Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Inspektorių misija Atlanto vandenyne

Žvejybos inspektoriai Vokietijos laive „Seefalke“ dalyvavo žvejybos kontrolės misijoje Atlante.

Iš 11 žvejybos laivų tikrinimai atlikti 5. Buvo tikrinama, ar vykdoma žvejybos veikla yra legali, ar laivuose tinkamai funkcionuoja palydovinės žvejybos laivų stebėjimo sistemos.

Pagrindinis misijos tikslas pagal 2016 m. NAFO Jungtinio inspektavimo ir stebėjimo schemą nustatyti, ar Europos Sąjungos ir kitų šios žvejybos organizacijos šalių narių žvejybos laivai, vykdydami žvejybą NAFO akvatorijoje, laikosi galiojančių žvejybos kontrolės ir užtikrinimo priemonių, o ES žvejybos laivai ir ES žvejybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų

Misijos metu patikrinti trys Portugalijos respublikos, vienas Estijos Respublikos ir vienas Japonijos žvejybos laivas. Nustatyta, jog visi misijos metu patikrinti žvejybos laivai turi žvejybos kvotas žuvų rūšims, kurias žvejoja, bei leidimus žvejoti NAFO teritorijoje. Visų žvejybos laivų palydovinės laivų stebėjimo sistemos veikė techniškai tvarkingai, žvejybos ir produkcijos žurnalai, produkcijos išdėstymo triumuose planai buvo tvarkingai pildomi. Deklaruojamas žuvų produkcijos kiekis atitiko realų žuvų produktų kiekį, o visi patikrinti žvejybos įrankiai atitiko NAFO keliamus reikalavimus. Šios misijos metu nenustatyta jokių NAFO žvejybos kontrolės ir užtikrinimo priemonių bei ES žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

[Tylus]

Kaliningrado saugumui – nauji keltai

Rusija kuria planus, kaip aprūpinti Kaliningrado sritį aplenkiant Lietuvos kelius ir geležinkelius.

Kaliningrado administracija paskelbė, kad į šią sritį iš Rusijos krovinių kiekis siekia 5,9 mln. tonų per metus. Pernai keltais gabenta 1,8 mln. tonų.

Kaliningrado gubernatorius Nikolajus Cukanovas norėtų dar 3 keltų. Tai, jo teigimu, leistų visiškai išvengti krovinių gabenimo į sritį per Lietuvą.

Šis klausimas buvo iškeltas Rusijos saugumo taryboje. Jis laikomas svarbiu, netgi keliama versija, kad Lietuva galinti uždaryti sieną ir Rusijos anklavas taps atkirstu nuo pasaulio.

[Tylus]

„DFDS Seaways“ nusipirko laivą

Nuo 2014 metų į Klaipėdos uostą plaukiojantis jūrų keltas „Athena Seaways“ įgijo naujus šeimininkus.

Šį laivą nusipirko keltų kompanija „DFDS Seaways“. Laivas priklausė Italijos kompanijai „Grimaldi Holding“. Nuo 2013 metų gruodžio jis jau plaukiojo į linijas iš Klaipėdos pasikeisdamas tai į Kylį, tai į Karlshamną. „DFDS Seaways“ šį laivą nuomojo iš „Grimaldi Holding“.

Šiais metais buvo nuspręsta laivą iš italų kompanijos išpirkti. Kaip pranešė Danijos jūrinė internetinė žiniasklaida, kaip tik šiomis dienomis užbaigtas „Athena Seaways“ pirkimo procesas.

Už kiek išpirktas jūrų keltas nepranešama. Tik nurodyta, kad 2007 metais statytas 199 metrų ilgio keltas 300 mln. Danijos kronų (apie 40 mln. eurų) padidino „DFDS Seaways“ investicijas. Iš viso „DFDS Seaways“ investicijos per 2016 metus vietoje 1,6 mlrd. Danijos kronų padidėjo iki 1,9 mlrd. Danijos kronų.

„Athena Seaways“ gali priimti 2490 linijinių metrų krovinių ir 600 keleivių. Toks laivas ypač tinka Baltijos jūros krovinių ir keleivių gabenimo rinkoje.

[Sula]

Kaliningrado saugumui – nauji keltai

Šis klausimas buvo iškeltas Rusijos saugumo taryboje. Jis laikomas svarbiu, netgi keliama versija, kad Lietuva galinti uždaryti sieną ir Rusijos anklavas taps atkirstu nuo pasaulio.

Racionaliai galvoja. Kai bandys aneksuoti "Pribaltiką", manau, kad mums sieną vertėtų uždaryti.

[Tylus]

Kaliningrado srityje planuojamas dujų terminalas

Rusijos Vyriausybė išplėtė Kaliningrado uosto ribas su tikslu šioje srityje statyti dujų terminalą.

Į Kaliningrado uosto ribas įtrauktas sklypas Zelenogradsko rajone. Čia suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ketina statyti „Gazprom“ dukterinės bendrovės „Gazprom Marketing&Trading“ (GM&T) ir „Gazprom flot“.

Terminalą su išdujinimo laivu, kuris per metus priimtų apie 2,3 mln. tonų suskystintųjų gamtinių dujų, ketinama baigti statyti iki 2018 m. pradžios.

Planuojama, kad dujos į šį terminalą būtų tiekiamos iš Rusijos jūros gręžinių „Baltijsk SPG“ ir „Sachalin-2“. Terminalas būtų skirtas aprūpinti dujomis Kaliningrado sritį.

[Tylus]

Latvijos laivininkystės sunkumai baigėsi

Panašu, kad pasaulinę laivybą apėmęs krizinis laikotarpis baigiasi didžiausiai Latvijos laivybos kompanijai „Latvijas Kugnieciba“ (Latvijos laivininkystė).

Tai buvo tarybiniais metais sukurta laivybos kompanija, panašiai kaip Lietuvos jūrų laivininkystė. Tik Latvijos kompanija buvo didesnė.

Šiuos metus Latvijos laivininkystė pradėjo pelningai. Per tris mėnesius gauta 22,48 mln. eurų pajamų ir 2,66 mln. eurų pelno. 2015 metais jos nuostoliai siekė 6,63 mln. eurų.

Latvijos laivininkystė iš viso valdo 23 laivus – 16 nuosavų ir 7 nuomoja. Pagrindinį jos laivyną sudaro tanklaiviai.

[Tylus]

Estų kompanijos mėnesio rekordai

Estijos laivybos kompanija „Tallink Grupp” gegužę pasiekė keletą rekordų.

Ji aptarnavo 809296 keleivius ir pasiekė visų laikų mėnesio rekordą.

Taip pat Estijos ir Suomijos linijoje pasiekti visų laikų mėnesio rekordai tiek plukdant keleivius (459086 vienetai), tiek automobilius (80582 vienetai) ir krovinius (18297 sunkvežimiai).

Palyginti su 2015 metais per 5 mėnesius keleivių skaičius pagal visas \„Tallink Grupp\“ aptarnaujamas išaugo 6,7, krovinių - 7,5 procentais.

Krovinių pervežimai labiausiai augo pagrindinėje Estijos – Suomijos linijoje.

[Tylus]

Kuriama tanklaivių korporacija

Kompanijos „Frontline”, „Euronav” ir „Diamond S Management” nusprendė kurta bendrą tanklaivių laivybos korporaciją „Suezmax”.

Ji valdys 43 didžiausius per Sueco kanalą galinčius plaukti tanklaivius. Šis jungimasis padės mažinti veiklos sąnaudas, didinti lankstumą.

Laivų valdymas toliau vyks pagal šių trijų kompanijų vadybos biurus, kurie įkurti įvairiose pasaulio vietose.

[Tylus]

Tirs jaunų jūrininkų darbo problemas

Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) analizuoja jaunų jūrininkų darbo problemas laivuose.

Pasauliniu mastu vis mažiau jaunų žmonių, ypač iš labiau išsivysčiusių šalių, nori tapti jūrininkais.

Analizuojama ir jūrininkų įdarbinimo sistema. Įtariama, kad čia yra piktnaudžiavimo. Yra duomenų, kad jūrininkų įdarbinimo kompanijos ima pinigus už tai, kad surastų jiems darbo.

Ta problema ypač aktuali jauniems jūrininkams, nes jie dar neturi darbo paieškos per įdarbinimo kompanijas įgūdžių.

[Tylus]

Rusija rengiasi atnaujinti žvejybos laivyną

Žuvų produktų importo atsisakiusi Rusija paskelbė, kad iki 2030 metų turi pastatyti 360 okeaninių, taip pat vidutinio ir mažo tonažo žvejybinių laivų.

Kaip bus pasiekta šio skaičiaus – didelis klausimas.

Rusija laivus rengiasi statyti tik savo statyklose.

Jau susivienijo kelios Rusijos statyklos ir paskelbė, kad per metus gali statyti po 15 naujų laivų. Iki 2030 metų geriausiu atveju būtų pastatyta apie pusė to kiekio laivų, kuris yra reikalingas.

[Tylus]

Jūreivystės sąraše Lietuva krenta žemyn

Lietuvos, kaip jūrinės valstybės prestižas vis labiau mažėja, ji tampa viena iš blogiausių ES šalių.

Paskelbtame Paryžiaus memorandume sąraše, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 dienos, Lietuva yra 47 vietoje. Iš ES šalių žemiau už ją yra tik Bulgarija (51 vieta). Lietuvą aplenkė netgi Lenkija (44 vieta), kurios rodikliai keletą metų buvo prastesni.

Lenkija, Lietuva ir Bulgarija yra vienintelės šalys iš ES, kurios nepatenka į Paryžiaus memorandumo Baltąjį sąrašą. Jos yra Pilkajame sąraše. Iš viso šiame sąraše 19 valstybių. Lietuva ne pati geriausia garbė sąraše būti šalia Indijos, Maroko, Tailando.

Pagal vieną iš ES direktyvų į pilkąjį ar juodąjį sąrašus patekusios valstybės privalo nurodyti priežastis, dėl kurių jos buvo įtrauktos į tą sąrašą, ir imtis priemonių padėčiai ištaisyti.

Pilkajame sąraše yra valstybės gavusios nuo 44 iki 62 vietos. Toliau Juodasis sąrašas. Jame 11 valstybių.

...

Viena iš priežasčių, kodėl Lietuva iš Baltojo sąrašo nusirito į Pilkąjį yra situacija susieta su Lietuvos jūrų laivininkyste, kai valstybė nesugebėjo susitvarkyti su sunkumais, kurie apėmė jos valdomą bendrovę.

Pasekmės nemalonios – dėl įvairių pažeidimų vienas po kito užsienio uostuose buvo areštuojami Lietuvos jūrų laivininkystės laivai.

Dar prieš prasidedant masiniams Lietuvos jūrų laivininkystės laivų areštams jos laivai po pasaulio uostus jau plaukiojo su rimtomis problemomis. Jiems trūkdavo dėmesio, patikrinus laivus juose lengviau būdavo randami pažeidimai. Kai kurie laivai su pažeidimais pakliūdavo net po kelis kartus per metus.

Prestižo Lietuvos vėliavai nepridėjo ir „Arctic Fishing“ žvejybiniai laivai „Karalius“, „Jūros vilkas“ ir „Žalgiris“, kurie gaudo krabus.

...

[Tylus]

Danijos kompanijai – apdovanojimas už pagarbą vėliavai

Danijos „DFDS Seaways“ kompanija gavo Valdemaro apdovanojimą už teisingą Danijos vėliavos naudojimą laivuose.

Valdemaras buvo Danijos karalius, kuris įteisino dabartinę Danijos vėliavą. Valdemaro apdovanojimas įteikiamas kasmet birželio 15 dieną. Pagal legendą tą dieną ant karaliaus Valdemaro iš dangaus nusileido Danijos vėliava, vadinama „Dannebrog“.

Kasmet įteikiant apdovanojimus už pagarbą Danijos vėliavai, renginiuose dalyvauja Danijos karališkosios šeimos atstovai ir Vyriausybės vadovai.

„DFDS Seaways“ kompanijos atstovai domėjosi, ar turi panašius apdovanojimus Didžioji Britanija, Prancūzija ir Lietuva su kurių vėliavomis taip pat plaukioja DFDS laivai.

[Tylus]

Ekspedijavimo rinką užvaldė gigantai

Krovinių ekspedijavimo verslas yra pakankamai globalus, veiklos iš šio verslo vaisiai pasaulyje koncentruoti nedidelės dalies kompanijų rankose.

Didžiausios pasaulio krovinių ekspedijavimo kompanijos „Kuehne + Nagel“, „DHL Global Forwarding“, „DB Schenker Logistics“, „Expeditors“ ir „Sinotrans“ valdo 28,2 proc. pasaulinės rinkos ir 41 proc. ekspedijavimo pinigų srautų. Jų kroviniai juda tiek lėktuvais, tiek laivais.

Jūrinių gabenimų srityje pirmauja „Kuehne + Nagel“, aviacijos pervežimų - „DHL Global Forwarding“. Pagal pajamas gautas iš krovinių ekspedijavimo veiklos pirmauja „Kuehne + Nagel“.

Be penkių didžiausių ekspedijavimo kompanijų pasaulyje yra garsios ekspeditorių kompanijos – DSV, veikiati kartu su UTi, „Panalpina“, „Bollore“/SDV, „Nippon Express“, „Ceva“, „Geodis“, veikianti kartu su OHL, „Agility“, „Kinetsu World Express“ veikianti kartu su „APL Logistics“, UPS, „Damco“, „Yusen Logistics“, „Dachser“, „C.H.Robinson“, „Hellmann Worldwide Logistics“, „Pantos Logistics“.

[Tylus]

Bepilotis laivelis – Atlanto platybėse

Per Atlanto vandenyną plaukia unikalus laivelis - 250 kilogramų ir 5,5 metrų ilgio kanoja „Solar Voyager“.

Tai pirmasis bandymas laiveliu be kokio nors jūrininko perplaukti Atlantą. Iš JAV išplaukęs laivelis maždaug spalio mėnesį turėtų pasiekti Portugalijos krantą.

Laivelį per vandenyno platybes varo 280 vatų saulės baterijos. Vandenyne laivelis orientuojasi naudodamasis iš „Iridium“ palydovo siunčiamais signalais.

[Tylus]

Gydymas laivuose per „BlueMed“ sistemą

Draudimo kompanija „Thomas Miller Claims Management“ su Škotijos Aberdino ligoninės gydytojais sutarė, kad konsultuos jūrininkus per specialią medicininės paramos sistemą „BlueMed“.

Ši programa skirta padėti sausakrūvių laivų, didelių jachtų ir netgi kruizinių laivų įguloms. Jūrininkus konsultuojantys Aberdino ligoninės gydytojai turi patirties, nes distanciniu būdu konsultuodavo naftos platformų darbuotojus Šiaurės jūroje. Į juos pagalbos kreipdavosi ir jachtų savininkai.

Net ir pačios geriausios gydytojų konsultacijos jūroje atsitikus ypatingiems atvejams neatstos to ką gali suteikti ligoninės. Todėl pirma rekomendacijas rimtus liginius kaip galima greičiau gabenti į krantą.

Aberdino ligoninės gydytojai įsipareigojo distanciniu būdu konsultuoti įgulų narius iki tol, kol nukentėję ar susirgę jūrininkai atsidurs ligoninėse.

[Tylus]

Aplinkosaugai laivuose – milijonai eurų

„Finnlines“ gavo 50 mln. eurų kreditą, kuris skirtas laivams pertvarkyti pagal aplinkosaugos priemones.

Kompanija laivuose diegs sudegusio kuro dūmų valymo įrenginius, keis laivų sraigtus, korpusus dengs trintį mažinančia specialia silikonine danga. Tai leis taupyti laivuose naudojamo kuro kiekius.

Panašią programą „Finnlines“ vykdo nuo 2014 metų. Iš 22 jos valdomų laivų vadinamieji „skruberiai“ jau įdiegti 18 laivų, sraigtai keisti 7 laivuose, korpusai nauja danga dengti dviejuose laivuose.

Kompanija aplinkosaugos priemonių efektą jau pajuto 2015 metais. Jos kuro sąnaudos laivuose 2015 metais palyginti su 2014-aisiais sumažėjo 8 proc. Vertinant iš ekologinio taško skaičiuojama, kad anglies dvideginio išmetimus į aplinką „Finnlines“ sumažino 75 tūkst. tonų, sieros junginių – 5,5 tūkst. tonų, azoto oksido - 1,7 tūkst. tonų.

[Tylus]

Žvejybos laivų modernizavimas Kaliningrado srityje

Lietuvos žvejybos laivynas vis labiau nyksta. Žvejai jiems modernizuoti negauna ES paramos.

Rusija, kuri nėra priklausoma nuo ES valdininkų, pradeda atnaujinti Baltijos jūros žvejybos laivus. Kaliningrado srityje iš Rusijos biudžeto lėšų per trejus metus modernizuoti net 8 žvejų laivai.

Šiuo metu Svetlij laivų statykloje statomi nauji mažieji žvejybos traleriai.

Modernizuojant laivus ar netgi statant naujus mažuosius žvejybos tralerius, kurie žvejos Baltijos jūroje, gerokai didinami ir jų pajėgumai.

Tai išgirdę Lietuvos žvejai gali tik skėsčioti rankomis – kodėl Rusijos žvejams leidžiama didinti pajėgumus ir gerinti žvejybos efektyvumą, o Lietuvos žvejams, kurie priklauso ES, yra nuleisti ypatingai griežti reikalavimai nedindinti žvejybos laivų pajėgumų.

[Tylus]

Pinigai iš jūrų keltų ir logistikos

Iš Klaipėdos uosto jūrų keltų laivybos linijas turinti Danijos kompanija DFDS paskelbė šių metų pirmojo pusmečio veiklos rezultatus.

Jos pajamos palyginti su 2015 metais išaugo 4,5 proc. Tame tarpe iš laivybos – net 5,9 proc., nes iš logistikos jos sumažėjo 0,4 proc.

Laivybos pajamos sudarė apie 675 mln. JAV dolerių. Pajamos iš logistikos siekė apie 370 mln. JAV dolerių.

Planuojama, kad 2016 metų antrąjį pusmetį pajamos dar didės. Laukiama, kad bendras pajamų kilimas per 2016 metus sudarys 6 proc.

[Tylus]

Nuo infekcijos saugos mobili programėlė

Tarptautinė transporto darbuotojų organizacija (ITF) pasirūpino, kad jūrininkai turėtų daugiau informacijos apie AIDS žalą.

Sukurta mobili programėlė „ITF Wellbeing“, kurią jūrininkai gali parsisiųsti ir sužinoti apie AIDS simptomus, profilaktiką, gydymą. Programėlė prieinama „Android“ ir „iOS“ vartotojams.

Tikimasi, kad ši informacija padės apsisaugoti nuo nepageidautinų ligų.

„Jūrininkai, kai ir daugelis kitų transporto srities darbuotojų, ypač pažeidžiami dėl AIDS. Manome, kad nauja programėlė suteiks galimybes jiems daugiau sužinoti apie AIDS, sudarys sąlygas greitai reaguoti į įvairius pokyčius. Mes norime padėti jūrininkams apsaugoti save ir šeimas nuo skaudžios nelaimės“, - teigė ITF kovos su AIDS koordinatorė Žaklin Šmit.

[Tylus]

Rusijos jūros mokslo tyrimo centras kuriamas Kaliningrade

Rusija Kaliningrado „AtlantNiro“ bazėje kuria jūrinių mokslinių tyrimų centrą. Čia bus mažiausiai penki mokslinio tyrimo laivai – „Akademik Mstislav Keldyš“, „Akademik Sergej Vavilov“, „Akademik Joffe“, „Profesor Štokchman“. Taip pat šiam centrui perduotas ir dvejus metus Šri lankoje buvęs areštuotas laivas „Akademik Nikolaj Strachov“.

Pastarasis laivas dar šiemet Baltijos jūroje planuoja vykdyti po II Pasaulinio karo Baltijos jūroje nuskandintų cheminių ginklų pėdsakų.

Kaliningrado jūrinio tyrimo centrui šiemet skirta nemaža dalis papildomo finansavimo. Jam iškelti tikslai vykdyti mokslinio tyrimo darbus jūroje ieškant naujų žaliavų šaltinių ypač Šiaurės jūrose.

Jau prieš trejus metus Kaliningrado I.Kanto universitete buvo įkurta Okeanų geografijos katedra, kuri ruošia vandenynų magistrus. Priimta 15 jaunų specialistų, kurie ne tik mokinsis, bet ir nuolat dirbs mokslinių tyrimų laivuose.