Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

„DFDS Seaways“ akcininkai gaus dividendus

Danijos kompanija „DFDS Seaways“ sumažino įstatinį kapitalą nuo 193,9 mln. iki 188,5 mln. JAV dolerių.

Tuo pat metu nuspręsta mokėti dividendus – po 9 Danijos kronas nuo kiekvienos 100 kronų vertės akcijos.

„DFDS Seaways“ kompanija tampriai susieta su Klaipėdos uostu. Jos laivai plaukioja iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamno ir Vokietijos Kylio uostus.

[Tylus]

Jūrinis auditas bus matomas internete

Nuo 2016 metų sausio 1 dienos Tarptautinės jūrinės organizacijos (IMO) Laivybos globalioje informacinėje sistemoje (GISIS) įdiegiamas privalomas auditavimo modulis.

Jame bus skelbiama įvairi laivų ir šalių tikrinimo informacija nuo 2006 metų pagal įvairias jūrines konvencijas. Taip pat bus pateikta informacija apie naujausius jūrinių dokumentų pasikeitimus.

Informacija bus prieinama ir matoma naujame GISIS bloke.

[Tylus]

Ekologiškiausias Baltijos ir Šiaurės regiono uostas

Švedijos Geteborgo uostas laikomas ekologiškiausiu Baltijos ir Šiaurės jūros regione.

Nuo šių metų pradžios Švedijos Geteborgo uoste veikia laivų rinkliavų ekologinių nuolaidų sistema.

Rinkliavų nuolaidas Geteborgo uoste gauna kas šeštas atplaukęs laivas. Ekologiškiausiais pasirodė esantys į uostą plaukiojantys linijiniai laivai, tarp jų ir iš „DFDS Seaways“ kompanijos.

[Tylus]

Piratai tampa laivų apsaugininkais

Kenijoje pagal amnestiją paleista šimtai somaliečių, kurie buvo nuteisti už piratavimą.

Neabejojama, kad dauguma jų grįš prie senojo savo nelegalaus verslo. Jau dabar dalis buvusių piratų pasisiūlo dirbti ginkluotais apsaugininkais laivuose.

Tai sukėlė jūrinės bendruomenės nerimą, nes jie netiki, kad buvę piratai tapę apsaugininkais nebepalaikys ryšių su savo bendrais. Užslaptinti piratai tapę apsaugininkais dar pavojingesni nei tie, kurie puldinėjo laivus apsimesdami žvejais.

Didžiosios Britanijos laivų apsaugos kompanijos „Mast“ vadovas Džeris Norsvudas pirmasis pastebėjo, kad piratai nesugebės pakeisti jau seniau pradėto pelningo piratavimo verslo.

[Tylus]

Pokyčiai konteinerinėse linijose siejami ir su Klaipėda

Konteinerių gabenimo kompanija „Unifeeder“ įsigijo „Tschudi Logistics“ linijas ir tapo didžiausiu Šiaurės ir Baltijos jūros trumpų konteinerių linijų operatoriumi.

Iš penkių linijų dvi susietos ir su Klaipėdos uostu. Su Klaipėda sujusi linija gabeno konteinerius tokiais maršrutais Hamburgas – Imingemas – Klaipėda – Gdynė – Ščecinas – Imingenmas, Felikstou – Tizportas – Hamburgas bei Dramenas – Klaipėda – Ščecinas - Dremenas.

Naujų linijų verslo ženklas bus „Tschudi Express“.

[Tylus]

Laivų biodegalus išbandys ir Lietuvos jūrininkai

Konsorciumas, kurį sudaro laivų variklių gamintoja „Wartsila“, naftos produktų gamintoja „GoodFuels Marine“ ir laivybos kompanija „Boskalis“ iš atliekų kurs biodegalus jūriniams laivams.

Juos išbandys žemsiurbių ir kitų hidrotechninių įrenginių kompanija „Boskalis“. Ji žinoma tuo, kad jos laivuose dirba daug laivavedžių iš Lietuvos. Tai reiškia, kad su naujos kartos biodegalais vieni pirmųjų plaukios Lietuvos jūrininkai.

Naujų degalų kūrimo ir bandymo programa tęsis dvejus metus. Naujus laivų biodegalus testuos Suomijoje esanti „Wartsila“ laboratorija.

[Tylus]

Rusijoje svajojama atnaujinti žvejybos laivyną

Rusija paskelbė žvejybos palaikymo programą pagal kurią ketinama pastatyti 19 naujų okeaninės žvejybos laivų su žuvų perdirbimo įranga.

Skelbiama, kad į laivų statybą bus investuota per 1,2 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad žvejybos laivyno atnaujinimas atsipirks per 10 metų.

Impulsą atnaujinti žvejybos laivyną Rusijai davė tai, kad uždrausta iš ES šalių įvežti didelį kiekį žuvų ir jos produktų. Tai gerokai padidino Rusijos žvejybos įmonių pelningumus.

[Tylus]

Naftos karas Lietuvos pasienyje

Rytinės Baltijos regione pigiausia laikytą rusišką naftą „Ural“ stumia pigi nafta iš Saudo Arabijos.

Ši nafta laivais į rytų Europą pradėta gabenti per Lenkijos Gdansko uostą. Atgabenti mažiausiai trys tanklaiviai pigesnės naftos. Anksčiau rusišką nafta „Ural“ nafta iš Irako pakeitė ir Vengrija.

Nepaisant to rusiškos naftos eksportas šiemet dar augo. Rusija 2015 metais išgavo 531 mln. tonų naftos (2014 metais buvo 527 mln. tonų). Jos eksportas sieks iki 237 mln. tonų, kai 2014 metais buvo 223 mln. tonų.

Šiemet rusiškos „Ural“ naftos barelis kainavo 54,41 JAV dolerį. Tai dvigubai pigiau nei prieš metus.

Prognozuojama, kad žemos naftos kainos dėl lėtėjančios pasaulinės ekonomikos ir mažėjančio naftos poreikių išsilaikys ir 2016 metais.

[Tylus]

Metų pabaigos atostogos be krovinių

Lėtėjant krovinių apyvartai tarp Azijos ir Europos, pasaulinės konteinerinės laivybos linijos nuima dalį prieškalėdinių ir priešnaujametinių reisų.

Konteinerinių laivų reisai pradedami riboti jau juo gruodžio 13-osios. Sumažės reisų į Europos Antverpeno, Roterdamo, Hamburgo ir Genujos uostus.

Šiuo metu jau žinoma, kad atšaukti mažiausiai trys prieškalėdiniai konteinerinių laivų reisai iš Kinijos uostų į Europą. Tačiau tokių reisų gali būti ir daugiau.

[Tylus]

Lietuvos keltų misija Ukrainoje

Beveik prieš 30 metų statyti keltai „Vilnius Seaways“ ir „Kaunas Seaways“ su Lietuvos vėliava plaukioja Juodosios jūros linijose ir laukia, ar danų kompanija „DFDS Seaways“ privatizuos juos nuomojančią „Ukrferry“.

Dėl didelių kuro sąnaudų, amžiaus ir griežtų kuro reikalavimų Baltijos jūrai nebetinkantys „lietuviški“ keltai išnuomoti Ukrainos valstybinei „Ukrferry“ keltų kompanijai. Jie Ukrainoje atlieka savotišką misiją. Šie laivai yra tarsi ženklas, kad valstybės įmones besirengiančiai privatizuoti Ukrainai vienas iš pirkėjų galėtų būti danų „DFDS Seaways“ kompanija.

Šios kompanijos rinkodaros koordinatorius Sorenas Petersenas nepatvirtino, kad „DFDS Seaways“ rengiasi privatizuoti „Ukrferry“ keltų kompaniją. Teigta, kad „DFDS Seways“ akcijos yra kotiruojamos akcijų biržose, todėl negalima atskleisti informacijos, kuri galėtų vienaip ar kitaip paveikti akcijų vertę. Tuo pat metu buvo teigiama, kad pakankamai geras pozicijas Baltijos ir Šiaurės jūrose turinti „DFDS Seaways“ turi interesų įžengti ir į Viduržemio bei Juodosios jūros keltų laivybos rinkas.

Pastaruoju metu „DFDS Seaways“ domėjosi galimybėmis įsigyti naujos laivybos kompanijos akcijas. Prieš kurį laiką buvo skelbiama apie lenkų kompanijos „Polferries“ akcijų pardavimą. Tarp galimų pirkėjų Danijos jūrinėje internetinėje žiniasklaidoje buvo minima „DFDS Seaways“. Tačiau lenkai atsisakė ketinimo parduoti „Polferries“ akcijas. Vietoje to jie sujungė dvi lenkiškas keltų laivybos kompanijas ir taip sustiprino keltų laivybos verslą Baltijos jūroje.

...

[Tylus]

Liepojos uosto krovos šuolis

Liepojos uosto krova rugsėjį šoktelėjo net 60 proc. Per šį mėnesį krauta 596,54 tūkst tonų krovinių. Tai vienas geriausių visų laikų Liepojos uosto krovos rezultatų.

Pagerėjusi krova siejama su prasidėjusia grūdų antplūdžiu. Liepoja yra pagrindinis Latvijos grūdų krovos uostas.

Kita priežastis – pradėjusi veikti nauja krovos kompanija „Ekers Stividors LP“. Ji jau pasižymėjo išsiuntusi šio uosto istorijoje didžiausią laivą su medienos drožlėmis. Į 199 metrų ilgio „Panamax“ klasės laivą „Jobst Oldendorff“ buvo pakrauta 32,35 tūkst. tonų medienos drožlių. Šis krovinys pirmą kartą išgabentas į Turkiją. Medienos drožlių krovinys Liepojos uoste gali būti dažnas. Turkams medžio drožles iš beržo medienos gamina Latvijos kompanija „Laskana“.

[Tylus]

Ginčai dėl jūrų keltų linijos

Jūrų keltų linijos “St.Peter Line” bendrasavininkas, Rusijoje žinomas rašytojas Aleksandras Potiomkinas Kipre pradėjo teismo procesą dėl šią liniją kontroliuojančios bendrovės valdymo.

Jis valdė 30 proc. “Maritime Cruises” akcijų, kuri savo ruoštu valdė 50,02 proc. “St.Peter Line” linijos bendrovės akcijų. “Maritime Cruises” 70 proc. akcijų valdžiusi Kipro (realiai - rusų) kompanija užstatė 70 proc. akcijų bankui. Laiku nesumokėjus, po skolininko kompanijos likvidavimo rašytojas A.Potiomkinas buvo nušalintas nuo “St.Peter Line” linijos valdymo. Jos valdymą perėmė Sankt Peterburgo bankas.

Iš jūrų keltų verslo rašytojas A.Potiomkinas buvo išmestas jam net nežinant apie procesą. A.Potiomkinas taip pat buvo keltų linijos “St.Peter Line” parduotuvių tinkle savininkas. Iškilus ginčams teisme, žinomą Rusijos rašytoją A.Potiomkiną stengiamasi išstumpti ir iš keltų parduotuvių prekybos verslo.

[Tylus]

Estijos jūrininkams rengiamasi mažinti mokesčius

Estijoje vyksta diskusija, kokius mokesčius turėtų mokėti jūrininkai. Pasiūlymams teikti sukurta speciali laivybos sektoriaus konkurencingumo stiprinimo grupė.

Manoma, kad jūrininkai neturėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat siūloma mažinti socialinius mokesčius. Laivybos kompanijų pelno mokestį siūloma keisti į laivų tonažo mokestį. Panašiai yra Lietuvoje. Tik pas mus mokesčiai diferencijuoti. Vienokius juos moka su Lietuvos ir ES laivais plaukiojantys jūrininkai, kitokius – dirbantys trečiosiose šalyse.

Dabar visi Estijoje jūrininkai tiek dirbantys laivuose su šios šalies vėliava, tiek užsienio laivuose, moka vienodus pajamų ir socialinius mokesčius. Mokesčiu sureguliavimu siekiama, kad kuo daugiau laivų grįžtų ir plaukiotų su Estijos vėliava.

Estijos Finansų ministerija priešinasi siūlymams mažinti jūrininkams mokesčius. Manoma, kad jūrininkai nepriklausomai nuo to su kokios vėliavos laivais plaukioja, turi mokėti vienodus mokesčius. Taip pat manoma, kad jūrininkai yra daugiau nei vidutines pajamas Estijoje gaunantys žmonės ir neturėtų būti nušalinti nuo mokesčių mokėjimo.

[Tylus]

Jūrų piratai vis labiau įžūlėja

Įvairios pasaulinės laivybos analitinės kompanijos savo ataskaitose pastebi, kad po 2-3 metus tapusios sąlyginės tylos vėl suaktyvėjo jūrų piratai.

Toks piratų suaktyvėjimas turi keletą paaiškinimų. Tam tikro chaoso įnešė karai ir ekonominės suirutės Artimųjų Rytų regione. Kita priežastis tai, kad po įvairių amnestijų iš kalėjimų Afrikos šalyse paleidžiama nemažai jaunuolių, kurie buvo nuteisti už piratavimą.

Nors būta vilčių, kad jie nebegrįš prie ankstesnio nusikalstamo gyvenimo, tačiau piratavimas kai kuriose Afrikos šalyse yra ypač patrauklus verslas, kuris įtraukia jaunus ir neturtingus afrikiečius.

Jei Adeno įlankoje ir Indijos vandenyne prie Somalio piratavimas yra aprimęs, tai nauji jo židiniai atsiranda Vakarų Afrikos regione ir Azijos regionuose prie Singapūro ir Malakos įlankų.

Nigerija, kur spalio 19-ąją iš laivo „Solarte“ buvo pagrobti keturi jūrininkai, tarp jų ir du iš Lietuvos, yra viena iš aktyvėjančių piratų veiklos zonų. Šis laivas šiemet jau yra devintasis užgrobtas prie Nigerijos krantų, kai įkaitais paimami jūrininkai.

Įkaitų, o ne laivų, kaip anksčiau, grobimas tampa vienu iš naujausių piratų veiklos metodų.

Piratavimo tyrimo centro (ReCAAP) duomenimis, šiemet yra užfiksuota 25 proc. daugiau pranešimų apie laivų užpuolimus nei pernai. Vien Azijos regione šiemet užfiksuotas 161 incidentas. Iš jų 11 atveju buvo stengiamasi užgrobti laivus. Didžiausia dalis užpuolimų, kai ginkluoti arba netgi be ginklų piratai nedidelėmis grupėmis iki trijų žmonių tamsoje įsėlina į laivus pagrobia kelis įkaitus, kartais turto, ir pasišalina. Tokie užpuolimai dažnai vyksta uostuose, rečiau jūroje.

[Tylus]

JAV dėl terorizmo planuoja skanuoti visus konteinerius

Dėl galimos radioaktyvių medžiagų, sprogmenų, kitų teroristams reikalingų medžiagų kontrabandos JAV siekia, kad visuose jos jūrų uostuose 100 proc. būtų skanuojami konteineriai.

Šiandien rengeno įranga ir specialios mašinos gali skanuoti tik 4,1 proc. į JAV atplukdytų konteinerių.

Pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose yra nemažai abejojančių, kad pavyks skanuoti visus konteinerius. Toks konteinerių skanavimas stabdytų prekių įvežimus konteineriuose į JAV.

Ekspertai tikina, kad nėra prasmės skanuoti visus konteinerius, o reikia stiprinti konteinerių judėjimo analitinius veiksmus. Iš visų konteinerių tik nedidelė dalis laikoma galimai pavojingais, kur gali būti gabenami teroristus dominantys kroviniai.

[Tylus]

Moterys kviečiamos į laivus dirbti laivavedėmis

Pasauliniame laivyne tik apie du procentus laivų įgulų narių sudaro moterys. Jos dažniausiai dirba kruiziniuose ir keleiviniuose laivuose.

Tik 6 proc. moterų nuo bendro jų kiekio dirba krovininiuose laivuose. Itin retai moteris galima pamatyti tanklaiviuose ir dujų gabenimo laivuose.

Norėdamos patekti dirbti į laivus realybėje moterys susiduria su didelėmis problemomis. Laivų savininkai dažnai vengia imti į laivus moteris. Baiminamasi, kad tai nesukeltų laivuose, kur vyrauja vyrai tam tikro erzėlio.

Kai kurios kompanijos jau praktikuoja visą laivų įgulą formuoti vien iš moterų.

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) ir Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) ragina laivų savininkus kviesti į laivus laivavedėmis dirbti moteris.

[Tylus]

Jūrininkams padėjo atgauti milijonus

Tarptautinė Transporto darbuotojų federacija (ITF) paskelbė, kad 2014 metais iš darbdavių atgavo 60 mln. JAV dolerių jūrininkų skolų.

Iš jų Europos šalyse – 48 mln. JAV dolerių. Taip yra todėl, kad Europos šalyse veikia daugiau ITF inspektorių.

Skolų jūrininkams padaugėjo dėl Graikijos problemų. Šios šalies vėliavos laivynas yra didžiausias pasaulyje.

Daugiau nei 75 proc. pinigų iš atgautos 60 mln. JAV dolerių sumos buvo tokios, kur jūrininkai nebuvo pasirašę kolektyvinių sutarčių.

[Tylus]

Norvegijoje - baimė dėl Rusijos reaktorių

Rusijos norai šiaurės regionuose pastatyti apie 30 atominių minireaktorių elektrinių, kelia baimę Norvegijoje.

Šios šalies ekologai mano, kad jų saugumas bus sunkiai užtikrinamas – avarijos ir reaktorių kuro nutekėjimas neišvengiami. Ir dabar Rusijoje yra nemažų problemų dėl senų karinių atominių laivų reaktorių utilizavimo. Norvegija nuo 1995 metų remia tokių reaktorių utilizavimo Rusijos šiaurėje projektus.

Pirmą reaktorių – elektrinę Rusija planuoja įrengti jau 2020 metais. Atominiai reaktoriai daugiausiai būtų naudojami aprūpinti karinėms bazėms, kurių kiekį Artikoje Rusija planuoja smarkiai plėsti. Tokios elektrinės būtų įrengtos visoje Rusijos šiaurės pakrantėje ir šiauriniuose archipelaguose.

[Tylus]

Vyksta istorinis „Maersk“ grupės kritimas

„Maersk“ grupės pelnas šiemet smuko 1,45 karto, pajamos 13 proc. Šios grupės masteliais jos pajamos šiemet siekia 31 milijardą JAV dolerių.

„Maersk“ grupę sudaro naftos ir dujų gavybos, logistikos ir įvairios laivybos kompanijos, kaip „Maersk Oil“, „Maersk Line“, „APM Terminals“, „Maersk Driling“, „APM Shipping Services“.

Iš jų didžiausio pasaulyje konteinerių vežėjo „Maersk Line“ pajamos siekė 18,53 mlrd. JAV dolerių. Jos mažesnės 9,4 proc. nei pernai.

„Maersk“ grupės įmonės dirba 130 pasaulio šalių, kur turi 374 savo atstovybes. Po istorinio šios grupės verslo kritimo nuspręsta iš 89 tūkst. kompanijos darbuotojų atleisti apie 4 tūkst. 2016 metais planuojama net 150 mln. JAV dolerių sumažinti valdymo išlaidas, bus atsisakyta statyti dalies numatytų naujų laivų statybos.

Šiuo metu „Maersk Line“ naudoja 608 konteinerinius laivus. Iš jų 273 nuosavi, kiti – fraktuojami.

[Tylus]

Rygos uoste atidarytas Krivu terminalas

Rygos uoste kompanija „BMGS“ baigė statyti 133 mln. eurų vertės Krievų salos giliavandenio uosto krantines. 77 mln. eurų skirta iš ES fondo, 56 mln. eurų imti kreditai iš dviejų bankų.

Įrengtos keturios bendro 1180 metrų ilgio krantinės su 15,5 metrų gyliu ir automobilių bei geležinkelio privažiavimo keliais.

Į sąlą bus perkelti 35 proc. dabartinio uosto veiklos iš senamiesčio, kur veikė „Rygas central terminals“ ir „Strek“.

Krievu salos terminalas per metus galės krauti iki 20 mln. tonų krovinių.