pusės milijono tonų riba, jei į Melnragės pakrantę nebūtų buvęs per audrą išmestas laivas „Ocean Crown“. Jis iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO turėjo paimti apie 40 tūkst. tonų krovinių.

Iš viso 2017 m. Klaipėdos uoste lankėsi 6669 laivai. Nors krova augo 7,2 proc., laivų lankėsi tik 3,3 proc. daugiau nei pernai. Tai parodo, kad į Klaipėdos uostą atplaukia vis didesni laivai. Galimybė priimti didesnius laivus, savalaikiai padarytos investicijos ir yra viena iš Klaipėdos uosto sėkmės priežasčių.

2017 m. Klaipėdos uostas pasiekė ir keletą kitų įspūdingų rezultatų. Jis priėmė net 10 proc. daugiau keleivių nei 2016 m. Daugiau lankėsi ir kruizinių laivų.

[Tylus]

Pradedami didelės apimties darbai Malkų įlankoje

Netrukus prasidės vienų iš seniausių Klaipėdos uoste krantinių, kurias naudoja UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, rekonstrukcija. Neabejojama, kad iš esmės sutvarkius numatytas krantines bei investavus į naujus kokybinius parametrus Malkų įlankoje, čia veikiančios įmonės taps dar konkurencingesnės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su konkursą laimėjusiais rangovais AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Borta“, veikiančiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasirašė sutartį dėl 127 ir 128 krantinių rekonstrukcijos, 127 A ir 129 A krantinių sutvirtinimo, taip pat komunikacijų sutvarkymo. Rangos darbų vertė – 23,99 mln. eurųsu PVM.

„Tai labai reikšmingi darbai, kurie padės Malkų įlankoje veikiančioms bendrovėms tapti dar konkurencingesnėms. UAB Klaipėdos konteinerių terminalas – viena produktyviausiai dirbančių uosto kompanijų, mus ypač džiugina jų veikla. Ši bendrovė pati daug investavo į savo teritorijos išvystymą, sėkmingai plėtojo naujus žemės plotus. Tikimės, kad atlikus šiuos darbus įmonė galės priimti didesnius laivus, didinti krovos apimtį, mat pirsas bus ne tik iš esmės atnaujintas, bet ir gerokai pailgintas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jo teigimu, atlikus rekonstrukciją bus galima priimti iki 100 tūkst. tonų vandentalpos laivus. Planuojama, kad vėliau, po rekonstrukcijos, II etape prie naujų krantinių bus išgilinta iki 14 metrų.

„Tai vienos iš seniausių Klaipėdos uoste krantinių su labai ribotomis infrastruktūros galimybėmis (maksimali laivų grimzlė yra 8,5–7,2 m). Tačiau, nežiūrint į tai, prieš 24 metus prie šių krantinių mums pavyko išvystyti konteinerių krovą ir pritraukti į Klaipėdą naujas ro-ro linijas. Esame tikri, kad rekonstravus krantines ir atlikus Malkų įlankos gilinimo darbus mums pavyks padidinti terminalo konkurencingumą ir pritraukti naujus krovinių srautus“, – sako UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Anot jo, jau dabar įmonė yra nemažai investavusi į suprastruktūros vystymą, naujų sandėlių statybą, o rekonstravus krantinę atsiras ir nauja moderni krovos technika, galinti priimti Panamax tipo laivus.

[lukass]

Klaipėdos uostas: rekordinį džiaugsmą keičia didžiulis nerimas

Rekordinį 2017-ųjų krovos derlių skaičiuojantis Klaipėdos uostas, besidairydamas į kaimynus, pasiektais rezultatais džiaugiasi su nerimu. Prognozuojama, kad konkurencija itin išaugs ir šie metai bus įtempti, nes kaimynai dės visas pastangas nuvilioti Klaipėdos uosto klientus...

[Tylus]

Trys uostai vienoje pievoje: konkurencija aštrės

Klaipėdos uostas vis dar išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos uostų. Krova jame pernai pasiekė rekordines aukštumas - per metus perkrauta 43,1 mln. t. Daugelyje kaimyninių uostų krovos apyvarta menko. Kodėl tai nedžiugina Klaipėdos uostininkų?

Baltijos uostų krova rinkoje per 7 metus sumažėjo beveik 6 proc., o Klaipėdoje padidėjo 37,6 proc. Vertinant pastarųjų 10 metų laikotarpį (2008-2017 m.), Klaipėdos uosto krova išaugo 44,5 proc. arba 13,29 mln. t - nuo 29,88 mln. t iki 43,17 mln. t.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas sako, kad vienoje pievoje yra tik trys uostai - Klaipėda ir Latvijos Rygos bei Ventspilio uostai, kurie dalijasi bendrus krovinius. Anot jo, Estijos Talino uostui, kuriame pernai neperkrauta jau nė 20 mln. t krovinių, su Klaipėda nėra ko lygintis, nes jis žaidžia kitoje pievoje.

Klaipėdos uoste pernai perkrauta 10 mln. t daugiau krovinių nei Rygoje. Labiausiai Rygos uoste sumenko naftos produktų krova. Ventspilyje krova truputį augo - padaugėjo perkraunamų anglių.Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, Rygos uostas tikrai nesėdės sudėjęs rankų ir gali būti, kad imsis netgi dempinginių priemonių.

V. Dambrauskas taip pat mano, kad tie kiti du uostai tikrai nebus tušti. Jie bandys ieškoti mažesnių kaštų ir kitų dalykų, taigi užvirs dar aršesnė konkurencinė kova dalinantis tuos pačius krovinius, ir ji didės kartais. Pasak V. Dambrausko, jeigu neatsiras naujų gamyklų Klaipėdoje ir Baltarusijoje, apie normalų krovos augimą Klaipėdoje kalbėti neverta.

Šiemet Klaipėdos uosto siekis - išlaikyti turimas pozicijas. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, šių metų prognozės - bus perkrauta apie 42,5 mln. t krovinių. Beje, Klaipėdos uosto pajėgumas šiuo metu jau yra 64 mln. t, nepaisant to, kad jo teritorija nedidėjo, o šiek tiek sumažėjo. Tokios atsargios prognozės skelbiamos todėl, kad mažėja naftos produktų krova daugelyje Baltijos uostų ir tai yra susiję su geopolitine situacija.

Pasak A. Drungilo, šiemet turėtų didėti suskystintųjų gamtinių dujų, birių trąšų, žemės ūkio produktų ir konteinerių bei ro-ro- krovinių krova.

Pernai metų krova Lietuvos uoste, palyginti su krovinių apyvarta 2016-aisiais, išaugo 7,6 proc., arba buvo perkrauta 3 tonomis daugiau krovinių.

Pernai krovos rekordas Klaipėdos uoste pasiektas todėl, kad išaugo kai kurių rūšių krovinių srautai. 2017-aisiais pasiekti net trys krovos rekordai: birių trąšų perkrauta 13,8 mln. t, žemės ūkio produktų - 3,8 mln. t, konteinerių - 473 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tiek šių krovinių Klaipėdos uoste dar nėra buvę.

[Tylus]

„Ocean Crown“ išplaukė į jūrą išbandyti variklio

Uosto direkcija pranešė, kad gavęs suderinimą iš klasifikacinės registrų bendrovės ir Lietuvos transporto saugos administracijos, šiandien 14.30 val. laivas „Ocean Crown“ išplaukė iš Klaipėdos uosto į jūrą pagrindinio variklio bandymui.

Variklio būklės bandymas po remonto bus atliekamas išorinio uosto reido akvatorijoje.

Laivą lydi du vilkikai, kad būtų užtikrintas saugus laivo išplaukimas ir įplaukimas atgal į uostą.

Su Kipro vėliava plaukiojantis 190 metrų ilgio laivas „Ocean Crown“ su 20 žmonių įgula praėjusių metų ankstų gruodžio 24 d. rytą buvo užplaukęs ant seklumos ties antrąja Melnrage. Tą naktį vėjo stiprumas gūsiais siekė iki 28 metrų per sekundę. Laivas buvo “įkalintas” maždaug jūrmylės atstumu į šiaurę nuo šiaurinio molo, apie 200 metrų nuo kranto. Sutelkus reikiamas pajėgas, laivas buvo sėkmingai nutemptas nuo seklumos ir prišvartuotas Klaipėdos uoste.

[Tylus]

Uosto rezultatus papuošė baltarusių kroviniai

Per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uosto krova padidėjo 44,5 proc., arba 13 mln. tonų – iki 43,17 mln. tonų 2017 metais. Rinkoje dėl geopolitinių aplinkybių krovinių kiekiui sumažėjus 6 proc., mūsų uostą į viršų kelia pritraukti Baltarusijos kroviniai.

Latvijos uostų apyvarta išliko nepakitusi, o Estijoje krito kone perpus.

Klaipėdos uostininkams vertinant rekordinę 2017 metų apyvartą – perkrautą 43,17 mln. tonų kiekį, 3 mln. tonų daugiau negu pernai (+7,6 proc., palyginti su 2016 metais) vengiama euforijos ir personalinių nuopelnų pripažinimo. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdantysis direktorius Vidmantas Dambrauskas ragina valdžios atstovus nevadinti Klaipėdos uosto nugalėtoju, nesididžiuoti lyderių vaidmeniu ir leisti toliau investuoti į navigacinę kokybę.

Baltarusija skaičiuoja

Pasak V. Dambrausko, konkurencinėje kovoje situacija gali pasikeiti labai greitai dėl vienos grandies padidintų tarifų.

„Kiekvieni metai – nauji iššūkiai. Kuo mažiau bus valdžios kišimosi, kuo mažiau nurodymų, kuo mažiau draskymų, tuo didesnė tikimybė, kad rezultatą išlaikysime ir galbūt padidinsime. Turime gerinti infrastruktūrą, yra darbų, kuriuos būtina padaryti, kad uostas krovinių siuntėjams išliktų patrauklus“, – sakė jis.

V. Dambrausko teigimu, net vienas laivas, neįplaukęs laiku, gali nurėžti visą kontraktą. Todėl ypač svarbu pagilinti uosto įplaukos kanalą. Klaipėdos konkurentai yra Ventspilio ir Rygos uostai, kurie beveik vienodai yra nutolę nuo Baltarusijos gamyklų.

„Šioje kovoje dalyvauja trys grandys: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, privačios kompanijos ir „Lietuvos geležinkeliai“. Jeigu geležinkeliai iškristų „iš orkestro“, mes galime į uostą ir krovos technologijas kiek nori investuoti ir nieko nepasieksime. Tik visi daugmaž vienodai suprasdami tuos pačius dalykus, net panašiai vienodai investuodami, pasiekėm aukštų uosto rezultatų. Manau, kad Klaipėdos uosto sėkmės garantas – rinkos dalyvių vienybė, ko trūko Latvijoje“, – apie 2017 metų uosto veiklą kalbėjo V. Dambrauskas, turintis daugiausia patirties dirbti su Baltarusijos krovinių siuntėjais.

Pasak jo, galima tikėti, galima tuo netikėti, bet Baltarusijos įmonės, netgi valstybinės, nesikiša į politiką. Jos skaičiuoja, kur vežti krovinius yra pigiau ir arčiau. O vertinant Rusijos įtaką kaimyninei šaliai, neturėtume abejoti, kad ji Baltarusiją paveiks, išskyrus naftos produktus, kuriems nukreipti į savo uostus Rusija taiko ekonominius svertus – Baltarusijai parduodamos naftos kainą.

„Visa kita, kas pagaminta Baltarusijoje, bus išvežama per Klaipėdos uostą. Latviai ten irgi sėdi, derasi, todėl mūsų užduotis neleisti kelti kainas ir nestovėti uostui vietoje. Reikia pasimokyti iš svetimų klaidų“, – prognozuodamas 2018 metų apyvartą sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdantysis direktorius.

Laivų mažėjo

Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią apyvartos prieaugį lėmė birieji kroviniai – biriųjų trąšų krauta daugiau kaip 19 mln. tonų (+15 proc.). Įspūdingi ir kruizinės laivybos laimėjimai – rekordinis atvykusių keleivių skaičius. Jų atplaukė 74,7 tūkst. – 10 tūkst. daugiau nei 2016 metais, nors pagal 63 atplaukusių laivų kiekį sezonas nebuvo išskirtinis.

Tarp visų uosto rinkliavų iš kruizinių laivų gautos pajamos, 749 tūkst. eurų, sudaro tik 1,76 proc., ir tai nėra naudos rodiklis. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus, kruizinės laivybos sukurta pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai siekia 1,6 mln. eurų, nes skaičiuojama, kad kruizinio keleivis, įskaitant ekskursijas, mieste išleidžia vidutiniškai 68 eurus. Šiais metais laukiama 65 laivų ir dar didesnio turistų skaičiaus.

Uosto kapitonas Adomas Alekna pažymi, kad visai laivybai būdingas laivų parametrų didėjimas. 2007 metais į Klaipėdos uostą buvo atplaukę 7918 laivų, 2008 metais – 8346 laivai. Po to kreivė svyruodama leidosi žemyn, 2017 metais didesnė apyvarta pasiekta atplaukus 6568 laivams, 300 laivų mažiau negu 2016 metais.

„Džiaugiamės, kad Klaipėdos uostas šiandien turi tvirtas pozicijas Baltijos jūros regione. O toks rezultatas yra ne vienerių metų kryptingas darbas, laiku ir teisingai pasirinkta uosto strategija. Be abejo, pirmiausia tai yra didžiulis uosto krovos įmonių įdirbis ir nuopelnas, taip pat laiku valstybė investavo į uosto infrastruktūrą – tai ir nauji uosto parametrai, ir naujos konkurencinės galimybės uosto naudotojams“, – teigė A. Vaitkus.

KVJUD duomenimis, 2017 metais uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. eurų, o tai yra 56 mln. eurų daugiau nei 2016 metais. KVJUD pajamos padidėjo beveik 6 proc. – iki 59,66 mln. eurų.

[lukass]

„Imlitex Holdings“ produkciją eksportuos ir per Klaipėdą

Specializuota pramonės žaliavų tiekimo grupė „Imlitex Holdings“, iki šiol daugiausiai eksportavusi grūdus per Rygos uostą, dalį jų nukreips ir per Klaipėdą...

[lukass]

Klaipėdoje kuriama unikali hibridinė SBD barža

Į 2018-uosius Lietuvos SGD klasteris įžengė užsibrėžęs ambicingų tikslų. Organizacijos iniciatyva suburtas tarptautinis konsorciumas Klaipėdoje kuria unikalią vidaus vandenų transporto priemonę. Suskystintosiomis biodujomis (SBD) ir elektros baterija varomos hibridinės baržos prototipą tikimasi pristatyti jau vasario pabaigoje...

[Tylus]

Uosto statistika – ne visada tiksli

[Tylus]

Uosto finansavimo pokyčių nepageidauja

Pasikeitus teisės aktams dėl pelno mokesčio lengvatų panaikinimo ir prievolės valstybės įmonėms mokėti dividendus, ministerijų atstovai su uosto žemės nuomininkais aptarė naują uosto veiklos finansavimo strategiją. Verslas tikina, kad efektyvi ir senoji sistema, kai uosto pinigai lieka projektams įgyvendinti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (KVJUD) vykusį Susisiekimo, Finansų ir Ūkio ministerijų atstovų susitikimą su uosto žemės nuomininkais susisiekimo ministras Rokas Masiulis pavadino diskusijos pradžia, kurios tęsinio galima tikėtis po metų. Jis neabejoja, kad Vyriausybė KVJUD pripažins strateginius projektus įgyvendinančia įmone. O tai reikštų, kad jai gali būti taikoma pelno mokesčio išlyga, leidžianti įmoką mažinti.

Pagal KVJUD planą, iki 2026 metų į uostą numatoma investuoti 790 mln. eurų, o patvirtintas ES finansavimas sudarytų tik 93 mln. eurų. Net ir naudojant nuosavą pelną, nemažai tektų skolintis.

Vyriausybė yra nusprendusi valstybės ir savivaldybių įmonių pelno įmokas į biudžetą susieti su jų nuosavo kapitalo grąžos rodikliu, KVJUD jis nustatytas 70 proc. paskirstytino pelno ir už 2017 metus siektų 20–22 mln. eurų.

Finansų viceministras Darius Sadeckas ir ūkio viceministras Marius Skuodis išreiškė institucijų poziciją, paremtą siekiu visoms įmonėms sudaryti vienodas veiklos sąlygas, kad uostas turėtų valstybei mokėti dividendus. Tačiau išklausęs uosto naudotojų perspėjimų, kad siekiant gero galima prisidaryti bėdos, D. Sadeckas teigė, kad įstatymo pakeitimai nepaneigia poreikio investuoti į uostą, o sąlygos palikti pinigus uostui yra sudarytos. M. Skuodis, atkreipęs dėmesį į visų kalbose kartotą žodį „ konkurencija“ , pažymėjo, kad Ūkio ministerija ieško galimybių stiprinti ekonominę diplomatiją ir paprašė pateikti užduočių, kam valstybė turėtų daugiau skirti dėmesio.

Daug uosto naudotojų kritikos sulaukė Stebėsenos ir prognozių agentūros skaičiavimai lyginant Klaipėdos ir Vakarų Europos didžiųjų uostų kapitalo grąžą. Pagal juos, Klaipėdos uoste ji esą nesiekia nė pusės vidurkio, o žemės mokesčių dalis yra per maža.

Verslininkų manymu, tokie skaičiavimai yra netikslūs ir neatspindi Klaipėdos uosto raidos, skirtingų ekonominių sąlygų ir uostų valdymo modelių. Dabartinės žemės nuomos sutartys sudarytos dešimtims metų, o kompanijos investuoja dvigubai daugiau nei valstybė, kas nebūdinga Vokietijos ar Olandijos uostams, kurie turi milijonus gyventojų užnugaryje ir nejaučia geopolitinės įtampos. Tuo metu Klaipėdos uosto kompanijoms tenka nemažai atlikti darbų iki nulinės statybų stadijos, kol į teritoriją ir akvatoriją gali investuoti KVJUD. Visos turi daug paskolų, todėl sulėtėjęs infrastruktūros tobulinimas pasunkintų finansinę naštą. „Dabartinė uosto finansavimo sistema gera; sulaužyti liniją labai pavojinga; įvertinkite mūsų pastangas ir norėdami gero, nepadarykite blogo; kiti tik pasidžiaugs tokia mūsų Vyriausybės pozicija“, – šios ir panašios frazės skambėjo pasitarime kalbant apie naujas finansines aplinkybes.

„Išimčių turėtų likti mažiau, suprantam, kad uosto finansavimas bus sudėtingesnis. Be abejo, teks skolintis. Tačiau su įmonėmis dar diskutuosime, kad kuo mažiau būtų sukrėtimų verslui“, – apibendrindamas susitikimą sakė R. Masiulis.

[Tylus]

Klaipėdos uosto pelnas pernai augo 45 proc.

Klaipėdos jūrų uostas praėjusiais metais uždirbo 41,449 mln. eurų grynojo pelno – 44,6 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jis buvo 28,663 mln. eurų.

Uosto pajamos per metus ūgtelėjo 5,8 proc. iki 59,795 mln. eurų, nurodoma uosto direkcijos 2017 metų veiklos ataskaitoje.

Uosto rinkliavų pajamos pernai padidėjo 6,2 proc. iki 52,32 mln. eurų, uosto žemės nuomos pajamos – 3,2 proc. iki 7,3 mln. eurų.

2017 metais vidutinis uosto direkcijos darbuotojų skaičius buvo 245 (2016 metais – 244).

Klaipėdos uostas pernai pasiekė naują krovos rekordą – perkrovė 43,01 mln. tonų krovinių, arba 7,2 proc. (2,87 mln. tonų) daugiau nei 2016 metais.