Uostas

[Aš]

Krova Klaipėdos ir kaimyniniuose uostuose 2006 metų sausį–spalį

http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...2006;month;11;

Per 2006 m. sausio–spalio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 19,42 mln. t krovinių. Tai +9,7 proc. daugiau nei per atitinkamą 2005 m. laikotarpį.

Lenkia mus ir Talinas (34 097,4 mln. t) ir Ventspilis (24 248,0 mln. t) ir Ryga (21 695,3 mln. t), bet mūsų augimo rodikliai (+9,7% ) geriausi, palyginus su Talino (+4,9% ), Ventspilio (-2,5% ) ir Rygos (6,6% ).

[Rimas_OK]

Anot V. Plečkaičio, 1980 metais pastatytas burlaivis turi metalinį korpusą, du stiebus, yra 37,5 metro ilgio ir 22 metrų pločio.

Man šitas punktas patiko, toks beveik apvalaus laivas

[Eimantas]

Klaipėdos uostas domina Jekaterinburgą


Per Klaipėdos uostą į Vokietiją ateityje gali būti gabenamos Uralo metalurgų gaminamos lėktuvų "Airbus" detalės.

Vakar su Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos (LJKKA) vadovais Klaipėdoje susitikusios oficialios delegacijos iš Rusijos Sverdlovsko srities atstovai taip pat kalbėjo apie galimybę iki Jekaterinburgo pratęsti konteinerius gabenančio traukinio "Merkurijus" maršrutą. Dabar "Merkurijus" kursuoja maršrutu Klaipėda - Kaliningradas - Minskas - Maskva.

"Gabenti Uralo metalurgų gaminius į Vokietiją per Klaipėdą būtų paranku vien dėl to, kad būtent iš jūsų uosto bene dažniausiai kursuoja keltai į šią šalį", - sakė Sverdlovsko srities delegacijos atstovai. Visgi jie akcentavo, kad konkretūs sprendimai turi būti priimti atlikus išsamius ekonominius skaičiavimus. Nemažą įtaką esą turėtų ir Klaipėdos uoste galiojanti nuostata taikyti įvairias nuolaidas naujiems ilgalaikiams krovinių srautams.

Savo ruožtu LJKKA prezidentas Aloyzas Kuzmarskis svečiams pasiūlė suorganizuoti konkrečių Sverdlovsko sričių įmonių atstovų vizitą į Klaipėdą.

Po susitikimo LJKKA būstinėje svečiai iš Rusijos susipažino su uosto krovos kompanijomis "Bega", Klaipėdos terminalų grupe bei Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco").

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

[Paulius]

Dienos nuotrauka "Klaipėdoje":

Ten uola ar laivas? Klaipėdoj?

[Eimantas]

Taip, čia Melnragėj netoli šiaurinio molo.
Po žemės drebėjimo suaktyvėjo geologiniai procesai jūros dugne ir po truputi iškilo ta uola, narai po vandeniu aptiko visą virtinę uolų link Palangos. Formuojasi kaip ir salynas pakrantėje link Palangos. Priklausomai kiek bus sunešta smėlio greičiausiai susiformuos pusiasalis, kaip Kuršių nerija ir susidarys lagūna(marios). Ir tie procesai labai pagreitėję, nes tas drebėjimas suaktyvino geologinius procesus, ir klimato pokyčiai akivaizdūs:pagausėjo audrų, kurių metu aktyviai "migruoja" smėlis-užpildysiantis tarpus tarp plikų uolų.

[Balboa]

Taip, čia Melnragėj netoli šiaurinio molo.
Po žemės drebėjimo suaktyvėjo geologiniai procesai jūros dugne ir po truputi iškilo ta uola, narai po vandeniu aptiko visą virtinę uolų link Palangos. Formuojasi kaip ir salynas pakrantėje link Palangos. Priklausomai kiek bus sunešta smėlio greičiausiai susiformuos pusiasalis, kaip Kuršių nerija ir susidarys lagūna(marios). Ir tie procesai labai pagreitėję, nes tas drebėjimas suaktyvino geologinius procesus, ir klimato pokyčiai akivaizdūs:pagausėjo audrų, kurių metu aktyviai "migruoja" smėlis-užpildysiantis tarpus tarp plikų uolų.

Eimantai, pamirsai pamineti, kad butent sios uolos bus kaip pagrindas planuojamam giliavandeniui uostui, priimsianciam Panaman tipo laivus

[Eimantas]

Nesvarbu, nes Panamax ir dabar uostas priima

[ArTuRAs]

"PKN Orlen" taikosi pirkti ir "Klaipėdos naftą"

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=11566610

[vap]

Dienos nuotrauka "Klaipėdoje":

Einu paieškot savo foto iš šitos vietos Galima bus pakeist su Klaipėdos dienos foto ;

[Eimantas]

Konteinerius kraus modernūs kranai


UAB Klaipėdos terminalo grupė konteinerių pakrovimui ir iškrovimui už 7 milijonus litų įsigijo du naujus RTG tipo kranus.

Naujųjų Švedijos kompanijos "Kalmar" Suomijoje pagamintų kranų ant pneumatinės važiuoklės keliamoji galia - daugiau nei 40 tonų.

Šie kranai yra labai modernūs. Jų dyzelinis variklis suka elektros generatorių. Pastarojo pagaminta elektra yra naudojama kranui valdyti. Naujieji kranai gerokai greitesni nei senieji terminalo turimi RTG kranai. Tai leis žymiai padidinti konteinerių terminalo aikštelės efektyvumą bei paspartinti laivų aptarnavimą.

Dirbant šiais kranais konteinerių bloke žymiai paspartės mašinų aptarnavimas, nes sumažės papildomų perkrovimų skaičius išduodant reikalingą konteinerį vežėjui. Be to, bus galima kur kas efektyviau išnaudoti turimus sandėliavimo plotus, nes atsiras galimybė 1 hektare sandėliuoti daugiau konteinerių.

Imantas PALIAKAS
www.ve.lt

[Eimantas]

Uostas įsigijo naują katerį

VIDMANTAS MATUTIS

Į Klaipėdą atplaukė Estijoje statytas naujas locmaninis kateris „Smiltė“.

Jį įsigijo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Saremos saloje bendroje estų ir suomių laivų statykloje „Baltic Workboats“ pastatytas aliuminio korpuso kateris kainavo daugiau kaip 3 mln. litų.

„Smiltės“ kapitonas Rimantas Zakas teigė, kad kateris, kurio ilgis beveik 20 metrų, plotis beveik 6 metrai, greitis 16 mazgų (29,5 kilometro per valandą) pastatytas pagal paskutiniąsias locmanų laivams taikomas naujoves.

Jame be pagrindinio sumontuotas ir pagalbinis variklis. Jis ne tik teikia elektros energiją, kai išjungtas pagrindinis variklis, bet ir varo vandensvydžio, taip pat priekinį stūmos įrenginį.

Tai padidina laivo manevringumą.

Kateryje sumontuota hidraulinė platforma, skirta iš vandens iškelti žmonėms. Įrengtas apšildomas denis ir turėklai, kad kateris žiemą neapledėtų.

Ant katerio sumontuotos bet kokiu oru geriau matomos diodinės šviesos. Sukomplektuota tokia pat, kaip dideliuose laivuose, radijo ryšio ir navigacinė įranga.

Su „Smilte“ pamainomis dirbs aštuoni žmonės. Šiuo metu Klaipėdos uoste jau yra du naujausi locmanų kateriai.

„Dangė“, kuri taip pat statyta Estijoje, naudojama nuo 2003 metų rugpjūčio.

"Klaipėda"

[Eimantas]

Kalėdoms locmanai gavo naują katerį


Prieš svarbiausias metų šventes Klaipėdos uostą pasiekė naujas locmanų kateris "Smiltė."

Estijoje, Nasvos katerių statykloje, pagamintas laivas Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijai (KVJUD) atsiėjo 3,2 milijono litų.

Naujojo locmanų katerio nuolatinę įgulą sudarys 8 žmonės, o pamainos metu laive budės 2 žmonės. Laivo kapitonas - Rimantas Zakas.

"Smiltė" yra itin manevringa, galinti net vietoje apsisukti aplink savo ašį. Beje, kateryje sumontuotas vadinamasis vandensvydžio variklis, kuris stumia vandenį ir taip laivas gali plaukti. Šį variklį kapitonas gali valdyti nuo katerio laivugalio bei naudoti gelbėjant žmones.

"Smiltėje", pasak kapitono, sumontuota itin moderni navigacinė aparatūra, kokia būna dideliuose laivuose. Modernūs ir navigaciniai žibintai - jiems teikiama 50 tūkst. darbo valandų garantija. Katerio denis ir turėklai šildomi.

Imantas PALIAKAS
www.ve.lt

[Eimantas]

REKORDINĖ KROVA. Praėjusiais metais Klaipėdos uoste krautas rekordinis kiekis - 23,53 mln. tonų krovinių. Tai 8 proc. daugiau nei 2005 m. Uoste praėjusiais metais didėjo visų krovinių rūšių - skystų, birių, suverstinių bei generalinių krova. Labiausiai didėjo birių trąšų, transporto ir naftos produktų krova.

"Klaipėda"

[Rimas_OK]

Puiku! O kažkas sake, kad mažėja krovinių...

[Eimantas]

Uoste pasiekta rekordinė krova
Vidmantas Matutis

Praėję metai Klaipėdos uoste buvo rekordiniai.

Krauta 23 milijonai 547 tūkstančiai tonų krovinių. Per metus krovinių padaugėjo 8 procentais.

Pagal krovos kiekį Klaipėdos uostas tarp rytinės Baltijos uostų yra šeštas po Primorsko, Talino, Sankt Peterburgo, Ventspilio ir Rygos uostų. Pagal augimo tempus Klaipėdos uostas pernai buvo antras po Primorsko.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigė, kad gerokai padidėjusią krovą lėmė tai, jog kovo mėnesį pradėjo veikti naujas naftos ir chemijos produktų terminalas. Jis krovė beveik 1,5 mln. tonų krovinių, kurių anksčiau Klaipėdos uoste nebuvo.

Praėjusiais metais uoste didėjo visų pagrindinių krovinių krova – naftos produktų – 17 proc., trąšų ir transporto priemonių po 29 proc., konteinerių – 8 procentų. Pagal konteinerių krovos kiekį Klaipėdos uostas yra antrasis rytinės Baltijos regione po Sankt Peterburgo.

A.Drungilas sakė, kad kitais metais nebeprognozuojama tokio žymaus krovos augimo. Tačiau bendra uosto krova turėtų perkopti 25 mln. tonų.

Tikimasi, kad ir toliau daugės konteinerių, nes atsirado naujas „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas. Krantinę pradės naudoti ir naujos technikos įgijo pagrindinė konteinerių krovėja - Klaipėdos terminalo grupė.

Dar turėtų didėti naftos ir chemijos produktų terminalo krova. Krovos didėjimo uoste tikimasi ir dėl vis naujų gamyklų atsiradimo Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.
"Klaipėda"

O rusai anksčiau kliedėjo, kad užsilenks uostas be jų krovinių

[Eimantas]

SUNKIAUSIAS KROVINYS. Pirmadienio rytą iš Klaipėdos uosto bus išgabentas 250 tonų sverianti dujų turbina ir generatorius, skirtas bendrovės „Panevėžio energija“ termofikacinei elektrinei. Panevėžį jis pasieks po pusantros paros. Krovinį lydės du policijos ekipažai. Sudėtingą įrangos pervežimo operaciją organizuojanti „Limarko“ jūrų agentūra negabaritiniam kroviniui gabenti samdo specialų transportą iš Vokietijos.

"Klaipėda"

[ArTuRAs]

www.portofklaipeda.lt turetu greitu laiku pateikti visu uostu duomenis.
Dziugu, kad siais metais krova Klaipedos uoste augo labiausiai.

[Eimantas]

Kazkodel galvojau, kad Klaipedos uostas krauna daugiau, nei Rygos
Butu labai idomu pamatyti naujausia krovos statistika is visu (ar bent Baltijos saliu) minetu uostu.

Rygoje perkraunama daug akmens anglies, todėl statistika tonomis jų naudai, bet Klaipėdoje brangesnių krovinių, todėl finansiškai geriau. Be to bus statomi popieriaus sandėliai, krovinys ekologiškas krovos atžvilgiu, ir brangesnis nei kokios anglys.

[Balboa]

Kad uostas pasieke rekordine krova tai labai dziugu, bet pastebejau, kad labai jau nestabilus sis augimas - vienais metais buna kritimas, kitais metais kilimas. Nors bendroje sumoje augimas pastebimas.

[Eimantas]

Planuoja perkrauti apie 9 milijonus tonų krovinių

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) pernai perkrovė 8,4 mln. t krovinių. Jos apyvarta 2006-aisiais sudarė daugiau kaip trečdalį visos Klaipėdos uosto krovos. Šiemet ji planuoja pasiekti dar geresnių rezultatų - apie 9 mln. t krovinių.

KLASCO laivynas 2004-aisiais dar dirbo nuostolingai, o pernai ir užpernai - jau pelningai. Generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno teigimu, ketinama šį verslą plėtoti.

Pasak V. Greičiūno, 2006-aisiais nebuvo atsisakyta jokio krovinio, bendrovės kolektyvas dirbo gerai ir pelningai, tad padidėjo ir darbo užmokestis - darbuotojai gavo keturioliktąjį atlyginimą.

Pernai koncernas "Achemos grupė" į KLASCO neinvestavo taip daug, kaip ankstesniais metais, nes buvo statomas naftos ir chemijos produktų terminalas, priklausantis antrinei KLASCO bendrovei UAB Krovinių terminalui. Apie 700 tūkst. Lt investuota į Jūrų perkėlos terminalą (JPT) tam, kad jame būtų užtikrintas Šengeno reikalavimų vykdymas. Šiemet į KLASCO ketinama investuoti apie 15 mln. Lt.

Nesumuštas rekordas

Rekordinį krovinių kiekį - 8,58 mln. t - KLASCO perkrovė 2005-aisiais. Palyginti su 2004-aisias, užpernai krova šioje kompanijoje išaugo apie 30 proc.: nemažai krauta baltarusiškų kalio trąšų, buvo geras grūdų derlius.

Pernai, palyginti su užpernai, perkrauta 160 tūkst. t, arba 1,9 proc. mažiau krovinių, palyginti su 2004-aisiais, krova 2006-aisiais išaugo 25 proc.

2006 m. šiek tiek sumažėjo krova šiaurinėje uosto dalyje esančiuose bendrovės terminaluose: buvo prastesnis grūdų derlius, negauta planuoto kiekio trąšų iš Baltarusijos. Galutiniams rezultatams įtakos turėjo ir prastos oro sąlygos - grūdų ir trąšų lyjant krauti negalima. Pernai baltarusiškų kalio trąšų perkrauta 781 tūkst. t. Iš viso pernai ir skystų, ir birių baltarusiškų trąšų, įskaitant ir Gardino trąšas, kurios kraunamos sezoniškai ir nedideliais kiekiais, KLASCO perkrovė 1 mln. 200 tūkst. t.

KLASCO tikisi, kad šiemet bus laikomasi pasirašytos sutarties, ir baltarusiškų kalio trąšų turėtų būti perkrauta 1 mln. 300 tūkst. t. Vadinasi, kiekvieną mėnesį reikės perkrauti maždaug 100-150 tūkst. t trąšų. Jeigu atplauktų "Panamax" tipo laivai, problemų nebūtų, jeigu mažesni, gabenantys po 6 ar 10-20 tūkst. tonų - darbo bus daugiau.

Pernai gerokai sumažėjo kraunamų ferolydinių bei šaldytų produktų (žuvies ir mėsos), kuriems užpernai buvo pastatytas šaldytuvas. Pastarųjų krovinių sumažėjo todėl, kad jiems nebuvo rasta pirkėjų, antroje metų pusėje pritrūko refrižeratorinių vagonų.

Užtat pietinėje uosto dalyje esančiame JPT krova padidėjo 700 tūkst. t, t. y. beveik ketvirtadaliu, palyginti su 2005 m., - perkrauta 3,6 mln. t. Keleivių terminale aptarnauta penktadaliu daugiau - beveik 194 tūkstančiai.

Problemos lieka

Dėl krovinių iš trečiųjų šalių aktualus ir šiemet bendrovei lieka Rusijos geležinkelio tarifų klausimas. Pasak V. Greičiūno, Rusijos ir Baltarusijos konfliktai geresnių sąlygų verslui Klaipėdos uoste nesudarys. Vienokiu ar kitokiu būdu konflikto pasekmes pajus ir KLASCO. Ji krauna nemažai AB "Achema" produkcijos, kurios viena iš pagrindinių žaliavų yra per Baltarusiją gabenamos rusiškos dujos.

V. Greičiūnas pasidžiaugė tuo, kad Baltarusija pažadėjo 30 proc. geležinkelio tarifų nuolaidą iš Kazachstano gabenamiems grūdams.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt