Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Jūrinių konteinerių kompanijų susiliejimas

Planuoja susilieti pagal valdomus jūrinius konteinerių antroje ir trečioje vietoje pasaulyje esančios kompanijos „Triton Container International“ ir „TAL international group“.

Jos valdys 4,8 mln. TEU jūrinių konteinerių ir turės didžiausią jų kiekį. Po susijungimo bus įkurta nauja kompanija „Triton International Limited“ ir užregistruota Bermudų salose.

Planuojama, kad susijungimo efektas sieks 40 mln. JAV dolerių kasmet, pradedant nuo 2016 metų. Susiliejus kompanijoms bus pertvarkoma jų administravimo tvarka. Dabar viena kompanija turėjo 19 atstovybių 13 šalių, kita 17 atstovybių 11 šalių. Atstovybės kai kuriose šalyse kartojosi.

[Tylus]

Prie „Vikingo“ jungiasi naujos šalys

Azerbaidžano geležinkeliai prisijungs prie projekto „Vikingas“, kuris jungia Klaipėdos uostą su Minsku ir Ukrainos uostais Odesa ir Iljičovsku.
Tikimasi, kad per šią šalį ir jos uostus Kaspijos jūroje „Vikingu“ gabenami kroviniai galės pasiekti Kazachstaną ir Kiniją. Kroviniams gabenti bus panaudota nauja geležinkelio magistralė Baku–Tbilisis–Kars, kuria konteineriai būtų gabenami iš Turkijos į Ukrainos uostus.

Pastaraisiais metais „Vikingo“ projektą vis papildo nauji dalyviai. 2012 m. prie projekto prisijungė Bulgarija, 2013 m. Turkija ir Rumunija, 2015 m. Gruzija. Taip pat greitu metu prie projekto gali prisijunti ir Švedija bei Suomija. Į šias šalis organizuojami bandomieji „Vikingo“ projektai.

2014 metais „Vikingu“ iš viso gabenta 29752 TEU. „Vikingas“ veikia nuo 2003 metų.

[Tylus]

Rekomendacijos – ir iš Lietuvos vėliavos laivų

[Tylus]

„DFDS Seaways“ trijų ketvirčių pajamos – 129,4 mln. eurų

Laivybos bendrovę "DFDS Seaways" valdančios Danijos kompanijos "DFDS A/S" paskelbta trijų šių metų ketvirčių finansinė ataskaita rodo, kad jūrų keltų verslas šiemet plėtojamas sėkmingiau, nei buvo prognozuota - bendros DFDS grupės pajamos per tris šių metų ketvirčius augo 11 proc. ir siekė 505 mln. eurų, o EBITDA didėjo 35 proc. ir sudarė 113,2 mln. eurų, rašo "Verslo žinios".

"DFDS Seaways" veikla Baltijos jūros regione per tris šių metų ketvirčius į bendrą DFDS katilą generavo 129,4 mln. eurų pajamų, apie 3 proc. mažiau nei pernai. Tačiau veiklos pelnas (EBIT) išaugo ir siekė 23,9 mln. eurų, pernai buvo 16,9 mln. eurų.

Įmonės vykdomasis direktorius Jonas Nazarovas teigė, kad būtent per Klaipėdą generuojami krovinių ir keleivių srautai sudaro liūto dalį visoje DFDS veikloje Baltijos regione.

[Tylus]

Jūrininkų SOS per interneto linijas

Ukrainoje tarp jūrininkų plinta sukurta speciali telefoninė pagalbos reise programėlė „MayDay“.

Jūrininkas gali tiesiogiai kreiptis į Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) specialistus ir gauti konsultacijas probleminėse situacijose laive. Problema tik ta, kad programėlė veikia esant interneto ryšiui, o toks ryšys laivuose – retenybė.

„MayDay“ programėlės būtų veiksmingos tik iš reiso grįžusiems nuskriaustiems jūrininkams.

[Tylus]

„Baltix Dry“ indekso žemumos

Krovinių gabenimo laivais lygį nusakantis „Baltix Dry Index“, pagal kurį formuojami laivų samdymo įkainiai (frachtai) nukrito net iki 504 punktų.

Tai žemiausias lygis nuo 1985 metų, kai jis pradėtas skaičiuoti. Šių metų vasarį šis indeksas buvo nukritęs iki 509 punktų.

Kritimą lėmė Kinijos ekonomikos sąstingis, sumenkęs šios šalies bendrasis vidaus produktas, mažėjanti rūdų ir anglių paklausą. Ne veltui sakoma, kad kai Kinija kosėja, visas jūrinių pervežimų sektorius suserga gripu.

Rekordines aukštumas (1144 punktai) indeksas buvo pasiekęs 2008 m. rugpjūtį. Po to sekė pasaulinė recesija, kuri itin žemą „Baltix Dry Index“ išlaiko jau penkerius metus.

Šis indeksas lėmė, kad nepakeldamos pernelyg mažų įkainių jau bankrutavo ne viena laivybos kompanija. Dėl šio indekso įtakos labai prastoje padėtyje atsidūrė ir Lietuvos jūrų laivininkystė.

Ekspertai neprognozuoja, kad „Baltix Dry Index“ artimiausiu metu pradėtų kilti. Mat gamyba ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje mažina apsukas.

[Tylus]

Jungiasi Kinijos laivybos kompanijos

2016 m. pradžioje planuoja susijungti didžiausios Kinijos valstybinės laivybos kompanijos „Cosco Group“ ir „China Shipping Group“. Jų vertė sieks apie 20 mlrd. JAV dolerių.

Jos su 330 laivų taps ketvirtąja konteinerinės laivybos kompanija pasaulyje po „Maersk Line“, MSC ir CMA CGM.

Pastaruoju metu konteinerinės laivybos linijų susiliejimai ar aljansų kūrimai tapo ypač populiarūs. Manoma, kad pasaulyje mažėjant pervežimų apimtims, taip pavyks geriau konkuruoti rinkoje.

Kinijos valstybinės laivybos kompanijos „Cosco Group“ ir „China Shipping Group“ dėl mažėjančių gabenimų per pastaruosius penkis metus patyrė net 911 mln. JAV dolerių nuostolių.

[Tylus]

Skandalas Taline skandina ir lenkus

Estijos generalinė prokuratūra pateikė kaltinimus dviem Lenkijos piliečiams, Gdansko laivų statyklos atstovams.

Jie įtariami didelio masto (daugiau kaip 1 mln. eurų) kyšio davimu Talino uosto valdybos nariams. Įtariama, kad tai buvo vykdomas didelio masto pinigų plovimas.

Kyšiai buvę siūlomi už išskirtinį sandorį statyti keltus, kurie plaukiotų tarp Estijos Saremo salų. Šiuo metu Talino uosto direkcijos užsakymu statomi 4 keltai – Lenkijos Gdansko ir Turkijos Altynovos uostuose.

Šiuo metu kaltinimai dėl neteisėtai įforminto laivų statybos sandėrio Estijoje yra iškelti 8 Estijos piliečiams ir dviem lenkams. Lenkams įtarimai buvo pateikti po to, kai jų veiksmus Estijos prokuratūros prašymu ištyrė Lenkijos teisėsaugininkai.

Tarp įtariamųjų yra ir Talino uosto direkcijos valdybos nariai.

[Tylus]

Naftos platformose – masiniai darbuotojų atleidimai

Krentant naftos kainoms ypač nukentėjo vadinamasis ofšorinis sektorius. Pasaulyje sustabdyta maždaug 1000 naftos platformų veikla.

Šiemet iš vadinamojo ofšorinio sektoriaus atleista per 250 tūkst. darbuotojų, 2016 metais atleidimų laukia dar apie 50 tūkst. darbuotojų.

Preliminarios netektys vertinamos maždaug 100 mlrd. JAV dolerių. Labiausiai nukentėjo tokios naftos gavybos jūroje kompanijos, kaip „Maersk Oil“, „British Petrolium“, „Shell“, „Total“.

Šios kompanijos pranešė apie didesnės dalies naftos platformų Šiaurės jūroje uždarymus.

Mažėjant naftos gavybai jūrose tuo pat metu stabdoma ir naftos platformas aptarnaujančių įvairių didesnių ar mažesnių laivybos kompanijų veikla.

[Tylus]

Vokietijoje – vien vėjo jėgainėms skirtas terminalas

Vokietijos Bremerhaveno uoste už 180 mln. eurų iki 2018 metų planuojama pastatyti „Offshore Terminal Bremerhaven“. 25 hektarų plote įkurtas terminalas bus skirtas gabenti vėjo jėgainėms.

Terminalo operatorius bus Vokietijoje žinoma kompanija „BLG Logistics“.

Vėjo jėgainių populiarumas regione nuolat augo, bet dabar dėl pasaulinės ekonomikos lėtėjimo kiek stabtelėjo. Vis tiek tikimasi, kad vėjo jėgainių jūroje statybos bumas ateityje bus didelis. Atlikti tyrimai pagal kuriuos vien Šiaurės jūroje iki 2040 metų kasmet planuojama pastatyti po 600 vėjo jėgainių.

[Tylus]

Metų pirkinys – konteinerinių laivų kompanija

Konteinerinės laivybos kompanija CMA CGM (valdo 8,8 proc. pasaulinės konteinerių gabenimo rinkos) perka APL, kurios dalis pasaulio rinkoje 2,7 proc.

Abiejų kompanijų apyvarta per metus siekia 22 mlrd. JAV dolerių, laivyną sudarys 563 laivai. Jų bendra talpa 2,4 mln. TEU.

Po šio sandėrio CMA CGM planuoja atidaryti regioninį biurą Singapūre. Sandėrio dėka CMA CGM konteinerinio verslo dalys atskiruose regionuose išaugs iki 19 proc. pasaulinės rinkos dalies. CMA CGM svarbiausios laivybos linijos buvo tarp Azijos ir Europos, ypač Viduržemio jūros regiono. Taip pat gerokai stiprės bendrovės pozicijos JAV, Azijos vidaus rinkose.

[Tylus]

Laivų ekologija vertinama pagal atnaujintą indeksą

(International Association for Ports and Harbors – IAPH) patvirtino naują laivo ekologijos indeksą (Environmental Ship Index – ESI). Jis parengtas pagal Roterdamo, Amsterdamo, Antverpeno, Havro, Hamburgo ir Bremenhaveno uostų aprobuotą pasiūlymą.

Indeksas atspindi laivų ekologinį lygį atsižvelgiant į laivo taršos laipsnį vertinant jo išmetimus į atmosferą pagal anglies dvideginio, azoto oksidų ir sieros junginius. Laivo ekologinis indeksas skaičiuojamas pagal balus nuo 1 iki 100.

Šiandien pasaulyje šį ekologinį indeksą turi 3610 laivų. Iš jų 175 laivų indeksas yra per 50. Keturi laivai turi aukščiausią 100 balų indeksą.

Pasaulyje jau yra apie 40 uostų, kurie laivams su ESI taiko rinkliavų nuolaidas. Nuolaidų taikymas yra savarankiškas kiekvieno uosto sprendimas. Įprasta, kad rinkliavų nuolaidos taikomos laivams, kurių ESI prasideda nuo 40.

[Tylus]

Skandinavų tunelis – po kelių dešimtmečių

Stokholmo karališkasis technikos institutas pateikė siūlymą tuneliu sujungti Švediją ir Suomijos Alandų salas, o vėliau ir Suomijos žemyninę dalį.

Manoma, kad tuneliu po Botnijos įlanka iš Švedijos į Alandų salų sostinę Mariehamną apie 30 kilometrų būtų galima nuvažiuoti per 15-20 minučių. Kaip ir Prancūziją bei Angliją jungiančiame tunelyje po Lamanšu, siūloma, kad skandinavų tuneliu kursuotų tik traukiniai.

Tunelį siūloma kasti iš Norteljė miesto Švedijoje į Mariehamną.

Kitame etape tunelis iš Mariehamno būtų tiesiamas į Suomijos Turku. Manoma, kad didžiulio tunelio tarp Švedijos ir Suomijos idėjas bus galima pradėti įgyvendinti po 20-25 metų.

Dabar tarp šių miestų plaukioja „Viking Line“ ir „Silja Line“ jūrų keltai. Vasarą šie maršrutai pakankamai patrauklūs. Jai plaukia daug turistų. Žiemą kėlimasis keltais yra apsunkintas dėl ledų.

[Tylus]

ES parama – Rusijos „Jūrų fasadui“

ES ketina skirti apie 2,5 mln. eurų paramą Rusijos Sankt Peterburgo keleiviniam uostui „Jūrų fasadas“. Už juos būtų rekonstruota keleivių sodinimo į jūrų keltus infrastruktūra.

Perspektyva gauti ES paramą Rusijos uostui atsirado po to, kai jis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Suomijos Hamina-Kotkos uosto administracija. Nuo 2017 metų planuojama paleisti nuolatinę keltų liniją iš Sankt Peterburgo į Suomijos Hamina-Kotkos uostą. Vienas iš pagrindinių pretendentų aptarnauti šią liniją yra Sankt Peterburgo laivybos kompanija „St Peterline“.

ES parama Rusijos uostui būtų skirta pagal pasienio bendradarbiavimo programas. Sprendimą turi priimti ES Komisija Briuselyje.

Bendra projekto vertė 5 mln. eurų. Likusi 2,5 mln. eurų suma būtų skirta Suomijos Hamina – Kotkos uosto keleivių terminalui statyti. Kol kas Hamina – Kotkos uostas neaptarnauja keleivių. Jis apdoroja tik krovinius.

Iki ES ir Rusijos santykių pablogėjimo vien Kotkos mieste, kur galima susikalbėti netgi rusiškai, per metus lankydavosi apie 3 mln. turistų iš Rusijos. Dabar šis skaičius sumažėjo apie 40 proc.

Kotkos meras Henris Lindelefas tikisi, kad pradėjus kursuoti keltams turistų srautas iš Rusijos gali išaugti iki 10 mln. keleivių per metus. Pritraukti Rusijos turistams į Kotką čia žadama statyti kazino, kitus pramogų centrus.

[Tylus]

Konteinerinis laivynas lieka be darbo

Pasaulyje daugėja be darbo stovinčių konteinerinių laivų.

Analitinė agentūra „Alphaliner“ paskelbė, kad lapkričio pabaigoje stovėjo 329 laivai. Jų bendras tonažas 1,4 mln. TEU. Per mėnesį į „atostogaujančių“ laivų gretas stoja po keliasdešimt konteinerinių laivų su maždaug 400 tūkst. TEU bendru tonažu.

Manoma, dar šiais metais bus pasiektas 1,5 mln. TEU be darbo stovinčių laivų kiekis. Tai būtų konteinerinių laivų prastovų rekordas koks buvo užfiksuotas 2009 m.

Labiausiai darbo netenka vidutinės klasės 3-5 tūkst. TEU konteinerių gabenantys laivai. Prognozuojama, kad 2016 metų pirmoje pusėje konteinerinių laivų nedarbo lygis tik didės.

[Tylus]

Uostai pinigus pritraukia ir obligacijomis

Talino uostas ėmėsi įdomios finansinės praktikos – norėdamas pastatyti keturis naujus keltus jis išleido 60 mln. eurų vertės obligacijas.

Keltai „Toll“, „Piret“, „Leiger“ ir „Tiiu“ statomi Lenkijos „Remontowa Shipbuilding“ ir turkų „Sefine“ statyklose. Jie pradės plaukioti 2016 metų pabaigoje tarp Estijos Saremos ir Hiuimos salų.

Talino uosto pavyzdys kaip pritraukti pinigus gali būti užkrečiamas. Uosto obligacijų išleidimo variantą galėtų apsvarstyti ir Klaipėdos uostas, kuriam jau kitais metais prireiks didesnio kiekio pinigų uosto infrastruktūros vystymui.

[Silber418]

Skandinavų tunelis – po kelių dešimtmečių

Šiame ruože siūloma taikyti Elon Musk siūlomą hyperloop transporto modelį.


Šaltinis


EDIT: Yra atskira tema Hyperloop: Stokholmas - Helsinkis

[Tylus]

Jūrininkai laivuose nesijaučia laimingi

Jūrininkų socialinių tinklų organizacija „Crewtoo“ ir bendrovė „KVH Industries“ vertino jūrininkų laimę pagal 10 balų sistemą. Apibendrinus rezultatus gautas 6,37 balų koeficientas.

Jūrininkai ypač nepatenkinti interneto ryšio laivuose trūkumu. Aiškėja, kad dalyje laivų visi jūrininkai nuolat gali naudotis internetu. Kituose laivuose nuolat susiduriama su techninėmis kliūtimis arba interneto iš viso nėra.

Dalis jūrininkų pripažino, kad mažėjant įguloms, laivams sustojus uostuose jiems yra pernelyg daug darbo. Jis atliekamas netgi tuo laiku, kai jūrininkai turėtų ilsėtis.

Pastebėta, kad krante pernelyg priekabiai laivus tikrina įvairios uosto tarnybos.

Išaiškinti netgi korupciniai faktai, kad norint jūrininkams išeiti į krantą laivo vadovybei reikia sumokėti 100 JAV dolerių.

[Tylus]

Baltijsko perkėloje – šimtatūkstantasis vagonas

Tarp Rusijos Kaliningrado srities Baltijsko uosto ir Ust Lugos kursuojantys jūrų keltai baigiantis 2015 m. pervežė šimtatūkstantąjį geležinkelio vagoną. Šis vagonas buvo pakrautas į jūrų keltą „Baltijsk“.

Keltais gabenama palyginti nedaug vagonų – vienu reisu apie 60. Kad būtų plukdoma 100 tūkst. vagonų prireikė 9 metų. Pirmieji keltai tarp Baltijsko ir Ust Lugos pradėjo plaukioti 2006 metais. Tarp jų buvo ir keltas „Klaipėda“.

Per 9 metus Baltijsko perkėloje jūrų keltai lankėsi 1209 kartus. Iš viso per tą laiką gabenta 8,2 mln. t krovinių.

[Tylus]

Vokietijoje nuolat mažėja laivų

Trečius metus iš eilės Vokietija praranda laivyną. Nuo 2012 m. Vokietija neteko net 17 proc. savo laivų.

Per 2015 m. Vokietijos laivynas sumažėjo 117 laivų. Dėl sunkios ekonominės situacijos atšaukta net 13 planuotų naujų laivų statybos.

Šiuo metu su Vokietijos vėliava iš viso plaukioja 3122 laivai.

„Daugiau kaip pusė Vokietijos laivybos kompanijų turi mažiau nei po 5 laivus, todėl aivų netektys joms ypač skaudžiausios“, - komentavo Vokietijos laivų asociacijos prezidentas Alfredas Hartmanas.

Vokietijos laivų savininkai labai dažnai savo laivus parduoda užsienio kompanijoms. Sunkmečio sąlygomis laivų pardavimų kainos yra labai mažos.

Vokietijos kompanijų laivus dažniausiai perka Norvegijos laivų savininkai.