Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Baltijos tyrimai – Estijos ir Švedijos vandenyse

Vokietijos mokslinių tyrimų laivas „Elizabeth Mann Borgese“ Baltijos jūroje tyrinėjo Estijos vandenis.

Buvo analizuojami vandens ir dugno pokyčiai. Tyrimai atlikti pagal visos Baltijos jūros tyrimo GODESS projektą. Juos rėmė HELCOM

Po Estijos vandenų tyrimo tolesni tyrimai vyks Gotlando įduboje šalia Švedijos.

[Tylus]

Britanijos laivyne nyksta britai

Pernai Didžiosios Britanijos vėliavos laivuose dirbo 12,64 tūkst. britų ir 11,23 tūkst. užsienio šalių jūrininkų. Britų laivyne 16 proc. jūrininkų sudaro lenkai, 12 proc. – indai ir 11 proc. – rusai.

Britų kiekis laivyne nuolat mažėja ir tai kelia nerimą. Britai labiausiai nenori būti laivų mechanikais ir eiliniais jūrininkais. Pernai laivuose dirbančių britų mechanikų sumažėjo net 13 proc.

Laivuose britų daugėja tik jūrų keltų ir kruizinių laivų aptarnavimo sferose. Pernai prieaugis siekė 5 proc. Iš viso aptarnaujančioje sferoje dirba 1710 britų.

Britanijos laivyno profsąjungoms tokios tendencijos kelia nerimą.

„Jei tokiais tempais, kaip dabar Britanijos laivyne mažės jūreivių ir motoristų, tai šio dešimtmečio pabaigoje laivuose iš viso gali nebelikti britų jūreivių ir motoristų“, - teigiama Didžiosios Britanijos jūrininkų profsąjungų išplatintame pranešime.

[Tylus]

Italai tapo pilnateisiais „Finnline“ savininkais

Vieninteliu Suomijos keltų laivybos kompanijos „Finnline“ akcininku tapo Italijos verslo kompanija „Grimaldi Group“.

2005 metais įsigijusi 11 proc. „Finnline“ akcijų, dabar ji jau valdo 98,03 visų kompanijos akcijų dalį. Paskutinį akcijų paketą „Grimaldi Group“ įsigijo iš pensijinio fondo „Ilmarinen“.

„Finnline“ plukdo keleivius tarp Suomijos, Švedijos, Estijos.

[Tylus]

Tarp Talino ir Helsinkio kursuos amfibijos

Nuo šių metų rugsėjo tarp Talino ir Helsinkio pradės kursuoti Rusijos firmoje „RDC Aqualines“ pagamintos amfibijos.

Jos priims po 12 keleivių ir per Suomijos įlanką perplukdys per pusę valandos. Linijoje, kurią aptarnaus Estijos kompanija „Sea Wolf Express“ iš viso plaukios 5 amfibijos.

Estijos kompanija „Sea Wolf Express“ Rusijos kompanijoje „RDC Aqualines“ yra užsakiusi pastatyti 15 katerių amfibijų. Vieno katerio statybos kaina 750 tūkst. eurų.

[Tylus]

Pasaulyje daugėja konteinerinių aljansų

Šiuo metu pasaulyje veikia du konteinerinių linijų aljansai – 2M, kuris jungia „Maersk“ ir MSC, ir G6 (APL, Hapag-Lloyd, HMM, MOL, NYK ir OOCL).

Kuriamas ir trečias aljansas. Jį kuria konteinerinės laivybos kompanijos „Evergryn“, OOCL, CMA CGM ir susijungusios COSCO ir CSCL.

Konteineriniai aljansai pradėti kurti po to, kai konteinerių gabenimo įkainiai nukrito iki rekordinių žemumų. Susijungus į aljansus ir kooperuojantis tikimasi konteinerius gabenti labiau pakraunant laivus.

Šiuo metu didžiausias aljansas yra 2M. Jo laivų bendras konteinerių gabenimo pajėgumas siekia 5,7 mln. TEU. Šio aljanso sudėtyje yra 193 laivai iš 1070, kuriuos bendrai valdo „Maersk“ ir MSC. Antras pagal dydį G6 aljansas. Jo laivų bendras pajėgumas 5,4 mln. TEU konteinerių. Naujojo aljanso konteinerių gabenimo laivais bendras pajėgumas sieks 4,9 mln. TEU.

[Tylus]

Jūros naftos platformos ant išnykimo ribos

Nukritus naftos kainoms, kompanijos jūroje vos išsilaiko.

2014 m. viduryje žalios naftos kainos nukrito net 70 proc. Tai ypač atsiliepė Norvegijos ir Danijos naftininkams.

Kai kurios kompanijos pateikė duomenis, kad 2015 m. patyrė per 300 mln. JAV dolerių nuostolių. Tarp Europos kompanijų bene didžiausius nuostolius patyrė Norvegijos operatorius „Fred Olsen Energy“ ir Danijos „Maersk“ naftos gavybos padalinys.

Pagerėjimo jūros naftos versle laukiama ne anksčiau kaip 2018 metais.

[Tylus]

Plaukti aplinkui Afriką – vėl populiaru

Egiptas ką tik atnaujino Sueco kanalą, bet vis daugiau laivų kažkodėl renkasi apiplaukti Afriką, nei plaukti per egiptiečių valdomą kanalą. Kodėl?

Iki šių dienų Sueco kanalas tebėra laikomas viena iš pagrindinių arterijų, būtinų pasaulinei prekybai. Egiptui – tai ir aukso gysla. Laivybos bendrovės kasmet sumoka po kelis milijardus JAV dolerių, kad galėtų naudotis kanalu.

Pavyzdžiui, kelias iš Singapūro į Roterdamo uostą Nyderlanduose dėl Sueco kanalo sutrumpėja net 6,4 tūkst. km. Tai sutaupo laivybos įmonei nemažai laiko ir pinigų, kuriuos reikėtų skirti įgulai išlaikyti ir, žinoma, degalams.

Nors vis daugiau laivų renkasi plaukti aplinkui Afriką.

Skaičiuojama, kad nuo 2015 m. spalio iki praėjusių metų pabaigos net 100 laivų plaukė pro piečiausią Afrikos tašką – vadinamąjį Gerosios Vilties kyšulį.

"Stebiu ir analizuoju pasaulinę laivybą jau aštuonerius metus, – sakė Michelle Wiese Bockmann, naftos pramonės analizės bendrovės "OPIS Tanker Tracker" analitikė. – Galiu pasakyti, kad labai neįprasta matyti tiek daug laivų per tokį trumpą laiką, plaukiančių aplinkui Gerosios Vilties kyšulį"

Pasak jos, tą galima paaiškinti tuo, kad pastaruoju metu kelionių jūromis kaina reikšmingai sumažėjo. Pagrindinis veiksnys – pinganti nafta ir degalai.

Bet kodėl laivybos bendrovės neskaičiuoja laiko, sugaišto plaukiant aplinkui Afriką?

Štai viena iš didžiausių pasaulio laivybos bendrovių "Maersk" paskaičiavo, kad laivas, plaukiantis maždaug 13,5 mazgų greičiu, iš Europos į Aziją Sueco kanalu nuplaukia vienuolika dienų greičiau nei plaukdamas aplinkui Afriką.

Tai kodėl atsisakoma plaukti per Sueco kanalą?

Anot "Maersk", vieną laivą per kanalą egiptiečiai praleidžia už maždaug 350 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, tuo išlaidos nesibaigia.

Štai Rose George, kelionių jūromis ekspertė, plaukė per kanalą prieš kelerius metus. Pasak jos, laivai turi įsileisti egiptiečių įgulą tranzito metu, už kurios darbą, žinoma, imamas atitinkamas mokestis. "Tikrovėje ta vadinamoji Sueco įgula nieko neveikia, tik klauso radijo ir pardavinėja suvenyrus..." – pastebėjo R.George.

Be to, laivai turi susimokėti vadinamąjį cigarečių mokestį.

"Kiekvieną kartą, kai plaukiama per Sueco kanalą, vienam laivui tenka sumokėti apie 560 JAV dolerių už jame esančias cigaretes ir netgi už tai, kad laive yra šokoladukų", – dėstė ji. Taigi, suma, kurią tenka pakloti, dar išauga.

Tiesa, nors įvairios rinkliavos, kurių prisigalvoja egiptiečiai, ir pykdo laivybos bendroves, yra ir reikšmingesnė priežastis, dėl ko laivai suka ratus aplinkui Afriką.

Ekspertai mano, kad plaukiant aplinkui Afriką, tiesiog deginamas laikas – laukiama, kol pakils naftos kaina, o tada juodąjį auksą bus galima parduoti už didesnę kainą.

Šiuo metu naftos paklausa pasaulinėje rinkoje nėra didelė, tad ir nėra reikalo skubėti jos parduoti. Anot M.W.Bockmann, dėl to laivas paverčiamas plaukiojančia naftos saugykla ir netgi gali būti prišvartuotas kokiame nors Afrikos uoste, kur lauks geresnio meto parplaukti.

"Niekas niekur neskuba. Laivybos bendrovės dabar gali rinktis ir ilgas keliones, tikėdamosi, kad sugrįžus jų krovinys atsipirks. Galbūt tai skamba paradoksaliai, tačiau kartais geriau rinktis ilgesnį kelią", – sakė ekspertė.

[Tylus]

Amerikiečiai kursis Ukrainos Černomorsko uoste

JAV kompanija „Archer Daniels Midland Company” (ADM) planuoja įsigyti Ukrainos Černomorsko (buvęs Iljičovskas) uostą.

Ji norėtų modernizuoti jo akvatoriją, statyti naujus krovos kompleksus, sandėlius. Taip pat ji paskelbė, kad norėtų išsinuomoti mažiausiai kelis sandėlius ir terminalus.

„Mes esame pasirengę vertinti įvairius investicinius pasiūlymus tiek dėl uosto žemės nuomos, tiek dėl efektyvesnio terminalų ir sandėlių naudojimo“, - teigė valstybės įmonės „Iljočovskij morsjoj torgovij port“ direktorius Sergejus Križanovskis.

ADM, kuri turi uostų infratruktūros objektų 37 pasaulio šalyse, Ukrainoje veikia nuo 2005 metų. Ji Odesoje valdo grūdų terminalą.

[Tylus]

Rekordiniai pelnai aplankė ir „Tallink“ keltus

Baltijos jūros keltų laivybos kompanija „Tallink Grupp“ 2015 m. gavo rekordinį 59 mln. eurų pelną.

2014 m. jis siekė 27 mln. eurų. Bendra „Tallink Grupp“ apyvarta 2015 m. siekė net 954,2 mln. eurų. Ji buvo 2,6 proc. didesnė nei 2014 metais.

Kompanijos laivai plukdė 9 mln. keleivių, pagrinde linijoje tarp Talino ir Helsinkio. Šioje linijoje plukdyta 5 proc. daugiau keleivių ir net 17,9 proc. daugiau krovinių.

Kituose maršrutuose „Tallink Grupp“ veikla pernai nebuvo tokia efektyvi. „Tallink Grupp“ linijose tarp Suomijos ir Švedijos keleivių plukdyta 4,1 proc. daugiau, tačiau krovinių sumažėjo net 26,2 proc. dar didesni kritimai linijoje tarp Latvijos ir Švedijos. Keleivių mažėjo 32,2 proc., krovinių – net 46,5 proc. Tokį mažėjimą lėmė tai, kad buvo atsisakyta vieno kelto.

Šiemet Baltijos jūros regione yra ir daugiau kompanijų, kurios gavo didesnius pelnus. Juos iš dalies lėmė sumažėjusios naftos produktų kainos.

[Tylus]

Danija pažabos bangų energiją

Danija savo pakrantėse ketina įsirengti didelį kiekį bangų energijos elektrinių.

Iškeltas tikslas iki 2030 metų 5 proc. Danijai reikalingos elektros energijos gauti iš bangų elektrinių.

Tačiau susiduriama su investuotojų į šias elektrines stygiumi, nes technologija yra pakankamai brangi.

[Tylus]

Kinijos gigantai užsako naujus laivus

Kinijos kompanijų konsorciumas „Cosco Group“, “China Merchants group“ ir „ICBC Financial Leasing Co“ užsakė pastatyti 30 ginantiškų „Valemax“ klasės rūdovežių.

Šie laivai bus skirti gabenti rūdai iš Brazilijos rūdynų.

Kiekvienas laivas, kurio ilgis 360-390 metrų, galės paimti iki 400 tūkst. tonų krovinio. Laivai už 2,5 mlrd. JAV dolerių bus statomi Kinijoje. Pirmasis laivas gigantas bus pastatytas 2018 metais.

[Tylus]

Šalia Klaipėdos bus modernus keleivių terminalas

Iki 2018 metų šalia Klaipėdos esančiame Kaliningrado srities Pionersko mieste iš esmės planuojama perstatyti žvejų uosto krantines keleivių terminalą su nauju 1,1 km ilgio molu ir maždaug dviejų kilometrų ilgio krantinėmis.

Kaip tik šiomis dienomis buvęs žvejų uostas perduotas Rusijos valstybinei įmonei „Rosmorport“. Iki šių metų pabaigos planuojama parengti šio uosto projektą, o 2017 metais pradėti statyti naujo tarptautinio keleivių terminalo krantines.

Pionersko uostui iškeltas tikslas konkuruoti su Klaipėda dėl kruizinių laivų.

[Tylus]

Istorinis laivas išplukdytas renovuoti

Specialiu CMA CGM laivu renovuoti išgabentas 42 metrų ilgio garsaus vandenynų tyrinėtojo Žako Kusto laivas „Calipso“, kurio korpuso svoris 111 tonų.

Jis buvo pastatytas ant minų tralerio korpuso. Garsųjį laivą atstatys viena Turkijos laivų statykla. Korpusas iš Europos pristatytas į Izmitą.

Žakas Kusto laivą „Calipso“ tyrinėjimams naudojo nuo 1954 metų.

[Tylus]

Nusikaltimai jūrose persikelia į Aziją

Analitinė kompanija „Maritime Asset Security & Training“ 2015 metais įvairiose jūrose užfiksavo 386 nusikaltimus.

Dominuoja piratiniai laivų užpuolimai. Net 66 proc. nusikaltimų vyko Azijos zonoje.

16 proc. nusikaltimų teko Somalio zonai, 17 proc. – Vakarų Afrikos pakrantei.

Didžiausias nusikalstamumo protrūkis prie Somalio krantų buvo 2008-2009 metais. Per tuos di metus pasaulinė laivyba patyrė 6 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

[Tylus]

Plaukimas Sueco kanalu atpigs

Sumažėjus laivų kuro kainoms vis daugiau konteinervežių aplenkia Sueco kanalą ir plaukia pro Gerosios vilties iškyšulį.

2015 metais Sueco kanalu naudojosi 5941 laivas – 3 proc. mažiau nei 2014 metais.

Sueco kanalo administracija paskelbė, kad net 30 proc. mažins laivų plaukimo kanalu įkainius. Taip siekiama išvengti, kad laivai plauktų aplink Gerosios Vilties iškyšulį.

Labiausiai siekiama išsaugoti konteinerius gabenančius laivus, nes rizika, kad jie gali atsisakyti Sueco kanalo yra pati didžiausia.

[Tylus]

Kinijos pirkinys Graikijoje piktina politikus

Kinijos laivybos kompanija COSCO už 368,5 mln. eurų įsigijo Graikijos Pirėjo uosto akcijų paketą (67 proc.).

Pirėjo uoste COSCO jau nuo 2008 metų valdo du konteinerių terminalus ir jų apkrovimą padidino tris kartus. Pirėjo uosto pardavimas tapo Graikijos ekonomikos gelbėjimo dalimi.

Tačiau pačioje Graikijoje šis procesas sukėlė politinę audrą.

Susitarimą dėl uosto pardavimo pasirašė Graikijos premjeras. Tačiau pačioje Vyriausybėje tai sukėlė dviprasmę reakciją. Prieš tokį pardavimą pasisakė Graikijos laivybos ministras. Prieš Pirėjo uosto pardavimą Kinijos kompanijai jau kelis kartus streikus rengė ir šio uosto dokininkai.

[Tylus]

Keleivių srautai sparčiai auga

Šiaurės Baltijos linijose, kurias aptarnauja „Tallink Grupp“, keleivių plūsmas.

Per mėnesį plukdyta net 763 tūkst. keleivių arba 18 proc. daugiau nei pernai kovą.

Tarp Talino ir Helsinkio augimas 14 proc., Helsinkio ir Stokholmo – net 27,7 proc.. Stokholmo ir Talino - 12,5 proc.

Netgi linijoje tarp Rygos ir Stokholmo, kur pernai buvo kritimas, keleivių daugėjo 24 proc.

Taip pat daugėja keleivių, kurie keldamiesi keltais gabenasi ir lengvąjį automobilį. Augimas – 6,9 proc.

Tuo pat metu linijose nežymiai (-1,9 proc.) mažėjo keltais gabenamų krovinių.

[Tylus]

Į Baltiją plūstelės dujiniai keltai

Švedijos kompanija „Stena Line“ užsakė Kinijos laivų statykloje pastatyti 4 krovininius – keleivinius keltus varomus dujomis su galimybe pratęsti užsakymą dar 4 keltams.

„Stena Line“ kompanijoje tikinama, kad tai bus patys efektyviausi keltai pasaulyje pagal kuro sąnaudas. Jų varikliai galės dirbti tiek naudojant suskystintąsias gamtines dujas, tiek metanolį.

Keltai bus 50 proc. didesni nei įprasti jūrų keltai – priims iki 3 tūkst. linijinių metrų krovinių ir 1 tūkst. keleivių.

Keltus planuojama pastatyti 2019-2020 metais. Planuojama, kad laivai dirbs „Stena Line“ linijose Baltijos ir Šiaurės jūrose.

Šiuo metu Baltijos jūroje plaukioja vienintelis dujomis varomas jūrų keltas „Viking Grace“, kuris priklauso kompanijai „Viking Line‘. Jis plaukioja maršrutu Stokholmas-Mariehamnas-Turku.

[Tylus]

„DFDS Seaways“ planuose – ir nauji laivai

Danijos kompanija „DFDS Seaways“ Klaipėdą įvardino kaip uostą su laivų aprūpinimo dujomis perspektyvomis.

Turima galvoje tai, kad Klaipėdos uoste šalia suskystintųjų gamtinių dujų terminalo planuojama steigti dujų skirstymo ir laivų užpildymo (bunkeravimo) stotį.

Pati „DFDS Seaways“ kol kas neturi planų pati statytis dujomis varomus jūrų keltus. „DFDS Seaways“ išplatino pranešimą, kur teigiama, kad ji daug dirba stengdamasi efektyviau naudoti įprastinį kurą.

Vienok „DFDS Seaways“ komunikacijos atstovas Gertas Jakobsen tikino, kad „svarstomos galimybės užsisakyti naujus laivus, bet apie tai dar anksti skelbti“. Kaip ir nėra atsakymo, ar tai bus laivai su dujomis varomais varikliais.

[Tylus]

Graikai traukiasi su Maltos ir Liberijos vėliava

Vis daugiau Graikijos laivų savininkų savo laivus perregistruoja plaukioti su Maltos arba Liberijos vėliavomis.

Iki šiol buvęs vienas didžiausių pasaulyje Graikijos laivynas nyksta. Tai siejama su papildomais ekonominiais reikalavimais, kurie buvo įvesti Graikiją ištikus krizei.

Vien per 2015 metus iš Graikijos laivų registro į Maltos registrą perkelta per 60 laivų. Jų bendras dedveitas net 8,4 mln. tonų. Iš viso su Maltos vėliava plaukioja per 660 laivų, kurių savininkai graikai. Su Liberijos vėliava šiuo metu plaukioja 744 Graikijos savininkų laivai. Dar 717 Graikijos savininkų laivų plaukioja su Maršalų salos vėliava.