[PAN] Panevėžio viešasis transportas

[Lettered]

Kalbama apie istorinį palikimą, kad ir koks jis bebūtų. Jei neįdomu dabar, tai nereiškia, kad nebus įdomu po 30 metų, 50 metų, vėliau... Manau išsaugoti tokius eksponatus ne tik būdina, bet ir privaloma.

Manau per visą Lietuvą bus išsaugota bent vienas, nei ne, tai kitose šalyse tikrai bus. Nebūtina kiekviename mieste juos laikyti, tik vietą užima.

[Ametistas]

Manau per visą Lietuvą bus išsaugota bent vienas, nei ne, tai kitose šalyse tikrai bus. Nebūtina kiekviename mieste juos laikyti, tik vietą užima.

Juos išsaugojus, galima vėliau iš jų ir pelną gauti nuomojant. Manau verta išsaugoti

Kaunas - Jurbarkas yra tarpmiestinis. Jurbarko mažieji autobusai yra privati įmonė, todėl savivaldybė jiem įtakos neturi, galbūt susiesikimo ministerija ir įtakoja, bet tai nesvarbu, kadangi ten kainos tokios pačios kaip ir kitur (Gal keliasdešimt centų pigiau), ne kartą esu važinėjęs šiais mikroautobusais.

Nesvarbu, privati ar ne, bet tam tikros institucijos nustato kainų ribas ir jos galioja visiems vežėjams. O jei kaina skiriasi tik tiek, tai net neverta sakyti "pigiau", nes tai nėra nukrypimas nuo ribų.

Na va jau vienas pranašumas prieš kitus vezėjus.Tai dirba kaip nelegalai. Tai kur ziuri VKTI.Idomu kiek jie moka uz vieną ivaziavimą i aikštelę''KAUTRAI''.Manau ,kad jie sutaupo nesinaudodami Jurbarko autobusų stotimi apie 1200 lt i mėnesi.Dar pridėjus prie tos sumos ir mėnesio lizinga gali uz naujas auto sumokėti.

Kaip tai nelegaliai? Nevažiavimas į stotį nėra nelegalumas. VKTI čia ne prie ko.

[Wycka]

Kas cia gero? Palikti kaip muziejini vaziuojanti eksponata butu puiki iniciatyva. O jei dar su siauruku "sukergti"...

Žiaurus tas sukergimas būtų. Siaurukas — XIXa. pabaiga, o Ikarusai — XXa. vidurys ir antra pusė. Aišku, labai norint galima susieti, kad TU2 lokomotyvai ir kai kurie keleiviniai siauruko vagonai pagaminti XXa. (1956m.-1959m.), bet tada ir Ikarusai turėtų būti tų pačių ar bent labai panašių metų gamybos (su sąlyga, kad renginio tema "sovietmetis" arba "stagnacija", etc.)

[lietus]

arba tema nuo XIX amžiaus iki šių dienų. Atvažiuoji siauruku, persėdi į ikarusą, juo kik centro, o iš ten šiuolaikiniu autobusu į Babiloną

[Al1]

Žiaurus tas sukergimas būtų. Siaurukas — XIXa. pabaiga, o Ikarusai — XXa. vidurys ir antra pusė. Aišku, labai norint galima susieti, kad TU2 lokomotyvai ir kai kurie keleiviniai siauruko vagonai pagaminti XXa. (1956m.-1959m.), bet tada ir Ikarusai turėtų būti tų pačių ar bent labai panašių metų gamybos (su sąlyga, kad renginio tema "sovietmetis" arba "stagnacija", etc.)

Reikia tik galva pasukti, ir galima daug ko sugalvoti... Aisku, turi praeiti keli metai. Autobusa reiketu restauruoti, tai uztruktu, nes dabar ir su pinigais prastai. Po keliu metu tai jau butu nostalgija.

[Wycka]

Aštuoni procentai padėtų neišnykti?

Kelių parlamentarų įregistruota įstatymo pataisa, kuria norima sugrąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą keleivių vežimui reguliariaisiais susisiekimo maršrutais Panevėžio autobusų parkui būtų kaip akmuo nuo kaklo. Savivaldybei priklausančios įmonės vadovas Rimantas Petukauskas pasakoja, kad šį lengvata leistų sutaupyti apie 3 mln. Lt, kai įmonė apie 2 mln. Lt skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), tačiau teigia netikintis, kad Seimas pritartų minėtai pataisai.
Seimo posėdžių sekretoriate neseniai buvo įregistruota Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa, pagal kurią numatomas lengvatinis 8 proc. mokesčio tarifas keleiviams vežti vietos (miesto ir priemiesčio) reguliariaisiais susisiekimo maršrutais.
Šį palengvinimą vežėjams siūlantys Seimo nariai teigia, kad parengti tokį įstatymo projektą paskatino viešojo transporto sektoriaus patiriami sunkumai, susiję su padidėjusiu akcizu degalams, sutrikusiais savivaldybių atsiskaitymais, įmonių bankrotais, sumažėjusia veiklos plėtra ir panašiai.
Išgirdęs apie tokį pateiktą įstatymo projektą Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius R. Petukauskas tik džiaugėsi.
Autobusų parko vadovo teigimu, pernai nuo 5 procentų PVM tarifą pakėlus iki 19, o dar vėliau ir iki 21 procento, vežėjams buvo, švelniai pasakius, nelengva: jų teikiamai socialinei paslaugai — vežti keleivius — „atėjo juodos dienos“.
R. Petukausko teigimu, įmonės apyvarta siekia apie 20 mln. litų, o pakėlus PVM tarifą į biudžetą papildomai reikia sumokėti apie 3 mln. litų. Tad nenuostabu, kad šiuo metu Autobusų parko skola Valstybinei mokesčių inspekcijai siekia apie 2 mln. litų — įmonė nesugeba laiku sumokėti mokesčių.
Norint pagerinti padėtį, reikėtų 16 proc. kelti paslaugų kainą — tai yra tiek, kiek kilo PVM, tačiau tai nebeįmanoma — šiuo metu bilietų kainos tiek miesto, tiek tarpmiestiniais maršrutais yra pasiekusios kraštutinę ribą. Bendrovės generalinis direktorius atviras: važinėti nuosavu automobiliu panevėžiečiams dabar net pigiau nei autobusais. Pavyzdžiui, mažalitražiu dyzeliu varomu automobiliu, R. Petukausko įsitikinimu, nuvažiuoti iki Vilniaus kainuotų 30 litų, o autobusu — 32.
Mieste padėtis panaši. Panevėžys — kompaktiškas miestas. Jo ilgis siekia apie 5 kilometrus. Tad dabar ir čia praktiškai pigiau važinėti automobiliu nei autobusu. Vadinasi, visuomeninio transporto kaip ir nebereikia? „Jo neliks, — prognozes pateikia įmonės vadovas, — jei taip ir toliau tęsis, išnyks.“
Pasak Autobusų parko generalinio direktoriaus, Kelių transporto kodekse įtvirtinta, kad savivaldybės užtikrina būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą visuomenei net ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis — vežėjams nuostoliai kompensuojami nustatyta tvarka. Tačiau sunkmečiu, R. Petukausko teigimu, viskas yra kitaip: miesto maršrutų niekas nedotuoja, nes pati savivaldybė neturi pinigų. Tad PVM tarifo sumažinimas ne vienai vežėjų įmonei padėtų išgyventi sunkmečiu.
Vis dėlto R. Petukauskas nemano, kad šį įstatymo projektą pavyks priimti — tokią galimybę jis vertina skeptiškai. „Manau, kad ir toliau „dusins“ įmones“, — atvirai sako vadovas.

[Wycka]

Taksi Panevėžyje veš pigiau

Nuo kovo 11-osios pinga kelių taksi bendrovių paslaugos. Nors žengti tokį žingsnį verčia rinka, tačiau kainų pokyčių data pasirinkta neatsitiktinai — tai ir šventinė staigmena panevėžiečiams.
Kelios Panevėžio bendrovės nuo ketvirtadienio atpigins taksi paslaugas. Tai patvirtino keturioms tokioms bendrovėms vadovaujantis Jonas Muraška. Verslininko teigimu, priežastis paprasta — naujas kainas diktuoja rinka, tad tenka jai paklusti.
Šiuo metu panevėžiečiams esą akivaizdžiai reikia pigesnių taksi paslaugų — dabartinės kainos keleivių netenkina. Nors degalai ir brangūs, mokesčiai didesni, ekonominė situacija vis dėlto verčia taksistus nusileisti rinkos poreikiams.
Todėl keleiviai nuo rytdienos už kiekvieną „Auksinės tramijos“, „Elvizos“, „Olretos“ ir „Meidos taksi“ bendrovių taksi automobiliais nuvažiuotą kilometrą mokės po 1,80 lito. Įsėdimo mokestis nesikeis.
Iki šiol minėtų bendrovių tarifas už kilometrą, išskyrus „Meidos taksi“, buvo 2,10 lito – jis nustatytas dar 2007 metų pabaigoje.
J. Muraškos teigimu, pokyčių data — kovo 11-oji — pasirinkta neatsitiktinai. Kainas, anot verslininko, buvo galima keisti ir nuo kurio nors pirmadienio ar net balandžio 1-osios, tačiau nuspręsta pateikti šventinę staigmeną keleiviams. Tikimasi, kad ji maloniai nustebins ne vieną. Juolab kad tai ne vienkartinė akcija: tarifas greitai tikrai nesikeis ar net liks visam laikui.
Manoma, jog artimiausiu metu panašiai pasielgs ir jų konkurentai, lig šiol taikę panašias paslaugų kainas kaip ir minėtos keturios bendrovės. Tiesa, miesto Ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Inos Urbonavičienės duomenimis, kol kas, be minėtų įmonių, apie kainų pokyčius nepranešė nė viena kita taksi bendrovė. Kita vertus, nėra niekur reglamentuota, per kiek laiko turima pranešti apie tarifų pokyčius. Specialistės teigimu, taksi bendrovės pačios nusistato tarifą, tačiau apie tai turi informuoti Savivaldybę.
J. Muraška nesitiki, kad sumažinus kainą padaugės klientų. Dėl to didelių vilčių nepuoselėjantis verslininkas vis dėlto viliasi, kad keleivių bent jau nebemažės: nuo 2008 metų, kai prasidėjo krizė, taksi važinėjančių panevėžiečių sumažėjo maždaug trečdaliu.
Jo manymu, taksi paslaugas galima priskirti prie apsaugos ar net savotiškų pramogų, o tam žmonės nelabai turi pinigų — ypač sunkmečiu. Taupant einama pėsčiomis net ir žinant, kad gatvėse ne visada yra saugu.
Dabar taksistai tikisi, kad mažesnė jų paslaugų kaina bus patrauklesnė ir važiuojantiesiems į darbą — pavyzdžiui, rytą nuvažiuoti į darbą keliese gal kam bus patraukliau nei miesto autobusu.

[enigma]

Kupiškyje?

[Kosovo]

Galėsiu dažniau taksi važinėt!

Jau prisisvaigai su savo gatviniu metropolitenu, nebeteršk nors kitų forumo vietų, jeigu neturi ką pasakyt

[balabanas]

Galėsiu dažniau taksi važinėt!

nepykit, kad ne i tema, bet čia visiškas FAIL'as o pačiam kiaunei linkečiau kaip ir kolega sakė neteršti forumo be reikalo

[TAUchix]

Ar e-bilietas Panevėžiui būtų naudingas?

http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=30154439

Daiva Savickienė, "Panevėžio balsas"

Savivaldybėje kauniečiai pristatė galimybę diegti visuomeniniame transporte elektroninį bilietą. Tačiau tikėtina, kad dėl miesto specifikos Panevėžiui greičiausiai ekonomiškai neapsimokės pereiti prie tokios modernios sistemos.

Vakar kauniečių bendrovės „Kautra“ atstovai, be kitų savo siūlomų galimybių, pristatė ir galimybę įdiegti elektroninių bilietų sistemą Panevėžio visuomeniniame transporte. Tiesa, jie pripažino, kad kol kas jis dar kūrimo stadijoje.

Pasak „Kautros“ autobusų stočių vadovo Dariaus Pakuso, elektroninio bilieto kortelė identifikuoja vartotoją, bet visa kita informacija apie jį saugoma kitame įrenginyje. Šią kortelę, jo teigimu, galima naudoti gana plačiai, o ne vien kaip elektroninį bilietą, – pavyzdžiui, moksleivio pažymėjimui, įėjimui į mokyklas ir panašiai.

Įdiegus elektroninį bilietą, įlipimas į autobusus būtų vykdomas kaip ir dabar – per priekines duris. Kortelę reikėtų priglausti specialioje vietoje, kad būtų matoma reikiama informacija. Kontrolieriai tikrintų turėdami specialius skaitytuvus.

Papildyti kortelę būtų galima per platintojus. To noriai imasi spaudos kioskai, prekybos tinklai. Be to, D. Pakuso aiškinimu, naudojantis sistema galima būtų realiu laiku stebėti autobusų judėjimą, stotelėse įrengti švieslentes su tiksliu autobusų atvykimo laiku, operatyviai keisti tvarkaraščius ir panašiai.

Kaina, jo teigimu, priklausytų nuo to, ko norima. Mokėjimų centro įrengimas elektroniniam bilietui kainuotų iki 30 tūkst. litų. Be to, tektų mokėti kasmėnesinį sistemos palaikymo mokestį.

Įdiegiant likusią dalį – stotelių ir administravimo, – kaina priklausytų nuo daugelio veiksnių: kokie autobusai, ko norima ir panašiai.
Beje, vienos kortelės pagaminimas kainuoja apie keturis litus. D. Pakuso teigimu, kas juos sumokės – keleivis ar iš dalies prisidės ir savivaldybė, jau yra pačios savivaldybės reikalas.

Vienkartiniai – per brangu

„Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas priminė, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda jau turi elektroninius bilietus, tačiau pripažino, kad ten kitokia situacija: šiuose miestuose nueita ne į terminuoto bilieto, kaip kad siūlo bendrovė Panevėžiui, o į vienkartinio bilieto gamybą. Tad ir sąmatos pastaruoju atveju gavosi didžiulės – siekė apie 20 milijonų litų.

„Tokia kaina daugelį miestų atpurtė nuo idėjos įdiegti elektroninį bilietą. Mūsų sistemos kaina – ne milijoninė“, – pasakojo L. Skardžiukas.

Įmonės vadovo teigimu, jų idėja tokia, kad 95 procentus bilietų sudarytų terminuoti, o vienkartiniai bilietai liktų popieriniai. Tačiau toks variantas Panevėžiui ne itin tiktų. Pasak Panevėžio autobusų parko bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo Alvydo Dirsės, problema ta, kad Panevėžys turi savo specifiką: pas mus parduodama tik 5000 mėnesinių bilietų, o didžioji dalis žmonių važinėja įsigiję vienkartinius bilietus. Manoma, kad taip yra dėl gana aštrios konkurencijos su maršrutinių taksi vežėjais: maršrutų tinklas tas pats, kainos panašios, tad kas pirmas atvažiuoja į stotelę – autobusas ar mikroautobusas, į tą keleivis ir įlipa.

L. Skardžiukas sakė, kad techniškai įmanoma padaryti ir vienkartinį bilietą, tačiau tai būtų brangu tiek pačiai įmonei, tiek keleiviui.

Nagrinės pasiūlymą

Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius domėjosi ir galimybe padaryti elektroninius bilietus tik keleiviams, važiuojantiems su lengvatiniais bilietais. Juos žmonės galbūt galėtų pasiimti Savivaldybėje, tokiu būdu atsirastų tam tikra tokių keleivių kontrolė – kiek realiai važiuota. Už šias lengvatas sumoka visi mokesčių mokėtojai, tad būtų galima kontroliuoti tokių keleivių srautus.
Pasak miesto vadovo, už praėjusius metus Savivaldybė Autobusų parkui skolinga apie 5 milijonus litų, kuriais dotuojami lengvatiniai bilietai. „Gal ateityje įdiegus elektroninį bilietą tiek nereikėtų mokėti?“ – svarstė meras.

Kita vertus, priminė V. Satkevičius, tai buvo tik pirmasis susitikimas su projekto iniciatoriais. Galiausiai viską neišvengiamai lems kaštai, nes sistemą diegti tik vienam etapui veikiausiai neapsimokėtų.

„Išklausę pirminę informaciją peno apmąstymams duosime specialistams – panagrinėti“, – konstatavo V. Satkevičius.

Norėjo anksčiau

Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas neslepia gana skeptiškai vertinantis tokį pasiūlymą. Įmonės vadovui keista, kad „Kautra“ siūlo elektroninį bilietą, kurio realiai dar neturi – jis tik kuriamas. O šalyje jau yra kelios bendrovės, realiai tą padariusios.

Be to, siūlomas terminuotas bilietas, kas Panevėžiui dėl jo specifikos nėra aktualu – kaip minėta, 90 procentų keleivių mūsų mieste važiuoja vienkartiniais bilietais. Tad tai brangiai kainuotų.
„Sutinku, tai moderniau, bet ekonominės naudos nėra“, – sakė jis.

Kita vertus, R. Petukausko teigimu, net jei ir būtų apsispręsta mieste diegti elektroninį bilietą, būtų skelbiamas konkursas ir laimėtų pasiūlęs mažiausią kainą, tačiau nebūtinai tai būtų „Kautra“.
Beje, tokią idėją bendrovė yra svarsčiusi ir pernai, ir užpernai. Tačiau, pasak R. Petukausko, padaryta išvada, kad neapsimoka – terminuoti bilietai mažai perkami.

„Aš už progresą, bet reikia, kad būtų ir ekonomiškai naudinga. Nemanau, kad Panevėžyje jis būtų naudingas“, – manė jis.

[Al1]

Tik del menesiniu ar kitokiu terminuotu bilietu diegti e-bilieta tirkai neverta. O keleiviu srautus ir dabar galima zinoti. Juk komposteriai elektroniniai. Kadangi dauguma keleiviu perka vienkartinius bilietus, menesinius turintys keleiviai statistinio vaizdo stipriai neiskreipia.

[Gnoss]

Kur galima rast nuotrauku su Panevezio autobusais? Noreciau sukurt straipsnelį Vikipedijoj, o nuotraukų ner.

[arsiakas]

Kur galima rast nuotrauku su Panevezio autobusais? Noreciau sukurt straipsnelį Vikipedijoj, o nuotraukų ner.

Jų pilna temoje "Viešojo transporto fotogalerija" http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=3632

[Gnoss]

Geriau nauja tema su panevezio nuotraukom arba cia talpint. Ta tema jau perpildyta ir labai plati

[groundzer]

Geriau nauja tema su panevezio nuotraukom arba cia talpint. Ta tema jau perpildyta ir labai plati

Na tai imkis iniciatyvos

[Wycka]

Kur galima rast nuotrauku su Panevezio autobusais? Noreciau sukurt straipsnelį Vikipedijoj, o nuotraukų ner.

Sveikintina iniciatyva. Forume nuotraukų pakankamai yra. Net ir šioje temoje, kuo neįtinka pranešimai 92, 122, 123, 125, 126, 179, 196?

[Gnoss]

Na tai imkis iniciatyvos

Neturiu photo su paneveziu, be to, negyvenu panevezy ir neturiu ko pridet. Cia vietiniams vieta pasireikst butu

[Naujaneriai]

Kaip į autobusus yra įlaipinami panevėžiečiai?

[Al1]

Pro priekines duris.