Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Geriausias DFDS plakatas gimė Lietuvoje

Gruodžio 16 d. Danijos kompanija DFDS, kurios padalinys yra ir Klaipėdoje, pažymėjo veiklos 150 metų jubiliejų.

Prieš tai vyko geriausio plakato apie šią kompaniją konkursas. Visos Europos dizaineriai pateikė apie 400 darbų. Juos vertino profesionalų kompanijos „Alliance Graphique Internationale“ atstovai iš Danijos, Suomijos ir Vokietijos.

Geriausio DFDS šventiniu kūriniu pripažintas „lietuviškas“ plakatas. Jį pateikė Živilė Čepulytė, kuri Vilniaus dailės akademijoje studijuoja dizainą.

Už geriausią darbą ji laimėjo 3500 eurų prizą.

„Per mūsų ilgą istoriją menininkai ne kartą plakatuose įamžino DFDS keltus, sunkvežimius, paslaugas ir kelionių paskirties vietas. Tie plakatai tapo mūsų bendro paveldo dalimi ir to meto, kai buvo sukurti, meninių stilių liudijimu. Norėdami pagerbti tuos plakatų kūrėjų darbus ir paminėti ilgą mūsų istoriją, mes nusprendėme atgaivinti plakatų meną ir paskelbėme tarptautinį DFDS jubiliejinio plakato konkursą. Mes jaučiamės nepaprastai pagerbti ir labai džiaugiamės sulaukę 400 nuostabių, kūrybiškų ir naujoviškų darbų iš visos Europos“, – kalbėjo DFDS generalinis direktorius Nielsas Smedegaardas.

[Tylus]

Neįprastas vėjo jėgainių laivas

Įvairiose jūrose plečiant vėjo jėgainių parkus daugėja ir neįprastos konstrukcijos jiems statyti ar aptarnauti skirtų laivų.

Kompanija „Siemens Wind Power“ pristatė neįprastą 141 metro ilgio ir 20 metrų pločio laivą „Rotra Vente“. Jis skirtas gabenti „Siemens“ vėjo jėgainėms. Įrengta rampa, kuri specialiais bėgeliais su kroviniu išvažiuoja iš laivo arba įtempiama į jį į triumą. Pats triumas yra uždaromas teleskopinio tipo dangčiu. Laivo triumo viduje telpa devynios vėjo jėgainių bokštų sekcijos arba keturios vėjo jėgainių sparnuotės.

Kompanija jau stato antrąjį panašaus tipo laivą, kuris pavadintas „Rotra Mare“. Jį planuojama baigti statyti iki 2017 metų vidurio. Laivai dirbs vėjo jėgainėse, kurios statomos prie Vokietijos, Danijos ir Didžiosios Britanijos krantų Šiaurės ir Baltijos jūrose. Pagrindinė laivų pakkrovimo bazė bus Vokietijos Cuxhaveno uoste statomoje „Siemens“ krovinių bazėje.

[Tylus]

ES šalyse populiarėja antrieji laivų registrai

Vis daugiau ES šalių kurią antruosius laivų registrus.

Tai padeda išlaikyti laivus, kad jie nepereitų į patogių vėliavų šalių registrus. Antrieji ES šalių registrai iš esmės atitinka „patogių vėliavų šalių“ kategorijas.

Antruosiuose registruose jūrininkų priėmimo ir įdarbinimo sąlygos yra paprastesnės nei pirmuosiuose.

Tačiau atsiranda ir kita problema. Antruosius registrus kuriančios ES šalys vis dažniau sulaukia įtarių jūrinių profsąjungų veikėjų žvilgsnių. Manoma, kad prisidengiant antraisiais registrais vis labiau nepaisoma jūrininkų teisių.

Ne taip seniai nuskambėjo atvejis, kai dėl konkretaus laivo istorijos daug priekaištų sulaukė Portugalijos registras.

Iš ES šalių ne itin palankiai vertinamas ir Maltos laivų registras, kuris yra vienas didžiausių tarp ES šalių.

[Tylus]

2017-ieji konteinerių jubiliejų metai

2017 m. bus pažymimi du su konteinerių gabenimo jubiliejai.

1937 m. amerikietis Malkomas Mak Leinas pasiūlė krovinius gabenti „didelėse dėžėse“. Kiti idėjai nepritarė, bet jis rankų nenuleido. Kūrė pradžioje transportinį konteinerį, vėliau konteinerinę sistemą. Jo sukurti modeliai tapo revoliuciniais, pakeitę pasaulyje krovinių gabenimo būdą. Dabar apie 90 proc. krovinių pasaulyje yra gabenama konteineriais.

Bet M. Mak Leino laikais viskas buvo sudėtingiau. Prireikė 20 metų, kad pavyktų įtikinti, jog naudinga yra gabenti krovinius didelėse, pradžioje medinėse dėžėse.

1957 m. M. Mak Leino kompanijos „Sea-Land“ laivas „Gateway City“ pirmasis plaukė su kroviniu, kurį sudarė vien konteineriai.

[Tylus]

Tarp Estijos salų plaukios nauji keltai

Netrukus tarp Estijos salų pradės plaukioti Jungtinio Talino uosto administracijos bendrovės užsakymu Lenkijoje po didžiulių skandalų pastatytas keltas „Toll“.

Jis pakeis iki šiol naudotus Saremo laivų kompanijos užsakymu Klaipėdoje statytus keltus, kurių dalis jau plaukioja Vokietijoje Elbėje.

Šis keltų keitimas vyko skandalingai. Estijos teisėsaugos sistema buvo iškėlusi bylas dėl keltų statybos konkurso.

Pirmasis keltas, kuris pastatytas Lenkijos statykloje „Remontowa“ Gdanske, į Estiją atplaukė šių metų sausio 9 dieną. Šio mėnesio antroje pusėje jis turi pradėti plaukioti linijoje Virtsu-Kuivastu.

Lenkijoje dar statomas kitas tarp Estijos salų plaukiosiantis keltas „Piret“. Jo statybą planuojama baigti šių metų kovą.

Turkijoje dar statomas keltas „Tiju“, kuris taip pat bus baigtas kovą.

Pagal planą nuo 2016 metų spalio 1 dienos tarp Estijos salų turėjo plaukioti 4 nauji keltai. Planas nebuvo įvykdytas. Naujas keltas „Leiger“ tarp Roksukiulos ir Haltermos pradėjo plaukioti tik nuo 2016 m. gruodžio 22 dienos.

[Tylus]

Talino uostas parduos akcijas

Į biržą rengiamasi išleisti iki 49 proc. Talino uosto valdymo administracijos (Tallin Sadam) akcijų.

Taip neva bus sukurtos galimybės pinigus pelningai investuoti Estijos pensijų fondams. Talono uostas laikomas stipria valstybės verslo kompanija, nors pastaraisiais metais šio uosto krova drastiškai krito.

Planuojama, kad Talino uosto akcijos biržoje bus pradėtos pardavinėti nuo 2018 metų. Per 2017 metus vyks pasirengimas prekybai šiomis akcijomis.

[Tylus]

DFDS įsigijo naują logistiką

Jūrų keltus, kurie plaukioja iš Klaipėdos uosto, valdanti Danijos kompanija DFDS įsigijo Švedijos ir Italijos bendrovės „Italcargo“ akcijas.

Jos apyvarta 2016 m. siekė apie 7 mln. eurų. Ši kompanija gabeno prekes tarp Švedijos ir Vakarų Europos šalių.

Netrukus sunkvežimių su „Italcargo“ prekiniais ženklais gali atsirasti ir į Klaipėdą plaukiojančiuose keltuose.

[Tylus]

Patvirtintas Kaliningrado keleivių terminalo projektas

Rusijos uostų statybos ekspertai patvirtino Kaliningrado srities Pionersko uosto keleivių ir kruizinių laivų terminalo statybos projektą.

Buvusio žvejybos uosto terminale bus įrengtos dvi keleivinių ir kruizinių laivų krantinės. Jis per metus priims 312 keleivinių-krovininių ir 110 kruizinių laivų su 225 tūkst. keleivių. Pradžioje per metus planuojama gabenti apie 80 tūkst. vienetų ro ro priemonių.

Netrukus planuojama skelbti terminalo statybos konkursą, kuriame ir paaiškės jo statybos kaina.

[Tylus]

Jūrininkams užtikrintas patikimas ryšys jūroje

Dėl prasto ryšio jūroje besiskundžiantiems jūrininkams specialistai rekomenduoja naudotis „Satcom Global Aura“. Jos duomenų srauto užtikrinimas yra pakankamai didelės apimties.

Prie jo galima jungtis per asmeninio ryšio Wi-Fi sistemas. Ji naudojasi palydoviniu ryšiu per VSAT sistemą. Todėl pakankamai geras ryšys yra ir plaukiant laivams atviroje jūroje.

„Satcom Global Aura“ jūroje leidžia naudotis ir internetiniu ryšiu per internetinio ryšio sistemą VoIP. Jo pagalba galima užeiti į socialinius tinklus „WhatsApp“, „Facebook“, „Skype“, „Twitter“ ir „Instagram“.

Sistema taip pat užtikrina vaizdo ryšį. Todėl jūrininkai laive laisvalaikiu per internetines sistemas galės peržiūrėti televizijos programas, filmus.

[Tylus]

Kylio uoste – nauji rekordai

Kylio uostas 2016 metais pasiekė kelis rekordus.

Jis krovė 6,5 mln. tonų krovinių arba 5,3 proc. daugiau nei 205 metais. Tai geriausias visų laikų Kylio uosto krovos rezultatas. Keltų laivybos linijomis iš Kylio į Oslą, Geteborgą ir Klaipėdą gabenta per 5 mln. tonų krovinių.

Tai taip pat geriausias rezultatas.

Pernai Kylio uoste lankėsi laivais plaukęs 2,1 mln. žmonių. Tai 3,4 proc. daugiau nei 2015 metais.

Pernai į Kylį 147 kartus įplaukė kruiziniai laivai ir tai taip pat rekordas. Su kruiziniais laivais atplaukė 485,5 tūkst. keleivių – 6 proc. daugiau nei 2015 metais.

[Tylus]

Laivų savininkai privalės grąžinti jūrininkus

Nuo sausio 18 d. pradėjo veikti konvencijos „Dėl darbo jūrų laivyboje“ nuostata, kuri įpareigoja pamestų laivų jūrininkams teikti garantuotą paramą ir grąžinti juos namo kompanijos lėšomis.

Laivuose matomoje vietoje turės būti liudijimas, kuriuo laivo savininkas patvirtins, kad yra numatęs lėšas jūrininkų grąžinimui. Taip pat garantija apims ir jūrininkų kompensacijas tais atvejais, kai jie nukentės darbe dėl nelaimingų atvejų.

Jūrininkams rekomenduojama prieš einant į reisą pasidomėti ar laivuose yra minėtas liudijimo dokumentas. Jei laivo administracija jį atsisakytų jūrininkui parodyti, jam rekomenduojama kreiptis į laivybos teisių gynimo organizacijas.

Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos generalinis sekretorius Stivas Kotonas tikina, kad naujos pataisos yra ypatingai svarbios, padėsiančios stiprinti pasaulinės laivybos prestižą.

„Dabar visos jūrininkų darbo kokybe suinteresuotos pusės turi siekti, kad konvencijos „Dėl darbo jūrų laivyboje“ pakeitimai duotų palankius rezultatus praktikoje“, - akcentavo S.Kotonas.

[Tylus]

Daugėja DFDS kompanijos keltų reisų

DFDS kompanija nuo vasario 1 d. padidino laivų reisų skaičių tarp Estijos Paldiski ir Švedijos Kapelskaro uostų.

Vietoje šešių savaitinių reisų bus septyni. Sprendimas priimtas dėl padidėjusio krovinių ir keleivių srauto. Šiais maršrutais ypač naudojasi keleiviai vykstantys su lengvaisiais automobiliais.

Liniją aptarnauja keltas „Liverpool Seaways“, kuriame dirba jūrininkai iš Klaipėdos.

Taip pat ne taip seniai iš Estijos Paldiski uosto į Suomijos Hanko pradėjo plaukioti DFDS naudojamas laivas „Sailor“. Šią liniją DFDS perpirko stiprindama savo verslą Estijos rinkoje.

[Tylus]

Lenkai perkas Aistmarių neriją

Lenkijos Seime pristatytas 880 mln. zlotų (203 mln. eurų) vertės projektas, kuriuo būtų perkasta Baltijsko (Vislos) kopą ir įrengtas laivybos kanalas iš Gdansko įlankos į Vislos įlanką (Lenkijos Aistmarių dalis).

Būtų atvertas tiesus laivų kelias į Lenkijos Elblongo, Fromborgo ir kitus pakrantės uostelius. To reikia Lenkijos ekonomikai, o ypač gynybai Rusijos Kaliningrado srities pašonėje vystyti. Lenkija kalba apie tai, kad šioje dalyje intensyviau turėtų patruliuoti Lenkijos pasienio apsaugos patruliniai laivai.

Planuojama, kad laivybos kanalas perkasant kopą galėtų būti įrengtas iki 2022 metų.

Dabar norint patekti į Vislos įlanką laivams tenka plaukti per karinį ir pusiau uždarą Rusijos Baltijsko uostą, taip pat Aistmarėmis, kuri Kaliningrado srityje vadinama Kaliningradskij zaliv. Nuo Baltijsko iki Elblongo plaukti Aistmarėmis tenka apie 80-90 kilometrų. Šios marios itin seklios. Vidutinis jų gylis yra 2,7 metrai, o didžiausias vos 5,2 metrai, neskaitant pagal Aistmarių kraštą einančio Kaliningrado uosto laivybos kanalo.

Apie 56 proc. Aistmarių dalis priklauso Rusijai, likusi Lenkijai.

[Tylus]

Graikija sieks susigrąžinti laivus ir jūrininkus

Graikijos transporto ministerija pakvietė savus jūrininkus dirbti į laivyną su šios šalies vėliava.

Vienas didžiausių nacionalinių laivynų pasaulyje yra su Graikijos vėliava.

Po krizės šioje šalyje, kai laivams buvo įvesti papildomo mokesčiai, dalis Graikijos laivų savininkų ėmėsi pervesti laivus į kitus registrus.

„Spręsime visas verslo ir įstatymines problemas ir sieksime padėti laivų savininkams pervesti savo laivyną į Graikijos vėliavos registrą. Bet tuo pat metu ir kitų Europos šalių atstovai turi suprasti, kad Graikijos laivynas egzistuoja ne tik dėl šios šalies, bet ir dėl visos Europos galos“, - teigė Graikijos transporto ministras Panajotis Karumblis.

Laivybos problemoms spręsti Graikija tikisi gauti paramos iš ES.

[Tylus]

Laivininkysčių skolos toliau didėjo

Viso pasaulio laivybos kompanijos yra atsidūrusios prie sunkumų ribos.

Vidutinis jų skolų portfelis siekia 124 proc. nuo kapitalo vertės. Tačiau kai kurių kompanijų skolos itin įspūdingos.

Taivanio laivybos kompanija „Yang Ming“ įsiskolinusi net 437 proc. Šiais metais jai prognozuojamas bankrotas. Nuo 2009 metų skaičiuojami bendri šios kompanijos nuostoliai jau perkopė 1,2 mlrd. JAV dolerių.

„Yang Ming“ yra devinta pasaulyje konteinerių gabenimo laivybos kompanija. Ji valdo 101 konteinerinį laivą, kurių konteinerių gabenimo talpa yra 579 tūkst. TEU

.

[Tylus]

Konteinerinių laivų toliau daugėja

Konteinerinis laivynas šiais metais pasipildys naujais laivais, kurių bendra talpa 1,69 mln. TEU. Iš jų 78 proc. sudarys dideli laivai, kurių talpa daugiau nei 10 tūkst. TEU.

Per 2017 m. planuojama utilizuoti 750 tūkst. TEU tonažo laivų kiekį. Nors tai bus rekordinis utilizuojamų laivų kiekis, bet konteinerinių laivų tonažas toliau augs. Per 2017 metus konteinerinio laivyno tonažas išaugs 3,4 proc.

Tai toliau gilins frachtų krizę. Vis daugiau konteinerių gabenimo kompanijų taps nemokiomis.

Konteinerių gabenimo krizė pasaulyje prasidėjo 2008 metais, bet didžiausias apimtis įgijo po 2013 metų.

[Tylus]

Kaliningrado valdžia jūrų keltais apeis Lietuvą

Rusijos Kaliningrado srities administracija paskelbė, kad linijai Baltijskas – Ust Luga aptarnauti statys 3 naujus keltus.

Taip Rusija aprūpindama Kaliningrado sritį stengiasi apeiti Lietuvą, kad kuo mažiau reikėtų naudotis per Lietuvą einančiais geležinkeliais.

Kiekvieno planuojamo statyti kelto vertė po 3,7 mlrd. rublių arba po 58 mln. eurų. Apie pusę sumos skirtu Rusijos Vyriausybė, likusiai reikės pritraukti investuotojus. Įvardinama, kad galimu investuotoju ir keltų linijų operatoriumi būtų Rusijos transporto milžinė – Rusijos geležinkelių kompanija (RŽD).

Kaliningrado srities administracija yra gavusi nurodymą iki šių metų kovo 1 dienos sudėlioti visą keltų statybos finansavimo struktūrą.

Pirmą keltą planuojama pastatyti 2019 m. pradžioje. Tai būtų 200 metrų ilgio keltai, kurie galėtų priimti 66 geležinkelio vagonus, šiek tiek automobilių ir apie 150 keleivių.

Skelbiama, kad visiškai Kaliningrado srities nepriklausomybei nuo Lietuvos geležinkelių užtikrinti reikėtų, kad linijoje tarp Baltijsko ir Ust Lugos kursuotų 6 keltai. Kol kas bus statomi pirmieji trys, o po to vertinamas jų veiklos efektyvumas.

[Tylus]

Jūrininkų darbo laikas ilgėja

Jūrininkai laivuose dirba nepateisinamai daug ir tai pradeda kelti problemų dėl laivybos saugumo. Nustatyta, kad mažėjant laivų įguloms, jūrininkų darbo laikas ilgėja.

Varšuvos jūrų akademija kartu su analitine kompanija „InterManager“ ištyrė, kad Europos laivų operatorių jūrininkai laivuose per parą dirba vidutiniškai 10,2 valandas. Tuo tarpu Kinijos jūrininkų darbo laikas net 15,1 val.

Taip pat tyrimais nustatyta, kad Kinijos laivų savininkų laivuose jūrininkai labiau jaučia nuovargį, nei europiečių savininkų laivuose.

Nustatyta, kad toliau nuo namų dirbantys jūrininkai jaučia didesnį nuovargį, sumažėja jų darbo motyvacija.

Kita nuostata, kuri išryškėjo iš jūrininkų apklausų, yra ta, kad artėjant kontrakto pabaigai jūrininkai jaučia vis didesnį nuovargį ir stresą, kai kurie jūrininkams antroje jo reiso pusėje sutrinka miegas.

[Tylus]

Piratai dažniau grobia jūrininkus

Tarptautinio jūrų biuro duomenimis, 2016 m. pasaulyje užregistruoti 191 piratų išpuoliai prieš laivus.

Dažniausiai laivai buvo apšaudomi. Piratams pavyko užgrobti 7 laivus.

Dabar dažniau grobiami ne laivai, o jūrininkai. Dėl išpirkos pernai pagrobti 62 jūrininkai. Tai buvo didžiausias jūrininkų pagrobimų kiekis per vienerius metus pastarąjį dešimtmetį.

Žmonių grobimai iš baržų, vilkikų, žvejų laivelių dažniausiai vyko Malaizijos ir Indonezijos zonoje. Tie laivai yra žemų bortų, lėti, todėl juos lengviausia užpulti.

Daugėja žmonių grobimų ir iš didesnių prekybinių laivų. Ypač įsiminė atvejis Sulu jūroje, kai iš prekybinio laivo buvo pagrobta 12 žmonių įgula.

Iš viso įkaitais 2016 m. pabaigoje buvo 151 jūrininkas. Indonezijos zonoje įkaitais buvo laikomi 49 jūrininkai, Nigerijoje – 36, Gvinėjos įlankos zonoje – 34, Somalio zonoje – 11.

Pasaulyje atsiranda vis nauji piratavimo židiniai. Pavojingomis zonomis tampa Peru, Vietnamo, Bangladešo vandenys.

[Tylus]

Kruizinė laivyba taps pelningesnė

Kruizinės laivybos kompanija „Carnival Corporation“ paskelbė, kad 12 metų sudarė 900 mln. eurų vertės kontraktą su kompanija „Wartsila“ dėl laivų variklių eksploatavimo.

Ji aptarnaus apie 400 laivų variklių. Iš viso „Carnival Corporation“ turi 79 kruizinius laivus.

Ši sutartis sudaryta tam, kad būtų užtikrintas „Carnival Corporation“ laivų patikimumas. Laivui, kuriame yra 2-4 tūkstančiai keleivių, plaukiant ypač svarbu, kad nebūtų gedimų. Kruiziniame laive įvykus gedimui kyla didžiulės problemos. Turistams tenka sugrąžinti išleistus pinigus. Todėl laivo mechanizmų patikimumas tampa itin svarbus.

Neatsitiktinai laivų patikimumą „Carnival Corporation“ patikėjo žinomai kompanijai. „Wartsila“ kompanijos „Carnival Corporation“ laivuose ne tik aptarnaus laivų variklius, bet ir vykdys jų patikimumo tyrimus naudojant naujausias skaitmenines technologijas.

Pati „Carnival Corporation“ rūpinsis jūrų turistų aptarnavimų. Jų tikisi sulaukti net 11 mln. keleivių.