Uostas

[Adomux]

[QUOTE=ArTuRAs]Kazkoks nykus


Po truputį atsigauna:

[ArTuRAs]

Mane nelabai dziugina "Smeltes" prognozes konteineriu krovai. Tikejausi, kad kraus daugiau negu yra dabar suplanave...

[Romas]

Uosto vartai
Šiaurinis molas nepritaikytas pasivaikščiojimams - nėra net laiptelių užlipimui


Lengviau pakabinti draudžiamą užrašą, nei sutvarkyti aplinką
Beje, uoste visai nedaug laivų


Vaizdas į būsimo giliavandenio uosto Melnragėje vietą

[Rimas_OK]

Neperseniausiai teko pabuvoti Ventspilyje. Įdomus miestukas - kažkas tarp Klaipėdos ir Palangos. jų uostas labiau "atgręžtas" į žmones. Pvz. molas pritaikytas pasivaikščiojimams, yra suoliukai ir t.t.

[Berliner]

Stai kokia naujiena radau uzsienio spaudoje:

APL announces new Baltic feeder service

APL has launched a new North Europe feeder service – the Lower Baltic Express (LBX) – on a fixed-day weekly frequency between Hamburg, Klaipeda (Lithuania) and Gdynia (Poland).

(7/20/2006)

LBX will depart Hamburg on Tuesdays, Klaipeda on Thursdays and Gdynia on Fridays. The 400 TEU Euro Storm is deployed on the service.

The service will be operated in association with Hamburg-based short-sea specialist, Team Lines. The co-operation gives APL access to capacity on Team Lines’ services between Hamburg, Bremerhaven and Finland (Helsinki), Latvia (Riga), Estonia (Tallinn), Gdynia and Klaipeda.

LBX will provide convenient connections with APL’s wide network of deep-sea container services linking Europe with Asia and the Americas.

“The launch of our own service in the lower Baltic is a response to growing demand, both import and export, especially following the opening of our own organisation in Poland last year,” commented Dave Appleton, president – Europe region. “By operating dedicated feeders where there is sufficient demand, we can also retain control of the cargo within our system, optimise cargo connections and enhance service levels to our customers.”

is http://www.eyefortransport.com/index...li=freight&ch=

Kas nors ka nors girdejot apie tai?

[ArTuRAs]

Atidarytas naftos ir chemijos produktų terminalas


Vakar Klaipėdoje oficialiai atidarytas UAB "Krovinių terminalas" naftos ir chemijos produktų terminalas.

Į šio objekto statybas investuoti 136 milijonai litų, o vien tik aplinkosaugos reikalavimams skirta daugiau nei 30 mln. litų

Šio terminalo valdytoja - AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Įmonės valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys teigė, kad tai nėra istorinis įvykis, o tiesiog investicijų tąsa.

Šalia AB "Klaipėdos nafta" esantis terminalas iš pastarosios neatima nė tonos krovinių. "Krovinių terminalo" partneriai yra tarptautinė kompanija "Vitol". Ji žada ateityje užtikrinti iki 3 mln. tonų naftos krovą.

[ArTuRAs]

Klaipėdos uosto krova ir toliau auga

http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...;2006;month;8;

Per 2006 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 13,67 mln. t krovinių. Tai + 11,7 proc. daugiau nei per atitinkamą 2005 m. laikotarpį.

[Eimantas]

Vietoj laivų kapinyno - naujas uostelis


Klaipėdos miesto vadovai, vasaros pradžioje jau užsitikrinę Europos Sąjungos paramą senajam Pilies uostui ir Danės krantinėms nuo marių iki Biržos tilto rekonstruoti, šiandien jau puoselėja planus apie dar vieno jachtų ir mažųjų laivų uostelio statybą.

Vieta jam jau numatyta. Tai miestui priklausanti teritorija kitapus Kuršių marių, Smiltynėje, šiek tiek į pietus nuo naujosios perkėlos, greta vadinamojo Ledų rago. Kadaise čia būta tinklų remonto dirbtuvių - jų griuvėsiai išlikę iki šių dienų.

Įlanka, kurioje ketinama įkurdinti būsimą uostą, nuo seno vadinama laivų kapinynu - čia jie buvo pradėti skandinti iškart po Antrojo pasaulinio karo. Šiandien tai maždaug 320 metrų ilgio ir 140 metrų pločio duobė, pilna laivų nuolaužų bei kitokių atliekų.

Pasak projekto vadovo Kęstučio Oginsko, vieta tokiam objektui - tiesiog ideali. Gaubtiniais molais apjuostoje įlankoje planuojama įrengti keletą plaukiojančiųjų prieplaukų jachtoms ir kateriams švartuoti. Čia, pasak K. Oginsko, jų galėtų tilpti netgi daugiau nei Pilies uoste - apie 200.

Ant vieno iš molų, pasakojo projekto vadovas, galėtų būti įrengta kavinė, taip pat čia planuojama įkurdinti turizmo informacijos centrą, vadinamąjį laivų kapinių parką ar net laivų ekspoziciją, sporto aikštyną bei kitus keliaujantiesiems vandeniu aptarnauti reikalingus objektus.

Galimybių studija jau yra sulaukusi visų tokius dokumentus suderinti privalančių institucijų atstovų pritarimą.

Anot K. Oginsko, įgyvendinus šį projektą, atgytų pietinė Smiltynės dalis. Tai būtų lyg atsvara rekreacijos požiūriu kur kas geriau išplėtotai šiaurinei Smiltynei bei Kopgaliui.

Pirmajame darbų etape, sakė K. Oginskas, būtina sutvirtinti įlankos krantus ir ją išvalyti. Šiandien, pasak projekto vadovo, galima tik spėlioti, kiek įlankoje yra sukaupta metalo laužo. Preliminariais apskaičiavimais, jo galėtų būti 3-4 tūkst. tonų.

Prognozuojama, kad įlankos valymo darbai užtruks apie porą trejetą metų. Kiek kainuotų paties projekto įgyvendinimas, kol kas prognozuoti nedrįstama. Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, tai, ko gero, atsieitų brangiau nei senojo Pilies uosto bei Danės krantinių atgaivinimas. Šiems darbams planuojama išleisti apie 30 mln. litų.

Vilija ŠILINIENĖ
www.ve.lt

[Romas]

Uostininkai siūlo koreguoti uosto plėtros planą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija norėtų, kad miesto bendrajame plane būtų numatyti privažiavimo keliai ir inžineriniai tinklai į giliavandenį uostą, kuris būtų statomas jūroje suformuotoje saloje priešais Melnragę.

Daugiau:
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=10759226

[Eimantas]

Praplėstos „Klaipėdos naftos“ krovos galimybės

Vidmantas Matutis

Valstybinė komisija „Klaipėdos naftos“ bendrovėje priėmė naudoti dvi talpyklas, kurių kiekvienos projektinis pajėgumas yra 32 250 tonų.

Jų statyba kartu su pumpavimo iš estakadų, įjungimo į magistralinį tinklą vamzdynais, priešgaisrinės saugos ir lietaus drenažo sistemomis, angliavandenilių garų surinkimo ir utilizavimo, energetinio aprūpinimo tinklais, skaičiuojant su PVM, kainavo 39 mln. 642 tūkst. litų.

Įrengta kruopščiai

Naujų talpyklų kompleksą valstybinė komisija priėmė be jokių pastabų. „Klaipėdos naftos“ technikos direktorius Algimantas Žičkus teigė, kad talpyklos įrengtos visiškai atsižvelgiant į atskirų tarnybų specialistų prašymus, griežtai laikantis saugos reikalavimų.

Statybai panaudotos geriausios medžiagos ir pažangiausios technologijos. Kaip pavyzdį A.Žičkus minėjo tai, kad ir visos papildomos metalinės dalys – grotelės, laiptai - yra iš cinkuoto metalo.

Abiejose talpyklose yra sumontuoti vidiniai plaukiojantys pontonai. Jie virš naftos produktų neleidžia susidaryti angliavandenilių garams. Vienoje talpykloje įrengtas dvigubo sandarinimo pontonas.

Tokie reikalavimai jau svarstomi Europos Sąjungos norminiuose aktuose ir ateityje gali būti privalomi visoms naftos ir jos produktų talpykloms.

Taip pat talpyklose sumontuoti laikomo produkto temperatūros ir lygio davikliai, maišyklės ir pašildymo gyvatukai. Elektra šildomi yra ir visi produktų pumpavimo vamzdynai. Pilant tamsiuosius naftos produktus, bus užtikrinama iki plius 60 laipsnių Celsijaus temperatūra.

Didins lankstumą

Naujosios talpyklos du kartus sėkmingai buvo išbandytos naudojant vandenį. Šiuo metu jos yra užpildytos dyzeliniu kuru. Jose gali būti laikoma žalioji nafta, tamsieji naftos produktai.

Naujosios talpyklos, kaip teigė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Jurgis Aušra, padidins terminalo lankstumą, suteiks konkurencinį pranašumą bei padės taupiau naudoti energiją. Ateityje planuojama jas panaudoti ir benzinui pilti.

Ispanų kompanija „Ardanuy Ingenieria S.A.“ rengia techninį projektą, pagal kurį nuo naujų talpyklų į krantinę bus nutiestos apie 1,5 kilometro ilgio linijos benzinui pumpuoti į laivus. Papildomas krovinines linijas planuojama nutiesti iki 2007 metų rugsėjo. Jas įrengti kainuos apie 7,5 mln. litų.

Juosia sienutė

Didžiausios „Klaipėdos naftos“ talpyklos, kurių skersmuo - 42 metrai, o aukštis - 24 metrai, įrengtos maždaug 9 tūkstančių kvadratinių metrų plote. Jas juosia 4,6 metro aukščio apsauginė betoninė sienutė. Avarijos atveju iš talpyklų ištekėję naftos produktai į aplinką nepasklistų, o liktų izoliuoti aptvare.

Kiekvienos talpyklos aptvare yra įrengta drenažinė duobė, iš kurios susikaupęs lietaus vanduo yra pumpuojamas į valymo įrenginius. „Klaipėdos nafta“ turi savo tiek mechaninius, tiek biologinius valymo įrenginius.

Saugus terminalas

Statant naujas talpyklas, daug dėmesio skirta tiek priešgaisrinei, tiek aplinkos apsaugai.

Kiekvieną talpyklą juosia trys aušinimo sistemos žiedų juostos. Ši sistema automatiškai įsijungia, suveikus temperatūros davikliams.

Skirtingose vietose prie talpyklų yra įrengti priešgaisrinės vandentiekio sistemos hidrantai. Sumontuoti putų generatoriai, kurie jas nukreipia į talpyklų vidų - ant vidinio plūduriuojančio pontono.

Aplinkosaugai labai svarbi yra prie pirmosios krantinės papildomai sumontuota angliavandenilių garų surinkimo sistema. Ji užtikrina benzino garų surinkimą iš visų į „Klaipėdos naftą“ atplaukiančių tanklaivių. Surinkti garai yra sudeginami specialiame įrenginyje - degle. Tokiu būdu pašalinama Klaipėdos ir jos apylinkių atmosferos tarša angliavandeniliais.

Ne paskutinės talpyklos

Naujosios 32 250 kubinių metrų talpyklos yra pastatytos vietoje dviejų senųjų 5 000 kubinių metrų rezervuarų.

Pernai vasarį pradėto įgyvendinti projekto generalinis rangovas buvo UAB „Hidrostatyba“, subrangovai - UAB „OKZ Holding Baltija“, AB „Montuotojas“, UAB „Voltas“. Objektas vadinamas - „AB „Klaipėdos nafta“ talpyklų parko išplėtimas – pirma statybos eilė“. Tai reiškia, kad ateityje vietoje likusių 8 senųjų 5 tūkst. tonų naftos produktų talpyklų, pastatytų 1953 metais, bus statomos naujos. Šiuo metu dalis senųjų talpyklų yra naudojamos krauti mazutą, dalis – kaupti drenažo ir lietaus vandenį, prieš nukreipiant jį į valymo įrenginius.

Kada bus statomos kitos didelės talpyklos, greičiausiai priklausys nuo to, kaip greitai didės „Klaipėdos naftos“ krovos apimtys.

"Klaipėda"

[Eimantas]

Dienos nuotrauka "Klaipėdoje":

[taimis]

Kokie čia darbai vyko? Tas kranas gerai atrodo .

[Eimantas]

Laivų nuolaužų iškėlimas prie šiaurinio molo, didžiausias gabalas svėrė 850 tonų ir vietomis buvo po 3-4 metrų storio smėlio sluoksniu.

[taimis]

Puiku. Gerai kad uostas tvarkosi.

[Eimantas]

Šeštadienio dienos nuotrauka "Klaipėdoje":

[Miningan]

Kam tiek daug kranų vienoje vietoje? Čia gal kokiam remontui sustatyti, nes vargu ar viens prei kito tokiu atstumu galėtų dirbt...

[Eimantas]

Klaipėda praturtėjo dar vienu burlaiviu


Antradienį, lapkričio 7-ąją, į Klaipėdos uostą bus parplukdytas mokomasis burlaivis "Brabander".

Vakar jis išplaukė iš Olandijos - paskutinės registracijos vietos, o sekmadienio vakarą arba pirmadienio rytą turėtų pasiekti Kylio uostą Vokietijoje. Ten jį sutiks Klaipėdos universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus vadovaujama delegacija. Klaipėdoje burlaivio tikimasi sulaukti antradienį. Jei leis oro sąlygos, į uosto akvatoriją "Brabander" įplauks pakeltomis burėmis.

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Vidmanto Plečkaičio, tik profesoriaus V. Žulkaus iniciatyvos dėka ne vienerius metus puoselėta universiteto svajonė turėti nuosavą burlaivį tapo realybe. Už Vyriausybės skirtas lėšas įsigytas burlaivis, pasakojo vicemeras, bus naudojamas kaip mokomasis laivas, kuriame plaukiojimo burlaiviais paslaptis studijuos būsimieji jūrininkai, juo taip pat bus galima plaukti į įvairias ekspedicijas.

Anot V. Plečkaičio, 1980 metais pastatytas burlaivis turi metalinį korpusą, du stiebus, yra 37,5 metro ilgio ir 22 metrų pločio. Pagrindinio stiebo aukštis - apie 28 metrus.

Planuojama, kad maždaug mėnesį burlaivis stovės Kruizinių laivų terminalo vidaus akvatorijoje, o vėliau keliaus į "Baltijos" laivų statyklą. Ten jame bus sumontuota nauja navigacinė įranga.

"Negaliu atsidžiaugti, kad gerbiamas rektorius ne tik, mano nuomone, puikiai tvarko universiteto reikalus, bet ir stiprina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį visame pasaulyje", - sakė V. Plečkaitis.
Vilija ŠILINIENĖ
www.ve.lt

Labai džiugi naujiena, senai reikėjo

[Eimantas]

Universiteto burlaivį prišvartavo rektorius

Adelė Žičkuvienė

Šiandien Klaipėdos universiteto senato posėdis pirmą kartą vyks įsigytame burlaivyje „Trabander“.

Šiandien burlaivis bus ir pašventintas. Jo pavadinimo keisti neketinama.

Iš Lietuvos buriuotojų sąjungos narių sudaryta burlaivio įgula, kuriai vadovavo kapitonas Voldemaras Vizbaras, Klaipėdą vakar pasiekė be didesnių nuotykių.

Nemokant olandų kalbos sunku buvo Olandijos kanalais išplaukti į atvirą jūrą.

Tačiau sudėtingiausias kelionės momentas buvo numatytu laiku savame uoste atplaukti prie Kruizinių laivų terminalo krantinės.

Stiprus vėjas burlaivį „įmetė“ per uosto vartus. Jis nuplaukė iki Lietuvos karinių jūrų pajėgų krantinių.

Grįžti į Kruizinių laivų terminalą reikėjo prieš stiprų vėją. Universiteto ir jūrinės visuomenės atstovai, laukdami vėluojančio burlaivio, pajuto šaltą audros dvelksmą.

Kai burlaivis priplaukė, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus pirmasis puolė jį švartuoti prie knechto.

Po to, spausdamas kapitonui V.Vizbarui ranką, dėkojo už sėkmingą žygį per Baltiją.

Rektorius sakė, kad būtų laimingas, jei nuolatinei trijų žmonių „Trabander“ įgulai vadovautų tas pat kapitonas, kuris jį ir parplukdė.

V.Vizbaras aiškino, kad išsipildė jo viena didžiausių svajonių plaukti tokiu puikiu, tegu ir prieš 26 metus statytu, burlaiviu.

Ir jis mielai, jeigu tik galėtų suderinti darbą su buriavimu, vadovautų „Trabander“ įgulai.

Kol kas universiteto įsigytas burlaivis stovės Kruizinių laivų terminale prie vidinės krantinės. Jis bus pertvarkomas taip, kad būtų galima įrengti dvi mokslines laboratorijas.

Pirmaisiais keleiviais į burlaivį dar šį rudenį universiteto rektorius V. Žulkus žada pasikviesti jūrų kadetus.


"Klaipėda"

---------------------------------------------------------------------------
Sunkiausia universiteto burlaiviui buvo mariose


Klaipėdos universiteto (KU) įsigytą burlaivį "Brabander" iš Olandijos parplukdęs kapitonas Valdemaras Vizbaras tikina, kad tai - nuostabiausias laivas pasaulyje.

Vienas sudėtingiausių momentų, anot kapitono, buvo jau mūsų Kuršių mariose, kur, laivui nuplaukus iki Kiaulės nugaros, reikėjo grįžti prieš stiprų vėją.

Laivo parplukdymo komandą sudarė Lietuvos buriuotojų sąjungos vyrai - nuo kapitono iki kapeliono. O nuolatinei įgulai prireiks 15 žmonių - trys turėtų būti patyrę jūreiviai, kiti - besimokantieji.

Pasak KU rektoriaus Vlado Žulkaus, universitetas apie nuosavą laivą svajojo daugiau nei 2 metus, ir, tik Vyriausybei skyrus 2,3 mln. litų, Olandijoje įsigytas mokomasis burlaivis "Brabander". Pats laivas kainavo 2 mln. litų, o už likusius pinigus bus sumontuota reikalinga navigacinė ir ekspedicinė įranga.

Anot V. Žulkaus, burlaivio pavadinimas keičiamas nebus - kad būtų galimą laivą pasaulyje atpažinti pagal senąjį vardą. Pakis tik registracijos uostas.

Imantas PALIAKAS
www.ve.lt

[Serioga]

Sveiki visi! Gal kas turi kokia nors informacija apie RO-Ro terminalo (KLASCO) projektus? arba tik iš ro-ro terminalų? labai reikia. plz help,jei galit

[Budulis]

Universiteto burlaivį prišvartavo rektorius

Geros naujienos.