Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Laivai vaiduokliai sparčiai dauginasi

Pasaulyje daugėja „laivų vaiduoklių“, kurie plaukdami išjungia GPS švyturėlius ir tampa tarsi nematomais. Jų beveik neįmanoma susekti.

Tokių laivų vien pirmaisiais šių metų mėnesiais buvo užfiksuota 2850. Didžiausia dalis tokių blaivų būna prie Livijos ir Sirijos krantų.

Švyturėliai laivuose išjungiami siekiant išvengti piratų persekiojimo. Taip pat laivais be GPS švyturėlių naudojasi įvairūs nusikaltėliai, kurie gabena pabėgėlius, ginklus.

Jau užfiksuota keletas atvejų, kai laivai su išjungtais švyturėliais atplaukė netgi iki Didžiosios Britanijos ir Šiaurės jūros.

[Tylus]

Mokslininkų laivas dreifuos ledynuose

Vokietijos mokslininkai rengiasi didžiausiai istorijoje arkties ekspedicijai.

118 metrų ilgio ledo klasės mokslinių tyrimų laivu „Polarstern“ nuo 2019 metų planuojama surengti neįprastą ekspediciją. Laivas kartu su įgula ir jame dirbančiais mokslininkais visus metus rengiasi dreifuoti Arkties vandenyse kartu su plaukiojančiais ledais.

Ekspedicijos metu bus vykdomi klimato kaitos pokyčiai. Mokslininkai mano, kad klimato pokyčius kaip tik lengviausiai tirti prie Arkties, nes čia gamta sparčiausiai keičiasi.

[Tylus]

Ekskursijos į gelmes prie „Titaniko“

Britų kompanija „Blue Marble Private“ nuo 2018 m. gegužės iš Kanados Sent Džonso miesto planuoja rengti ekskursijas į „Titaniko“ skendimo vietą.

Bus formuojamos nedidelės iki 9 žmonių turistinės grupės. Numatyta, kad turistus į mokslinio tyrimo laivą, kuris stovės „Titaniko“ nuskendimo rajone, skraidins sraigtasparnis.

Kelias dienas turistai stebės laive dirbančių mokslininkų darbą. Po tgo patiems turistams bus surengtas nėrimas į jūrų gelmes specialiu batiskafu.

Ekskursija su nėrimu prie „Titaniko“ nuolaužų vienam žmogui kainuos 105 tūkst. JAV dolerių.

[Tylus]

Terminalas Pionerske kainuos brangiai

Rusijos valstybės įmonė „Rosmorport“ paskelbė, kad Kaliningrado srities Pionersko mieste bendra kruizinių ir keleivinių laivų terminalo pasirengimo ir statybos kaina sieks beveik 8,9 mlrd. rublių (apie 144 mln. eurų).

Terminalą planuojama pradėti statyti dar šiais metais. Paskelbtas jo statybos konkursas, kuris tęsis iki balandžio 28 dienos.

Terminalą Pionerske planuojama pastatyti 2018 metų vasarą. Jis bus skirtas priimti kitais metais Rusijoje vykstančiam pasaulio futbolo čempionatui, Vienas to čempionato etapų vyks Kaliningrado srityje. Terminalas Pionerske bus skirtas priimti čempionato svečiams.

[Tylus]

Uosto perkėlimas Rygoje stringa

Rygos uosto administracija paskelbė, kad iki 2018 m. pabaigos perkels anglių krovą į naują terminalų Krivu saloje.

Tačiau yra nemažai tuo abejojančių. Anglių krovos kompanijos „Rigas tirdniecibas osta“ ir „SDS Ugol“ nenori keltis į naują vietą. Teigiama, kad Rygos uosto administracija neįvykdžiusi pažadų. Krivu saloje, neva buvo suplanuota pastatyti 10 krantinių, tačiau realiai pastatytos tik keturios.

Įtakos tam turi ir tai, kad anglių krovinio ateitis Rygos uoste nėra šviesi. Anglys yra Rusijos eksporto krovinys. Rusija ketina perorientuoti visus rusiškus krovinius į savus uostus, tarp jų ir anglis.

Į Krivu sala projektą jau investuota 133 mln. eurų, iš jų 77 mln. eurų ES parama. Projektui užbaigti dar reikia apie 30 mln. eurų.

[Tylus]

Maliarija kelia grėsmę jūrininkams

Kasmet pasaulyje nuo maliarijos žūva apie milijonas žmonių.

Ji grasina ir jūrininkams, kurie užsuka į Afrikos, Pietų ir Centrinės Amerikos, Azijos uostus. Laivų savininkų klube „Shipowners P&I Club“ diskutuota, kad jūrininkai pernelyg mažai žino apie maliariją ir atsainiai žvelgia į šį susirgimą. Todėl maliarija tampa rimta grėsme jūrininkams.

Tarptautinė jūrininkų paramos organizacija (ISWAN) netgi paskelbė specialų pranešimą apie jūrininkų sveikatą ir profilaktiką nuo maliarijos. Rekomenduojama, kad už jūrininkų sveikatą laivuose atsakingi asmenys prieš įplaukiant į maliarijos rizikos uostą pateiktų jūrininkams instrukcijas, kaip nuo jos apsisaugoti. Geriausia naudoti specialias apsaugos priemones, kuriose yra uodus atbaidančio dietiltolemido. Taip pat rekomenduojama naudoti kuo daugiau kūną dengiančius rūbus. Nurodoma, jog laivų kapitonai turi užtikrinti, kad jūrininkai naudotų priešmaliarinius preparatus. Taip pat privaloma sekti, ar jūrininkams nepasireiškė maliarijos simptomai. Jie užsikrėtus pasireiškia jau po kelių valandų ir yra panašūs į peršalimo ligas – pakyla temperatūra, jaučiamas silpnumas, nuovargis, raumenų, galvos skausmas, pykina, žmogus prakaituoja.

[Tylus]

Estiškas pavyzdys – jūrinėms administracijoms

Estijos jūrų administracija pirmoji pasaulyje įvedė elektroninę jūrininkų dokumentų išdavimo sistemą.

Jūrininkai įvairius darbui reikalingus sertifikatus galės gauti būdami jūroje, toli nuo namų. Nauja sistema padės jūrininkams taupyti laiką.

„Ši sistema leis kelis kartus padidinti Estijos jūrų administracijos darbo efektyvumą, padarys jį patrauklesnį jūrininkams. Greičiausiai Estijoje sukurta pati inovatyviausia pasaulyje jūrininkų duomenų sistema. Estija taps pirmąja šalimi pasaulyje, kuri jūrininkų dokumentus išduos elektroniniu pavidalu“, - teigė Estijos laivybos kompanijos „Krabu Grupp“ valdybos narė Ekaterina Čikova.

Manoma, kad estų pavyzdžiu tokios sistemos gali būti diegiamos ir kitur.

[Tylus]

Stiprėja konteinerinė laivyba

Europos Komisija leido konteinerių operatoriui „Maersk Line“ įsigyti Vokietijos „Hamburg Sued“.

Susiliejimas įvyks iki šių metų pabaigos. Jį sudarys 741 laivas su 8,7 m amžiaus vidurkiu. Laivyno talpa padidės nuo 3,1 mln. TEU iki 3,8 mln. TEU, jo dalis konteinerių gabenimo rinkoje nuo 15,7 proc. išaugs iki 18,6 proc.

[Tylus]

Ekologišką laivybą diegs naujos konvencijos

Nuo šių metų rugsėjo įsigalios laivų balastinių vandenų konvencija, kuri reguliuos balastinių vandenų išleidimą.

Įsigalios laivuose naudojamo kuro – mazuto apskaitos sistema.

Revoliucinio perversmo laivyboje tikimasi nuo 2020 metų. Visame pasaulyje įsigalios griežtesni sudegusio laivų kuro reikalavimai.

[Tylus]

Plečiasi „Independence“ tipo laivynas

SGD laivą „Independence“ Klaipėdoje valdanti norvegų kompanija „Hoegh LNG“ įsigijo dar vieną išdujinimo laivą saugyklą (FSRU).

170 tūkst. kub. metrų, 294 metrų ilgio ir 46 metrų pločio „Hoegh Giant“ nuo 2018 metų dirbs Ganoje pagal 20 metų sutartį.

Tai jau 10-asis „Hoegh LNG“ tokio tipo laivas. Jis pastatytas toje pat statykloje Pietų Korėjoje kaip ir „Independence“. Iš esmės tai yra to paties tipo laivas - dujų saugykla. Šiuo metu „Hoegh LNG“ užsakymu Pietų Korėjoje statomi dar trys tokio tipo FSRU laivai. Jų užbaigimo terminas 2019 metai.

[Tylus]

Rusijos vidaus vandenų senienos

Rusijos upių laivyno registre yra 24 tūkst. laivų. Jų vidutinis amžius 33 metai.

Keleivinių laivų vidutinis amžius dar didesnis – net 35 metai. Krovininių upinių laivų amžiaus vidurkis siekia 40,8-41 metus.

Dar senesni specialios paskirties laivai – debarkaderiai, plaukiojantys restoranai ir viešbučiai. Jų amžiaus vidurkis nuo 42 iki 47 metų.

Daugiau nei 80 proc. Rusijos vidaus laivų amžius viršija tarnybos laiką.

Nauji vidaus vandenų laivai Rusijoje statomi vangiai.

[Tylus]

Vandens kelias į Lenkiją aplenkiant Rusiją

Lenkijos Vyriausybė ir Seimas leido perkasti tarp Baltijsko ir Lenkijos esančią kopą ir įrengti tiesioginį 1,3 km ilgio ir 5 metrų gylio plaukimą iš Baltijos jūros į Aistmares, Lenkijoje vadinamas Vislinsko įlanka.

Statyba prasidės 2018 m ir kainuos apie 880 mln. zlotų (apie 210 mln. eurų).

Ji atvers tiesioginį laivybos kelią į Lenkijos Elblongo uostą.

Sprendimas sulaukė neigiamos reakcijos Rusijoje. Jos žiniasklaidoje teigiama, kad šis sprendimas sukels rimtas ekologines pasekmes Aistmarėms, nes į jas plūstelės daugiau sūraus vandens.

Jis vadinamas „amžiaus statyba“. Pasigirdo vertinimų, kad tai daryti nėra naudinga ekonomiškai, nes iki šiol už vieno laivo praplaukimą per Rusijos Baltijsko uosto dalį į Lenkiją laivų savininkai mokėdavo vos 50-100 eurų.

[Tylus]

Intensyvėja laivyba tarp Talino ir Helsinkio

Vien laivybos kompanija „Viking Line“ kasdien tarp Talino ir Helsinkio nuo balandžio pradėjo vykdyti 12 reisų.

Pradėjo kursuoti naujas katamaranas “Viking FSTR“. Jis ima 820 keleivių ir 120 automobilių ir 80 km atstumą įveikia per 1,45 val.

Be šio laivo linijoje tarp Talino ir Helsinkio dar plaukioja „Viking Line“ laivai „Mariella“ ir „Gabriella“.

Šiemet Talino uostas planuoja aptarnauti net 10,5 mln. keleivių.

[Tylus]

DFDS pirkiniai – laivybos linijoms

Iš Klaipėdos uosto laivybą vykdanti Danijos DFDS kompanija planuoja įsigyti papildomą kiekį konteinerių ir puspriekabių kroviniams gabenti.

Jie bus naudojami visose linijose, taip pat ir Klaipėdos. Šiuo metu DFDS jau naudoja 4500 puspriekabių ir apie 3000 konteinerių jos aptarnaujamose 25 linijose.

[Tylus]

„Titaniko“ pojūčiai jo kopijoje Kinijoje

Kinijoje už 140 mln. JAV dolerių planuojama pastatyta tikslią žymaus „Titaniko“ laivo kopiją, kuri nuo 2019 metų taps traukos vieta turistams.

296 metrų ilgio ir 28,19 metrų pločio laivas prišvartuotas viename iš upės Daying Oi uostų Sičiuanio provincijoje.

Jame turistai pajus tuos pojūčius, kurie buvo tikrame „Titanike“, netgi jo susidūrimą su ledynu.

Jau paskelbta, kad pigiausia „Titaniko“ kopijos kajutė vienai nakčiai kainuos 435 JAV dolerius, o prašmatniausi apartamentai - net 14500 JAV dolerių. „Titaniko“ kopija pasiūlys keleiviams visas pramogas kokios buvo tikrajame laineryje - turkiškas pirtis, teniso kortus, šokių aikštelę ir kitką.

„Titaniko“ katastrofos atgaminimas sukėlė protestą tarpo tikrojo „Titaniko“ giminių, kurie nors jau praėjus šimtmečiui, vis dar prisimena artimiuosius, kurių jau nėra ir matę.

[Tylus]

Latvijos uostai – ant pakilimo bangos

Trys Latvijos jūrų uostai šiemet krovė 24,53 mln. tonų krovinių. Bendras jų augimas 10,5 proc. Šiemet Latvijos uostuose net 27 proc. išaugo masinių krovini ų krova.

Pagrindinis Latvijos uostų krovinys - rusiškos anglys. Jos siekė net 7,81 mln. tonų. Anglių krova Latvijos uostuose šiemet net 43,7 proc. didesnė nei pernai. Taip yra todėl, kad Rusija smarkiai padidino anglių eksportą.

Antroje vietoje Latvijos uostuose yra naftos produktai. Jų per 4 mėnesius krauta 7,52 mln. tonų. Tai 9,6 proc. mažiau nei pernai.

Bendrųjų krovinių krova Latvijos uostuose siekė 3,69 mln. tonų. Ji 7,2 proc. didesnė nei pernai. Apie 16 proc. augo konteinerių krova, 9,1 proc. daugiau nei pernai Latvijos uostuose priimta ir jūrų keltais gabenamų krovinių.

Mažieji Latvijos uostai šiemet krovė 572 tūkst. tonų - 15 proc. daugiau nei pernai. Pirmauja Skulte (289,9 tūkst. tonų, +29,5 proc. augimas), Mesrags (155,7 tūkst. tonų, 5,8 proc. kritimas) ir Salacgriva (101,8 tūkst. tonų, 15,9 proc. augimas).

Bendra Latvijos mažųjų uostų krova šiemet yra 15 proc. didesnė nei prieš metus.

[Tylus]

Helsinkis taikosi į Talino ir kitus uostus

Estija ketina parduoti apie 30 proc. Talino jungtinio uosto akcijų. Dabar šį uostą 100 proc. valdo Estijos Vyriausybė.

Bendra Talino uosto vertė yra apie 500 mln. eurų.

Į akcijų dalį labiausiai pretenduotų Suomijos Helsinkio uostas. Šio uosto valdytojas Kimo Makis teigė, kad Talino ir Helsinkio uostai tarpusavyje tampriai susieti, nes juos jungia nuolatinės keltų linijos.

Anot K.Makio, Helsinkio uostui įsigijus dalį Talino uosto akcijų, jis būtų ne pirmasis jungtinis dviejų šalių uostas. Panaši situacija jau yra tarp Suomijos Vaasa ir Švedijos Umeo uostų.

Helsinkio uostas pastaruoju metu aktyviai dalyvauja kitų uostų akcijų pirkimo procese. Pernai Helsinkis įsigijo 60 proc. Suomijos Lovisa uosto akcijų, šiemet dar planuoja įsigyti Suomijos Kirkkonummi, kuris yra apie 30 kilometrų nuo Helsinkio, akcijas.

[Tylus]

Amžiaus byla Talino uoste

Talino uoste baigta tirti buvusių jo valdybos narių Aina Kaliurando ir Alano Kijlio byla, pradėta dar 2009 metais.

Ji teismą pasieks vasarą. Kaltinamosios bylos apimtis apie 80 tomų. Pagrindiniai bylos epizodas susijęs su viešaisiais pirkimais, korupciniais ryšiais ir keltų statyba Lenkijos ir Turkijos statyklose.

[Tylus]

Nykios prognozės Latvijos uostui

Ventspilio meras ir uosto valdybos pirmininkas Aivaras Lendsbergas kritikavo Latvijos Vyriausybę, kuri atsisakė įleisti į Ventspilio uostą dujų trasos „Šiaurės srautas-2“ (Nord Stream-2), kuri eis Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją statytojus.

Dėl to, anot A.Lendsbergo, krovinių srautas į Latviją nuo gegužio sumažės 40 proc. Tokius duomenis A.Lendsbergas pateikė remdamasis realiai nukritusiais geležinkelių pervežimų srautais iš Rusijos į Latviją. Ir jis tai sieja su Latvijos atsisakymu priimti Ventspilio uoste „Nord Stream-2“ dujų trasos statytojus.

„Nord Stream-2“ statytojai Ventspilio uosto „Noord Natie Ventspils terminals“ ir „Eurohome Latvija“ norėjo įrengti dujotiekio vamzdžių tiekimo aikšteles. „Nord Stream-2“ trasos statyba iš dalies yra politinio pobūdžio klausimas. Latvija paskelbė, kad atsisakymas dalyvauti „Nord Stream-2“ statyboje yra siejamas su Latvijos saugumu.

A.Lendsbergas tai vadino išsigalvojimu, nes palaikydama „Nord Stream2“ statybą Latvija palaikytų ES ir NATO šalies Vokietijos energetinį saugumą, nes „Nord Stream-2“ vamzdynu Baltijos jūros dugnu dujos iš Rusijos bus tiekiamos Vokietijai.

[Tylus]

Baiminamasi kibernetinių atakų prieš laivus

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) surengė specialią konferenciją, kuri skirta galimoms kibernetinėms atakoms prieš laivus.

Dėmesys atkreiptas į tai, kad kibernetinės atakos prieš laivus grėstų ne tik žmonių saugumui, bet ir būtų patirti didžiuliai nuostoliai, nes laivai ir uostų įrenginiai yra brangūs.

Kibernetinės atakos yra laikomos tarsi naujo pasaulinio karo rezultatas. Laivybos kompanijoms bus teikiamos rekomendacijos, kaip tinkamai apsisaugoti nuo galimų kibernetinių atakų.