Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Hamburgo konteineriai stringa Baltijoje

Iš visų Šiaurės Europos konteinerinių uostų su Rusijos rinka labiausiai buvo susietas Hamburgas.

Todėl jis labiausiai ir pajuto Rusijos ekonomikos smukimą. Šiemet jo konteinerių krova sumažėjo net 6,8 proc. Rusijos kryptimi gabenamų konteinerių sumažėjo net 35,9 procentais. Hamburgo uosto administracija pripažįsta, kad smukimas yra dėl Rusijos sankcijų, rublio kurso kritimo, naftos kainų mažėjimo.

Ne mažesnius nuostolius uostas patiria ir dėl 10,9 proc. kritusių konteinerių srauto iš Kinijos. Iš 4,5 mln. TEU Hamburgo konteinerių kiekio pirmąjį šių metų pusmetį Kinijos konteineriai sudarė net 1,3 mln. TEU.

[Tylus]

Dujovežių rinkoje - laivininkysčių vienijimasis

Didžiausios pasaulyje dujovežių kompanijos „Dynagas“, „GasLog“ ir „Golar LNG“ sukūrė jungtinės veiklos darinį „The Cool Pool“ su 14 naujausio tipo dujovežių. Po tris laivus pateikė „Dynagas“, „GasLog“, aštuonis - „Golar LNG“.

„The Cool Pool“ pradės veikti jau nuo šių metų rugsėjo. Susivienijusios dujovežių kompanijos vykdys trumpalaikes iki 12 mėnesių aprūpinimo dujomis sutartis. Ilgesnes sutartis ir toliau kompanijos vykdys atskirai.

Už laivų techninę priežiūrą, įgulų formavimą bus atsakinga kiekviena kompanija pateikusi savo laivą.

Toks susijungimas yra bandymas optimalesniais kaštais gabenti mažesnių klientų dujas. Susijungimą iššaukė pasaulyje blogėjanti bendra laivybos situacija.

[Tylus]

Laivininkysčių situacija pasaulyje tik prastėja

Pasaulinė recesija toliau mažina laivų frachtus.

20 pėdų konteinerį, kuris sudaro 1 TEU, tarp Azijos ir Šiaurės Europos naudinga gabenti, kai už jį mokama nuo 800 iki 1000 JAV dolerių. Dabar frachtas siekia vos 470 JAV dolerių.

Per pastarąsias tris savaites jis nukrito net 60 proc. Tai susiję su Kinijos ekonomika.

Didžiausia pasaulyje konteinerių laivybos kompanija „Maersk“ jau pareiškė, kad tokioje situacijoje jai tikslingiausia būtų deklaruoti stipriai sumažinti konteinerių gabenimus, deklaravus, kad neplukdys konteinerio pigiau nei už 1000 eurų. Tokia priemonė gal ir būtų efektyvi, jei jos pavyzdžiu pasektų ir kitos laivybos kompanijos

Tokia situacija gali smarkiai pakenkti pasaulinei ekonomikai, sunaikinti nusistovėjusius konteinerių transportavimo jūromis koridorius.

[Tylus]

Robotai iš uostų išstumia dokininkus

Australijoje vyksta masinės uosto dokininkų riaušės dėl to, kad vienas didžiausių uostų operatorių „Hutchison Port Holdings“ Brisbeno ir Sidnėjaus uostuose automatizuoja terminalus ir atleidžia darbuotojus.

Kompanija jau įteikė atleidimo lapelius daugiau nei pusei savo dokininkų.

Australijoje yra palyginti stiprios dokininkų profsąjungos. Jų lyderiai tikina, kad uostuose pažeidžiamas susitarimas prieš pradedant vykdyti automatizaciją vesti derybas dėl dokininkų likimo.

[Tylus]

Smukus pasaulinei prekybai atšaukiami reisai

Konteinerių laivybos kompanijos viena po kitos atšaukia reisus tarp Azijos ir Europos.

Tai yra susiję su sparčiai mažėjančia apyvarta tarp Kinijos gamintojų ir kitų pasaulio regionų. Šešias laivybos kompanijas jungiantis aljansas „G6“ atšaukė iš karto net kelis spalio ir lapkričio laivų reisus.

Europoje šių reisų iškrovimo uostai buvo numatyti Roterdamas, Hamburgas, Antverpenas ir Southemptonas.

Pasaulinį konteinerių gabenimo mažėjimą pajuto ir Baltijos uostai. Iki tol sparčiai augęs pirmasis Baltijos jūroje krovinių paskirstymo centras - Lenkijos Gdansko uostas šiemet konteinerių krovą sumažino net 16,7 proc.

[Tylus]

Roterdamas tampa Europos jūrų centru

Įvertinę Europos jūrų uostų reitingus ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius penkis metus Roterdamas taps svarbiausiu Europos jūrų centru.

Jau dabar jame dirba per 440 tūkst. žmonių. Olandijos mokestinės pajamos iš šio uosto siekia 47 mlrd. eurų. Roterdamo vertę ypač pakėlė „Maaslavkte2“ atsiradimas.

Roterdamo uostas yra vienas iš labiausiai daugiafunkcinių uostų pasaulyje. Jame veikia ir uostas, ir logistikos centrai, ir gamyklos, ir jūrinis servisas, ir laivų statyba. Roterdame kuriami ir nauji verslai, kaip suskystintųjų gamtinių dujų industrija.

Baltijos jūros regione bene labiausiai Roterdamo pavyzdžiu tik gerokai mažesniais masteliais seka Klaipėdos uostas. Jis taip pat yra daugiafunkcinis, priima pasaulines jūrinio verslo naujoves, kuriama suskystintųjų gamtinių dujų industrija.

Klaipėdoje labiausiai trūksta logistikos išvystymo uosto zonose. Taip pat jau laikas būtų rimtai užsiimti ir išorinio giliavandenio uosto šalia Klaipėdos reikalais – analogija su Šiaurės jūroje prie Roterdamo suformuota „Maslavkte2“ teritorija.

[Tylus]

Švedijos jūrų strategijoje – dėmesys laivybai

Švedijos Vyriausybė parengė šalies jūrų strategiją, kur krovinių gabenimui jūrų laivais teikiamas prioritetas.

Taip siekiama mažinti transporto poveikį aplinkai. Laivyba Švedijoje laikoma pačiu palankiausiu krovinių transportavimo būdu.

Laivybai skatinti švedai ketina siūlyti pakeitimų ir ES mastu.

„Akivaizdu, kad laivyba yra labiausiai efektyvus ir aplinkai draugiškas būdas transportuoti prekes. Krovinių perkėlimo iš sausumos į jūrą sumažinti taršą. Svarbu efektyviai spręsti perkrovos problemas“, - teigė Švedijos infrastruktūros ministrė Anna Johansson Sjofartstidningen.

[Tylus]

Švedija kvies sugrįžti laivus

Neįtikėtina, kad šiuo metu su Švedijos vėliava plaukioja vos apie šimtas įvairiausių prekybinių laivų.

Siekdama pritraukti daugiau laivų Švedija nuo 2016 metų keis laivų savininkų apmokestinimo sistemą. Mokestinė sistema bus siejama su laivų dedveitu. Iki šiol laivų mokesčiai Švedijoje priklausė nuo laivybos kompanijų pelningumo. Į Švedijos vėliavą sugrįžtantiems laivų savininkams numatyta ir papildomų lengvatų.

Manoma, kad nauja sistema skatins laivus grįžti į Švedijos vėliavos registrą. Tai numato priimta Švedijos jūrų strategija.

[Tylus]

Rusijos įtaka sukėlė streikus Suomijos uostuose

Suomijos uostuose vykę streikai yra Rusijos krovinių netekties rezultatas.

Suomijoje beveik 35 proc. sumažėjo Rusijos importo konteinerių. Dėl to suomių kompanijos jau atleidžia dalį krovėjų. Konkrečiai Hamina-Kotkos uoste krovos kompanija „Steveco“ pranešė atleidžianti net 700 darbuotojų.

Pateikti duomenys, kad ir kituose Baltijos uostuose didesnė dalis konteinerių susieti su Rusija. Sankt Peterburge leidžiamo internetinio portalo „SeaNews.ru“ duomenimis, Rygos uosto konteineriuose 60 proc. produkcijos skirta Rusijai, Klaipėdos uoste – 65 proc. o Talino uoste – net 80 proc.

[Tylus]

Su Odesos uostu draugaus daugiau baltijiečių

Talino uostas pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Ukrainos Odesos uostu.

Bus bandoma kurti bendrus projektus, panašius į traukinį „Vikingas“. Talino uosto administracija pasisiūlė priimti mokyti Odesos uosto specialistus.

Panašius bendradarbiavimo memorandumus su Odesa kiek anksčiau yra pasirašęs ir Klaipėdos uostas, taip pat Latvijos Ventspilis.

[Tylus]

Konteinerių terminalų pajėgumai smarkiai didės

Šiaurės Europos regione, įskaitant ir Baltijos jūrą, konteineriai kraunami 17 uostų 55 terminaluose.

Bendras jų pajėgumas 86 mln. TEU. 2014 metais krauta 53 mln. TEU.

Šiuo metu papildomai statoma nemažai naujų terminalų. Bendras jų pajėgumas 2024 metais sieks 143 mln. TEU.

Toks staigus pajėgumų didėjimas siejamas su kelių naujų konteinerių terminalų atsiradimu Roterdamo „Maslavkte2“ uosto dalyje.

[Tylus]

Taline nukeliamos keleivių terminalo įkurtuvės

Dėl finansinių problemų Talino uoste vėluoja 2-3 mln. keleivių per metus pajėgumo terminalo „D-terminal“ su galerijomis statybos.

Jas buvo planuota baigti 2016 m pradžioje. Tačiau statybos bus nukeltos mažiausiai vienerius metus. Nespėta laiku parengti projektų, nėra aiškūs statybų finansavimo planai.

Talino uoste smarkiai mažėjo krovinių, bet keleivių srautai beveik išliko nepakitę.

[Tylus]

Nyks civilinis ir didės karinio laivyno įtaka

„Lloyd“ registro kompanija „QinetiQ“ ir Southemptono universiteto mokslininkai tyrė laivybos vystymosi tendencijas iki 2030 metų.

Padaryta išvada, kad didės karinio jūrų laivyno įtaka ir tuo pat metu blogės civilinio laivyno panaudojimas.

Nepaisant to, į laivyną vis labiau veršis skaitmeninės technologijos. Jos bus diegiamos siekiant gerinti laivybos saugumą, komercines ir krovos operacijas.

Manoma, kad per 15 metų laivyboje įvyks esminių revoliucinių pokyčių dėl laivų valdymo mažinant juose personalo kiekį.

[Tylus]

Švedija prisijungs prie „Vikingo“

Po daugybės metų norų ir kalbų skandinavai pagaliau prisijungs prie konteinerinio traukinio „Vikingas“ tinklo.

Apie prisijungimą prie „Vikingo“ pranešė Švedijos nacionalinis geležinkelių vežėjas „Green Cargo“. Iš Švedijos jūrų keliu, greičiausiai jūrų keltais, per Baltijos jūrą, o toliau konteineriniu traukiniu „Vikingas“ bus gabenama mediena ir popierius.

Pagrindiniais Švedijos krovinių gavėjais bus Turkijos kompanijos. Krovinys iš Klaipėdos traukiniu „Vikingas“ bus gabenamas į Odesą, o iš ten laivais į Turkiją.

Tai, kad prie „Vikingo“ projekto prisijungs Švedijos nacionalinis vežėjas yra Lietuvos geležinkelių ir Ukrainos geležinkelių kompanijos „Ukrzalynichi“ nuopelnai. Švedijos prisijungimo prie projekto juridiniai aspektai buvo derinami net kelis metus.

Pagerėjus Lietuvos ir Ukrainos tarpvalstybiniams ryšiams „Vikingo“ projektas tampa dar labiau svarbus. Šiais metais „Vikingu“ gabenama dvigubai daugiau krovinių nei pernai. Ir ne tik nuo Klaipėdos iki Minsko. Neseniai buvo užfiksuotas atvejis, kaip beveik pilnai Klaipėdoje pakrautas „Vikingas“ pilnas riedėjo iki pat Odesos. Rusijoje tuo netgi nusistebėta – ar „Vikingu“ nėra gabenama kokia nors karinė paramą Ukrainai?

[Silber418]

Kvarkenprojekt: nauji keltai tarp Umeå ir Vaasa

Netolimoje ateityje Baltijos jūros Botnijos įlankoje, Kvarkeno salyno regione, kursuos nauji keltai linijoje Umeå (Švedija) - Vaasa (Suomija). Skirtingose Botnijos įlankos pusės esantys regionai siekia glaudesnio bendradarbiavimo bei ruošiasi klientams pateikti patrauklesnį ir greitesnį susisiekimo būdą Baltijos jūra. Bus atnaujinamas keleivinių keltų parkas.
Dalis naujų bendrovės "Wasaline" keltų dalių konstruojamos žymioje Suomijos "Wärtsilä" gamykloje. Tikimasi, kad nauji keltai bus pristatyti 2017/18 m. Projektą remiama ES aplinkai saugios laivybos programa.


Šaltinis


Šaltinis

Šaltinis: Midway Alignment

[Tylus]

Rusija nuolaidomis ketina susigrąžinti jachtas

Rusijos jachtų savininkai laikydami savo jachtas užsienio uostuose per metus sumoka apie 200 mln. eurų.

Rusijoje priimtas sprendimas atleisti jachtas ir kitas plaukiojančias poilsio priemones nuo muitų ir mokesčių. Taip tikimasi, kad rusų valdomos jachtos bus laikomos, remontuojamos ir aptarnaujamos Rusijoje, kur dabar beveik nėra jokios infrastruktūros.

Toks sprendimas siejamas ir su Krymo aprūpinimu turistiniais laiveliais. Sprendimas gimė po to kai Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas apsilankė Kryme ir pamatė, kad ten nėra jachtų ir joms priimti tinkamų marinų. Po šios išvykos buvo skubiai sukurta komisija, kuri sprendė, kaip Rusijoje pakeisti situaciją.

Iki šiol atplukdyti jachtą į Rusiją kainuodavo labai brangiai. Sudėjus visus mokesčius jachtos pabrangdavo iki 40 proc. Rusijoje buvo priimta tvarka labiau brangesnes jachtas, todėl tokių Rusijoje visai neliko.

[Tylus]

Naujas „Klaipėdos Smeltės“ savininkų pirkinys

„Klaipėdos Smeltę“ valdanti italų kapitalo MSC grupė Italijoje už 20 mln. eurų įsigijo dalį (apie 45 proc.) Triesto konteinerių terminalo „Trieste Marine Terminal“ akcijų.

Terminale yra 18 metrų gyliai. Jis gali priimti 18 tūkst. TEU gabenančius laivus. Jis per metus krauna beveik pusę mln. TEU konteinerių.

Įsigydama terminalą MSC įsipareigojo į jį investuoti keliasdešimt milijonų eurų ir padidinti bendrą terminalo vertę iki 188 mln. eurų.

MSC grupė Šiaurės Adrijos pusiasalio dalyje dar valdo ir netoliese esantį Koper uosto konteinerių terminalą. Italijoje Šiaurinė dalis yra ekonomiškai labiausiai išvystytas regionas.

[Tylus]

Trimaranas Šiaurėje fiksavo greičio rekordus

Būrinis trimaranas „Cingdao-China“ įveikė šešių tūkst. kilometrų Šiaurės jūros kelią pagal Rusijos krantus.

Jie plaukė 13 parų. Tai naujas tokio plaukimo buriniais laivais Šiaurės lediniuotame vandenyne rekordas.

Juo plaukė įgula kurioje buvo kinietis, rusas, du vokiečiai ir prancūzai.

[Tylus]

Didžiausiu burlaiviu tapo milijardieriaus jachta

Rusijos milijardieriai sugeba stebinti pasaulį net ir tada, kai jų motininėje tėvynėje siautėja krizė jie sugeba pasistatyti 400 mln. eurų vertės laivus.

Rusijos milijardierius Andrejus Melničenko užsakė pastatyti tokį burinį laivą, kuris perspjautų visus kitus burlaivius pasaulyje.

Jo užsakymu Vokietijos Kylio „Nobiskrug“ laivų statykloje į vandenį nuleistas 142 metrų ilgio, 24,8 metrų pločio trijų stiebų prabangus burlaivis „Sailing Yacht A“. Jo aukštis su stiebais net 90 metrų. Jos tonažas siekia 12700 BRT, gramzda net 8 metrus. Todėl šis laivas labiau primena kruizinė laivą su stiebais nei burlaivį. Tačiau jis registruojamas kaip burlaivis.

Galima palyginti, jog dabar plaukiojančio didžiausio pasaulyje burlaivio „Sedov“ tonažas yra 3556 BRT, ilgis - 117,5 metro, burių plotis – 4192 kv.m, stiebo aukštis 54 metrai. Plaukdamas jis gali pasiekti iki 15-os mazgų greitį.

Nors A.Melničenkos burlaivio „Sailing Yacht A“ burių plotas siekia 1767 kv.m, bet jis gali išvystyti net 21 mazgo (apie 38 km/h) greitį. Be papildymo vidutiniu 16 mazgų greičiu laivas gali plaukti 5320 jūros mylių. „Sailing Yacht A“ aprūpintas galingais dviejais dyzeliniais ir dviejais elektros varikliais. Jų bendra galia 4300 kilovatų, kai „Sedov“ galia 1160 AG.

Dabar jau didžiausiu pasaulyje tapusiame burlaivyje „Sailing Yacht A“ yra aštuoni deniai. Jo įgulą sudaro 54 žmonės. Vienu metu laivas gali priimti ir apgyvendinti kelis šimtus svečių.

Prabangaus burlaivio vidus sukurtas pagal pasaulinio lygio laivų dizainerio prancūzo Filipo Starkomo dizainą.

Po bandymų ir baigiamųjų darbų jachtą užsakovui planuojama perduoti 2016 metais.

[Tylus]

Dujos laivams – Suomijos Pori uoste

Europos komisija skyrė Suomijai 23,4 mln. eurų statyti laivų užpildymo suskystintomis dujomis terminalą, kurio talpa 30 tūkst. kubinių metrų.

Jis bus statomas Pori uoste. ES parama sudarys mažiau nei 30 proc. reikalingų lėšų. Bendra projekto vertė per 81 mln. eurų.

Terminalą statyba bus baigta 2016 metų rudenį. Projektą vykdo Suomijos kompanijos „GasumCorporation“ dukterinė bendrovė „Skangas“.