Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Estija negaus laiku keltų

Nuo spalio 1 dienos tarp Estijos žemyninės dalies ir Saremos bei Hiuimos salų turėjo pradėti plaukioti Talino uosto administracijos užsakymu Lenkijoje ir Turkijoje statomi 4 nauji keltai. Jau aišku, kad keltai nebus laiku pastatyti. Dėl jų viešųjų konkursų buvo kilęs skandalas, situaciją aiškinosi teisėsauga. Estijoje, Lenkijoje ir Turkijoje netgi vyko kratos.

Pateikiami duomenys, kad laiku nepastačius keltų Lenkijos ir Turkijos kompanijos Talino uostui turės sumokėti nei iki 5 mln. eurų baudą.

Talino uosto administracijoje buvo iškelta problema, ką daryti, kuo pakeisti nebaigtus statyti keltus. Atsakymo kol kas nėra.

Galbūt linijas ir toliau galėtų aptarnauti ta kompanija, kuri tai daro jau kelis dešimtmečius. Tai yra Saremo laivybos kompanija. Bet Talino uosto administracija to nepatvirtino.

[Tylus]

Pasaulinio laivyno vertė

Amerikietis Trevoras Crowe atliko tyrimą ir nustatė, kad šiuo metu pasaulinio laivyno vertė siekia 904 mlrd. JAV dolerių vertinant laivus iki 25 metų.

Jo vertinimu, per metus nuo 2007-ųjų į naujus laivas būdavo investuojama bendra 120 mlrd. JAV dolerių suma.

Per metus vien tanklaiviai gabena naftos kiekį, kurios vertė 717 mlrd. JAV dolerių. Bendros jūrų prekybos apimtys, T.Crowe vertinimu, per metus siekia maždaug 8 trilijonus JAV dolerių.

[Tylus]

Estų keltai surado nišą Elbės upėje

[Tylus]

Elbės upėje – uostamiestyje statyti keltai

[Tylus]

Laivus suras žvelgdami iš kosmoso

NASA mokslininkai parengė programą, kuri pagal darytas nuotraukas iš kosmoso leis aptikti nuskendusius laivus.

Technologija bandoma Belgijos Zebriugės uosto zonoje, kur per karą nuskendo daugybė laivų. Programa turi esminį minusą. Ji gali matyti tik iki 15 metrų gylio jūros dugną.

Bet manoma, kad programą pavyks gerokai patobulinti ir nuotraukose iš kosmoso išvysti gerokai didesniuose gyliuose gulinčius nuskendusius laivus.

[Tylus]

Stengsis užkirsti sukčiavimą uostuose

Siekiant išvengti sukčiavimo ES uostuose nuo rugsėjo 1 d. įvestas privalomas pranešimų apie konteinerius teikimas. Angliškai tai vadinama - Container Status Message (CSM).

Tokių žinučių teikimą ir duomenų priėmimą koordinuos Europos kovos su sukčiavimu biuras.

Išvardinti visi atvejai kada reikės pateikti žinutę apie konteinerius Netgi siunčiant konteinerį remontuoti bus privalomas pranešimas.

Tai suteiks galimybę uostuose nuolat sekti konteinerių judėjimą.

JAV tokia sistema veikia nuo 2009 metų.

[Tylus]

Dujotiekio statybos uostai Suomijoje

Statant „Nord Stream2“ dujotiekio liniją iš Rusijos į Vokietiją vėl ketinama naudotis Suomijos Kotkos ir Hanko uostais.

Kotkos uoste, kaip ir tiesiant dujotiekį „Nord Sream1“, bus kaupiami vamzdžiai, Hankos uoste – vamzdžių izoliacinės medžiagos.

Vamzdžiai, kurie guls į dujotiekio liniją Baltijos jūros dugne, bus pradėti gabenti nuo šio mėnesio. Iš viso bus sukaupta 2,5 tūkst. kilometrų vamzdžių.

Vamzdžius gamins „Europipe“, Jungtinė metalurgijos kompanija ir Čeliabinsko vamzdžių gamykla.

Vamzdžius į jūros dugną planuojama pradėti kloti 2017 metų vasarą.

[Tylus]

DFDS Baltijos jūroje nusipirko maršrutą

Danijos DFDS kompanija iš Estijos „Navirail“ įsigijo keleivinį krovininį maršrutą tarp Estijos Paldiski ir Suomijos Hankos uostų.

DFDS naudos maršrute plaukiojusį laivą „Sailor“. Laivus su Estijos vėliava maršrute plaukioja po 8 kartus per savaitę iš kiekvieno uosto. Jame dirba estiška įgula.

Manoma, kad naujas maršrutas bus naudingas nuo 2011 metų jau veikiančiam maršrutui tarp Paldiski ir Švedijos Kapelskar uostų. Juo naudosis ir Hankos – Paldiski maršruto klientai, norintys patekti į Švediją.

DFDS pranešime teigiama, kad krovininių ir keleivinių keltų maršrutas tarp Paldiskio Estijoje ir Hanko Pietų Suomijoje ateityje taps plataus DFDS Baltijos maršrutų tinklo dalimi.

„Jau beveik 10 metų palaikome artimą dialogą ir glaudžiai bendradarbiaujame su pagrindiniais „Navirail“ ir „Merktrans“ savininkais. Jie jau anksčiau frachtavo DFDS laivus, o mes 2011 m. įsigijome jų Baltic Scandinavian Line, kuri teikia krovininių ir keleivinių perplukdymo paslaugas maršrute tarp į šiaurę nuo Stokholmo esančio Kapelskaro (Kapellskär) ir Paldiskio. Šiandien šis maršrutas tapo svarbiu šiaurinio Baltijos koridoriaus į Švediją keliu mūsų krovinių klientams“, – teigė DFDS viceprezidentas ir Baltijos regiono vadovas Anders Refsgaard.

Maršrutas bus priskirtas „Business Unit Baltic“ skyriui, jam vadovaus maršrutų direktorius Peeter Ojasaar Taline.

[Tylus]

Dujos į laivus pildomos ir Geteborge

Švedijos Geteborgo uoste pradėta teikti laivų užpildymo suskystintomis gamtinėmis dujomis paslauga naudojantis specialiu dujų bunkeravimo laivu.

Dujos buvo pilamos iš olandų bunkaravimo laivo „Coral Energy“. Užpildytas Švedijos kompanijos „Tarntank Ship Management“ tanklaivis „Ternsund“. Šis laivas naujas.

Švedijos Geteborgo uostas garsėja kaip vienas iš ekologiškiausių Europos uostų. Jame sudarytos sąlygos gauti palankesnes rinkliavas atplaukiantiems, vadinamiems „žaliesiems“ laivams. Todėl tikėtina, kad Geteborgo uoste dujomis varomų laivų ateityje tik daugės.

Tanklaivis „Ternsund“ Geteborgo uoste gavo net 30 proc. rinkliavų nuolaidą.

[Tylus]

JAV uostuose bus privalomi jūrininkų antspaudai

Nuo 2018 metų JAV uostuose besilankantiems jūrininkams bus privaloma teikti papildomus asmenybės duomenis - pirštų antspaudus.

Tokio saugumo priemonių imamasi objektuose su padidinta rizika – chemijos, dujų terminalai. Pirštų atspaudai bus privalomi net 525 JAV uostų objektuose.

Papildomi reikalavimai JAV uostuose įvedami baiminantis teroristinių išpuolių.

Vyko diskusijos dėl to, kad griežtus papildomus reikalavimus reikia įvesti ir konteinerių terminaluose, tačiau nuo to buvo susilaikyta.

Tuo pat metu JAV griežtės reikalavimai priimant keleivius į didesnius nei 1000 keleivių kruizinius laivus.

[Tylus]

Robotai įsitvirtins Roterdamo uoste

Roterdame išbandoma naujausia įranga - dronas „AquasmertXL, kuria naudojamas uosto apžvalgai.

Po uostą plaukiojantys įrenginiai perduoda duomenis apie pastebėtas problemas. Duomenys apie gedimus uoste bus siunčiami į uosto valdymo centrą.

Dar vienas „Waste Shark“ fiksuoja vandens paviršiuje šiukšles, kitokius teršalus ir tarsi „valgo“ juos – tai yra surenka ir apdoroja.

[Silber418]

Stokholmas: Värtaterminalen

Stokholme baigiamas naujo keleivių terminalo pastato "Värtaterminalen" (arch.: 3XN, projekto "Norra Djurgårdsstaden" dalis) statybų procesas:


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis

Stogo parkas dar nepabaigtas

Šaltinis


Šaltinis

Naujasis pastatas pasižymi erdvumu ir galimybėmis aptarnauti didesnius keleivių srautus. Terminale aptarnaujami keleiviai iš/į Suomijos, Rusijos, Estijos bei Latvijos uostus.

[jpou]

Kaip cia niekas nepostina, kad AP Moller-Maersk skaidomas i atskiras dalis?

Maersk conglomerate to break up
https://www.ft.com/content/6fe125a4-...0-8ec15fb462f4

[Tylus]

„Eurostat“ paskelbė judriausius krovininius uostus

Rugsėjo 29 dieną minimos Pasaulinės jūrų dienos proga Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba „Eurostat“ publikuoja duomenis apie tarptautinę prekybą prekėmis, vykdomą jūra, ir apie jūrų krovininį transportą.

Bendras per ES uostus gabenamų krovinių svoris 2014 metais sudarė beveik 4 mlrd. tonų. Dešimčiai didžiausių ES krovininių uostų teko maždaug trečdalis bendro per ES uostus gabenamų krovinių kiekio. Roterdamas (Nyderlandai) 2014 metais buvo judriausias krovininis uostas (422 mln. tonų, arba 11 proc. bendro per ES uostus gabenamo prekių kiekio). Aukštas pozicijas pagal šį rodiklį šiuo laikotarpiu užėmė ir Antverpeno uostas Belgijoje (180 mln. tonų, 5 proc.), Hamburgas Vokietijoje (126 mln. tonų, 3 proc.), Amsterdamas Nyderlanduose (97 mln. tonų, 3 proc.), Alchesirasas Ispanijoje (76 mln. tonų, 2 proc.) ir Marselis Prancūzijoje (74 mln. tonų, 2 proc.).

2015 metais laivai buvo pagrindinė transporto rūšis daugelyje ES narių. Aktyviausia prekyba prekėmis su ne ES šalimis, vykdoma jūra, užfiksuota Portugalijoje (81 proc. prekybos vertės), Kipre (80 proc.), Graikijoje (77 proc.), Ispanijoje (74 proc.), Maltoje (67 proc.), Italijoje (61 proc.) ir Suomijoje (60 proc.). Intensyvi prekyba prekėmis, vykdoma jūra, (per 50 proc.) užfiksuota ir Nyderlanduose, Rumunijoje, Bulgarijoje, Danijoje bei Vokietijoje. Kitame vertinimo skalės gale atsidūrė Čekija (12 proc.) ir Liuksemburgas (19 proc.), Airija bei Latvija (po 27 proc.), Austrija (31 proc.) ir Kroatija (35 proc.). Lietuvoje užsienio prekyba prekėmis, vykdoma jūra, sudarė 42,4 proc. prekybos vertės.

Jūrų transportui tenka labai svarbus vaidmuo Europos Sąjungos (ES) tarptautinėje prekyboje prekėmis. 2015 metais ES prekybos prekėmis, vykdomos su trečiosiomis šalimis (ne ES šalimis) jūra, vertė siekė beveik 1,777 mlrd. eurų ir sudarė apie 51 proc. ES prekybos prekėmis. 53 proc. ES importuotų prekių Europos Sąjungą pasiekė jūra, laivais į trečiąsias šalis buvo eksportuota 48 proc. ES prekių. Per pastaruosius dešimt metų jūrų transporto, naudojamo ES prekyboje prekėmis, apimtys šiek tiek padidėjo; 2006 metais jūra buvo vykdoma mažiau nei pusė (47 proc.) ES prekybos prekėmis su trečiosiomis šalimis.

[Tylus]

Laivų tunelis – norvegiška realybė

Norvegijos Alesundo regione vyksta modeliavimas tarp dviejų fiordų įrengti laivų tunelį.

36 metrų pločio tunelis būtų 12 metrų gylio, o virš vandens dar 25 metrų aukščio. Jo ilgis būtų 1,7 kilometro.

Tuneliu būtų aplenktas Stadlandet iškyšulys, kur laivybos sąlygos 77 dienas per metus yra itin blogos.

Atlikto modeliavimo rezultatai yra tokie, kad plaukti tuneliu laivams nekiltų jokių sunkumų. Sunkiau tokios apimties tunelį įrengti. Bet ir tai įmanoma.

Kai kurių problemų kyla dėl tunelio angų apsaugos, nes prieš kas reikėtų gesinti bangavimą.

Norvegija pirmąjį pasaulyje laivų tunelį ketina pradėti statyti 2018 metais. Ar jis bus įrengtas priklausys ir nuo Norvegijos politikų sprendimų, nes tai yra pakankamai brangus statinys, kurį reikės daryti aplinkai jautrioje vietoje.

[Tylus]

Laivai didėja, efektyvumas – mažėja

Laivybos ekspertas Martinas Stopfordas mano, kad krovinių gabenimo efektyvumas per 40 metų sumažėjo dvigubai.

Jo vertinimu, 1973 metais tanklaivių gabenimo efektyvumas buvo 50 tūkst. tonmylių vienai tonai laivo dedveito per metus, o 2015 metais šis skaičius siekė 24 tūkst. tonmylių.

Tokias išvadas jis pareikė neseniai vykusiame jūrų technologijų forume Vokietijoje „SMM Hamburg 2016“.

„Kuo mes iš viso užsiimame? Kas per verslas yra laivyba, jei jos efektyvumas ne didėja, o mažėja? Kodėl tai nieko nejaudina“, - klausė jis.

Su mažėjančiais laivų frachtais susidūrusios pasaulinės laivybos kompanijos rūpinasi vieninteliu dalyku, kaip išlikti ir joms visai nerūpi, ar dabartinis krovinių gabenimas yra efektyvus.

[Tylus]

Daugėja su jūrininkais pamestų laivų

Daugėja kompanijų, kurios, susidarius sunkioms veiklos sąlygoms, pameta laivus su įgulomis.

Labiausiai nuskambėjo Tailande graikų savininko pamesto laivo „Panormitis Av“ jūrininkų protestai.

Šiais metais įvairiose pasaulio vietose be maisto ir vandens buvo pamesta apie 10 laivų įgulų.

Jūrininkų paramos organizacija „Mission of seafarers“ pakvietė laivų fraktuotojus atsisakyti tų laivų savininkų paslaugų, kurie kartu su jūrininkais palieka savo laivus likimo valiai.

Be vandens, maisto ir kuro palikti laivai tampa tarsi „mirtininkų laivais“. Jūrininkai priversti ubagauti, kad geros valios žmonės juos sušelptų.

[Tylus]

DFDS jau perėmė liniją Estijoje

Estijos konkurencijos tarnyba leido DFDS iš Estijos kompanijos „Navirail“ perimti maršrutą tarp Estijos ir Suomijos Paldiskis – Hanko.

Šiame maršrute per metus pervežama apie 1,15 mln. linijinių metrų krovinių ir 100 000 keleivių. Per savaitę šiuo maršrutu atliekami aštuoni reisai pirmyn ir atgal.

Maršrutą aptarnaus toje linijoje iki šiol plaukiojęs keltas „Sailor“ su estiška įgula. Dalis darbuotojų iš „Naviraiul“ perėjo dirbti į DFDS.

Maršrutui vadovaus DFDS Estijos vadovas Peeteris Ojasaaras.

Dabar DFDS iš Paldiskio valdo dvi linijas. Kita linija yra į Švedijos Kapelskaro uostą.

Naują liniją DFDS perėmė tikėdamasi tikėdamasi išvystyti naują krovinių gabenimo keltais logistiką tarp Švedijos, Estijos ir Suomijos jungiant į logistikos grandinę visus tris uostus.

[Tylus]

Paskelbti pasaulinio laivybos verslo lyderiai

„Lloyd‘s List“ paskirstė 2016 metų laivybos verslo apdovanojimus. Iš viso paskirta 18 įvairių kategorijų nugalėtojų.

Metų laivybos kompanija paskelbta CMA CGM. Metų jūrininku tapo laivo kapitonas Gellangarin Bonifacio Juanillo.

2016 metų uosto operatoriumi paskelbta Kinijos kompanija „China Merchants Port Holdings“.

Apdovanojimas už žmonių gelbėjimą jūroje paskirtas laivo „Lyric Sun“ laivo įgulai, mkuri išgelbėjo skęstančio laivo žvejus.

[Tylus]

Sunkumai rinkoje paskatino „Maersk“ pokyčius

Su finansiniais sunkumais susidūrusi pasaulinė Danijos kompanija
„A.P.Moller-Maersk“ iš esmės keičia veiklos strategiją.

Ji kol kas atsisakė statyti naujus konteinerinius laivus, nes jų rinka ir taip perpildyta.

„Pasaulinės prekybos augimo tempai yra labai menki, todėl nėra prasmės užsakyti statyti naujus laivus. Anksčiau naujus laivus statėme todėl, kad reikėjo ypatingo dydžio laivų“, - teigė „A.P.Moller-Maersk“ direktorių valdybos pirmininkas Michaelis Pramas Rasmusenas.

Taip pat kompanija paskelbė atskirianti transporto-logistikos („Maersk Line“) ir naftos gavybos („Maersk Oil“) verslo grupes. Jos veiks savarankiškai. Kiekvienos grupės tikslas bus prisijungti naujas verslo struktūras. Tai įmanoma pasaulinėse rinkose vykstant kritimui.

Kokias verslo grupes prisijungs „A.P.Moller-Maersk“ M.P.Rasmusenas neatskleidė, Jis tik teigė, kad dar šiais metais pasaulinėje laivybos rinkoje bus keturiomis kompanijomis mažiau nei buvo metų pradžioje.

Konkrečiai imant laivybos grupę „Maersk Line“ ji bus apjungta kartu su „APM Terminals“, „Damco“, „Svitzer“, „Maersk Container Industry“. Atlikus šį sujungimą per artimaisuius trejus metus tikimasi iki 2 proc. rentabilumo augimo.

Į vadinamą energetinę grupę bus įjungtos „Maersk Oil“, „Maersk Drilling“, „Maersk Supply Service“ ir „Maersk Tankers“ kompanijos.