Uostas

[Arunasx]

Klaipėdos uostas: artėjama prie galimybių ribos
http://www.15min.lt/verslas/naujiena...bos-667-687615

[Tylus]

Smėliu bus papildomi Klaipėdos paplūdimiai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu UAB „Green Line Shipping“ vykdo uosto akvatorijos valymo darbus. Dalis iškasto švaraus smėlio bus išpilti Klaipėdos paplūdimiuose.

„Valyti sąnašas akvatorijos dugne privalome pagal uosto įstatymą ir tai yra būtina daryti norint palaikyti projektinį gylį ir, žinoma, siekiant išlaikyti uosto konkurencingumą“, – sako Uosto direkcijos l. e. infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė.

Priklausomai nuo oro sąlygų, savaitgalį ir kitą savaitę iki rugsėjo 28 dienomis žemsiurbė „Poseidon I“ uosto prieigose išsiurbtą švarų smėlį, kuris atitinka sanitarinius ir higieninius reikalavimus, išpurkš jūroje 4–7 m gylyje ruože tarp Melnragės ir Girulių paplūdimių. Taip prisidedama prie pliažų erozijos stabdymo.

[Tylus]

Klaipėdos švyturiui – 220 metų

Kokia šiandien švyturių reikšmė, kuo jie svarbūs ir ką daryti, kad šie kultūros paveldo objektai būtų prieinami visuomenei bei apie šių dienų navigacinius įrenginius kalbama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vykstančioje konferencijoje. Renginys, sulaukęs didžiulio susidomėjimo, dedikuotas Klaipėdos uosto švyturiui, kuriam sukanka 220 metų.

Vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje pastatytas Klaipėdos švyturys įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 dieną. Smiltynėje esantis Klaipėdos švyturys – 500 metrų nuo jūros nutolęs navigacinis ženklas. Virš jūros lygio jis iškilęs 44 metrus, o jo skleidžiamas signalas matomas už 33 km.

„Šis švyturys yra neatsiejama kultūros paveldo, Klaipėdos uosto istorijos ir jūrų laivybos istorijos dalis. Turime siekti, kad švyturiai, kaip kultūriniai objektai, būtų prieinami visuomenei ir pasitarnautų jūrinės kultūros sklaidai“, – sveikindama gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Klaipėdos švyturys yra veikiantis ir atlieka navigacines funkcijas, kuriomis naudojasi daugelis mažųjų laivelių. Didieji laivai 21 amžiuje dažniausiai pasitelkia modernias navigacines priemones, tačiau prireikus švyturio šviesa jiems padėtų saugiai grįžti į uostą.

„Smagu, kad minėdami Klaipėdos švyturio 220-metį, aprėpiame visą navigacinę sistemą, neapsibrėžiame vien tik jūriniais švyturiais. Į švyturius galime žvelgti iš dviejų pusių: tai jūrinis navigacinis statinys bei gyvas istorijos liudytojas ir kultūros paveldas“, – kalbėjo Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Robertinas Tarasevičius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigė, jog švyturys yra tvirtybės, stiprybės simbolis.

„Daug metų jūrininkams tai buvo vienintelė kelrodė žvaigždė. Dabar uostuose yra modernios technologijos, tačiau, tarkime, buriuotojai ir dabar pabrėžia švyturio svarbą. Švyturys - tai ne tik kelią rodantis įrenginys, bet ir stiprybės simbolis, mums, uostininkams, duodantis impulsą siekti gerų rezultatų“, – sakė A. Vaitkus.

Lietuva turi keturis jūrinius švyturius Nidoje, Juodkrantėje, Šventojoje ir Klaipėdoje. Uostamiesčio švyturys yra seniausias Lietuvoje, saugios laivybos požiūriu laikomas pagrindiniu šalies švyturiu.

[Eimantas]

Iškilmingai atidaryta estakada per Nemuno gatvę



http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...gatve-1497056/

[Eimantas]

Kaip atgimsta krantinės uoste

Iš Jachtklubo

[Tylus]

Pradedami uosto kanalo valymo darbai ties SGD terminalu

Nuo spalio 3-9 dienos laikinai stabdoma Suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos „Independence“ veikla. SGD laivas-saugykla bus patrauktas iš įprastos terminalui skirtos vietos, esančios prie Kiaulės Nugaros salos. Tuo metu Klaipėdos pietinėje jūrų uosto dalyje bus vykdomi sąnašų valymo darbai, kuriuos atliks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Dėl šių darbų SGD laivas-saugykla “Independence“ nuo dujų tiekimo sistemos bei dujų perdavimo įrangos bus atjungtas ir peršvartuotas prie netoli esančios „Klaipėdos Smeltės“ krantinės pirmadienio rytą.

„Pasirengiamieji organizaciniai darbai su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, reikiamomis institucijomis, taip pat susijusiomis darbų vykdymo šalimis pradėti derinti prieš metus, todėl šiam laikinam SGD laivo peršvartavimui ir veiklos sustabdymui pasirengta atsakingai, nuosekliai ir iš anksto“, – sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Valymo darbai Klaipėdos uosto akvatorijoje vykdomi kiekvienais metais.

„Sąnašų valymo darbai SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ stovėjimo zonoje bus vykdomi jau antrą kartą. Tokie procesai ir buvo prognozuoti rengiant SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimą ir kitus dokumentus, tad Uosto direkcija yra įvertinusi darbų poreikį valyti šią akvatorijos dalį. Darbai suderinti su „Klaipėdos nafta“ ir kitomis institucijomis bei suplanuoti buvo iš anksto“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Beveik 13 kilometrų ilgio laivybos kanalo ruože šiemet numatyta išsiurbti iki 400 tūkst. kubų smėlio. Valymo darbai uosto prieigose buvo pradėti praėjusią savaitę, iš čia išsiurbtu švariu smėliu buvo papildyti paplūdimiai ruože nuo Melnragės iki Girulių. Sąnašos jau išvalytos KLASCO apsisukimo rate bei pradėti darbai „Klaipėdos Smeltės“ laivų apsisukimo rate, o nuo spalio 3 d. sąnašos bus valomos SGD terminalo teritorijoje. Akvatorijos valymo darbus atlieka „Green Line Shipping“.

Siekiama, jog dugno valymo darbai būtų atlikti maksimaliai operatyviai ir, kad SGD terminalo eksploatacija būtų pradėta pagal numatytą planą.

[Tylus]

Iškilmingai atidaryta estakada per Nemuno gatvę

Penktadienį Klaipėdoje surengta dviejų lygių sankryžos (estakados) per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę eksploatacijos pradžios ceremonija.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teigimu, ši estakada pasitarnaus ne tik efektyvesnei šioje uosto dalyje veikiančių uosto įmonių veiklai, bet dėl sumažėsiančių transporto priemonių spūsčių gerins ekologinę situaciją mieste.

Projektas baigtas sklandžiai ir laiku – neprireikė jokių papildomų ar neplanuotų darbų, kaina išliko tokia pati, kaip ir buvo numatyta pradžioje, – 4,1 mln. eurų.

Ši dviejų lygių sankryža iškilo per palyginti trumpą laiką: rangos darbų sutartis buvo pasirašyta 2014 m. spalį, o darbai statybų aikštelėje prasidėjo 2015 m. gruodį.

Statybos darbai vyko pagal griežtą grafiką, minučių tikslumu, nes visai šalia penkiomis geležinkelio linijomis nuolat važiuodavo traukiniai, eismą geležinkeliu buvo galima riboti tik labai trumpam.

Naujosios estakados ilgis – 160 metrų, tačiau su prieigomis jis siekia 330 metrų, arba atitinka daugiau nei 3 futbolo aikščių ilgį. Estakados važiuojamosios dalies plotis – 7 metrai, bendras plotis 9–11 metrų, įskaitant šalitilčius.

Konstrukcijai sunaudota 550 tonų metalo, perdangos įrengimui prireikė 3 tūkst. 296 kubinių metrų betono.

Statant estakadą teko iškelti ir kitoje vietoje naujai įrengti per statybų teritoriją ėjusius inžinerinius tinklus.

[Tylus]

Rekonstruojami uosto geležinkeliai

[Eimantas]

Estakada naudinga uostui ir klaipėdiečiams







http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...lerija/image50

[Tylus]

Uostas sieks didžiausios plėtros

Pirmą kartą istorijoje regiono krovos lyderiu esantis Klaipėdos uostas ir ateityje nori išlaikyti geras tendencijas, todėl sieks pačios intensyviausios plėtros.

Jos esmė tokia – iki 2025 metų nuo dabartinio 552 ha uosto sausumos ploto jį padidinti dar 546 ha iki 1098 ha.

Krovą nuo 38,5 mln. tonų 2015 metais padindinti dar 38 mln. 2025 metais ji siektų net 76 mln. tonų per metus.

Kitas planas darbuotojų skaičių uoste nuo 4500 dabar dar padidinti 4000 žmonių.

Ir svarbiausia - viešąsias pajamas iš uosto, kurios 2015 metais siekė 685 mln. eurų, iki 2025 metų padidinti dar 677 mln. eurų iki 1,36 mlrd. eurų.

Šie skaičiai gali atrodyti tarsi keliantys juoką, bet Klaipėdos uoste juokauti jau nebeskubama. Juoką netgi kai kuriems uostininkams kėlė 2004 metais Japonų tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) atlikta giliavandenio uosto studija. Tuomet japonai prognozavo, kad 2015 metais Klaipėdos uostas kraus 35 mln. tonų krovinių, kas prie 21 mln. tonų 2003 metų krovos kėlė juoką. Realiai Klaipėdos uostas netgi viršijo japonų prognozes – 2015 metais krovė 38,5 mln. tonų.

„Mums yra ypatingai svarbu, kad Klaipėdos miesto valdžia, gyventojai suprastų ir remtų bendrus uosto vystymo sprendinius. Svarbu, kad nepadarytume klaidų, kokias jau esame padarę. Didelė klaida yra tai, kad nesuprojektuotas ir neįteisintas išorinis uostas. Jie jis būtų savalaikiai įteisintas, šiandien išoriniame uoste jau veiktų kai kurie terminalai. Jiems būtų buvusios parinktos žymiai geresnės vietos nei dabar“, - svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

...

[Tylus]

Uostų veikla tampa nenuspėjama

Šiuo metu pasauliniame transporto versle vyksta nenuspėjami pokyčiai, kurie vienaip ar kitaip palies ir Klaipėdos uostą.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos nuomone, puikiai veikiantis Klaipėdos uostas, kur vienas euras valstybės investicijų į infrastruktūrą, pritraukia du eurus privačių investicijų į suprastruktūrą, privalo ir toliau vystytis. Tik vystymasis garantuos, kad Klaipėdos uostas išsilaikys vis labiau didėjančioje konkurencinėje aplinkoje.

„Aplinkiniai uostai turi didžiules problemas dėl krovinių srautų. Jie nesnaudžia, daro viską, kad perimtų krovinius“, - pastebėjo V.Šileika.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, anot V.Šileikos, rems didžiausią galimą dabartinio Klaipėdos uosto vystymo modelį su išoriniu uostu, giliavandeniu 17 metrų laivybos kanalu, atitinkamam gyliui pritaikytomis krantinėmis, įrengtais pietiniais uosto vartais ir ten statomomis naujomis krantinėmis.

Pagrindiniais Klaipėdos uosto vystymo prioritetais Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija laiko Malkų įlankos gilinimą iki 14,5 metrų, uosto vartų ir įplaukos kanalo rekonstrukciją, pasukant įplaukos ašį, pietinių uosto vartų statybą ir krantinių prie jų išvystymą, dabartinio uosto kanalo gilinimą iki 17 metrų, parengtą išorinio uosto vystymo planą su aiškia krovinių nomenklatūra jame.

Pokyčiai laukia ne tik valstybės įmonės - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuri rūpinasi infrastruktūros vystymu, bet ir uosto kompanijų – reikės naujų didesnių kranų, sandėlių, naujų privažiavimo kelių, galimybių kaupti didesnes partijas krovinių, netgi geresnės paslaugų kokybės, didesnio terminalų efektyvumo, draugiškesnių aplinkai technologijų diegimo, konkurencingesnių krovos tarifų. Uostininkai tikisi ir atsakingo bei supratingo uosto tarnybų, valstybės institucijų darbo.

„Jau šiandien klientai mūsų klausia, kada Klaipėdos uoste bus vienokie ar kitokie parametrai. Negalime jiems pasakyti – ateikite po 10 metų. Naujoms tendencijoms turime ruoštis dabar. Kitaip Klaipėdos uosto konkurencingumui iškils grėsmė“, - dėstė V.Šileika.

...

[Tylus]

Krantines pritaikys didžiausiam gyliui

Klaipėdos uoste bus atnaujinamos KLASCO naudojamos 7-9 krantinės.

Bus pakeistos visos atmušos ir pertvarkyti laivų švartavimo stulpai. Jos pritaikomos būsimam 17 metrų gyliui.

Prie krantinių, kurių bendras ilgis 416 metrų, bus galima švartuoti didžiausius į Baltijos jūrą plaukiančius laivus.

[RamasN]

Kas turima galvoje po "pietiniais uosto vartais" ? Nori perraust Neringą, padaryt dar vieną kanalą ?

[Tylus]

Uosto pradžia – vartai nuo jūros, uosto pabaiga – vartai nuo Kuršių marių. Pastarųjų pagrindinė funkcija - prevencinė aplinkosauginė. Dar prieš porą metų buvo paskelbtas techninės koncepcijos konkursas. Nieko naujo.

[Tylus]

Investicijos į uostus neefektyvios

Europos audito rūmai išanalizavo 37 su uostų investicijomis visoje ES susietus projektus ir padarė išvadą, kad jie nėra efektyvūs.

...

Tarp mažiausiai gavusių

Negalima teigti, kad Klaipėdos uostas nėra gavęs ES paramos uostams vystyti. Remiant ES Klaipėdoje yra pastatytas Centrinis Klaipėdos terminalas, išgilintas uosto laivybos kanalas, sutvarkytos Perkėlos ir Kairių gatvės, tvarkyti kiti privažiavimo į uostą keliai ir geležinkeliai, parengti Šventosios uosto dokumentai. Iš viso iš 2007-2014 metų ES paramos Klaipėdos uosto projektams buvo skirta apie 51,5 mln. eurų.

Tačiau tos statyba arba nepateko į 2000-2013 metų laikotarpį arba buvo nežymi ir pakliuvo į grafą „Kiti uostai“ ties kuria stovi 6,7 proc.

Dar 3,1 mln. ES paramos Klaipėdos uostas papildomai gavo baigiantis 2015 metams. Iš anksto pasirengęs dokumentus uostas gavo dalį kitų nepanaudotos paramos uosto laivybos kanalui gilinti ir sėkmingai juos įsisavino.

...

[Tylus]

Gilins prie „Kamineros“ naudojamų krantinių

Uosto direkcija planuoja pagilinti akvatoriją nuo 10 iki 10,8 metrų, o su pergilinimu iki 11 metrų prie 118 ir 119 krantinių, kuriomis naudojasi Kamineros krovinių terminalas.

Ketinama iškasti 8,7 tūkst. kubinių metrų grunto.

118 krantinės, kuria anksčiau naudojosi jau bankrutavusi „Klaipėdos hidrotechnika“ yra 200 metrų ilgio. Ji maždaug prieš dešimtmetį buvo rekonstruota.

119 krantine, kurios ilgis 162 metrai, naudojosi durpes kraunanti bendrovė „Mabre LPS“.

Po gilinimo Kamineros krovinių terminalas prie tų krantinių planuoja statyti laivų krautuvą.

[Tylus]

Apie išorinio Klaipėdos uosto prabangą

[Tylus]

Varžytuvės dėl krovinių intensyvės?

Rusija toliau mažina krovinių tranzitą per Baltijos šalių uostus. Maža to, iki 2018 m. Baltijos valstybių uostų paslaugų Maskva apskritai nori atsisakyti. Tiesa, dėl rusiškų krovinių stygiaus dabar labiausiai kenčia Latvijos ir Estijos jūrų uostai, bet tam tikri pavojai kyla ir mūsiškiam Klaipėdos uostui.

...

[Tylus]

Dėl saugumo aptverta Malkų įlankos krantinė

Pasigirdus žvejų nuogąstavimams dėl apribojimų žvejoti ties Malkų įlanka, informuojame, jog, ruošiantis artimiausiu metu pradėti krantosaugos sienutės Malkų įlankoje ties botaniniu draustiniu įrengimo darbus, aptverta Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojama teritorija ties 145 krantine. Teritorija aptverta vadovaujantis darbų saugos reikalavimais.

Uosto direkcijai planuojant išgilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų, visų pirma bus pradėta nuo krantinių sutvirtinimo. Planuojama, jog artimiausiu metu bus įrengta krantosaugos sienutė nuo 144 iki 145 krantinės.

„Priėjimą prie krantinės šiuo metu riboja aptverta tvora. Aptvėrimo schema buvo suderinta su statybos darbus vykdančia bendrove. Teritorija buvo užtverta siekiant maksimalaus žmonių saugumo“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo ir technologijų departamento direktorius Egidijus Kuzmarskis.
Planuojama statybos darbų trukmė – 19 mėn. Juos atliks bendrovė „Latvijas tilti“.

[Tylus]

Klaipėdos uoste šiemet tikimasi naujo rekordo

Pernai 38,5 mln. t metinę krovos apyvartą pasiekęs Klaipėdos uostas prognozuoja, jog šiemet pavyks pasiekti naują rekordą. Šių metų krovos apimtys uoste gali siekti apie 40 mln. t.

Rugsėjo mėnesį uoste perkrauta 3,49 mln. t krovinių, o nuo metų pradžios – 29,9 mln. t.

Nors rugsėjo mėnesį krovinių krauta 1,4% mažiau nei pernai, tačiau bendras 9 mėn. krovos augimas siekia 3,4% arba 980.000 t.

Per 9 mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) gavo 37,02 mln. Eur pajamų, t.y. 2 mln. Eur arba 6% daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pajamos iš žemės nuomos siekia 5 mln. Eur, tiek pat surinkta ir pernai. 9 mėn. pelnas dar nesuskaičiuotas, o per I pusmetį uždirbta 15 mln. Eur pelno, t. y. 2 mln. Eur daugiau nei pernai.

Martynas Armonaitis, KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius, sako, jog tikimasi, kad šie metai bus rekordiniai ir pagal pelningumą: „Gaunamas pelnas mums leidžia įgyvendinti suplanuotas investicijas. Šiuo metu esame pajėgūs įgyvendinti visus numatytus gilinimo ir krantinių rekonstrukcijos planus. Anksčiau atliktos teisingos investicijos, leidžia gauti daugiau pelno, tai sudaro galimybes toliau investuoti. Šis ratas sukasi vis greičiau, sąlygos investicijoms finansuoti šiandien yra tikrai neblogos.“

...

Rytiniame Baltijos jūros regione Klaipėda pirmauja pagal konteinerių krovos prieaugį. Nuo metų pradžios Klaipėdos uoste krauta 31.270 TEU daugiau arba 11% daugiau konteinerių nei pernai.

Skaičiuojant tonomis, konteinerių krovos augimas Klaipėdoje siekia 18,4%, kai visame regione konteinerių daugėjo 3,9%.

Pagal bendrą krovos apyvartą Klaipėda regione rikiuojasi trečioje vietoje. Be jos šiemet augimo tendencijos stebimos tik Primorske, kur krova didėjo 10,5% ir Ust Lugoje, kur krauta 5,3% daugiau. Visų kitų regiono uostų krovos apimtys šiemet smunka žemyn.

...