Uostas

[Tylus]

Klaipėdos uoste – jubiliejinis pažintinių ekskursijų laivu sezonas

Tęsdama gražią tradiciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau dešimtus metus iš eilės klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia į nemokamas pažintines apžvalgas laivu po uosto akvatoriją. Šiemet pirmosios ekskursijos prasidės gegužės 20-ąją, minint Europos jūros dieną.

„Klaipėdiečius, uosto bendruomenę, jūrininkus ir visus susijusius su jūra sveikinu su Europos jūros diena. Džiaugiuosi, kad galime suteikti galimybę visą vasarą klaipėdiečiams, miesto svečiams iš arčiau pamatyti uostą bei čia veikiančius terminalus, daugiau sužinoti apie uostą ir jo reikšmę“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Ekskursijos po Klaipėdos uostą, lydimos pasakojimų apie jo veiklą, vyks kiekvieną penktadienį. Valandos trukmės ekskursijų metu klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai turės galimybę iš arčiau susipažinti su uostu ir čia veikiančiais terminalais.

Sezono metu ketinama surengti apie 30 nemokamų pažintinių ekskursijų.

Šiemet pažintinės ekskursijos po uostą laivu – jubiliejinės, rengiamos jau dešimtus metus iš eilės. Per šį laikotarpį šiose ekskursijose jau dalyvavo apie 50 tūkstančių žmonių. Vienu kartu laive gali plaukti 200 keleivių.

Ekskursijos laivu „Venus S“ visuomenei bus organizuojamos nuo birželio 2 dienos, penktadieniais 10 ir 12 valandomis.

[Tylus]

Laivų remontininkai kraustosi nenutraukdami gamybos

AB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) gamybos veiklą jau baigia iškelti į pietinę uosto dalį, į Jūrų perkėlos terminalo teritoriją.

Pietinėje uosto dalyje esančiame AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) padalinyje Jūrų perkėlos terminale buvo įsikūrusi UAB Laivų technikos priežiūros bazė, priklausiusi AB „DFDS Seaways“. Joje dirbo laivų remontininkai, aptarnaujantys šios bendrovės keltus. Šią bendrovę nupirko koncernas „Achemos grupė„, kurios nariai yra ir „Klasco“, ir KLR, galima pajuokauti, kad su visais darbuotojais.

Dabar KLR ir minėta bazė jungiamos į vieną gamybinį vienetą, kuris remontuos ir laivus, kaip tai daro KLR, ir aptarnaus „DFDS Seaways“ keltus.

...

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus, stengiamasi išlaikyti labiau žinomą „Klaipėdos laivų remonto“ pavadinimą, tad po susijungimo bendras darinys vadinsis AB „Klaipėdos laivų remontas“. Šiuo metu KLR dirba apie 60 laivų remontininkų, o kai susijungs abi bendrovės, naujasis KLR turės apie 90 darbuotojų.

„Manau, kad persikraustę į uosto pietinę dalį mes turėsime galimybę plėsti laivų remonto veiklą. Miesto centre ji buvo ribojama, negalėjome daryti su laivų remontu susijusių investicijų. Ilgą laiką neturėjome perspektyvos, kur galėtume iškelti gamybos veiklą, o dabar ją turime. Būsime toliau nuo gyvenamųjų namų, žmonėms netrukdys triukšmas. Laivų remonto veiklos tikrai neketiname atsisakyti. Iš jos bendrovė gauna apie 60 proc. savo pajamų - sakė A. Butkus.

...

KLR dokai taip pat bus išplukdyti į Jūrų perkėlos terminalą ir stovės prie pirso, rytinėje pusėje, prie kurio dabar dar švartuojami AB „DFDS Seaways“ keltai. Kitoje pirso pusėje ketinama statyti remontuotinus laivus.

...

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2017 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 13,59 mln. t, tai 2,3 proc. arba 301,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–balandžio mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

skystieji kroviniai – pilta 3 427,7 tūkst. t, -18,8 proc. arba -795,1 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 3 886,9 tūkst. t, -5,0 proc. arba -203,7 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 6 272,8 tūkst. t, +26,1 proc. arba +1 299,9 tūkst. t.

[Tylus]

Pasirašytas memorandumas su Ukrainos uostu

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė memorandumą su Ukrainos Chersono jūrų prekybos uostu. Šis memorandumas padės sustiprinti bendradarbiavimą tarp uostų ir dar efektyviau išnaudoti tarp šalių kursuojantį traukinį „Vikingas“.

Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, ekonomikos tendencijas, siekiant efektyviai naudoti esamą patirtį plėtojant uosto infrastruktūrą ir įgyvendinant naujus projektus, šio memorandumo pasirašymas yra itin aktualus. Šiuo dokumentu siekiama sustiprinti tarpuostinį bendradarbiavimą, paskatinti krovinių apyvartos didėjimą, pasidalinti gerąja praktika plėtojant infrastruktūrą ir įgyvendinant bendrus projektus.

„Tarp Baltijos jūros ir Juodosios jūros nuo 2003 metų kursuoja traukinys „Vikingas“. Matome didėjančias perspektyvas dar efektyviau išnaudoti traukinį „Vikingas“ prekybos ir prekių mainams tarp Juodosios jūros ir Klaipėdos uosto“, – sakė memorandumą pasirašęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

[Eimantas]

Uoste - unikali operacija

Smeltės botaniniame draustinyje, prie pat tos vietos, kur UAB „Latvijas tilti“ statybininkai stato apsauginę povandeninę šlaito sutvirtinimo sienutę, gulbės susisuko lizdą ir trukdė atlikti darbus. Tad teko jį perkelti. Laimingai pasibaigusioje operacijoje pagrindiniu smuiku grojo ornitologai.
„Ko gero, tai pirma tokia Lietuvoje atlikta operacija. Internete ieškojau kokios nors informacijos apie tai, bet nieko neradau. Tai tikrai netipinis darbelis“, - sakė nekart įvairius paukščius gelbėjęs Lietuvos ornitologų draugijos narys, Klaipėdos universiteto (KU) atstovas Julius Morkūnas, parašęs disertaciją gulbių tema.

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...acija-1556029/

[Tylus]

Šiandien. NATO nuolatinės parengties jūrinės grupės kovinių laivų junginio laivai šalia Klaipėdos Centrinio keleivių terminalo krantinės.

[Tylus]

Malkų įlankoje – rimtų pertvarkų pradžia

Krovos verslo sąlygų gerinimas Malkų įlankoje apims ir Klaipėdos konteinerių terminalo pirso pertvarkymą.

Ilgą laiką šis pirsas, kur yra 127 ir 128 krantinės Klaipėdos uoste buvo bene intensyviausiai naudojamas. Visi uoste stebėdavosi, kai prie krantinės nedideliame plote intensyviai veikė konteinerių terminalas, o kartkartėmis būdavo iškraunama iš laivų ir sunki ratinė technika. Krantinės yra vienos sudėtingiausių uoste. Jos buvo pritaikytos krauti ne tik įvairiems kroviniams, pirmiausia konteineriams. Prie jų veikia ir ratinės technikos rampa.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą šioms krantinėms pertvarkyti. Pirsas bus ne tik iš esmės atnaujintas, bet ir gerokai prailgintas - prie krantinės nr. 128 nuo 230 iki 260 metrų. Tai leis priimti iki 100 tūkst. tonų vandentalpos laivus. Planuojama, kad po rekonstrukcijos II etape prie naujų krantinių bus išgilinta iki 14 metrų. Toks gilinimas vyks po to, kai iki 14 metrų bus išgilinta pati malkų įlanka.

Taip pat planuojama rekonstruoti ir ratinės technikos rampą. Ji bus beveik 29 metrų darbinio pločio. Iš laivų švartuojamų prie šios rampos galės išriedėti ir įvairūs nestandartiniai sunkiasvoriai kroviniai.

Šiandien pagrindinis klausimas yra, kiek ilgai truks šio pirso pertvarkymo darbai. Buvo įvardintas dviejų metų laikotarpis. Bet tokie terminai krovos kompanijų netenkina. Stabdydamas dalį veiklos dvejus metus gali netekti ir dalies krovinių. Klaipėdos konteinerių terminalo vadovybė siekia, kad vykstant rekonstrukcijos darbams jai būtų sudarytos sąlygos kuo ilgiau naudotis krantine. Toks noras Klaipėdos uoste yra ne naujiena. Uosto krova intensyvėja, krovos kompanijų atstovų norai yra turėti naujesnes krantines su didesniais gyliais. Bet atnaujinimai turi vykti kuo mažiau pertraukiant krovos procesus.

Rekonstruoti 127 ir 128 krantines nebus taip paprasta. Jos yra netoli gyvenamųjų namų. Todėl polių kalimas tam tikru paros metu turės būti stabdomas. Numatyta, kad krantinės bus rekonstruojamos naudojantis statybine technika, kuri galės dirbti tiek nuo kranto, tiek nuo vandens. Sėkminga 127 ir 128 krantinių rekonstrukcija priklausys ir nuo to, kokio techninio pajėgumo rangovas laimės konkursą. Uosto direkcija norėtų, kad vykdyti rangos darbus į Klaipėdos uostą ateitų rimtos rangos kompanijos iš Vakarų Europos šalių. Tačiau be latvių ir lietuvių kompanijų krantinių statybos darbuose kitų rangovų kaip ir nėra. Rimtas užsienio kompanijas į uostą labiau traukia gilinimo darbai.

Preliminari skaičiuojamoji krantinių pertvarkymo kaina, vertinant pagal įvairius variantus, įvardinta nuo 16 iki 22 mln. eurų.

[Tylus]

Baltarusijos trąšų gali sumažėti

Klaipėdos uosto augimas šiemet susijęs su didesniu baltarusiškų trąšų eksportu.

Tačiau Baltarusijos trąšų gamintojas „Belaruskalij“ šių metų antrame pusmetyje planuoja gamyklos remontą. Klaipėdos uoste tikimasi, kad kalio trąšų eksportas nemažės, nes jų yra pakankamai nemažai sukaupta.

Trąšos šiemet leidžia Klaipėdos uostui išlaikyti didesnę bendrą krovą nei pernai.

Baltarusija yra didžiausias kalio trąšų eksportuotojas pasaulyje. Jos dalis pasaulio rinkoje siekia net 16 proc. „Belaruskalij“ per metus išgauna apie 10 mln. tonų kalio trąšų. Jos kasamos iš po žemės.

Lietuvos geležinkeliai tvirtina, kad nėra gavę jokių įspėjimų iš Baltarusijos, jog būtų mažinami trąšų gabenimai į Klaipėdos uostą.

[Tylus]

Lietuvos–Baltarusijos forume – dėmesys transporto sektoriui

2017 m. gegužės 30–31 d. Kaune vyksta XIII Lietuvos–Baltarusijos ekonomikos forumas. Kasmetiniame renginyje dėmesys skiriamas transporto, logistikos ir kitiems svarbiems klausimams tarp abiejų šalių aptarti. Į forumą atvyko apie 50 Baltarusijos įmonių atstovų, renginyje dalyvauja ir kelios dešimtys Lietuvos įmonių, tarp jų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

„Baltarusija – viena pagrindinių Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo partnerių. Abiejų šalių prekybos apimtys nuolat auga, didėja Lietuvos eksportas ir investicijos kaimyninėje šalyje, tai prisideda prie bendro Lietuvos ekonomikos augimo. Baltarusija – itin svarbus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto partneris. Per Klaipėdos uostą 2016 metais buvo perkrautas rekordinis kiekis baltarusiškų krovinių – 13,8 mln. tonų, tai sudaro apie trečdalį uosto krovos apyvartos. Baltarusijai Klaipėdos uostas yra vartai į pasaulio rinkas“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

[Tylus]

Klaipėdos uosto laivyną atnaujina estai

Iki metų pabaigos Klaipėdą turėtų pasiekti naujas specializuotas naftos surinkimo ir narų laivas, pastatytas Estijos laivų statykloje „Baltic Workboats“.

Pernai liepą laimėjusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) skelbtą specializuoto laivo statybos konkursą Saremos saloje veikianti mažųjų laivų statykla „Baltic Workboats“ įsipareigojo jį pagaminti už 2,9 mln. eurų. Balandžio pradžioje statykloje apsilankęs uosto kapitonas Adomas Alekna galėjo stebėti įpusėjusį procesą ir buvo patikintas, kad birželį bus baigtas korpusas ir laivui statys variklį.

Atradę uosto laivų nišą estai užsakymų gauna ne tik iš savo šalies jūrinių tarnybų, bet ir iš Švedijos, Latvijos, Lietuvos. Klaipėdos uostui jie daugiau kaip prieš dešimtmetį yra pastatę locmanų katerius „Smiltė“ ir Dangė“, 2013 metais už 6,5 mln. litų – gylio matavimo laivą „Lotas“, 2005 metais – katerį „Vėlungis“ Saugios laivybos administracijai.

...

[Tylus]

Didėja Klaipėdos atotrūkis nuo kaimynų

Latvijos uostus gelbsti rusiškos anglys ir išaugusi konteinerių krova, Klaipėdą - baltarusiškos trąšos, o Talino uosto krova toliau krenta.

Priklausomybė nuo Rusijos

Šiemet gegužę, kai Klaipėdos uostas krovė net 3,61 mln. tonų krovinių ir rodė viena geriausių visų laikų mėnesio rezultatų, Latvijos uostai skaičiavo kritimą. Ne kartą pasirodė pranešimai, kad Rusijos geležinkeliai riboja krovinių srautus į Latvijos uostus - vykdo tik apie 10 proc. transportavimo geležinkeliais užsakymų. Latvijos uostininkų išgąstį teigė girdėjęs ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, lankydamasis tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje Miunchene.

Rygos uostas neskelbė, kiek šiemet gegužę sumažėjo jo krova. Krauta 2,65 mln. tonų krovinių - beveik milijonu tonų mažiau nei Klaipėdos uoste. Tai prasčiausias šių metų Rygos uosto mėnuo. Ventspilio uoste krovos kritimas gegužę siekė 6 proc. Iš viso krauta 1,3 mln. tonų.

Po 4 mėnesių Ventspilio uosto krovos augimas palyginti su 2016 metais siekė 25 proc., Liepojos - 20,8 proc., Rygos uoste buvo 0,2 proc. krovos kritimas. Po 5 mėnesių Ventspilio uosto augimas sumažėjo iki 20,3 proc. (krovė 10,77 mln. tonų), Liepojos uosto išaugo iki 24,7 proc. (krovė 2,89 mln. tonų), o Rygos uosto kritimas pasiekė 4 procentus (šiemet per 5 mėnesius krovė 14,88 mln. tonų) palyginti su praėjusiais metais. Rygos uoste tai žymus kritimas. Jo krovinių kiekis mažesnis net 627 tūkst. tonų.

[Tylus]

2017 m. gegužės mėn. krauta 3,64 mln. t krovinių

Š. m. birželio 12 d. duomenimis, 2017 m. gegužės mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,64 mln. t krovinių, tai 7,0 proc. arba 238,4 tūkst. t daugiau nei 2016 m. gegužės mėn. Tai geriausias gegužės mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Geriausias vieno mėnesio krovos darbų rezultatas pasiektas 2014 m. spalio mėn. – krauta 3,65 mln. t.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. gegužės mėn.:

• skystieji kroviniai – pilta 1 007,2 tūkst. t, -11,9 proc. arba -136,7 tūkst. t;
• generaliniai kroviniai – krauta 1 034,7 tūkst. t, +1,0 proc. arba +10,7 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 602,3 tūkst. t, +29,4 proc. arba +364,4 tūkst. t.

[Tylus]

Uosto krantinėmis rūpinsis Klaipėdos universitetas

Parinktas naujas Klaipėdos uosto hidrotechninių statinių prižiūrėtojas. Uosto krantinių būklę pasitelkdamas partnerius vertins Klaipėdos universitetas.

Klaipėdos uosto hidrotechninių statinių priežiūra yra būtina siekiant užtikrinti saugų darbą Klaipėdos uoste ir nepertraukiamą krovą krantinėse. Klaipėdos universiteto specialistai uoste atliks krantinių ir kitų hidrotechninių statinių specialiąsias apžiūras, kurių metu bus vertinama jų techninė būklė tiek virš, tiek po vandeniu.

"Uosto krantinės pagal klasifikaciją yra ypatingi statiniai, juos svarbu tinkamai prižiūrėti ir pastebėjus defektus laiku juos pašalinti, kad būtų užtikrinta sklandi, nepertraukiama krova. Džiaugiamės, kad šiuos darbus atliks savo srities žinovai ir kad bendradarbiaudami su Klaipėdos universitetu bei jo specialistais galime pritaikyti jų kompetencijas uoste. Ši pasirašyta sutartis yra puikus uosto ir mokslo įstaigos bendradarbiavimo pavyzdys", – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. Eimutis Juzeliūnas teigia, jog partnerystė tarp verslo ir mokslo yra pamatas universiteto gyvavimui, o tokių projektų įgyvendinimas dar kartą išryškina universiteto stiprybes ir išskirtinumą.

"Klaipėdos uostas yra labai svarbus mūsų universiteto strateginis partneris. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaudami su Klaipėdos uostu randame daug sąlyčio taškų ir įgyvendiname jau nebe pirmą projektą. Tai dar kartą parodo, kad esame stiprūs ir išskirtiniai savo jūrine specifika. Tikiu, kad ateityje universitetas, stiprindamas savo kompetencijas jūrų uosto srityje ir tuo išsiskirdamas iš kitų, galės pasiūlyti dar daugiau ekspertinių paslaugų", – kalbėjo prof. Eimutis Juzeliūnas.

Klaipėdos universitetas kartu su partneriais hidrotechninius statinius Klaipėdos uoste prižiūrės dvejus metus.

[Tylus]

Klaipėdos uoste geriausias birželio mėn. rezultatas uosto istorijoje

Š. m. liepos 10 d. duomenimis, 2017 m. birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,37 mln. t krovinių, tai 1,4 proc. arba 45,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. birželio mėn. Tai geriausias birželio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. birželio mėn.:

• generaliniai kroviniai – krauta 964,1 tūkst. t, -5,8 proc. arba -59,4 tūkst. t;
• skystieji kroviniai – pilta 1 012,9 tūkst. t, -8,0 proc. arba -87,8 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 388,2 tūkst. t, +16,1 proc. arba +192,3 tūkst. t.

[Tylus]

Gyventojai - už uosto plėtrą pietuose

Situacija tarp miesto ir uosto kaista toliau: vakar melnragiškiai dar sykį buvo patikinti, jog miestas pasisakys už variantą, nenumatantį uosto plėtros į jūrą ir išorinio uosto statybos. Gal dėl to gyventojai laikėsi gan santūriai.

Jau rytoj, penktadienį, miesto Taryba pasisakys dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantų. Susirinkusiems melnragiškiams ir visuose Savivaldybės posėdžiuose dalyvaujantiems visuomenininkams Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė priminė, jog uostas parengė keturis savo bendrojo plano (BP) koncepcijos variantus, į juos atsižvelgdamas miestas irgi parengė tiek pat savo koncepcijos variantų. Juose paties miesto konkrečių teritorijų plėtra neanalizuojama, tik žiūrima, kaip miestas ir uostas sąveikauja tarpusavyje.

Kaip ne sykį rašyta, svarstomi šie variantai - uostą ir miestą palikti status quo, uostui leisti plėstis tik pietinėje miesto dalyje, uostui leisti plėstis tik šiaurinėje dalyje statant išorinį uostą arba uostą plėsti tiek pietinėje miesto dalyje, tiek statant išorinį uostą Melnragėje.

M. Žekonytė pridūrė, jog svarstant pastaruosius tris variantus BP koncepcijoje būtų numatomos ir konvertuotinos teritorijos. Pavyzdžiui, jei uostas plėstųsi maksimaliai, tada miestui tektų atiduoti krantines nuo Senosios iki Naujosios perkėlų. Beje, tokie konversijos siūlymai prieš kelias dienas gerokai papiktino uostininkus.

Pristatyme dalyvavęs administracijos direktorius Saulius Budinas tvirtino, jog Savivaldybė labiausiai subalansuotu, leidžiančiu plėstis tiek miestui, tiek uostui, variantu laiko antrąjį - uostą plėsti tik pietinėje miesto dalyje, nors uostininkai nori maksimalios plėtros.

„Ir Tarybai bus teikiamas toks siūlymas, kadangi miestas jį laiko racionaliausiu. Antroji alternatyva vietoje dabartinės galimos 40 mln. tonų krovos leis krauti 129 mln. tonų. Tai yra tris kartus siekiantis padidėjimas“, - sakė S. Budinas ir pridūrė, esą šis variantas pabrėžia gyventojų ir miesto interesus.

...

[Tylus]

Uostas siūlo ekonominį proveržį

[Tylus]

Klaipėdos uostas išlaiko patrauklumą

Per pirmąjį pusmetį Klaipėdos uoste perkrautas rekordinis krovinių kiekis (20,6 mln. tonų) leidžia tikėtis gerų metinių rezultatų, nes po ramios vasaros rudenį prekyba nuolat būna spartesnė.

Klaipėdos uoste nuo pat metų pradžios vyravo dvi tendencijos: naftos produktų krova atsiliko nuo pernykščių tempų, o biriųjų krovinių, ypač kalio trąšų, apyvarta didėjo – jų per pusmetį krauta 9,2 mln. tonų (+25 proc.). Birželį fiksuotas 3,36 mln. tonų krovinių kiekis žymi šio mėnesio apyvartos rekordą, padėjusį užsitikrinti 2,9 proc. didesnį nei pernai pirmojo pusmečio rezultatą. Krovos tempu Klaipėdos uostas aplenkė Rygą ir Baltijos jūros rytinėje pakrantėje yra ketvirtas po didžių Rusijos uostų: Primorsko, Ust Lugos ir Sankt Peterburgo.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos viceprezidentas Vaidotas Šileika pažymi, kad Klaipėdos uosto teigiamą rezultatą lemia bendros visų kompanijų pastangos gerai atlikti fizinį krovos darbą. Uosto skaičiai atspindi šalies ekonominę būklę ir krovinių rūšių pasikeitimus, o ryškiausiai – naftos produktų mažėjimą rinkoje. Tačiau antrasis pusmetis, kaip rodo praktika, visuomet būna aktyvesnis dėl artėjančių metinių švenčių, kai prekybininkai siekia atsivežti daugiau prekių konteineriuose, tranzito pagausėja įmonėms siekiant papildyti biudžetą, prieš žiemą apsirūpinti energijos ištekliais. Todėl, V. Šileikos įsitikinimu, uostui turėtų pavykti, jeigu rinkoje nenutiks neprognozuotų dalykų, pasiekti geresnį metinį rezultatą nei pernai.

...

[Tylus]

Klaipėdos uoste geriausias birželio mėn. rezultatas uosto istorijoje

Š. m. liepos 10 d. duomenimis, 2017 m. birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,37 mln. t krovinių, tai 1,4 proc. arba 45,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. birželio mėn. Tai geriausias birželio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. birželio mėn.:

• generaliniai kroviniai – krauta 964,1 tūkst. t, -5,8 proc. arba -59,4 tūkst. t;
• skystieji kroviniai – pilta 1 012,9 tūkst. t, -8,0 proc. arba -87,8 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 388,2 tūkst. t, +16,1 proc. arba +192,3 tūkst. t

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2017 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 20,60 mln. t, tai 2,9 proc. arba 584,6 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–birželio mėn. 20,60 mln. t – tai absoliučiai geriausias Klaipėdos uosto pusmečio krovos darbų rezultatas.

Ankstesnis rekordas pasiektas 2016 m. II pusm. – krauta 20,13 mln. t.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

• skystieji kroviniai – pilta 5 447,8 tūkst. t, -15,8 proc. arba -1 019,5 tūkst. t;
• generaliniai kroviniai – krauta 5 885,7 tūkst. t, -4,1 proc. arba -252,5 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 9 263,2 tūkst. t, +25,1 proc. arba +1 856,6 tūkst. t.

[Tylus]

Rekonstruojant krantines randama netikėtų konstrukcijų