Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Vienijasi Japonijos laivybos kompanijos

Trys didžiausios Japonijos laivybos kompanijos „Nippon Yusen KK“, „Mitsui O.S.K. Lines“ ir „Kawasaki Kisen Kaisha“ nuo 2018 m. balandžio kartu plukdys konteinerius.

Su 256 laivais junginys, kai jam pritars Europos Sąjungos, JAV, Kinijos ir Japonijos konkurencijos tarnybos, užims apie 7 proc. pasaulio rinkos dalies.

Planuojama apie 2,85 mlrd. JAV dolerių investicijų.

Prognozuojama, kad pagal 2016 metų rezultatus visos trys Japonijos kompanijos patirs nuostolių. Tai nieko nestebina, nes dėl mažų frachtų daugelis pasaulio konteinerinės laivybos kompanijų šiemet skaičiuos nuostolius.

Pablogėjusi ekonominė situacija dėl konteinerių gabenimo ir verčia tas kompanijas jungtis.

[Tylus]

Pokyčiai „lietuviškoje“ Juodosios jūros linijoje

Ukrainos laivybos kompanija „Ukrferri“, kur dirba keltai „Kaunas“ ir „Vilnius“, pranešė, kad išeina iš Iljočovsko (dabar Černomorskas) uosto perkėlos terminalo ir persikelia į šalia esantį žvejybos uostą.

Tai siejama su prastu perkėlos darbu, nes laivams ilgai tekdavo laukti reide kol priims prie krantinės. Tokia situacija Černomorsko prekybos uoste susidarė po to, kai jis tapo „Naujojo šilko projekto“ dalimi. Kroviniai iš Kinijos per Kazachstaną, Azerbaidžaną ir Gruziją geležinkeliais keliauja į Ukrainą, o toliau į Turkiją, Bulgariją, Rumuniją.

Taip pat dalis krovinių „Vikingo“ traukiniu galin keliauti ir į Klaipėdos uostą, o toliau į Skandinavijos ir Vakarų Europos šalis.

Kai ankšta Černomorsko prekybos uosto keltų prieplauka tapo „Naujojo šilko projekto“ dalimi krovinių apyvarta joje padidėjo apie 20 procentų. Toks lyg ir ne pernelyg didelis pokytis iššaukė sutrikimus, nes uosto infrastruktūra sena, nepritaikyta didesniems krovos srautams.

[Tylus]

Latvija stiprina ryšius su Kinija

Latvijoje parengta investicijų pritraukimo iš Kinijos studija.

Pagrindine sritimi joje įvardintas transportas ir logistika. Tarsi to patvirtinimas yra iš Kinijos Iu miesto į Latviją per Užbaikalę atvykęs konteinerinis traukinys.

Kol kas planuojama, kad traukinys kursuos vieną kartą per mėnesį.

Didžiausias dėmesys bendradarbiavime tarp Kinijos ir Latvijos ateityje bus skiriamas Latvijos uostams. Tikimasi juose sulaukti didesnio Kinijos tranzito srauto.

[Tylus]

Perėjimai į laivus – pavojingiausi laivybos manevrai

Lloydo registras ėmėsi kelti problemą dėl STS operacijų.

Locmanų perėjimas iš mažų laivų į didelius išlika viena pavojingiausių su laivyba susietų veiksmų pasaulyje.

Tirti šį veiksmą ir ieškoti naujų apsaugos priemonių įkvėpė įvykis Anglijoje Greivsendo uoste, kai lipdamas į laivą nuo trapo nukrito ir žuvo locmanas Gordonas Koutsas.

Lloydo registro fondas („LR Foundation“) netgi subūrė specialią grupę, kuri pateiks pasiūlymus kaip spręsti žmonių perėjimo iš laivų saugumo problemas. 2017 metais planuojama surengti žmonių perėjimo iš vieno laivo į kitą specialios įrangos parodą.

[Tylus]

„Panamax“ laivų eros pabaiga

Pavadinimas „Panamax“ klasės laivas geriausiai žinomas pasaulyje. 1995-2000 metais šios klasės laivai pasaulyje sudarė 32 proc. konteinerinio laivyno.

Šie apie 3 tūkst. TEU talpos laivai 1990-2010 metais buvo patys populiariausi. Pavadinimą „Panamax“ jie gavo dėl to, kad lengvai praplaukdavo Panamos kanalu.

Šių laivų aukso amžiuje jų frachtas siekdavo apie 50 tūkst. JAV dolerių per dieną.

Apie 2010-2013 metus „Panamax“ klasės laivai plačiau paplito ir regionuose, kaip artimų atstumų pervežimų laivai. Bet jų dienos uždarbiai jau siekė tik apie 15 tūkst. JAV dolerių.

Praplatinus ir išgilinus Panamos kanalą prasideda jų eros pabaiga. Šios klasės laivus keičia žymiai didesni. „Panamax“ laivai intensyviai nurašomi į metalo laužą – kasmet po 40-60 konteinervežių.

[Tylus]

Stiprės ryšiai tarp Baltijos ir Juodosios jūrų

Ukraina ir Baltarusija susitarė stiprinti transporto koridorių „Baltijos jūra – Juodoji jūra“.

Šie klausimai svartyti Ukrainos ir Baltarusijos tarpvyriausybinėje prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisijoje.

Čia žymus vaidmuo tenka konteineriniam traukiniui „Vikingas“, prasidedančiam Klaipėdoje. Kalbėta apie tai, kad jo pralaidumas tiek pasienyje, tiek geležinkelio keliuose turėtų būti gerinamas.

Susitarta tarp abiejų šalių sutvarkyti ir vidaus vandens keliai, kad galėtų plaukti „Upė-Jūra“ klasės laivai. Ne taip seniai Kijeve atidarytas naujas upinio uosto tarptautinis praleidimo punktas. Dniepru, o toliau Pripetės upe laivai galėtų atplaukti iki kai kurių Baltarusijos miestų.

[Tylus]

Jūros keliais planuojama aplenkti Lenkiją

Baltijos jūroje keltų tinklą turinti DFDS kompanija pasiūlė Rusijai labiau naudoti keltų linijas.

Toks siūlymas kyla todėl, kad šių metų pradžioje rusams kilo problemų dėl leidimų važiuoti per Lenkiją. Dėl to dalis automobilių srauto pasuko ir į Klaipėdos uostą.

DFDS ketina pateikti Rusijos transporto ministerijai naujus pasiūlymus kaip reikėtų stiprinti rusiškas laivybos linijas, sudaryti geresnes galimybes gabenti krovinius aplenkiant Lenkiją.

[Tylus]

Konteinervežių talpa peržengs naują ribą

„Maersk Line“ už bendrą 1,8 mlrd. JAV dolerių užsakymą statomi nauji Triple E klasės konteinervežiai peržengs 20 tūkst. TEU talpos ribą.

Tai bus 399 metrų ilgio, 58,6 metrų pločio, 206 tūkst. tonų dedveito laivai su didžiausia 16,5 metrų grimzle. Ant denio tilps 12 aukštų 24 eilės konteinerių.

Pirmąjį tokį laivą planuojama pastatyti 2017 metų balandį.

Be „Maersk Line“ 20 tūkst. TEU talpos konteinerinius laivus yra užsakiusios pastatyti kompanijos MOL, OOCL ir CMA CGM.

Jos taip pat žada, kad 20 tūkst. TEU laivas bus baigtas statyti 2017 metais.

[Tylus]

Sėkmingiausi DFDS metai

Danijos kompanija DFDS, kurios keltai plaukioja ir Klaipėdos uosto linijose, šiemet III ketvirtį pasiekė itin gerus veiklos iš laivybos rezultatus.

Bendras kompanijos pelningumas laivybos sektoriuje III ketvirtį buvo 15 proc. didesnis nei pernai. Baltijos jūros dalyje fiksuotas 29 proc. pelningumo augimas. Krovinių gabenimas Baltijos jūros regione augo 8,9 proc., keleivių – 4,2 proc. Bendrai Baltijos jūros regione per ketvirtį gauta 17,2 mln. JAV dolerių pelno.

Dar didesnis pelningumas fiksuotas DFDS Lamanšo sąsiaurio linijose. Čia krovinių gabenimas augo 30,3 proc., keleivių - 14,7 proc. Bendras pelningumas padidėjo 27 proc. Šiose linijose operacinis pelnas siekė 32,7 mln. JAV dolerių.

Dėl itin gerų III ketvirčio rodiklių DFDS padidino laukiamą metinį finansinį pelningumo rodiklį iki 365-380 mln. JAV dolerių. Anksčiau jis buvo 354-376 mln. JAV dolerių.

[Tylus]

Dėmesys – distancinio valdymo laivams

Kompanija „Rolls-Royce“ ir Suomijos tyrimų centras VTT projektuos ir testuos naujos kartos distancinio valdymo krovininius laivus.

VTT yra sudėtingų skaitmeninių valdymo sistemų kūrėja, „Rolls-Royce“ pirmoji pasaulyje ėmėsi kurti distancinio valdymo laivus. Ji kartu su Norvegijos NFAS ((Norwegian Forum for Autonomous Ships) ir Suomijos DIMECC sukūrė autonominių laivų diegimo asociaciją.

Planuojama, kad nauji distancinio valdymo kroviniai laivai pasirodys apie 2020 metus.

[Tylus]

Ekspediciniai kruizai į ledynų laukus

Norvegijos kruizinės laivybos kompanija „Hurtigruten“ paskelbė užsakiusi pastatyti du ekspedicinius laivus, kurie priims po 600 keleivių.

Jie skirti ekspedicijoms į Arkties ir Antarkties vandenis. Laivai bus pavadinti Norvegijos keliautojų Roaldo Amundseno ir Fridtjofo Nanseno vardais.

Pasaulyje sparčiai daugėja žmonių, kurie yra pasirengę už palyginti nemažus pinigus pamatyti, kaip tirpsta ledynai, nyksta baltosios meškos.

Į ledyninius vandenis skirti plaukti laivai bus išskirtiniai. Jie turės sustiprintą korpusą, kad galėtų plaukioti tarp ledų. Dar vienas išskirtinumas bus jų dvigubo tipo varikliai – įprasti dyzeliniai ir elektriniai. Šie laivai, kaip skelbiama, bus pirmieji pasaulyje kruiziniai laivai, kurie naudos elektrinius variklius.

Laivuose bus įrengtos ir specialios apžvalgos aikštelės, kad turistai kuo geriau galėtų apžiūrėti praplaukiančius ledus, grožėtis šiaurės vaizdais.

[Tylus]

Pradėtas naudoti panardinamas laivas

Kompanija „Royal Boskalis“ pradėjo naudoti naujo tipo į vandenį panardinamą krovinį laivą „White Marlin“.

Šis 216 metrų ilgio krovininės klasės laivas patogus tuo, kad panašiai kaip dokai nuleidę į vandenį dalį savo denio gali pasiimti nuo vandens paviršiaus bet kokio tipo plaukiojantį krovinį.

Šis 70 tūkst. tonų vandentalpos laivas yra pačios naujausios konstrukcijos savo klasės laivas. „White Marlin“ aprūpintas penkiais dyzeliniais varikliais, kurių bendra galia iki 33,5 tūkst. arklio galių.

Jis gali paimti apie 50 tūkst. tonų svorio negabaritinį krovinį. Tai gali būti pilnai sumontuota naftos platforma ar vėjo jėgainė.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 25 tokio tipo laivai.

[Tylus]

Bankrotas privertė išparduoti konteinerius

Įvairiose pasaulio vietose per aukcionus išparduodami bankrutuojančios vienos didžiausių pasaulyje Kinijos laivybos kompanijos „Hanjin Shipping“ konteineriai.

Jų pardavimas aukcionuose sulaukė susidomėjimo. Konteineriai vidutiniškai parduodami per puse mažesne kaina nei jų vertė.

Konteinerių išpardavimas yra „Hanjin Shipping“ išsaugojimo plano vieta iš dalių. Kitų metų vasarį ketinama skelbti šios kompanijos finansinio pasveikimo planą.

[Tylus]

Rusijoje atnaujinamas plaukiojantis švyturys

Rusijoje išliko vienintelis plaukiojantis švyturys „Irbinskij“, kurį 2010 metais įsigijo Kaliningrado jūrų muziejus.

1962 metais statytas plaukiojantis švyturys pradėtas kapitališkai remontuoti. Atnaujinamas jo surūdijęs korpusas. Kai kuriose vietose korpuso storis buvo likęs vos 0,1 milimetras.

Laikoma, kad tas švyturys yra ir paskutinysis pasaulyje statytas plaukiojantis švyturys. Šio laivo-švyturio ilgis 43 metrai, plotis 10 metrų, gramzda 4 metrai. Laivas su 375 AG varikliu savarankiškai galėjo plaukti iki 8,7 mazgų greičiu.

Pakrautas laivas su įgula be papildymo galėjo išgyventi iki 50 parų.

18 metrų aukščio plaukiojantį švyturį ilgą laiką naudojo Rusijos kariškiai. Jo įgulą sudarė net 19 karo jūrininkų, kuriems buvo skirta 13 kajučių. Giedrą dieną laivo signalas buvo matomas iki 12 jūrmylių, garsinis signalas buvo girdimas iki 4 jūrmylių.

Dar nenuspręsta, kur po remonto bus eksponuojamas plaukiojantis švyturys. Nors jį įsigijo Kaliningrado jūrų muziejus ir jis galėtų papildyti šio muziejaus senų laivų ekspoziciją, bet pasigirdo teiginių, kad laivas gali būti eksponuojamas Sankt Peterburge šalia ledlaužio „Krasin“. Taip jį neva pamatytų daugiau žmonių.

[Tylus]

Baltarusija tapo Jūrų organizacijos nare

Nors Baltarusija nėra prie jūros, ji, ratifikavusi Konvenciją apie Tarptautinę jūrų organizaciją (IMO) tapo 172-ąja jos nare.

Buvo kalbama, kad Baltarusija pagrindiniu savo uostu pasirinks Klaipėdą. Jame būtų registruoti su Baltarusijos vėliava plaukiojantys įsigyti laivai. Tačiau kol kas Baltarusija nėra paskelbusi apie kokio nors uosto pasirinkimą. Ji neturi ir jūrinių laivų. Baltarusijoje yra tik upiniai laivai.

Jau dabar Klaipėdos uostas yra svarbus Baltarusijos partneris. Jame veikia bendra Lietuvos ir Baltarusijos krovos bendrovė „Birių krovinių terminalas“.

Baltarusijos importo ir eksporto kroviniai keliauja ir per kitus uostus – Latvijos bei Ukrainos. Baltarusijos krovinius pastaruoju metu aktyviai vilioja Rusija, siūlydama juos krauti jos uostuose. Tačiau Baltarusija lieka ištikima uostams, kurie yra jau seniai pasirinkusi.

[Tylus]

Dujinė žemsiurbė vis labiau populiarėja

Olandijos Kinderdeiko laivų statykloje nuleistas viena pirmųjų pasaulyje dujomis ir dyzeliniu kuru varoma žemsiurbė „Minerva“.

Šią 3,5 tūkst. kubinių metrų talpos žemsiurbę užsakė pastatyti kompanija „Deme“. Laivas bus baigtas statyti 2017 m. pavasarį.

Panašią dujomis ir dyzeliniu kuru varomą žemsiurbę tik gal kiek mažesnę yra deklaravusi norą įsigyti ir Klaipėdos uosto direkcija.

[Tylus]

Žymūs pokyčiai Baltijos laivybos linijoje

Rusijos kompaniją „St.Peter Line“ įsigijęs italų keltų operatorius „Moby S.p.A“ iš esmės planuoja atnaujinti keltų liniją tarp Sankt Peterburgo, Helsinkio, Stokholmo ir Talino.

Jo nuo 2017 m. balandžio plaukios atnaujintas keltas „Princess Anastasia“. Nuo 2017 m. sausio prasidės jo 5 mln. eurų vertės remontas. Iš esmės bus pakeistas laivo interjeras.

Skelbiama, kad laive, kai jis pradės plaukioti linijoje, dirbs geriausi itališko maisto ruošėjai.

Buvęs kompanijos „St.Peter Line“ laivas „Princess Maria“ pakeitė pavadinimą ir tapo „Moby Dada“. Jis plaukios Viduržemio jūros linijoje tarp Nicos ir Bastijos ir bus orientuotas į Prancūzijos rinką.

[Tylus]

Pertvarkys Talino senąjį uostą

Talino uosto administracija paskelbė senojo Talino uosto (Vanasadam) pertvarkymo idėjos konkursą.

Idėją, kaip pertvarkyti senąją uosto dalį bus generuojama per 2017 metus. Talino mieste yra patvirtintas jo vystymo iki 2030 metų planas. Pagal jį naujai turi būti pertvarkyta ir Vanasadam dalis.

Projektai Talino senojo uosto dalyje Estijoje kelia didelį susidomėjimą. Čia yra vieni iš brangiausių Estijos nekilnojamojo turto sklypai.

[Tylus]

Prasidėjo laivybos kompanijų susiliejimas

Didžiausia pasaulyje konteinerių gabenimo operatorė danų kompanija „Maersk Line“ paskelbė susitarusi pirkti Vokietijos „Hamburg Sued“.

Pirkimą planuojama atlikti iki 2017 m. pabaigos. Procedūra bus ilga todėl, kad sandorį reikės derinti su Kinijos, Pietų Korėjos, Australijos, Brazilijos, JAV ir Europos Sąjungos konkurencijos tarnybomis.

„Hamburg Sued“ valdo 130 laivų, kurių bendra talpa 625 tūkst. TEU. Ji turi 5960 darbuotojų 250 biuruose įvairiose pasaulio vietose. „Hamburg Sued“ konteinerinio verslo apyvarta 2015 metais siekė 6,3 mlrd. JAV dolerių.

Įsigijusi „Hamburg Sued“ kompanija „Maersk Line“ savo dalį pasaulinėje konteinerių gabenimo rinkoje pagal laivų talpą padidins nuo 15,7 iki 18,6 proc. Jungtinis laivynas turės 741 laivą, kurios amžiaus vidurkis bus 8,7 metai.

[Tylus]

Daugėjo lietuviško tipo dujų terminalų

Pasaulyje daugėja mobilių dujų terminalų, vadinamųjų FSRU, koks yra Klaipėdoje.

Kompanija „Hoegh LNG“ susitarė su Ganos kompanija „Quantum Power Ghana Gas“ dėl FSRU įrenginio statybos ir jo eksploatavimo Ganoje. Nei statybos, nei eksploatavimo kaina neskelbiama.

Jis kaip ir Klaipėdoje priims 170 tūkst. kubinių metrų dujų. Įrenginio statybos sutartį ketinama pasirašyti 2017 m pradžioje.

Pasaulyje formuojasi tradicija, kad FSRU tipo suskystintųjų gamtinių dujų terminalus statosi skurdesnės šalys. Tuo tarpu turtingesnės statosi stacionarius SGD terminalus. Šie yra gerokai brangesni statyti, bet pigesni eksploatuoti.

Pavyzdžių galima ieškoti ir Baltijos jūros regione. Lietuva įsigijo FSRU tipo suskystintųjų dujų terminalą už kurio eksploatacija moka brangiai. Toks FSRU įrenginys, koks yra Klaipėdoje, kol kas vienintelis Baltijos jūros regione.

Tuo tarpu Lenkija Svinoustjės uoste pasistatė gerokai galingesni nei Lietuvos stacionarų dujų terminalą. Panašaus tipo stacionarų terminalą planuoja statyti ir Suomija.