[VLN] Vilniaus viešasis transportas (archyvas 2008-2012.07)

[vilijampolietis]

[Ametistas]

Šeimos pajamų rišimas prie studento pajamų niekam neprieštarauja... Jei studentas prašo lengvatos mokeščiui už bendrabutį ir turi pateikti pažymas iš tėvų darbovietės apie jų pajamas (pats darbe rašiau tokią pažymą darbuotojui) tai reiškias ir dėl transporto lengvatos galima taikyti tokią pačią tvarką.....
Visiškai teisingai - studento pajamos yra jo asmeninės pajamos ir jis pildo savo asmeninę deklaraciją, bet jei jis prašyme (jei toks būtų įvestas) transporto lengvatai gauti pažymi, kad jį išlaiko tėvai, tai tiesiog prideda tėvų deklaracijas ir tiek....

Mokesčiui už bendrabutį arba norėdamas gauti kompensaciją už komunalines paslaugas studentas turi pateikti savo tėvų pajamų dydžius iš darboviečių tik tuo atveju, kai studentas nedirba. Kai dirba - skaitomos jo pačio pajamos, o tėvų - ne. Taigi yra išimčių.

[furtivete]

Niekas man įtikinamai dar nepaaiškino, kodėl negalima tiem patiems pensininkams, invalidams, karo veteranams, studentams, vaikų tėvams padidinti išmokas ir panaikinti tas transporto lengvatas?

Kokias išmokas studentams? Stipendijas gauna mažesnė pusė dienininkų, po reformos tikėtinai gaus dar mažiau. O važinėti tai reikia visiems.

Dėl lengvatų keitimo į išmokas - kaip argumentas galėtų būti tai, kad didelė dalis tų žmonių tiesiog neįvertins padidėjusių išmokų, kaip skirtų transporto tikslams. Ir pinigus naudos kitkam, pvz. svaigalams pirkti (juk tai nestebintų mūsų visuomenėje?), o važinės zuikiu.

Dėl lengvatų studentams, tai manau viskas gerai, nes beveik visi studentai važinėja daug, nes paskaitos vyksta įvairiose vietose, taip pat reikia keliauti į bibliotekas ieškant reikalingų knygų. Ir dauguma studentų dar nėra socialiai tvirti, todėl beveik visiems nuolaida reikalinga. Bet sutikčiau ir su lengvatinės nuolaidos sumažinimu vietoj 80 iki 70 proc. studentams, o moksleiviams palikti esamą (kalbu apie nuolatinius bilietus).

Aš sakyčiau, kad moksleivių lengvatos neturėtų būti didesnės už studentų. Nebent vienodos, o gal netgi mažesnės. Moksleiviai paprastai gyvena tam pačiam mieste, kuriame studijuoja ir yra išlaikomi tėvų. Neretai dar ir mokosi savo rajone, kur išvis gali vaikščioti pėsčiom, kai kuriuos, besimokančius toliau, mašinom paveža tėvai. Tuo tarpu iš to, kiek pačiam teko susidurti (Vilniuje), galiu teigti, jog didesnė dalis studentų dienininkų yra atvažiavę iš kitur. Kiek suprantu, visur kitur pragyvenimo lygis yra žemesnis, tad tėvam tenka papildoma našta remti savo vaiką, išvykusį gyventi į brangesnį miestą (gyvenamoji vieta, tegu ir bendrabutis, galbūt mokestis už mokslą, tas pats transportas, nes dažnai net ir bendrabutis būna toli nuo studijų vietos, o dar bibliotekos, taip pat periodiškas grįžimas į namus autobusu arba traukiniu).

[c2h5oh]

Esant Kelių transporto kodekso nuostatai, jog keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato savivaldybės, valstybė neturi įtakos savivaldybių tvirtinamam viešojo transporto bilieto kainos dydžiui, nors tai tiesiogiai susiję su kompensacijų, mokamų iš valstybės biudžeto už lengvatinį keleivių vežimą, dydžiu.

va būtent - lengvatas nustato viena įstaiga (seimas), jas realiai teikia kita (autobusų parkas), mokėti turi trečia (savivaldybė), kuriai pinigus duoda ketvirta (Vyriausybė).

[furtivete]

Kokias išmokas studentams? Stipendijas gauna mažesnė pusė dienininkų, po reformos tikėtinai gaus dar mažiau. O važinėti tai reikia visiems.

Dėl lengvatų keitimo į išmokas - kaip argumentas galėtų būti tai, kad didelė dalis tų žmonių tiesiog neįvertins padidėjusių išmokų, kaip skirtų transporto tikslams. Ir pinigus naudos kitkam, pvz. svaigalams pirkti (juk tai nestebintų mūsų visuomenėje?), o važinės zuikiu.



Aš sakyčiau, kad moksleivių lengvatos neturėtų būti didesnės už studentų. Nebent vienodos, o gal netgi mažesnės. Moksleiviai paprastai gyvena tam pačiam mieste, kuriame studijuoja ir yra išlaikomi tėvų. Neretai dar ir mokosi savo rajone, kur išvis gali vaikščioti pėsčiom, kai kuriuos, besimokančius toliau, mašinom paveža tėvai. Tuo tarpu iš to, kiek pačiam teko susidurti (Vilniuje), galiu teigti, jog didesnė dalis studentų dienininkų yra atvažiavę iš kitur. Kiek suprantu, visur kitur pragyvenimo lygis yra žemesnis, tad tėvam tenka papildoma našta remti savo vaiką, išvykusį gyventi į brangesnį miestą (gyvenamoji vieta, tegu ir bendrabutis, galbūt mokestis už mokslą, tas pats transportas, nes dažnai net ir bendrabutis būna toli nuo studijų vietos, o dar bibliotekos, taip pat periodiškas grįžimas į namus autobusu arba traukiniu).

Juk pensininkas pensininkui nelygus, tai gal lengvatas turėtų gauti tie kurių pensija+kitos pajamos (jei jų turi) yra mažesnės nei dydis X... Tas pats ir su studentais... Jei dabar vykdo studijų reformą, kuria studentų krepšelius, viską riša prie studento pažangumo, tai gal ir lengvatų nusipelno tik pažangūs, ar tik studijuojantys ir nedirbantys ar studijuojantys ir neturintys automobilio ar pan studentai....

Pasiūlymas gražus ir turi socialinės logikos. Tačiau paimkim kad ir transporto lengvatas - kaip tai įgyvendinti? Dabar lengvata patvirtinama parodant studento pažymėjimą. Tai siūlomu atveju studentui reikėtų kasdien vežiotis ir kontrolieriams su bilietu rodyt popierių virtinę, kurių viename mokslo įstaiga rašo, kad jis pažangus, kitame Sodra pateikia ataskaitą, jog asmuo paskutinius tris mėn. nedirbo, trečiame būtų Regitros patvirtinimas, jog jo vardu automobilių neregistruota ir t.t.? Ar kaip?

[furtivete]

Niekas man įtikinamai dar nepaaiškino, kodėl negalima tiem patiems pensininkams, invalidams, karo veteranams, studentams, vaikų tėvams padidinti išmokas ir panaikinti tas transporto lengvatas?

Kokias išmokas studentams? Stipendijas gauna mažesnė pusė dienininkų, po reformos tikėtinai gaus dar mažiau. O važinėti tai reikia visiems.

Dėl lengvatų keitimo į išmokas - kaip argumentas galėtų būti tai, kad didelė dalis tų žmonių tiesiog neįvertins padidėjusių išmokų, kaip skirtų transporto tikslams. Ir pinigus naudos kitkam, pvz. svaigalams pirkti (juk tai nestebintų mūsų visuomenėje?), o važinės zuikiu.

Dėl lengvatų studentams, tai manau viskas gerai, nes beveik visi studentai važinėja daug, nes paskaitos vyksta įvairiose vietose, taip pat reikia keliauti į bibliotekas ieškant reikalingų knygų. Ir dauguma studentų dar nėra socialiai tvirti, todėl beveik visiems nuolaida reikalinga. Bet sutikčiau ir su lengvatinės nuolaidos sumažinimu vietoj 80 iki 70 proc. studentams, o moksleiviams palikti esamą (kalbu apie nuolatinius bilietus).

Aš sakyčiau, kad moksleivių lengvatos neturėtų būti didesnės už studentų. Nebent vienodos, o gal netgi mažesnės. Moksleiviai paprastai gyvena tam pačiam mieste, kuriame studijuoja ir yra išlaikomi tėvų. Neretai dar ir mokosi savo rajone, kur išvis gali vaikščioti pėsčiom, kai kuriuos, besimokančius toliau, mašinom paveža tėvai. Tuo tarpu iš to, kiek pačiam teko susidurti (Vilniuje), galiu teigti, jog didesnė dalis studentų dienininkų yra atvažiavę iš kitur. Kiek suprantu, visur kitur pragyvenimo lygis yra žemesnis, tad tėvam tenka papildoma našta remti savo vaiką, išvykusį gyventi į brangesnį miestą (gyvenamoji vieta, tegu ir bendrabutis, galbūt mokestis už mokslą, tas pats transportas, nes dažnai net ir bendrabutis būna toli nuo studijų vietos, o dar bibliotekos, taip pat periodiškas grįžimas į namus autobusu arba traukiniu).[/QUOTE]

Juk pensininkas pensininkui nelygus, tai gal lengvatas turėtų gauti tie kurių pensija+kitos pajamos (jei jų turi) yra mažesnės nei dydis X... Tas pats ir su studentais... Jei dabar vykdo studijų reformą, kuria studentų krepšelius, viską riša prie studento pažangumo, tai gal ir lengvatų nusipelno tik pažangūs, ar tik studijuojantys ir nedirbantys ar studijuojantys ir neturintys automobilio ar pan studentai....

Pasiūlymas gražus ir turi socialinės logikos. Tačiau paimkim kad ir transporto lengvatas - kaip tai įgyvendinti? Dabar lengvata patvirtinama parodant studento pažymėjimą. Tai siūlomu atveju studentui reikėtų kasdien vežiotis ir kontrolieriams su bilietu rodyt popierių virtinę, kurių viename mokslo įstaiga rašo, kad jis pažangus, kitame Sodra pateikia ataskaitą, jog asmuo paskutinius tris mėn. nedirbo, trečiame būtų Regitros patvirtinimas, jog jo vardu automobilių neregistruota ir t.t.? Ar kaip?

[Ametistas]

va būtent - lengvatas nustato viena įstaiga (seimas), jas realiai teikia kita (autobusų parkas), mokėti turi trečia (savivaldybė), kuriai pinigus duoda ketvirta (Vyriausybė).

Jau įteiktas įstatymo projektas, kad viešąjį transportą dotuotų ne savivaldybė, bet tiesiai valstybė iš savo biudžeto. Nes dabar iš tikrųjų kuriozinė situacija, jos nekartosiu, nes tikrai taip ir yra, kaip aprašei. Prieš kažkur 10 metų, o gal ir mažiau, dotavo valstybė iš savo biudžeto, vėliau sistemą pakeitė ir ėmė dotuoti savivaldybė. Pastebėta, kad dabar parkai mėgsta "susikalbėti" su savivaldybėmis, kad gautų didesnes dotacijas. Kaune spėkit ką labiau savivaldybė mėgsta - "Autrolį" ar "Kauno autobusus"? Deja, gauna ir daugiau nei priklauso, bet pinigai "nusėda" kažkur ten, kur niekas nemato ir nežino Manau valstybei perėmus skirstyti dotacijas viešajam transportui, šiek tiek sumažėtų korupcija.

[Wycka]

Kaip jau neseniai kažkas minėjo, lengvatų taikymas nėra lėšų švaistymas, nes jei nebūtų taikomos lengvatos, bet didinamos algos, pensijos, studentams mokamos stipendijos (žodžiu - pinigai, už kurie padengtų kompensacijų nebuvimą), tai visa tai kainuotų kur kas daugiau. Tai apie kokį neracionalumą kalbam? Aš suprantu, sistema netobula, bet nelabai matau, kur ją galima būtų pakeisti...

Dėl lengvatų studentams, tai manau viskas gerai, nes beveik visi studentai važinėja daug, nes paskaitos vyksta įvairiose vietose, taip pat reikia keliauti į bibliotekas ieškant reikalingų knygų. Ir dauguma studentų dar nėra socialiai tvirti, todėl beveik visiems nuolaida reikalinga. Bet sutikčiau ir su lengvatinės nuolaidos sumažinimu vietoj 80 iki 70 proc. studentams. Tuo tarpu su pensininkais yra ne taip. Taip, sutinku, kad pensininkų yra ir galinčių mokėti visą kainą. Bet manau nuolaida skiriama ne tam, kad jis neišgali susimokėti, bet dar ir dėl solidarumo. O gaunantys didesnes pensijas žmonės taip pat jas gauna pelnytai (sausio 13-osios aukos, partizanai, gynėjai, buvę valdžios atstovai ir pan.). Pensininkams ir studentams viešajame transporte nuolaidos taikomos visame pasaulyje. Ir nemažai kur pensininkai ir moksleiviai gali važinėti išvis nemokamai.

Nes tai butu brangiau nei lengvatos. Toks paaiskinimas netinka?

Vis tiek man neaišku — kodėl stipendijų ir pensijų didinimas būtų brangesnis už lengvatų taikymą? Vienintelis logiškas atsakymas peršasi toks: dalis lengvatų vis tiek neišnaudojama, taigi valstybė "sutaupo". Ir kur čia racionalumas? Tai yra dirbančio žmogaus legalus apiplėšimas. Niekas mokesčio mokėtojo neklausia: "ar duosi pinigų tam pensininkui nuvažiuoti?", vietoj to tiesiog dalis mano ir Jūsų pinigų atimama ir išdalinama. Klausiu: kokią pridėtinę vertę tai sukuria?
Toliau. Studentai važinėja daug? Jeigu taip ir yra, tai čia ne jų problema, o tos pačios valstybės. Aš pats 8m. buvau studentu (turiu 2 diplomus), bet viską gaudavau vietoj — yra fakulteto biblioteka, šalia buvo universiteto centrinė biblioteka, o kur dar internetas....... Kuo toliau tuo knygų reikia mažiau. Paskaitos tik su labai retom išimtimis visada vyko tam pačiam fakultete. Jeigu universitetas nesugeba užtikrinti "visko po vienu stogu", tai čia universiteto darbo organizavimo brokas ir pats universitetas turėtų kompensuoti studentams važinėjimo išlaidas. Aišku, kita kalba yra praktika.
Toliau. Pensininkų solidarumas? Kieno sąskaita? Didelias pensijas gauna pelnytai, o aš mažą algą gaunu pelnytai ar nepelnytai? Na ir kas, kad mano alga didesnė už pensiją, bet: a) išlaikau 2m. sūnų; b) kasdien važinėju į darbą; c) esu jaunas, taigi man maisto reikia daugiau; d) esu priverstas nuolat skirti lėšų savišvietai, nes kitaip neišsilaikysiu darbo rinkoje (ir kas tada mokės man bedarbio išmoką? Gal tie pensininkai?); e) nuolat nemažą dalį pinigų atidedu buto įsigijimui; f) kitos, dažnai neplanuotos išlaidos. Galiausiai paskaičiavus gauname, kad vidutinės išlaidos pragyvenimui (maistas, drabužiai, avalynė, komunaliniai mokesčiai, internetas, telefonas, pramogos) lieka tos pačios kaip vidutinio pensininko. BET JUK AŠ SĄŽININGAI MOKU MOKESČIUS. Šitaip valstybė netiesiogiai mane apmokestina dvigubai. Kodėl aš negaliu važiuoti viešuoju transportu, mokėti už šildymą ir kitų mokesčių tik pusę kainos?
Toliau. Teiginiai, kad "Pensininkams ir studentams viešajame transporte nuolaidos taikomos visame pasaulyje. Ir nemažai kur pensininkai ir moksleiviai gali važinėti išvis nemokamai" dar nieko neįrodo, be to, jis netikslus. Pagaliau ne visame pasaulyje tas viešasis transportas išvis egzistuoja. Nemokamas sūris tik pelėkautuose, o už bet kokią paslaugą reikia susimokėti. Girdėjau, kad turinčios daug naftos iškasenų valstybės veža keleivius "nemokamai" — tai yra neima užmokesčio už kelionę. Lietuva tokia nėra ir niekada nebus. Pagaliau ir tas "nemokamas" vežimas yra iš tikrųjų mokamas — už tai sumoka VISI KITI mokesčių mokėtojai. Ir, deja, nemanau kad bus kitaip — tai yra viena iš demokratijos grimasų: politikams reikia populiarumo, antraip jie nebebus politikai — jų nebeišrinks. O pats papraščiausias būdas patraukti mases — duoti duonos ir žaidimų, sukuriant iliuziją "viskas nemokamai". Ir tikrai, juk moka ne politikai iš savo kišenės, o visi dirbantys piliečiai. Tik pačią grietinėlę susigraibo tie patys politikai. Taip ir norisi pasakyti: Vilniaus mere, savivaldybė skolinga Vilniaus VT ~40mln. Lt. Būkite geras — nedelskite, sumokėkite IŠ SAVO kišenės tuos pinigėlius, būkite solidarus su studentais, moksleiviais, pensininkais ir invalidais.
Ech...gal jau per daug prirašiau......

[a_p]

Pasiūlymas gražus ir turi socialinės logikos. Tačiau paimkim kad ir transporto lengvatas - kaip tai įgyvendinti? Dabar lengvata patvirtinama parodant studento pažymėjimą. Tai siūlomu atveju studentui reikėtų kasdien vežiotis ir kontrolieriams su bilietu rodyt popierių virtinę, kurių viename mokslo įstaiga rašo, kad jis pažangus, kitame Sodra pateikia ataskaitą, jog asmuo paskutinius tris mėn. nedirbo, trečiame būtų Regitros patvirtinimas, jog jo vardu automobilių neregistruota ir t.t.? Ar kaip?

Sitai tai tikrai ne problema, pilnai pakanka jei kompensuojami bilietai yra vardiniai. Tada keleivis kontroles metu tiesiog turi irodyti kad tai butent jo bilietas, o piniginiai reikaliukai gali buti sutvarkomi viena karta perkant mineta bilieta. Arba dar geriau - metu gale deklaruojant pajamas.

Tada galetum pateikti savo nupirktus bilietus beigi irodymus (pazymiu knygele, pajamas whatever) kad mineta kompensacija tau priklauso.
Tada arba atgaut permoketus pinigus arba sumoket skola.

[Wycka]

Kokias išmokas studentams? Stipendijas gauna mažesnė pusė dienininkų, po reformos tikėtinai gaus dar mažiau. O važinėti tai reikia visiems.
Dėl lengvatų keitimo į išmokas - kaip argumentas galėtų būti tai, kad didelė dalis tų žmonių tiesiog neįvertins padidėjusių išmokų, kaip skirtų transporto tikslams. Ir pinigus naudos kitkam, pvz. svaigalams pirkti (juk tai nestebintų mūsų visuomenėje?), o važinės zuikiu.

Jeigu mes pasitikime suaugusiu žmogumi ir duodame jam pinigus (išmokame stipendiją), tai yra jo pinigai ir ką tas žmogus su jais veiks yra ne mūsų reikalas. O jeigu nepasitikime, tai neišmokėkime tų ~100Lt, o kas mėnesį įteikime terminuotą mėnesinį VT bilietą.
Jau žinau Tamstos argumentą — valstybei tam nepakaks lėšų. Kągi — pati valstybė pasiskaičiavo, kiek specialistų jai reikės, tad jei į aukštąsias mokyklas priima daugiau nei reikės — už prabangą reikia mokėti. Gatves šluojantis stomatologas yra lėšų švaistymas.

[Ametistas]

Vien faktas, kad suteikiama galimybė naudotis lengvatinėmis nuolaidomis, nereiškia, kad tai kainuoja. Valstybei kainuoja tada, kai pasinaudoja lengvata. Kitaip tariant, savivaldybė vežėjui sumoka nuo parduotų lengvatinių bilietų skaičiaus.

[a_p]

Vis tiek man neaišku — kodėl stipendijų ir pensijų didinimas būtų brangesnis už lengvatų taikymą? Vienintelis logiškas atsakymas peršasi toks: dalis lengvatų vis tiek neišnaudojama, taigi valstybė "sutaupo".

Butent taip.

Ir kur čia racionalumas? Tai yra dirbančio žmogaus legalus apiplėšimas. Niekas mokesčio mokėtojo neklausia: "ar duosi pinigų tam pensininkui nuvažiuoti?", vietoj to tiesiog dalis mano ir Jūsų pinigų atimama ir išdalinama. Klausiu: kokią pridėtinę vertę tai sukuria?

Kvepia LLRI retorika

Jei dirbantys zmones nenori dalint lengvatu tai jiems niekas netrukdo sita savo valia isreiksti per turimus demokratinius mechanizmus. Bet jie to kazkodel nedaro. Reiskia tylomis sutinka.

[a_p]

Jeigu mes pasitikime suaugusiu žmogumi ir duodame jam pinigus (išmokame stipendiją), tai yra jo pinigai ir ką tas žmogus su jais veiks yra ne mūsų reikalas. O jeigu nepasitikime, tai neišmokėkime tų ~100Lt, o kas mėnesį įteikime terminuotą mėnesinį VT bilietą.
Jau žinau Tamstos argumentą — valstybei tam nepakaks lėšų. Kągi — pati valstybė pasiskaičiavo, kiek specialistų jai reikės, tad jei į aukštąsias mokyklas priima daugiau nei reikės — už prabangą reikia mokėti. Gatves šluojantis stomatologas yra lėšų švaistymas.

Tai buk tada nuoseklus: pagal liberalu supratima jokiu ten "duodam pinigus" ir gipsas. Kaip kas moka taip tas plaukia, kiekvienas uz save.

[Wycka]

Jei dirbantys zmones nenori dalint lengvatu tai jiems niekas netrukdo sita savo valia isreiksti per turimus demokratinius mechanizmus. Bet jie to kazkodel nedaro. Reiskia tylomis sutinka.

Į tai aš jau argumentuotai atsakiau. Reikėjo skaityti iki galo:

Politikams reikia populiarumo, antraip jie nebebus politikai — jų nebeišrinks. O pats papraščiausias būdas patraukti mases — duoti duonos ir žaidimų, sukuriant iliuziją "viskas nemokamai". Ir tikrai, juk moka ne politikai iš savo kišenės, o visi dirbantys piliečiai. Tik pačią grietinėlę susigraibo tie patys politikai.

[Wycka]

Tai buk tada nuoseklus: pagal liberalu supratima jokiu ten "duodam pinigus" ir gipsas. Kaip kas moka taip tas plaukia, kiekvienas uz save.

Iš principo taip. Bet norint uždirbti — reikia investuoti. Bet kaip, kur ir kada investuoti — čia jau aukštasis pilotažas. Iš principo dėl to dabar ir diskutuoju su Tamsta.

[a_p]

Į tai aš jau argumentuotai atsakiau. Reikėjo skaityti iki galo:

Politikams reikia populiarumo, antraip jie nebebus politikai — jų nebeišrinks. O pats papraščiausias būdas patraukti mases — duoti duonos ir žaidimų, sukuriant iliuziją "viskas nemokamai". Ir tikrai, juk moka ne politikai iš savo kišenės, o visi dirbantys piliečiai. Tik pačią grietinėlę susigraibo tie patys politikai.

Tai as perskaiciau. Cia tu tiesiog teigi, kad dirbanciu zmoniu nesutinkanciu su lengvatomis pensininkams yra maziau nei megstanciu populizma kvailiu ir tu kurie sutinka. Taip. Na ir...?

[Wycka]

Tai as perskaiciau. Cia tu tiesiog teigi, kad dirbanciu zmoniu nesutinkanciu su lengvatomis pensininkams yra maziau nei megstanciu populizma kvailiu ir tu kurie sutinka. Taip. Na ir...?

Na gal Tamsta čia per riebiai, bet beveik teisingai. Manau, 99% pasaulio žmonių yra nieko prieš pasinaudoti nemokama paslauga ar bent lengvata. Deja, bet tiek pat žmonių nesutiktų savanoriškai atiduoti savo pinigėlius subsidijuoti paslaugą, kurią jie patys perka pilna kaina. Dar kitaip tariant, Kalėdų Senelis visada bus populiaresnis už mokesčių inspektorių. Todėl noriu įrodyti, kad lengvatos nėra gerai. Jos iškreipia rinką, nes tada žmonės naudojasi paslauga nebe pagal poreikius (važiuoja dažniau nei važiuotų mokėdami pilną kainą) ir diskriminuoja mokančiuosius pilną kainą bei sukuria (mano supratimu) visiškai nereikalingą, painią ir daug kainuojančią administruoti lengvatų sistemą. Pagaliau kiekviena lengvata yra papildoma prielaida korupcijai (nesąžiningam pasinaudojimui). Galima dar tęsti ir tęsti, bet ir taip jau per daug prirašiau.

[furtivete]

Jeigu mes pasitikime suaugusiu žmogumi ir duodame jam pinigus (išmokame stipendiją), tai yra jo pinigai ir ką tas žmogus su jais veiks yra ne mūsų reikalas. O jeigu nepasitikime, tai neišmokėkime tų ~100Lt, o kas mėnesį įteikime terminuotą mėnesinį VT bilietą.
Jau žinau Tamstos argumentą — valstybei tam nepakaks lėšų. Kągi — pati valstybė pasiskaičiavo, kiek specialistų jai reikės, tad jei į aukštąsias mokyklas priima daugiau nei reikės — už prabangą reikia mokėti. Gatves šluojantis stomatologas yra lėšų švaistymas.

Sutinku, kad priimama per daug studentų, tačiau nemanau, kad atsiras bent vienas aukštai esantis politikas, kuris išdrįs cyptelt, kad studentų per daug. Universitetų per daug, nekvalifikuotų dėstytojų per daug, pinigų valstybė skiria per daug - taip, pasakys nesunkiai.

O dėl bilietų teikimo, tai visgi kuo neįtinka lengvatos? Jomis gali pasinaudoti tik tie, kurie nori. Tuo tarpu, jei suvienodinsi terminuotų bilietų kainą ir juos dalinsi studentam, paims ir ta dalis, kuri jų nenaudos. Kai kurie atiduos artimiesiems. Kiti gal perparduos pigiau.

Todėl noriu įrodyti, kad lengvatos nėra gerai. Jos iškreipia rinką, nes tada žmonės naudojasi paslauga nebe pagal poreikius (važiuoja dažniau nei važiuotų mokėdami pilną kainą) ir diskriminuoja mokančiuosius pilną kainą bei sukuria (mano supratimu) visiškai nereikalingą, painią ir daug kainuojančią administruoti lengvatų sistemą. Pagaliau kiekviena lengvata yra papildoma prielaida korupcijai (nesąžiningam pasinaudojimui). Galima dar tęsti ir tęsti, bet ir taip jau per daug prirašiau.

Manau, kad išmokų ar bilietų remtiniesiems dalinimo sistema būtų kur kas painesnė. Aišku, tai tik mano nuomonė. Nežinau, ar transporto lengvatose didelė korupcijos galimybė, prie nuolaidinio bilieto visad reikalauja pažymėjimo. Kažkaip negirdėjau, kad būtų masiškai klastojami moksleivio, studento, pensininko pažymėjimai ir juos įsigytų tie, kam jie nepriklauso. Net jeigu ir taip būtų, kažin ar sumažėtų korupcijos tikimybė sukūrus išmokų sistemą.
Kalbat apie rinkos iškreipimą. Kaip įsivaizduojat visuomenę, kurioje niekas neturi lengvatų? Ar tėvai noriai turės vaikų, kuriuos paskui auginti bus itin sunku? Ar ne su siaubu žmonės lauks senatvės?

[Wycka]

...jei suvienodinsi terminuotų bilietų kainą ir juos dalinsi studentam, paims ir ta dalis, kuri jų nenaudos. Kai kurie atiduos artimiesiems. Kiti gal perparduos pigiau.

Kalbat apie rinkos iškreipimą. Kaip įsivaizduojat visuomenę, kurioje niekas neturi lengvatų? Ar tėvai noriai turės vaikų, kuriuos paskui auginti bus itin sunku? Ar ne su siaubu žmonės lauks senatvės?

Ne mūsų reikalas, kur ir kas panaudoja gautus pinigus. Aišku, skaudu, kai pvz.: bedarbiai prageria bedarbio pašalpą, bet jei mes kažkuo nepasitikime, tai tada geriau neduoti išvis. Kita vertus, jeigu studentui nereikia to mėnesinio VT bilieto, tai kas čia blogo, jei atiduos artimiesiems arba parduos pigiau? O tai jeigu ant sienos tualete prikals arba sudegins — nuo to mums bus geriau?

Visuomenę, kurioje nėra lengvatų, įsivaizduoju kaip utopiškai idealią. Taip, utopinė, nes netikiu, kad kada nors koks nors politikas išdrįs tai bent pasiūlyti — atsiras kas jį už tai nulinčiuos. O vaikų skaičius tai visai ne į temą, nes didžiausias gimstamumas pasaulyje yra Afrikoje, Indijoje ir Lotynų Amerikoje, kur socialinė apsauga tėra tie patys vaikai. Spėk — o kur mažiausias? Ogi Skandinavijoje. O dėl senatvės, tai visi esame atsakingi ir ne visi pageidaujame, kad mums visą gyvenimą nurodinėtų kur išleisti mūsų pačių uždirbtus pinigus. Vienas nusipirks Ferari ir po savaitės užsimuš, kitas kaups pinigus privačiam pensijų fonde arba investuos į vaikus ir ramus kaip belgas lauks senatvės. Laikas pagaliau suprasti, kad tik mes (suaugusieji) esame atsakingi už save, o ne "geroji tetulytė" valstybė.

[Al1]

Apie pensininkus. Esmė pats principas: sulaukę 65 metų VISI automatiškai gauna lengvatą. Bet tada kuo pensininkas gaunantis 1500Lt pensiją yra labiau remtinas nei darbingo amžiaus žmogus gaunantis minimalų atlyginimą ir auginantis mažamečius vaikus?
Mano galva lengvatos esmė yra padėti finansiškai silpnesniam, pagalbos reikalingam žmogui. Solidarumas manau turėtų ir pasireiškia tuo, kad valstybė VISŲ piliečių sąskaita APLAMAI teikia lengvatas tam tikroms socialinėms grupėms, bet, lengvatų "lygiava" jau ne solidarumas, o tiesiog neracionalus lengvatų skyrimas (lėšų švaistymas)....

Pensininkai nuo 65 metu gauna 50 proc. lengvata. O Vilniuje Savivaldybes nutarimu visi pensininkai nuo 62.5 m. vyrai ir nuo 60 m. moterys gauna 50 proc. lengvata. Nuo 80 metu - 80 proc. lengvata. Gal nereikia virkauti, kad 80-meciams skiriama tokia lengvata ir tai didele nasta valstybei. Sios amziaus grupes zmoniu yra nedaug, o ir tie patys jau nebera aktyvus keliauninkai.
Daznai pensininkas, gaunantis 1500 Lt pensija ir nesinaudoja VT, o turi savo masina. Taip, kad jo ta parama (per lengvata) nepasiekia, o jam jos ir nereikia.

Vis tiek man neaišku — kodėl stipendijų ir pensijų didinimas būtų brangesnis už lengvatų taikymą? Vienintelis logiškas atsakymas peršasi toks: dalis lengvatų vis tiek neišnaudojama, taigi valstybė "sutaupo". Ir kur čia racionalumas? Tai yra dirbančio žmogaus legalus apiplėšimas. Niekas mokesčio mokėtojo neklausia: "ar duosi pinigų tam pensininkui nuvažiuoti?", vietoj to tiesiog dalis mano ir Jūsų pinigų atimama ir išdalinama. Klausiu: kokią pridėtinę vertę tai sukuria?

O tai, kad pensininkai ir studentai (jei jie nedirba, tai ir mokesciu nemoka) dar ir gydomi nemokamai - uz juos sumoka valstybe Ligoniu kasai. Uz dirbancius pensininkus ir studentus valstybe irgi sumoka Ligoniu kasai.
Ar tai irgi apiplesimas?

Toliau. Studentai važinėja daug? Jeigu taip ir yra, tai čia ne jų problema, o tos pačios valstybės. Aš pats 8m. buvau studentu (turiu 2 diplomus), bet viską gaudavau vietoj — yra fakulteto biblioteka, šalia buvo universiteto centrinė biblioteka, o kur dar internetas....... Kuo toliau tuo knygų reikia mažiau. Paskaitos tik su labai retom išimtimis visada vyko tam pačiam fakultete. Jeigu universitetas nesugeba užtikrinti "visko po vienu stogu", tai čia universiteto darbo organizavimo brokas ir pats universitetas turėtų kompensuoti studentams važinėjimo išlaidas. Aišku, kita kalba yra praktika.

Universitetai ne tik pas mus, Lietuvoje, yra issibarste po visa miesta ar net kelis miestus. Taip kad sioje vietoje nereikia varyti Dievo i medi. Universitetai patys nekomopensuos is savu lesu jokiu islaidu, nes tai ne ju funkcija. Jei jau tai butu daroma, valstybes visa si reikala turetu finansuoti. Taip kad valstybei nasta nesumazetu, o biurokratijos tik padaugetu, dar ir piktnaudziavimu. Juk ir dabar universitetai sugeba stipendijoms skirtas lesas panaudoti ne pagal paskirti....

Toliau. Pensininkų solidarumas? Kieno sąskaita? Didelias pensijas gauna pelnytai, o aš mažą algą gaunu pelnytai ar nepelnytai? Na ir kas, kad mano alga didesnė už pensiją, bet: a) išlaikau 2m. sūnų; b) kasdien važinėju į darbą; c) esu jaunas, taigi man maisto reikia daugiau; d) esu priverstas nuolat skirti lėšų savišvietai, nes kitaip neišsilaikysiu darbo rinkoje (ir kas tada mokės man bedarbio išmoką? Gal tie pensininkai?); e) nuolat nemažą dalį pinigų atidedu buto įsigijimui; f) kitos, dažnai neplanuotos išlaidos. Galiausiai paskaičiavus gauname, kad vidutinės išlaidos pragyvenimui (maistas, drabužiai, avalynė, komunaliniai mokesčiai, internetas, telefonas, pramogos) lieka tos pačios kaip vidutinio pensininko. BET JUK AŠ SĄŽININGAI MOKU MOKESČIUS. Šitaip valstybė netiesiogiai mane apmokestina dvigubai. Kodėl aš negaliu važiuoti viešuoju transportu, mokėti už šildymą ir kitų mokesčių tik pusę kainos?

Cia jau demagogija. Tu jaunas ir gali dirbti, o pensininkai jau atidirbo savo ir ne visi gali dirbti del sveikatos problemu. Kai tu pasensi, irgi galesi vazineti uz puse kainos... Vis delto jei valstybe nesugeba moketi padorios pensijos, tai bent kazkaip turi palengvinti senu zmoniu gyvenima. Nereikia klausti kieno saskaita. Nieko nera daroma niekeno saskaita. Uz tai netiesiogiai visi sumoka, net ir tie patys pensinikai - juk perka prekes, moka PVM.

Toliau. Teiginiai, kad "Pensininkams ir studentams viešajame transporte nuolaidos taikomos visame pasaulyje. Ir nemažai kur pensininkai ir moksleiviai gali važinėti išvis nemokamai" dar nieko neįrodo, be to, jis netikslus. Pagaliau ne visame pasaulyje tas viešasis transportas išvis egzistuoja. Nemokamas sūris tik pelėkautuose, o už bet kokią paslaugą reikia susimokėti. Girdėjau, kad turinčios daug naftos iškasenų valstybės veža keleivius "nemokamai" — tai yra neima užmokesčio už kelionę. Lietuva tokia nėra ir niekada nebus. Pagaliau ir tas "nemokamas" vežimas yra iš tikrųjų mokamas — už tai sumoka VISI KITI mokesčių mokėtojai. Ir, deja, nemanau kad bus kitaip — tai yra viena iš demokratijos grimasų: politikams reikia populiarumo, antraip jie nebebus politikai — jų nebeišrinks. O pats papraščiausias būdas patraukti mases — duoti duonos ir žaidimų, sukuriant iliuziją "viskas nemokamai". Ir tikrai, juk moka ne politikai iš savo kišenės, o visi dirbantys piliečiai. Tik pačią grietinėlę susigraibo tie patys politikai. Taip ir norisi pasakyti: Vilniaus mere, savivaldybė skolinga Vilniaus VT ~40mln. Lt. Būkite geras — nedelskite, sumokėkite IŠ SAVO kišenės tuos pinigėlius, būkite solidarus su studentais, moksleiviais, pensininkais ir invalidais.
Ech...gal jau per daug prirašiau......

Velgi jauciasis LLRI demagogija. Nesame turtingi. Taip nesame, bet ir niekada nebusime turtingesni, jei tik vienpusiskai i daugeli dalyku zvelgsime. Kodel tad valstybe i kelius investuoja - gal irgi rieketu paprasyti uz tai susimoketi kiekvienam tiesiogiai, tiek kiek keliai verti?