Uostas

[Tylus]

SPAV: geriausia - ketvirtoji uosto BP alternatyva

[Tylus]

Ko Klaipėda traukia Latvijos statybininkus?

[Tylus]

Logiški uosto vystymo žingsniai

[Tylus]

Ar privers uostą mokėti dešimtinę?

[Tylus]

Puikus 2017 m. vasaris

Š. m. kovo 7 d. duomenimis, 2017 m. vasario mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,43 mln. t krovinių, tai 10,8 proc. arba 334,9 tūkst. t daugiau nei 2016 m. vasario mėn.

Tai geriausias vasario mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Ankstesnis rezultatas pasiektas 2013 m. (krauta 3,18 mln. t).


Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2017 m. vasario mėn.:

skystieji kroviniai – pilta 893,7 tūkst. t, -4,7 proc. arba -44,5 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 953,7 tūkst. t, -7,9 proc. arba -81,8 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 587,0 tūkst. t, +41,0 proc. arba +461,3 tūkst. t.

[Tylus]

Miestas prašo užtarimo ministerijose

Pirmadienį mūsų krašte išrinkti Seimo nariai išgirdo prašymą užtarti miestą ministerijoms svarstant uosto siūlomą plėtros planą. Esą uostininkai savo planus ministerijoms atidavė kone paslapčia ir neatsižvelgė į miesto prašymus bei siūlymus.

Meras priminė "Vakarų eksprese" ne kartą aprašytą miesto ir uosto konfliktą dėl uosto bendrojo plano rengimo. Žinia, jog buvo pasiūlyti 4 galimi uosto plėtros variantai, iš kurių patys uostininkai pasirinko ketvirtąjį variantą, kuriame siūloma maksimali uosto plėtra - pietinėje dalyje užimant dabar ten esančios III vandenvietės teritoriją ir statant išorinį uostą Melnragėje.

Į susirinkusius Seimo narius kreipęsis meras Vytautas Grubliauskas prašė padėti perduoti jų žinią ministrams, kurių rankose jau atsidūrė minėtas planas - reikia, jog svarstant uosto plėtros galimybes būtų girdimas ir miesto balsas. Esą dabar piktina tai, jog uostui rengiant savo planus miestas tėra tik nuomonės reiškėjas.

"Prašome politikų, ypač esančių daugumoje, nepadaryti klaidos ir padėti nepadaryti klaidos tiesiogiai svarstyme dalyvaujantiems aplinkos bei susisiekimo ministrams. Miestas neprašo ir nereikalauja veto teisės, bet norime, kad išsakyta nuomonė būtų išgirsta ir plano priėmimas būtų suderintas su miestu. Jau pirmojoje stadijoje, kai žinant, jog už pusmečio bus rengiamas miesto Bendrasis planas, uostas pradėjo rengti savo planą, pakvipo falšstartu. Tą galime nurašyti laikmečiui, kai keitėsi vyriausybės, bet nesinori, jog vėl būtų pakartota tokia klaida", - sakė meras.

Jis pridūrė, jog jei planas bus toliau stumiamas buldozeriu principu, tai jau bus galima vadinti tiesioginio valdymo apraiškomis.

Kita vertus V. Grubliauskas pripažino, jog uostas lyg ir pripažino, jog ne viskas buvo gerai, tad šiuo metu pažadėjo pateikti bent įžiūrimus brėžinius, kuriuose matytusi, kaip keistųsi miestas įgyvendinant minėtus grandiozinius planus.

Susitikime dalyvavęs Eugenijus Gentvilas pareiškė, jog miestas turėtų kovoti už savo interesus, mat verslas ne visada atsižvelgia į bendruomenės poreikius. Esą panašių situacijų būta - dabartinį Būtingės terminalą kažkada norėta statyti Giruliuose, tačiau miestui pasipriešinius jis iškilo Būtingėje, o dėl to niekas nenukentėjo.

S. Gentvilas priminė, jog uosto sukuriamos darbo vietos ne visada tolygiai atsveria galimai padaromą žalą gamtai ir bendruomenei. Esą dėl šios ir kitų priežasčių Seime atsirado siūlymas 10 proc. uosto pajamų skirti miestui. Juolab, kad didžioji dalis uosto investicinių projektų artimiausiais metais numatoma daryti iš europinių pinigų, o skiriant uosto lėšas miestui jis pats būtų suinteresuotas uosto plėtra.

Vienintelis iš dabartinių valdančiųjų atvykęs Dainius Kepenis pareiškė, jog per du mėnesius pajautė, jog uostas su miestu vis dar nebendrauja ir kad uostininkai jaučiasi vienvaldžiais sprendžiančiaisiais.

[LBP]

Šitoj vietoj reikia kelti klausimą ką veikia Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamentas, šio departamento Architektūros, Urbanistikos skyriai? Kažkaip kuo toliau, tuo labiau darosi akivaizdu, kad miesto vyr. architektas, urb. plėtros departamento vadovas nedirba savo tiesioginio darbo. Paskutinis toks atvejis buvo dėl architektūrinių konkursų, kai paaiškėjo, kad minimi pareigūnai visom išgalėm bando išvengti pareigos rūpintis arch. konkursais, kelti jų reikalingumo klausimus ir pan. Apie naują miesto bendrą planą, santykius su uosto adminsitracija dėl šios BP - čia jau praktiškai skandalingas nieko neveikimas.

[Tylus]

Uoste atnaujins navigacines bujas

Numatoma atnaujinti dalį uosto bujų. Bujos atnaujinamos nuolat, nes jas veikia ledonešiai, oras, bangos, srovės.

Klaipėdos uoste naudojamos ultravioletiniams spinduliams atsparios polietileno bujos iki 3 metrų aukščio ir su balastu iki 1500 kilogramų svorio.

Bujos viduje montuojama baterija, kuri teikia energiją aukšto intensyvumo šviesos diodams. Jos rodo laivams kelią tamsiu paros metu. Ant bujų sumontuoti šviesos jutikliai, kurie įjungia bujos šviesą temstant ir išjungia išaušus. Bujų skleidžiama šviesa turi būti matoma ne mažiau kaip penkių jūrmylių atstumu.

Visos bujos uoste yra valdomos kompiuteriu ar nuotoliniu valdikliu. Bujoms, kaip ir laivams yra suteikiama tam tikra ledo klasė, jos turi apsaugos nuo drėgmės klasę.

Klaipėdos uoste iš viso yra 55 šviečiančiosios bujos. Jos išdėstytos ne tik pačiame uoste, bet ir jūroje. Į Klaipėdą atplaukusių laivų pažintis prasideda su jūroje esančia priėmimo buja, kuri pagal dokumentus vadinama Saugių vandenų šviečianti buja Nr.1. Iš viso jūroje yra šešios bujos. Jūroje išskirtinė yra geltonai šviečianti specialaus ženklo buja. Ji žymi uosto bangų ir srovių matavimo įrangos vietą.

Dvi naujausios, vadinamos SGD terminalo šiaurinė ir pietinė uosto bujos yra įrengtos prie suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Jos yra ne plūduriuojančios, o pakeltos ant paties terminalo ir šviečia net 11 metrų aukštyje. Ant pietinio ir šiaurinių molų įrengtų bujų šviesa yra 16 metrų nuo jūros lygyje.

Aukščiausiai išdėstytos uosto bujos yra vedlinės pietinėje uosto dalyje 73 metrų nuo jūros lygio aukštyje. Klaipėdos švyturyje yra įrengta vadinama antrinė įplaukos vedlinė, iš kur sklinda 45 metrų aukštyje esanti balta šviesa.

Daugiausiai uoste yra ant vandens plūduriuojančių burių su šviesos šaltiniu nuo 2,5 iki 3 metrų aukštyje. Šios bujos dešinėje pusėje (prie Kuršių nerijos kranto) yra žalios, kairėje (prie uosto krantinių) – raudonos. Ir naktį jos šviečia atitinkamai žalia ir raudona blykčiojančia šviesa.

[Tylus]

Dėl baltarusiškų krovinių – aršesnė konkurencija

2016 metais iš Baltarusijos į Lietuvą geležinkeliais buvo gabenta 20,4 mln. tonų krovinių. Didesnė dalis jų į Klaipėdos uostą.

Tai pagrinde trąšos ir naftos produktai. Klaipėdos uostas tapo pagrindiniu baltarusiškų trąšų krovos uostu.

Lietuvos geležinkeliai ir toliau ketina išlaikyti baltarusiškus krovinius, nes jie yra itin svarbūs. Taip pat planuojama didinti Lietuvos geležinkeliais gabenamų baltarusiškų krovinių kiekius. Tai pirmiausia siejama su Kinijos ir Baltarusijos bendru projektu „Didysis akmuo“. Pagal jį netoli Minsko statomas didžiulis krovinių logistikos centras.

Taip pat Lietuvos geležinkeliai siekė užtikrinti stambių Baltarusijos gamintojų „Belaruskalij“ ir „Grodno azotas“ produkcijos srautus per Klaipėdos uostą.

Tačiau į baltarusiškus krovinius vis labiau pretenduoja ir Latvijos uostai.

[Tylus]

„Baltic Agro“ grūdų eksportui – nauji pajėgumai jūrų krovinių kompanijoje „Bega“

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2017 m. sausio–vasario mėn. Klaipėdos uoste krauta 6,84 mln. t, tai 5,2 proc. arba 335,4 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–vasario mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

skystieji kroviniai – pilta 1 839,2 tūkst. t, -10,6 proc. arba -218,7 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 1 909,8 tūkst. t, +1,4 proc. arba +26,0 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 3 094,3 tūkst. t, +20,6 proc. arba +528,1 tūkst. t

[Globalus]

Bent jau kolkas neblogai sekasi KLP uostui. Džiugina

[Eimantas]

Saugomų augalų persodinimo eksperimentas tebevyksta

Kopgalis

[Eimantas]

Krantinės keltams rekonstrukcija prie Jūrų muziejaus

Turbūt viena iš paskutinių (?) buvusių krantinių su mediniais poliais.

[Eimantas]

Povandeninės atraminės sienutės įrengimas Malkų įlankoje, Smeltės pusiasalio rytiniame šlaite

[Tylus]

Dėl uosto pinigų – nuomonių įvairovė

Seimo narių siūlymą kasmet skirti 10 proc. Uosto direkcijos pajamų Klaipėdos miesto reikmėms su rimtomis pastabomis įvertino Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos.

Manoma, kad savivalda savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti neturėtų naudotis valstybei skirtų rinkliavų pinigais.

Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad Seimo narių pateiktas siūlymas nedera su nuostata, kad uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla, apmokėti.

Klaipėdos miesto savivaldybė nėra uosto valdytoja, todėl sunkiai būtų paaiškinama, kodėl valstybė turi jai mokėti pinigus neapibrėžtoms funkcijoms vykdyti.

[Creatium]

Uosto plėtojimo taryba apsisprendė dėl maksimalios plėtros

[Tylus]

Vyriausybės programoje – pajūrio štrichai

[Tylus]

Geriausias uostas – Lietuvoje, didžiausias augimas – Latvijoje

Per pirmuosius du mėnesius Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai krovė 25,94 mln. tonų krovinių. Tai 2,5 proc. arba 638 tūkst. tonų daugiau nei pernai.

46,1 proc. krovinių teko Latvijos uostams. Jų krovos augimas siekė 5,7 proc. Lietuvos uostams teko 32,2 proc. - augimas siekė 3,6 proc. Estijos uostų krovinių dalis sudarė 21,7 proc. Ji ir toliau krenta – šiemet kritimas siekė 5 proc.

Latvijos uostai per pirmuosius du mėnesius iš viso krovė 11,92 mln. tonų, Lietuvos 8,35 mln. tonų, Estijos – 5.63 mln. tonų.

Geriausią krovą šiemet kaip ir pernai demonstruoja Klaipėdos uostas – 6,84 mln. tonų (augimas 5,2 proc.). Antroje vietoje Rygos uostas – 6,1 mln. tonų. Jo krova šiemet 0,8 proc. mažesnė nei pernai. Antroje uostų grupėje esantys Ventspilio ir Talino uostai gerokai atsilieka nuo Klaipėdos ir Rygos.

[Tylus]

Artimiausiu metu kvapų sklaida iš uosto įmonių mažės

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos iniciatyva surengtas pasitarimas su šiaurinėje uosto dalyje veikiančiomis krovos įmonėmis (AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB Krovinių terminalas) dėl sklindančių kvapų mažinimo. Artimiausiu metu įmonės žada įdiegti papildomas priemones, dar labiau mažinsiančias kvapų patekimą į aplinką.

„Uosto direkcija nekrauna krovinių, tačiau būdama socialiai atsakinga įmonė siekia, kad uosto veiklos įtaka aplinkai būtų kuo minimalesnė. Mes gauname gyventojų skundų, kad iš uosto įmonių sklinda nemalonūs kvapai. Tad sukvietėme naftos produktus kraunančių įmonių vadovus bei specialistus, kad išsiaiškintume sklindančių nemalonių kvapų atsiradimo priežastis. Abi šiaurinėje uosto dalyje veikiančios įmonės artimiausiu metu ketina įdiegti papildomas priemones, kurios, tikimės, turėtų dar labiau sumažinti kvapų patekimą į aplinką“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

AB „Klaipėdos nafta“ yra pastačiusi lakių organinių junginių rekuperacijos įrenginį, kurio elementai technologiniame procese užtikrina, kad esanti jų viduje anglis absorbuotų angliavandenilių garus ir kvapus bei juos pašalintų skysčio pavidalu. Daugelis talpyklų tamsiesiems naftos produktams saugoti, kaupti yra su specialiais pontonais, kurie sulaiko garus ir kvapus bei neleidžia į aplinką patekti lakiems organiniams junginiams. AB „Klaipėdos nafta“ pasitarimo dalyvius taip pat informavo, jog būdama socialiai atsakinga bendrovė maksimaliai užtikrina valdomų terminalų saugumą ir diegia aukščiausių standartų sprendimus aplinkosaugos srityje.

UAB Krovinių terminalas pristatė, kokios įmonėje yra įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Priminta, kad įmonėje rekuperacinė sistema veikia jau daugiau kaip dešimt metų, o pernai buvo įrengta ir vagonų rekuperavimo sistema. Siekdama maksimalaus garų valymo efektyvumo, šiemet įmonė atnaujino garų rekuperavimo įrenginio priedus. Abi įmonės patikino nuolat vykdančios monitoringą.

AB „Klaipėdos nafta“ dar šiais metais planuoja įgyvendinti kvapų, galimai atsirandančių perpilant naftos produktus, surinkimo projektą geležinkelių estakadose, o UAB Krovinių terminalas svarsto galimybę šiemet modernizuoti rekuperatorių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo ruožtu yra įdiegusi tris oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Oro taršos matavimo stotelėse taip pat yra integruotas triukšmomatis su automatiniu duomenų tikrinimu. Siekdama sustiprinti taršos prevenciją, Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliaja taršos matavimo įranga. Uosto direkcija siekė ir sieks, kad uosto veiklos įtaka aplinkai būtų nuolat mažinama.