Šventosios uostas

[Tylus]

Šventosios uosto atstatymo projektui siūloma teikti prioritetą

[Tylus]

Baimė nusvilti dėl Šventosios uosto

[Tylus]

Šiandien.

[dyko]

Šventosios uostas

[dyko]

Šventoji 2016-03-26

Nuotraukų autorius Thomas Andrijauskas

[Tylus]

Sieks atgaivinti Šventosios uostą

Naujoji "valstiečių" ir socialdemokratų valdžia ketina dar kartą bandyti atgaivinti Šventosios jūrų uostą.

Būsimosios Vyriausybės programoje teigiama, kad Žemės ūkio ministerija turės imtis realių veiksmų, skirtų įkurti veikiantį žvejybai, pramogoms bei turizmui pritaikytą nedidelį, efektyvų Šventosios uostą.

"Sieksime, kad Šventosios jūrų uostas kuo greičiau pradėtų veikti kaip juridinis asmuo, jo infrastruktūros kūrimui bei plėtrai būtų naudojamos viešosios ir privačios investicijos, įvairūs jų derinimo modeliai, į uosto valdymo organus būtų efektyviai įtraukti ir socialiniai partneriai", - rašoma programoje.

Šventosios uosto plėtros klausimas buvo keliamas ir kadenciją baigiančioje Vyriausybėje. Klaipėdos uosto, kuriam priklauso Šventosios jūrų uostas, Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas BNS teigė, kad būsima valdžia turėtų nuspręsti, kuri ministerija kuruos uosto plėtros klausimą.

Laikinasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius kovą BNS teigė, kad dėl Šventosios uosto plėtros galėtų spręsti ne tik už laivybą atsakinga Susisiekimo ministerija, bet ir už žvejybą atsakinga Žemės ūkio ministerija ar turizmą kuruojanti Ūkio ministerija. Jis teigė, kad Europos Sąjunga (ES) lėšų Šventosios uosto plėtrai skirti negali, nes tai nėra transporto sektoriaus infrastruktūra.

Skaičiuojama, kad norint atstatyti Šventosios uostą su molais, iškasant išorės reidą bei atliekant kitus etapus, reikėtų apie 70 mln. eurų.

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu.

Dabar neveikiantį uostą valdo Klaipėdos uostas. Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 km.

[Tylus]

Šventosios uoste išdygo naujas gyvenamųjų namų kvartalas

Trokštantieji išskirtinio poilsio ir privatumo šiemet bus kviečiami įsigyti naują būstą Šventojoje, unikalios pajūrio gamtos prieglobstyje. Šventosios miestelyje esančiame uoste pradedamas naujas gyvenamųjų namų statybos projektas – „Jūros panorama“.

„Džiaugiamės galėdami pranešti, jog pradedame naujo kvartalo statybą istoriniame Šventosios uoste“ , – sakė projektą valdančios įmonės direktorius Karolis Matulevičius.

Iš viso ketinama įrengti 94 butus. Klientų patogumui bus numatyta galimybė kai kuriuos apartamentus skaidyti į mažesnius.

Trimis etapais į projektą planuojama investuoti iki 6 mln. eurų. Pradiniame projekto vystymo etape, kuris numatytas pirmąjį šių metų ketvirtį, jau stovinčiuose mažaaukštės statybos namuose ketinama įrengti 35 butus, kuriuos bus galima įsigyti ir su pilna apdaila.

Pagal projektą numatyta įrengti įvairaus ploto 1-3 kambarių butus. Viršutinių aukštų apartamentai – su mansardomis. Daugelyje apartamentų bus įrengti erdvūs balkonai ar terasos. Aukštos lubos ir panoraminiai langai suteiks patalpoms didelės erdvės įspūdį ir leis mėgautis nepakartojama Baltijos jūros panorama visu 180 laipsnių kampu.

Projektas yra nuostabios gamtos prieglobstyje, Šventosios miestelyje. Komplekso teritoriją juosia Šventosios upė ir Baltijos jūra.

Projekto vystytojai teigia, jog kaimynystėje esantis ir šiuo metu beveik nenaudojamas mažųjų laivų uostas ateityje pridės dar daugiau vertės ir išskirtinumo šiam kvartalui.

„Aplinka bus uoliai tvarkoma, juk metams bėgant turėtų atgimti ir pats Šventosios uostas, todėl norime, kad mūsų išskirtiniai būstai įsilietų į bendrą atsinaujinančio ir modernaus uosto aplinką“, – teigė K. Matulevičius.

Šventoji yra strategiškai itin patogioje vietoje. Miestelį galima lengvai pasiekti automobiliu arba dviračiu palei jūrą vingiuojančiu dviračių taku. Vos už penkių kilometrų nuo miestelio yra Palangos oro uostas, toliau – Klaipėdos jūrų uostas. Kurorte galima išsinuomoti automobilį ir patogiai pasiekti kitus pajūrio miestus – Palangą, Klaipėdą.

Pirmieji naujakuriai į apartamentus galės įsikelti jau šiemet.

[Eimantas]

Prašoma atstatyti Šventosios uostą

http://www.ve.lt/naujienos/jura/pras...uosta-1541110/

[laimutis]

Šventosios uostas, 1939 m.

ebay.de

[Tylus]

Kam reikalingas uostas Šventojoje?

[lukass]

Šventosios uostui ieškoma pinigų

Šiomis dienomis Vyriausybei pateiktas preliminariai suderintas planas, kaip galėtų būti atstatytas Šventosios uostas.
Nors Šventosios uostą dar vis valdo Susisiekimo ministerijai pavaldi struktūra - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tačiau už jo atkūrimą labiau atsakinga jaučiasi Žemės ūkio ministerija. Pirmiausiai, Šventosios uostas būtų bene labiausiai reikalingas Baltijos jūros žvejams...

[Tylus]

Vyriausybė imsis Šventosios uosto

Vyriausybės strateginis komitetas maždaug 70 mln. eurų vertinamo Šventosios jūrų uosto statybos finansavimo klausimą turėtų svarstyti balandį ar gegužę, pranešė susisiekimo ministras.

„Optimistiškai tikiuosi balandį, bet gali atsitikti ir gegužę. Aš esu pavedęs Klaipėdos jūrų uostui, kuris yra Šventosios jūrų uosto šeimininkas, supažindinti visas suinteresuotas institucijas su parengtu planu, statybos leidimais, visa dokumentacija, kaip norima atstatyti uostą, miestelį, gatves ir visa kita. Norime surinkti institucijų ir savivaldybių nuomones ir pasiūlymus“, - BNS sakė Rimantas Sinkevičius.

Ministro teigimu, kadangi Šventosios uostas neužsiims krova, o tarnaus kaip sporto, turizmo ir žvejybos uostas, Europos Sąjunga jo statyboms lėšų skirti negali.

„Už turizmą ir sportą atsako Ūkio ministerija, už žvejus - Žemės ūkio ministerija, už laivybą - Susisiekimo ministerija, už miestelio vystymą ir plėtrą - Palangos miesto savivaldybė. Galvoju, kad visi turėtume kooperuoti lėšas, pastangas ir aiškiai susidėlioti galimus finansus, nes europinių pinigų iš transporto sektoriaus Šventosios uostui skirti nėra jokių galimybių, nes tai nėra transporto infrastruktūra“, - kalbėjo ministras.

Kreiptis į Vyriausybės strateginį komitetą dėl uosto statybų finansavimo nuspręsta po vasarį Klaipėdoje vykusio Šventosios uosto plėtros tarybos posėdžio.

Skaičiuojama, kad norint atstatyti uostą su molais, iškasant išorės reidą bei atliekant kitus etapus, reikėtų apie 70 mln. eurų.

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011 metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu.

Dabar neveikiantį uostą valdo Klaipėdos uostas. Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 kilometrus.

[lukass]

Šventojoje vėl planuojamas uostas be molų

[Tylus]

Šventosios uostas: iš didelio debesies mažas lietus

Kone visos Vyriausybės vienaip ar kitaip žadėdavo atstatyti Šventosios uostą, ką jau kalbėti apie partijas prieš rinkimus. Turint omenyje 6 metrų gylį, tokiam uostui reikėtų apie 70 mln. eurų. Tačiau pastaruoju metu pasigirdo šnekų, jog Šventosios žvejams užteks ir 2 mln. eurų būtinai infrastruktūrai įrengti - kad jie galėtų plėtoti savo verslą. Klaipėdos uosto direkcija pasiruošusi Šventosios uostą perduoti savivaldai.


...

[sankauskas]

Tikihosi ten nepersikraustys surudyję, juodas smirdinčiai dyzelino dūmais apsipylę žvejų traleriai.

Uostą reikia remontuoti, bet palikti jį pramoginių jachtų, sportinių laivų vieta.

[Tylus]

Šventosios uostas: intensyvi laivyba, klestintys priekrantės žvejai ir turizmo plėtra

Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtas Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas, kurioms įsiteisėjus uostą patikėjimo teise valdytų Palangos miesto savivaldybė. Šis uostas ir toliau liktų valstybės nuosavybe, o Palangos miesto savivaldybė galėtų įgyvendinti planus, kad Šventoji taptų europiniu kurortu.

Šventosios uosto atstatymo projekte svarbiausia – įrengti šiuolaikišką, patogią priekrantės žvejams infrastruktūrą ir sukurti turistų traukos centrą. Planuojami pokyčiai turės keleriopą naudą: administruoti uostą savivaldos institucijai bus paprasčiau, uosto atstatymui bus galima panaudoti Europos Sąjungos lėšas.

Šventosios uosto naudojimo ir laivybos taisykles tvirtina susisiekimo ministras. Įsiteisėjus įstatymo pataisoms, šias taisykles tvirtintų Palangos miesto savivaldybės taryba. Uosto žemė ir toliau liktų valstybės nuosavybe, tad Vyriausybė, Palangos miesto savivaldybės teikimu, tvirtintų uosto žemės nuomos tvarką – sutarties formą ir mokesčių dydį. Taip pat numatoma atsisakyti nepagrįstos išimties, kuri šiuo metu leidžia tam tikrais atvejais Šventosios jūrų uosto žemę išnuomoti ne konkurso tvarka.

Pagal galiojantį įstatymą, uosto žemę, akvatoriją ir infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja VĮ Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Šventosios uosto direkcijos funkcijas vykdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD).

KVJUD yra parengusi Šventosios uosto atstatymo projektą ir teikusi paraišką ES paramai gauti. Tačiau Europos Komisija (EK) atsisakė skirti lėšų uostui atstatyti. EK pateikė labai aiškią išvadą, kad šio uosto paskirtis – rekreacinė, o ne pramoninė ar krovininė, todėl ES investicijos iš transporto sektoriui numatyto finansavimo negalimos. Tokiu atveju KVJUD sutiko, kad Šventosios uosto valdymas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, nes jos finansavimo galimybės uosto atstatymo darbams yra didesnės.

Teisėta uosto valdytoja tapusi Palangos miesto savivaldybė galėtų panaudoti trijų finansavimo šaltinių – savo biudžeto, ES ir Šventosios žuvininkystės vietos veiklos rėmimo fondo – lėšas. Pirmiausia planuojama sukurti uosto infrastruktūrą, kuria iš karto galėtų naudotis priekrantės žvejai. Pritaikius uostą žvejams, numatoma įrengti lauko kavines, turistams siūlyti vandens ir kitas pramogas.

Vyriausybei pritarus, Susisiekimo ministerijos parengtas įstatymo pataisas Seimas svarstytų skubos tvarka. Įstatymas turėtų įsigalioti dar šių metų liepos mėnesį.

[Tylus]

Šventosios uostas bus perduotas Palangai

Seimas antradienio posėdyje po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo Šventosios jūrų uostas pavedamas Palangos miesto savivaldybei.

Anksčiau Susisiekimo ministerijos siūlymui Šventosios uostą perduoti Palangos miesto savivaldybei pritarė Vyriausybė. Tikimasi, kad tai padės pritraukti europinių lėšų uosto atstatymui.

Anot Vyriausybės, uostas ir toliau liks valstybės nuosavybė, o Palangos miesto savivaldybė galėtų įgyvendinti planus, kad Šventoji taptų europiniu kurortu.

„Šventosios uosto atstatymo projekte svarbiausia - įrengti šiuolaikišką, patogią priekrantės žvejams infrastruktūrą ir sukurti turistų traukos centrą. Planuojami pokyčiai turės keleriopą naudą: administruoti uostą savivaldos institucijai bus paprasčiau, uosto atstatymui bus galima panaudoti Europos Sąjungos lėšas“, - buvo teigiama Vyriausybės pranešime.

Taip pat numatoma atsisakyti išimties, kuri šiuo metu leidžia tam tikrais atvejais Šventosios jūrų uosto žemę išnuomoti ne konkurso tvarka.

Pagal galiojantį įstatymą, uosto žemę, akvatoriją ir infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės įmonė Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Šventosios uosto direkcijos funkcijas vykdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD).

KVJUD yra parengusi Šventosios uosto atstatymo projektą ir teikusi paraišką Europos Sąjungos (ES) paramai gauti. Tačiau Europos Komisija (EK) atsisakė skirti lėšų uostui atstatyti. EK pateikė išvadą, kad šio uosto paskirtis - rekreacinė, o ne pramoninė ar krovininė, todėl ES investicijos iš transporto sektoriui numatyto finansavimo negalimos. Tokiu atveju KVJUD sutiko, kad Šventosios uosto valdymas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, nes jos finansavimo galimybės uosto atstatymo darbams yra didesnės.

Pirmiausia planuojama sukurti uosto infrastruktūrą, kuria iš karto galėtų naudotis priekrantės žvejai. Pritaikius uostą žvejams, numatoma įrengti lauko kavines, turistams siūlyti vandens ir kitas pramogas.

[Tylus]

Seime pristatytas Šventosios uosto atstatymo projektas

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė trečiadienį lankėsi Vilniuje bei dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, jame pristatytas Šventosios uosto atstatymo projektas.

„Sulaukėme nemažai klausimų, į visus juos atsakėme. Esu dėkingas komiteto nariams už vienbalsiai priimtą sprendimą pritari siūlymui Palangos miesto savivaldybei perduoti Šventosios uostą valdyti patikėjimo teise. Netrukus Seimo plenariniame posėdyje bus priimta įstatymo pataisa dėl Šventosios uosto atgimimo“, – sakė Š. Vaitkus.

Seime svarstomo Šventosios uosto įstatymo pakeitimo tikslas – sudaryti teisines galimybes Šventosios uostą patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybei. Pirmojo balsavimo metu iš 95 posėdyje dalyvavusių Seimo narių 92 pasisakė už tai, kad įstatymas būtų pakeistas. Šiuo metu klausimas perduotas svarstyti Seimo komitetams.

Palangos miesto savivaldybė ne kartą kreipėsi į Vyriausybę bei išsakė savo siūlymus bei matomas galimybes, kaip būtų galima įgyvendinti Šventosios uosto atstatymo antrąjį etapą. „Šis etapas susijęs su žvejams reikalinga infrastruktūra – būtų įrengtos žvejų laivų ir įrangos laikymo patalpos, automobilių stovėjimo aikštelės ir kita. Siekiant gauti lėšų Šventosios uosto statybos antrojo etapo darbams, būtų teikiama paraiška Europos Sąjungai“, – sakė Š. Vaitkus.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Susisiekimo ministerija yra parengusi visą reikiamą techninę dokumentaciją, patvirtintas detalusis planas ir gauti statybos leidimai Šventosios uostui atstatyti ir infrastruktūrai sutvarkyti.

[lukass]

Šventosios jūrų uostas pateko į Palangos rankas

Seimas priėmė Šventosios valstybinio jūrų uosto pataisas, kuriomis nuspręsta nuo liepos 1 d. pertvarkyti Šventosios valstybinį jūrų uostą į ne valstybinį, o jo valdymą patikėjimo teise perduoti Palangos miesto savivaldybei.

Anot pasiūlymo iniciatorių, toks Šventosios valstybinio jūrų uosto reorganizavimas turės teigiamą įtaką jo administravimui, bus operatyviau sprendžiamos regioninės problemos. Už naujas įstatymo nuostatas balsavo 98 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras, rašoma pranešime spaudai...

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimta...-rankas/267327
© Lietuvos žinios

[Tylus]

Jachta į Šventosios uostą įnešta beveik ant rankų

Šventosios turizmo asociacijos nariams – jūra iki kelių. Jie pasirengę atverti istorinio uosto vartus visoms jachtoms. Deja, ne kiekvienas išdrįstų laivu įveikti smėliu užneštus jūros vartus, kuriuose, pavyzdžiui, jachtos grimzda negali viršyti 37 centimetrų.

Rugsėjo 5 d. Šventojoje pirmoji ir vienintelė jachta iš Drevernos įplaukė, buvo pasitikta ir išlydėta į Klaipėdą. Šventojiškiams visai nesvarbu, kad daugelis šią akciją vadina neeiline avantiūra, tačiau uosto prikėlimo idėjos entuziastai, nebijodami sušlapti kelnių, vos ne ant rankų išnešė pasitikdami ir išlydėdami pirmąją ir vienintelę, šį sezoną išdrįsusią atplaukti į Šventosiuos uostą, jachtą.

„Norėtume, kad istorinis Šventosios uostas atgimtų, o mus aplankytų ne viena jachta, o galėtume pasitikti šimtus laivybos aistruolių. Jei reikia, patys savo rankomis atsistumsime, o vėliau išstumsime“, – kalbėjo Šventosios turizmo asociacijos narys Aurelijus Kinas.