Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Moterys laivuose patiria diskriminaciją

Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) pakvietė laivyboje kovoti su moterų diskriminacija.

Jūrininkės specialiu elektroniniu paštu women@itf.org.uk gali pranešti apie diskriminacijos ar priekabiavimo atvejus laivuose.

Pasauliniame jūrų laivyne moterys sudaro apie 2 proc. darbuotojų. Daugiau nei 90 proc. moterų dirba keleiviniuose ir kruiziniuose laivuose. Likusi dalis moterų dirba krovininiuose laivuose.

Siekiant išvengti moterų diskriminacijos, dalis kompanijų formuoja įgulas vien iš moterų ir jos pakankamai sėkmingai dirba.

[Tylus]

Metų vežėjas laivybos srityje

Vokietijos laivybos kompanija „Hamburg Sued“ pripažinta besibaigiančių 2015 metų vežėju. Jos veikla įvertinta už aukšto lygio ir konkurencingą servisą.

1871 metais įkurta kompanija, kurios centrinė būstinė yra Vokietijoje, Hamburge, valdo laivus, vilkikus, turi įvairaus tipo konteinerius.

[Tylus]

Terorizmo grėsmės įtaka keltuose

Švedijos laivybos kompanija „Stena Line“ pirmoji Baltijos jūroje keltuose įvedą keleivių tapatybės tikrinimo sistemą.

Tai siejama su Europą vis labiau krečiančiomis terorizmo grėsmėmis. Taip pat siekiama nustatyti iš kitų šalių po Europą migruojančių asmenų tapatybes.

Keleivių tapatybės patikrinimo sistema „Stena Line“ jūrų keltuose pradedama įgyvendinti nuo šiandien, tai yra sausio 4 dienos. Tokia tikrinimo sistema nuo lapkričio jau buvo bandoma tarp Danijos ir Švedijos kursuojančiame kelte. Pranešama, kad per tą laiką geranoriškai tikrintis tapatybę atsisakė apie 30 keleivių.

Nuo šiandien tapatybės tikrinimas jūrų keltuose bus privalomas. Papildomas išlaidas už keleivių tapatybės nustatymus „Stena Line“ keltuose apmoka Švedijos vyriausybė.

[Tylus]

Jūrų kelte - bėglių viešbutis

Australijoje kaip viešbutis naudotas estų kompanijos „Tallink“ laivas „Silja Europe“ šį mėnesį grįžta į Baltijos jūrą.

Suomijoje jį ketinama naudoti kaip bėglių iš Sirijos viešbutį. Jis gali priimti net 3000 žmonių.

1993 metais statytas 201,8 metrų ilgio ir 32,5 metrų pločio keltas kurį laiką buvo didžiausias savo klasėje. „Tallink“ kompanija norėjo šį laivą parduoti, bet taip ir neatsirado pirkėjas.

Australijoje kaip viešbutis keltas „Silja Europe“ buvo naudojamas nuo 2014 metų. Pasibaigus nuomos sutarčiai Australijos kompanija „Bridgemans Services“ jos pratęsti nebenorėjo, nors buvo numatyta 4 metų sutarties pratęsimo galimybė.

[Tylus]

Pagal laivyno nykimą Ukraina panaši į Lietuvą

Prieš 20 metų turėjusi apie 230 okeaninės žvejybos laivų, šiandien Ukraina jų turi vos 11.

Dalis Ukrainos laivų žvejoja Mauritanijos zonoje. Toje pačioje zonoje išsilaiko ir dauguma likusių Lietuvos okeaninės žvejybos laivų.

Situacija Ukrainoje primena Lietuvos okeaninės žvejybos laivyno žlugimą po 1991 metų. Ir žlugimo priežastys panašios. Laivai ilgai stovėjo be darbo ir parduoti į metalo laužą ar perparduoti.

Tiesa, Ukrainoje yra ir vienas esminis skirtumas. Dalis žvejybos laivų liko Rusijos užimtame Krymo pusiasalyje.

[Tylus]

Baltijos dujotiekis trukdys laivybai Lenkijoje

Lenkijos Ščecino ir Svinoustjės uosto kapitonų tarnybos pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos nutiestas dujotiekis trukdys laivams plaukti į šiuos uostus.

Šalia šio uosto praeinantis dujotiekio vamzdis yra 16 metrų gylyje. Kol kas jis netrukto uosto veiklai, bet ateityje uostą planuojama gilinti ir dėl to kils problemų.

Lenkijos uostų administracija yra padavusi dujotiekio savininkus į teismą, prašydama priteisti, kad jis būtų įkastas giliau. Ieškinys yra pateiktas Vokietijos administraciniam teismui Hamburge.

[Tylus]

Laivybos pokyčiai nuo 2016-ųjų

...

Pasaulinės laivybos srityje nuo sausio 1 dienos pradeda veikti keletas svarbių pokyčių, kuriuos pateikė Tarptautinė jūrų organizacija (IMO).

Tiesa, tokių radikalių pokyčių, kaip buvo 2015 metų pradžioje, kai Šiaurės ir Baltijos jūrose pakeistos sudegusio kuro sieros junginių išmetimo normos, šiemet nuo sausio 1 dienos nenumatoma.

Šiemet pradeda veikti kiek pakoreguota 1974 metų tarptautinė žmonių gyvybės gelbėjimo jūroje konvencija. Jos pokyčiai susieti su keleivine laivyba. Koreguota ir jūrininkų rengimo bei diplomavimo tvarka.

Kiti pokyčiai susieti su laivų techniniais pokyčiais. Įvestos papildomos sąlygos dėl laivų teršimo, pakoreguota 1966 metų tarptautinė konvencija dėl krovinių markės, 1969 metų konvencija dėl laivų matavimų, 1972 metų tarptautinės taisyklės dėl laivų susidūrimo.

Nuo 2016 m. sausio 1 dienos ypač griežtinamos saugos sąlygos apimančios priešgaisrinę saugą ir ventiliacines sistemas didesniuose kaip 8000 tonų dedveito naftos ir cheminiuose tanklaiviuose.

Nuo 2016 metų sausio 1 dienos naujos papildomos saugos sąlygos numatomos ir jūrų keltų automobilių laikymo patalpose. Tai siejama su dažnais gaisrais, kai užsidega automobiliai, o po to gaisras išplinta po visą laivą. Geriausias pavyzdys 2010 metų spalį užsidegus vilkikui laive „Lisco Gloria“ išplitęs gaisras.

...

Nuo šių metų, greičiausiai spalio mėnesio, gali įsigalioti ir diskusijų sukėlusi Tarptautinė balastinių vandenų konvencija.

Ji įsigaliotų nuo spalio 24 dienos, jei paaiškėtų, kad iki 2015 metų pabaigos konvenciją pasirašė pakankamas kiekis šalių, kurių laivynas sudaro ne mažiau kaip 35 proc. pasaulinio laivyno tonažo.

Baigiantis 2015 metams konvenciją buvo pasirašiusios 47 šalys (reikia ne mažiau 30). Bet ar tų šalių laivynas sudaro 35 proc. pasaulinio tonažo dar buvo abejojame. Tikslus pasirašiusių šalių laivyno tonažas paaiškės šį mėnesį. Mat 2015 metais dėl prastos situacijos pasaulinėje laivyboje vyko intensyvūs atskirų šalių laivų tonažo pokyčiai. Kai kurios šalys neteko savo laivynų.

2004 metais priimtos Balastinių vandenų konvencijos nuostatos sugriežtins balastinių vandenų išpylimą iš laivų. Į uostą plaukiantis laivas balastinius vandenis galės pasikeiti ne arčiau kaip 200 jūrmylių nuo kranto ir esant ne mažesniam kaip 200 metrų gyliui. Taip pat numatytos papildomos priemonės, kurios turėtų neleisti su balastiniais vandenimis plisti įvairiems vandens organizmams ir jūrinėms ligoms.

...

[Tylus]

Pertvarkoma Vokietijos vežėjų logistika

Nuo sausio 1 d. Vokietijos logistikos kompanija „DB Schenker“ reorganizuoja veiklą Europoje.

Vietoje Europos centrinio, Vakarų, Pietų ir Šiaurės regionų atsiras dešimt atskirų padalinių. Tarp jų ir Rytų regiono padalinys, kuris apims Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją ir Ukrainą.

Baltijos jūroje taip pat veiks atskiras Šiaurės padalinys, kuris apims Švediją, Suomiją, Daniją ir Norvegiją. Atskirą padalinį sudarys su Rusija susieta logistika.

[Tylus]

Įtakingiausiųjų sąsajos su Klaipėda

Jūrinis leidinys „Lloyds List“ paskelbė 2015 metų įtakingiausius jūrinės industrijos asmenis. Tarp 100 išskirtinių jūrinio verslo figūrų nieko nėra tiesiogiai iš Lietuvos, bet yra žmonių susietų su Klaipėdos uostu.

Aukščiausiai įvertintas danų kompanijos „Maersk Group“ savininkų trejetukas – Nilsas Andersenas, Sorenas Skou ir Kimas Feiferis. Antras Saudo Arabijos naftos pramonės ministras Ali Al Naimis. Trečia vieta atiteko dviejų Kinijos kompanijų „China Shipping Group“ ir „Cosco Group“ valdybos pirmininkams Hu Li Rongui ir Ma Zehua.

Įtakingiausių pasaulio jūrinio verslo asmenybių sąraše šeštoje vietoje yra italų verslininkų Aponte šeimos valdomos kompanijos „Mediterranen Shipping Company“ (MSC) valdybos pirmininkas Diego Aponte. MSC dukterinė kompanija – tarptautinė uostų terminalų operatorė „Terminal Investment Limited“ (TIL) kaip tik ir valdo „Klaipėdos Smeltę“.

...

Tarp geriausių pasaulio uostų operatorių yra „China Merchants Group“ holdingo „China Merchants Holdings“ vadovas Li Jianhongas. Ji tarp pasaulio operatorių užima penktąją vietą po „PAS International“, „Hutchison port holding“, „APM terminals“ ir „DP World“.

Su „China Merchants Group“ siejama ir geresnė Klaipėdos uosto ateitis. Ši grupė Klaipėdos uostą kol kas įvardija kaip svarbiausią savo partnerį rytinės Baltijos regione. Klaipėdos uostas su ja yra pasirašęs galimos veiklos memorandumus logistikos, geležinkelių, netgi Klaipėdos išorinio uosto vystymo srityse.

...

Pasaulinio lyderių sąrašuose iš Baltijos jūros šalių minimų asmenų beveik nėra.

Vertinant įvairių šalių laivų savininkų valdomą laivų tonažą tarp geriausių šalių 4 vietoje yra Vokietija (4464 laivai; 132 mln. tonų dedveito), 13-oje Danija (1829 laivai, 44 mln. tonų dedveito), 18-oje Rusija (4926 laivai, 25 mln. tonų dedveito), 39-oje – Švedija (646 laivai 7,5 mln. tonų dedveito), 48-oje – Lenkija (347 laivai, 3,3 mln. tonų dedveito).

Pagal laivų tonažą pasaulyje ir toliau pirmauja Graikija (334 mln. tonų dedveito, 5226 laivai), antra Japonija (276 mln. tonų dedveito, 7220 laivai), trečia Kinija (178 mln. tonų dedveito, 5963 laivai). Vertinant vien laivus jų daugiausiai yra JAV – 10255, bet bendras jų tonažas siekia 83 mln. tonų ir JAV yra šešta. Ją dar lenkia ir Hong Kongas (104 mln. tonų dedveito ir 2453 laivai).

Tačiau pagal laivų vėliavos šalis pirmauja Panama, Liberija ir Maršalų salos – visos pigių vėliavų šalys. Graikija, kurios savininkai turi daugiausiai laivų šiame sąraše yra tik 8 vietoje. Iš Baltijos jūros šalių regiono į penkiasdešimtuką patenka Danija – 18 vieta (su jos vėliava registruoti 622 laivai, dedveitas 17 mln. t), Vokietija – 22 vieta (su jos vėliava registruoti 1275 laivai, dedveitas – 11,8 mln. t) ir Rusija (5065 laivai, dedveitas – 10,7 mln. t).

[Tylus]

Pirmasis pasaulyje dujinis krovininis laivas

Olandijoje, „Ferus Smit“ laivų statykloje pastatytas pirmasis pasaulyje vien dujomis varomas krovininis laivas, cementovežis, kuris pavadintas „Greenland“.

Jis gabens cementą iš Norvegijos į Vakarų Europos šalis.

Laivas palyginti nedidelis 110 metrų ilgio. Jame įrengtos naujoviškos uždaro tipo cemento pakrovimo linijos.

[Tylus]

Laiku padarytos investicijos stabdo kainų augimą

AB "DFDS Seaways" Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys teigia, kad šiemet bilietų kainos keltų keleiviams neturėtų didėti, netgi kai kuriais atvejais bus linkusios mažėti. Tokią situaciją, ko gero, lėmė tai, kad danų kompanija laiku investavo apie 100 mln. eurų.

Be abejo, "DFDS Seaways" kainodara yra dinaminė, tačiau bendra tendencija - keleiviams lieka 2015-ųjų lygio kainos.

Pasak "DFDS Seaways" Baltijos regiono vadovo Anderso Refsgardo, bendrovė patiria klientų spaudimą, kurie nori, kad kainos būtų mažinamos. Jo teigimu, lemiamą įtaką paslaugų kainoms daro pasaulinės naftos kainos. Anot jo, kol kas sunku pasakyti, kokie poslinkiai bus ateityje, tačiau kol kas DFDS nemato padangėje tamsių debesų ir tikisi, kad kainų lygis paslaugų rinkoje smarkiai nesikeis.

"DFDS Seaways" vykdomojo viceprezidento Pedero Gelerto Pederseno teigimu, siekiant išvengti negatyvios įtakos paslaugų kainai prieš kelerius metus buvo priimtas sprendimas investuoti 100 mln. eurų į sieros plautuvių, vadinamųjų skruberių, sistemą laivuose, kad nereikėtų naudoti brangaus kuro. Žinia, 2014-aisiais nuo sausio 1 d. pradėjo galioti reikalavimas Baltijos jūroje dirbantiems laivams naudoti mažesnio sieringumo kurą, tad kompanija DFDS, bandydama spręsti šią problemą, savo laivuose ėmė diegti sieros plautuvių sistemą.

DFDS kompanija įkurta 1866 metais, šiuo metu yra viena didžiausių Europoje kombinuotų pervežimų ir logistikos kompanijų. Jos biuras įsikūręs Kopenhagoje. Metinės pajamos - 12 milijardų Danijos kronų. Joje dirba daugiau kaip 6 tūkst. darbuotojų, kompanija valdo 50 laivų. Pagrindinis verslas - jūrinis, sausumos autotransportas ir geležinkelio transportas. Stipriausioji dalis ir pagrindinė rinka - Baltijos jūros regione. AB "DFDS Seaways" keltai iš Klaipėdos kursuoja į Švediją ir Vokietiją.

...

[Tylus]

Prekyba uostų verslais – tik Latvijoje

[Tylus]

Verslo žlugimas Danijoje palietė ir Klaipėdą

Danijos prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl laivų užpildymo kuru kompanijos „OW Bunker“ žlugimo.

Vienos didžiausių Europoje laivų aprūpinimo kuru kompanijos žlugimas prasidėjo 2014 m. Įtariama, kad ją prie žlugimo atvedė jos bendrovės akcininkų sukčiavimas.

„OW Bunker“ turėjo padalinį ir Klaipėdos uoste. 2012 metais jame dirbo apie 40 žmonių. Nuo 2015 metų vidurio Sodros draudimo sistemoje šios bendrovės žmonų nebeliko – jie visi atleisti.

Savo gyvavimo dienas „OW Bunker“ padalinys Klaipėdoje baigė be skolų Sodrai.

[Tylus]

Ledai Baltijoje jau kelia rūpesčių uostams

Su Klaipėda konkuruojantys aplinkiniai uostai jau patiria sunkumų dėl ledų.

Įvedami apribojimai plaukioti laivams be ledlaužių, išskyrus laivus, kurie turi ledo klasę.

Nuo sausio 12 dienos apribojimai įvedami Suomių įlankos Suomijos, Estijos ir Rusijos uostuose. Ledai kausto ir Rygos įlanką.

Rusija pasiskelbė, kad šiemet jos uostuose Baltijos jūroje ledus laužyti jau pasirengę 9 ledlaužiai. Šalta žiema apsunkina laivybą visuose Rusijos Baltijos jūros uostuose, įskaitant ir Kaliningrado, nors rusai skelbiasi, kad jis esantis neužšalantis.

Vienintelis realiai neužšalantis uostas rytinės Baltijos regione yra Klaipėda.

[Tylus]

Indija nuteisė Estijos apsaugininkus nuo piratų

Indijos Tutikorini miesto teismas 14 Estijos apsaugininkų iš laivo „Seaman Guard Ohio“ nuteisė po penkis metus.

Šis laivas su Estijos apsaugininkais buvo areštuotas Indijoje dar 2013 metų spalį. Jo įgula kaltinta neteisėtu Indijos sienos kirtimu, ginklų įvežimu ir kuro užpildymu.

Estijos apsaugininkų advokatai mano, kad dar yra viltis po trijų mėnesių apkusti Indijos teismo sprendimą. Gynėjai tikina, kad visi argumentai, kuriais kaltinami Estijos apsaugininkai yra lengvai paneigiami.

Tačiau pats faktas toks, kad laivus nuo piratų gynę Estijos apsaugininkai jau daugiau nei dvejus metus yra tąsomi po Indijos kalėjimus.

[Tylus]

„Boskalio“ pirkinys – verslas Vokietijos rinkoje

Hidrotechninių darbų laivų kompanija „Boskalis Westminster N.V.“ už 70 mln. eurų įsigijo gilinimo laivų kompanijos „Strabag Wasserbau“ aktyvus ir rinką.

„Strabag Wasserbau“ metinė apyvarta siekė apie 50 mln. eurų. Hamburge registruota kompanija yra gilinimo lyderė Vokietijos rinkoje.

Kompanija „Boskalis Westminster N.V.“ galės naudoti ne tik „Strabag Wasserbau“ rinką Vokietijoje, bet ir jos turimus laivus, įrangą, personalą, techninio aprūpinimo bazę.

„Boskalis Westminster N.V.“ perduotų „Strabag Wasserbau“ aktyvų dalį sudaro ir naujai pastatytos žemsiurbės, savaeigės baržos. Jos dėl banko paskolų ir apsunkino „Strabag Wasserbau“ veiklą.

Gavus naujas žemsiurbes, „Boskalis Westminster N.V.“ ketina mažinti savo senesniųjų žemsiurbių parką.

„Boskalis Westminster N.V.“ yra viena iš lyderiaujančių pasaulio hidrotechninių darbų kompanijų papildomai teikianti ir laivų vilkikų, terminalų aptarnavimo, jūros vėjo jėgainių eksploatavimo paslaugas. „Boskalis Westminster N.V.“ laivyną sudaro per 1000 laivų.

[Tylus]

Didėja jūrininkų atlyginimai

Nuo šių metų pradžios didėja jūrininkų atlyginimai.

Nuo sausio 1 dienos bazinis mažiausias jūreivio atlyginimas negali būti mažesnis nei 614 JAV dolerių per mėnesį. Į šią sumą neįskaityti viršvalandžiai ir atostoginiai.

Pagal galiojančią praktiką jūrininkams kiekvieną mėnesį skaičiuojamos 2,5 dienos atostogų laiko, 104 valandos viršvalandžių ir 8 valandos už darbą vieną sekmadienį per mėnesį. Taip pat taikomas ir viršvalandžių skaičiavimo 1,25 koeficientas.
Pagal bazinį jūreivio atlyginimą pritaikant koeficientus bus didinami ir kitų jūrininkų, įskaitant ir laivų kapitonus atlyginimai. Mažiausias jūrų kapitono atlyginimas yra 7–8 kartus didesnis nei jūreivio.
Tokį atlyginimų didinimą Tarptautinė laivybos federacija (ISF) ir Tarptautinė jūrininkų darbo organizacija (ITF) buvo suderinusi dar 2014 metais.

[Tylus]

„Lietuviškų“ laivininkysčių pasaulyje – šimtai

[Tylus]

Jūrų keltų kompanijos logistika Estijoje

Estijos keltų kompanija „Tallink“ atidarė didžiulį Maardu logistikos centrą.

Per jį bus koordinuojamas sunkvežimių judėjimas į „Tallink“ keltus. Naujame logistikos centre, kur dirbs iki 60 žmonių, įrengtos sunkvežimių, konteinerių aikštelės.

Įdiegtos naujausios krovinių sekimo sistemos. Naujovė yra tai, kad logistikos centre paliekamų automobilių vairuotojai gali būti apgyvendinami „Tallink“ viešbučiuose.

Ši laivybos kompanija turi ir savo viešbučių tinklą. Jis iki šiol plačiau taikytas keltų keleiviams. Atvykę iš toliau į Taliną galėdavo permiegoti viešbutyje, o ryte išplaukti į Helsinkį.

[Tylus]

Skandalas iš postų išvertė Talino uosto vadovus

Didžiausią krovos kritimą tarp rytinės Baltijos uostų 2015 metais pasiekęs Talino uostas dar buvo krečiamas ir kyšininkavimo skandalo į kurį įtraukti jo vadovai.

Šių metų pradžioje Talino valstybinio jungtinio uosto vadovams Alanui Kijliu ir Ainui Kaljurandui pateikti kaltinimai. Estijos žiniasklaidoje viešai pateiktas faktas, kad vienam iš uosto vadovų buvo duotas vieno milijono eurų kyšis, kitas gavo 367 tūkst. eurų. Kyšio ėmimo kaltinimus jie teisme neigė.

Estijos prokuratūra bando įtikinti, kad tiek Alanas Kijliu, tiek Ainas Kaljurandas ne kartą ėmė kyšius.

Pagrindinis epizodas išvertęs Talino uosto vadovus iš posto buvo kaltinimas kyšių ėmimu iš laivų statybos kompanijų, kurios Talino uosto užsakymu stato naujus keltus, kurie plukdys keleivius ir automobilius tarp Estijos salų.

Kyšio davimo epizodai susieti su viena iš Lenkijos laivų statybos kompanijų.

Po šio skandalo nauju Talino uosto valdybos vadovu paskirtas Valdo Kalma, buvęs Estijos telekomo valdybos pirmininkas. Į šias pareigas norėjo pakliūti net 105 pretendentai.

Svarbiausiu tikslu jis išsikėlė gerinti Talino uosto jūrų keltų, o taip pat vietinių keltų, kurie pastatyti plaukios tarp Estijos salų, laivybą.