Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Saugumas uostuose vis sunkiau pasiekiamas

Didėjant į uostus atplaukiantiems laivams, daugėja ir nelaimingų atvejų jų iškrovimų metu. Taip yra todėl, kad didelius laivus vienu metu krauna keli mechanizmai, ištisos brigados ir ne visada pavyksta saugi krova.

Teko matyti vaizdelį Roterdamo uoste, kaip atvykus didžiuliam konteineriniam laivui, krovėjai su įvairiausiais mechanizmais zuja lyg skruzdėlės „išnešiodami“ konteinerius.

Kai kurie uostai jau pradeda skelbti „Ypatingo saugumo uostuose“ akcijas (Safety Day). Vienas pirmųjų tokios akcijos ėmėsi didžiausio JAV Los Andželo uosto konteinerių terminalas „APM Terminals“, kuris turi savo filialus ir Europoje.

[Tylus]

Užsieniečiai domisi regiono uostais

Rytinės Baltijos uostai, o ypač sparčiausiai besivystantys Ryga ir Klaipėda kasmet sulaukia įvairaus lygio svečių iš kitų Europos, netgi pasaulio uostų.

Per 2015 metus Rygos uoste lankėsi per 50 įvairaus lygio užsienio svečių delegacijų, pradedant jūrinių akademijų studentais ir baigiant kitų uostų verslo delegacijomis.

Ne mažesnis susidomėjimas 2015 metais buvo ir Klaipėdos uostu.

Dažniausiai šiais uostais domisi kitų Europos uostų delegacijos. Bet būna ir svečių iš tolimesnių regionų.

Rygos uostas paskelbė duomenis, kad 2015 metais jame lankėsi daugiau kaip 50 delegacijų, kuriose buvo per 600 žmonių.

Rytinės Baltijos uostais ypač domisi ukrainiečiai, kurie tuo pačiu ir semiasi patirties, kaip tvarkytis savuose uostuose. Besidominčiųjų plūsmas į Rygos uostą yra didesnis ir todėl, kad su juo yra geresnis susisiekimas oro linijomis.

[Tylus]

Klaipėdos pašonėje - agresyvus konkurentas

Netoli Klaipėdos uosto sparčiai auga naujas konkuruojantis uostas – Lenkijos Gdanskas. 2015 metais per jį krauta 35,9 mln. tonų krovinių. Tai net 11,3 proc. daugiau nei 2014 metais. Gdanskas yra didžiausias Lenkijos uostas. Jame veikia didžiuliai naftos, konteinerių, anglių, grūdų terminalai.

Naftos produktai sudarė 14,7 mln. tonų (+14,8 proc. daugiau nei 2014 metais), generaliniai kroviniai 11,8 mln. tonų (+5,2 proc.), anglys 4,49 mln. tonų (+35 proc.), grūdai 1,45 mln. tonų (-11,3 proc.).

Gdansko uoste veikia pirmasis Baltijos jūroje konteinerių paskirstymo centras (HUB-as). Į jį konteinerius didžiausiais laivais gabena „Maersk Line“, o jai sudarius jungtinės veiklos susitarimą „2M“ su MSC ir ši kompanija.

Tai ir sudaro didžiausią konkurenciją Klaipėdos uostui, nes dalis MSC konteinerių, kurie galbūt būtų iškrauti Klaipėdoje nukreipiami į Gdanską.

[Tylus]

Bendri žvejybos kontrolės reidai

Baltijos jūros žvejyboje praktikuojama keistis žvejybos kontrolės pareigūnais.

Taip 2015 metais Lietuvoje lankėsi Danijos ir Lenkijos žvejybos pareigūnai, o lietuviai vyko į Lenkijos ir Latvijos uostus.

Apsikeitimas kitų šalių pareigūnais yra ir tarsi savotiška pramoga ir pažintis su kaimyninėmis šalimis. Klaipėdoje apsilankiusius užsienio kolegas Lietuvos specialistai žvejybos kontrolės laivu „Vakaris“ lydėjo į jūrą, tikrino žvejybos laivus Klaipėdos uoste, žuvų iškrovimo vietas priekrantėje. Bendrų patikrinimų metu buvo nustatyti du pažeidimai – priekrantės vandenyse žvejojantys žvejai į krantą atplukdė neverslinio dydžio otų ir šlakį. Pažeidėjams skirtos baudos. Jie turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Taip pat patikrinimų jūroje metu nustatytas pažeidimas viename Latvijos žvejybos laive – medžiaga perduota tirti Latvijos kolegoms.

Pernai lietuviai mažiausiai du kartus apsilankė Liepojos uoste, kur nuolat stovi Lietuvos laivai.

[Tylus]

Jūrose kyla vis daugiau pavojų

Nusikalstamumo lygos įvairiose jūrose per 2015 metus padidėjo. Tokią išvadą padarė analizę atlikusi tarptautinė ekspertų kompanija „Dryad Maritime“.

Ekspertų vertinimu, ne tik dėl piratavimo, bet ir įvairių kitų nusižengimų, kaip nelegalus žmonių gabenimas, situacija pasaulio jūrose nuolat blogėja.

Pernai buvo užfiksuoti 353 įvairūs incidentai jūrose. 2014 metais jų buvo 345. Taip pat pernai užfiksuoti 96 atvejai, kai buvo pagrobti jūrininkai. Tarp jų ir tas atvejis, kai 2015 metų spalio viduryje Nigerijos Port Harkorte uosto prieigose iš laivo „Solarte“ buvo pagrobti du Lietuvos ir du Ukrainos jūrininkai.

Šie jūrininkai buvo sėkmingai išvaduoti. Tačiau pernai pasaulyje ne visi atvejai buvo sėkmingi. Per metus per įvairius incidentus žuvo 9 jūrininkai.

Ne visi pernai užfiksuoti incidentai jūroje yra susieti su piratavimu. Dalis incidentų jūroje siejami ir su nelegaliais žmonių gabenimais.

[Tylus]

Jūrų dienos tema – laivyba

Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Tarybos sprendimu Pasaulinė jūrų diena švenčiama paskutinį rugsėjo savaitgalį.

Šiemet šios dienos tema bus „Laivyba – nepakeičiama transporto rūšis“. Tokia tema pasiūlyta siekiant atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į laivybos problemas, kurios susidarė dėl mažų laivybos įkainių.

Pasaulyje yra per 50 tūkst. laivų, registruotų 150 šalių. Laivuose dirba daugiau kaip 1 mln. jūrininkų.

[Tylus]

Ekologiški keltai Norvegijos fiordams

Kompanija „Wartsila“ parengė naujos kartos keltus su nuliniu atmosferos teršimu.

Nedideli keltai, kurie skirti plaukioti po Norvegijos fiordus, bus varomi pakrautų baterijų sukuriama energija.

Kaip atsarginis variantas numatyti ir suskystintomis dujomis arba biodegalais varomi varikliai. Tai reiškia, kad keltas galės plaukti varomas vien baterijomis arba vien dujomis arba pagal kombinuotą variantą.

Naujos kartos keltai per metus galės atlikti iki 20 tūkst. reisų ir plukdyti vienu reisu iki 120 automobilių.

Dar viena naujovė tai, kad kelto baterijos bus pildomos naudojant belaides indukcines sistemas. Tai reiškia, kad vos tik sustojus keltui krantinėje jo baterijos be jokio papildomo pajungimo bus pradedamos krauti.

Tokių ekologiškų keltų statybą parėmė Norvegijos Vyriausybė.

[Tylus]

Rusijos keleivių terminalas mes iššūkį Klaipėdai

Kaliningrado srityje, Pionerske, maždaug už 100 kilometrų nuo Klaipėdos, šių metų rudenį planuojama pradėti statyti naują keleivių terminalą.

Kaip tik šiomis dienomis pradėtas rengti jo techninis projektas. Numatyta, kad Pionersko keleivių terminalas per sezoną priims iki 230 tūkst. keleivių.

Rusai iškėlė tikslą pastačius Pionersko terminalą perimti keleivius iš Klaipėdos uosto.

„Mums būtina sukurti sąlygas, įskaitant muitinės procedūras, elektroninio deklaravimo sistemas, krovinių gabenimo tarifus, kad galėtume konkuruoti su Klaipėdos uostu“, - teigė Kaliningrade apsilankęs Rusijos transporto viceministras Viktoras Olerskis.

[Tylus]

Švedai įsigyja naujoviškus tanklaivius

Švedijos kompanijos „Stena Bulk“ užsakymu Kinijoje statomi naujos kartos „Imoiimax“ klasės 50 tūkst. tonų talpos tanklaiviai su 18 skirtingų talpų.

Jie vienu metu gali priimti ir skystus naftos ar chemijos produktus, ir maisto produktus kaip aliejus.

Laivas „Stena Imperative“ perduotas kaip tik šiomis dienomis. Tai jau penktasis Kinijoje pastatytas naujos kartos tanklaivis. Šie laivai pasižymi ir iki 20 proc. sumažintomis laivų kuro sąnaudomis. Jie skirti dirbti Baltijos ir Šiaurės jūros rinkose, kur yra griežtesni reikalavimai išmetamiems sieros junginiams.

Iš viso iki 2017 metų bus pastatyta 10 tanklaivių.

Šiuo metu Švedijos kompanija „Stena Bulk“ turi tanklaivių laivyną, kuriame yra net 115 laivų.

[Tylus]

Tarptautinės bendruomenės dėmesys jūrininkėms

Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) paskelbė kompaniją skirtą transporto sektoriaus moterims.

Jos kviečiamos pasidalinti istorijomis, kaip sekasi dirbti transporto srityje, kuri tradiciškai laikoma vyriška. Pasauliniame laivyne dirbančios moterys sudaro vos du procentus visų darbuotojų.

Tačiau vis daugiau moterų susidomi ne tik buriavimu, bet ir didesniais jūriniais laivais.

Į „ITFWomen“ tinklapio dalį istorijas apie moterų darbą transporto sektoriuje galima siųstu iki kovo 8 d.

[Tylus]

Didžiausios burės – Peru kariniame laive

Peru karinės jūrų pajėgos gavo burinį laivą „Union“, kurio burių plotas siekia 4,3 tūkst. kv. metrų. Tai yra pasaulio burių ploto rekordas.

116 metrų ilgio „Union“ pagal dydį pasaulyje tapo antruoju laivu po rusų „Sedov“.

Burlaivis „Union“, kuris talpina 257 žmones, iš jų 120 kursantų, bus naudojamas mokymams.

[Tylus]

Kylio uostas nepajuto krovinių stygiaus iš Klaipėdos

Vokietijos Kylio uoste pernai krauta 6,2 mln. t krovinių – 4,2 proc. mažiau nei 2014 m.

Pagrindiniai Kylio uosto kroviniai yra gabenami jūrų keltais. 2015 m. Kylio krovinių dalis, iš Klaipėdos išliko stabili – apie 2 mln. tonų. Bet gerokai – apie 25 proc. sumažėjo krovinių kiekis iš Rusijos Sankt Peterburgo ir Ust Lugos uostų.

Priminsime, kad dėl krovinių stygiaus į Rusijos uostus nuo 2015 metų rudens „DFDS Seaways“ atsisakė linijų į Rusijos uostus savais laivais. Kroviniai buvo perkelti „Finnlines“ keltus.

Per 2015 metus Kylio uostas priėmė 2,1 mln. keleivių. Tai 2 proc. daugiau nei 2014 metais.

[Tylus]

Dėl amžiaus avarijos apkaltino kapitoną

Po 13 metų baigėsi teismas dėl tanklaivio „Prestige“ avarijos.

Ispanijos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad 2 metams nuteistas kapitonas Apostolas Mangūras yra kaltas. Jis apkaltintas dviem tūkst. tonų perkrovęs laivą ir žinojęs, kad pagal laivo konstrukciją toks perkrovimas yra pavojingas. Vieno korpuso laivas „Prestige“ buvo 23 metų.

Kapitonas, laivo savininkai ir draudėjai turės atlyginti net 4 mlrd. eurų žalą, kurią patyrė gamta po avarijos išsiliejus mazutui.

Teismo procesas labai ilgai užsitęsė todėl, kad buvo bandoma įžvelgti ir Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos uostų tarnybų kaltę. Lūžtantis laivas kelias dienas dreifavo atviroje jūroje maždaug už 208 jūros mylių nuo kranto ir nė vieno uosto tarnybos nesutiko jo įsileisti.

Kai laivas perlūžo per pusę į jūrą išsiliejo 63 tūkst. tonų mazuto, kurie užteršė Galisijos pakrančių pramoninės žvejybos rajonus. Išnyko žuvys, žuvo pakrantės vandens paukščiai.

[Tylus]

Sukurtas išmanusis laikrodis jūrininkams

Kompanija „Garmin“ sukūrė rankinį laikrodį „Quatix 3“.

Jis skirtas jūrininkams ir buriuotojams. Protingas laikrodis turi kompasą, navigatorių, barometrą, temperatūros matuoklį, teikia duomenis apie potvynius ir atoslūgius, nebijo vandens. Taip pat yra įmontuota atgalinio laiko skaičiavimo sistema. Ji reikalinga buriuotojams, kurie dalyvauja buriavimo varžybose. Taip jie sužino, kiek laiko lieka iki starto.

Taip pat laikrodžiai nebijo vandens ir atlaiko slėgį. Tokius laikrodžius gali naudoti ir narai.

Laikrodžiai prekyboje pasirodys šiais metais.

[Tylus]

Ventspilio uosto rekonstrukcijos už ES lėšas

Pasinaudojus ES parama sutvarkyti Ventspilio uosto privažiavimo keliai.

Atnaujinti 28 kilometrai senų kelių į uostą. ES lėšomis taip pat buvo tvarkomi paties Ventspilio miesto keliai, gatvės.

Įrengti nauji keliai į 14,6 ha įsisavinamas uosto rezervines teritorijas.

Pertvarkymai vyko nuo 2010 iki 2015 metų pabaigos.

Iš viso Ventspilio uosto privažiavimo keliams tvarkyti iš ES skirta 36 mln. eurų.

[Tylus]

„Vikingas“ tapo politine korta

[Tylus]

Tarp Talino ir Helsinkio daugėja keltų reisų

Laivybos linija Talinas – Helsinkis tampa viena intensyviausių Baltijos jūroje.

Čia keleivių srautai nuolat auga jau 8 metus. Nuo kovo šioje linijoje pradės kursuoti dar trys nauji „Tallink Grupp“ keltai „Baltic Queen“, „Star“ ir „Superstar“.

Iš viso „Tallink“ per sezoną kasdien atliks po 16 reisų. „Tallink Grupp“ yra pagrindinis keltų linijos tarp Helsinkio ir Talino operatorius.

[Aleksio]

Tarp Talino ir Helsinkio daugėja keltų reisų

Nuo kovo šioje linijoje pradės kursuoti dar trys nauji „Tallink Grupp“ keltai „Baltic Queen“, „Star“ ir „Superstar“

Šitie laivai jau seniai dirba maršrutu Talinas-Helsinkis.

Iš viso „Tallink“ per sezoną kasdien atliks po 16 reisų.

Tik jeigu skaičiuoti "ten-atgal" ir ne visomis savaitės dienomis.

[Tylus]

Keičiasi Klaipėdos uosto partnerio pavadinimas

Ukrainos Iljičovsko miestas, kur iš Klaipėdos kursuoja traukinys „Vikingas“, oficialiai tapo Černomorsku.

Tokį sprendimą priėmė Ukrainos Aukščiausioji Rada. Iljičovskas pernelyg siejosi su Vladimiru Uljanovu (Leninu). Šiame mieste prieš kelis metus, kai teko lankytis priešais Jūrų akademiją dar stovėjo ranką ištiesusio Lenino paminklas.

Bus keičiamas ir Iljičovsko uosto, laivybos linijų pavadinimai.

[Tylus]

„Konteineriniai“ nuostoliai užvaldo pasaulį

Bendri pasaulio konteinerių vežėjų nuostoliai už 2015 m. sieks per 5 mlrd. JAV dolerių.

Per metus konteinerinių laivų frachtai nukrito 9 proc.

Tai didžiausi konteinerių vežėjų nuostoliai nuo 2009 m. Tuomet dėl prasidėjusios pasaulinės finansų krizės konteinerių vežėjai per metus neteko 19,4 mlrd. JAV dolerių.

2009 metais dėl krizės buvo supjaustyti senesni konteineriniai laivai, kurių bendras tonažas 1,3 mln. TEU.

Per 2015 metus supjaustyta konteinerinių laivų, kurių tonažas per 1 mln. TEU. Tai sudaro apie 5 proc. viso pasaulinio konteinerinių laivų tonažo. Bet toks laivų pjaustymas nepadidino rinkoje likusių laivų rentabilumo. Todėl laukiama, kad 2016 metais į metalo laužą supjaustomų laivų kiekis dar didės.

Tarp 2009 ir 2015 metų yra vienas esminis skirtumas. Tuomet didžiausiu rentabilumu pasižymėjo didesni per 10 tūkst. TEU talpos konteineriniai laivai. Dabar jau neberentabilūs ir didesni laivai.