Troleibusai pasaulio miestuose

[music]

Japonijoje yra 2 troleibusų linijos. Abi jos- metrotroleibusai tuneliuose

http://www.answers.com/topic/kanden-tunnel-trolleybus

http://www.answers.com/topic/tateyama-tunnel-trolleybus

Pasaulio troleibusų sistemos, esamos ir buvusios: http://www.answers.com/topic/list-of-trolleybus-systems

[jeesus]

Vat Cristalis ETB18 tai man patiko

[Ametistas]

Vat Cristalis ETB18 tai man patiko

Panašius autobusus gamina susivieniję Iveco ir Ikarus.

[jeesus]

man tai jie patiko, truputį panašūs į šiuos FTR autobusus

[AIRzol]

Niekaip nesuprantu kuom troleibusai pranešesni už autobusus. Juk troleibusams reikia montuoti linijas, kas kainuoja daug pinigėlių. Kruopščiai planuoti maršrutus, nes "nepataikius" daug pinigų bus išmesta į balą. Dėl ūsų pametimo grėsmės yra mažiau manevringi, lėtai įveikinėja linijų sankirtas. Vienintėlis pliusas- tai ekologija, bet net ir autobusai darosi ekologiški (dujos, hibridai ir tt.). O žmonių abu pervežti gali vienodai. Tai kame čia replės

Be to, niekaip nesuprantu, kodėl troleibusai pradėjo sparčiai plisti Sovietų sąjungoje po karo, kai apie vienintėlį jų pliusą- ekologiją, žmonės nesapnavo nei blogiausiuose savo košmaruose.

[Al1]

Niekaip nesuprantu kuom troleibusai pranešesni už autobusus. Juk troleibusams reikia montuoti linijas, kas kainuoja daug pinigėlių. Kruopščiai planuoti maršrutus, nes "nepataikius" daug pinigų bus išmesta į balą. Dėl ūsų pametimo grėsmės yra mažiau manevringi, lėtai įveikinėja linijų sankirtas. Vienintėlis pliusas- tai ekologija, bet net ir autobusai darosi ekologiški (dujos, hibridai ir tt.). O žmonių abu pervežti gali vienodai. Tai kame čia replės

Be to, niekaip nesuprantu, kodėl troleibusai pradėjo sparčiai plisti Sovietų sąjungoje po karo, kai apie vienintėlį jų pliusą- ekologiją, žmonės nesapnavo nei blogiausiuose savo košmaruose.

Troleibusu eksploatavimas yra pigesnis kuro sanaudu prasme. Elektros variklio naudingumo koeficinetas siekia 95 proc. Kai tuo tarpu autobuso nesiekia 30 proc. O dar kur rekuperacinis stabdymas, leidziantis sutaupyti iki 20-30 proc. energijos. Troleibusai isvysto didesni pagreiti. Nors siuolaikiniai autobusai su automatine pavaru deze irgi neatsilieka. Taciau anksciau tai buvo troleibusu privalumas. Tai, kad letai vaziuoja per liniju susikirtimus ir atsisakojimus - siais laikais issprendziama problema. Tik pas mus jos nesprendzia.
Liniju statyba reikia suplanuoti kruopsciai, bet bet kokia veikla normaliai ir protingai vystant, reikia planuoti ir skaiciuoti.
Be to, troleibusai eksploatuojami kaip ilgiau nei autobusai - iki 20-25 metu. Net ir Vakaruose, kur autobusai eksploatuojami 10-15 metu. Nes kebulas yra maziau veikiamas variklio vibraciju, o variklio remontas yra pigesnis nei autobuso.
Dar. Anksciau troleibusai buvo pajegesni pervezti didesnius keleiviu skaicius nei autobusai. Tai buvo iki kokiu 1960 metu, kai atsirado normalus dvigubi autobusai. O troleibusai jau pries kara buvo eksploatuojami su priekabomis (cia turiu omeny prikabinama priekaba, o ne dviguba troleibusa).
TSRS troleibusus imta eksploatuoti ir pagal daugelio vienetu sistema - sukabinami du troleibusai i traukini. Rygoje dar pries desimtmeti tokie vazinejo.
Kodel TSRS paplito troleibusai - atsakymas paprastas.
1. Automobilis buvo sunkiai prieinamas eiliniam zmogui pirkinys, todel pletotas visuomeninis transportas.
2. Troleibusai ypac paplito po karo, nors TSRS jau iki karo keliuose miestuose buvo troleibusu linijos. Atstatant sugriautus miestus su tramvajaus sistema ar auganciuose miestuose, kuriuose reikejo galingesnio transporto nei autobusas, buvo renkamasi tarp tramvajaus ir troleibuso. Prioritetas dazniausiai atitekdavo troleibusams. Nes pigiau kainavo sistemos ideigimas.
Be to buvo lanksteni uz tramvajus - kliuti per daug nenutoldami nuo kontaktinio tinklo galejo apvaziuoti. O tramvajus - ne. Be to, tramvajui reikejo daznai isskirti atskira juostas, sustojus tramvajui stoteleje turedavo sustoti ir automobiliai, kad praleistu keleivius. Begiai gatvese, bildesys ir aplamai tuo metu vyraujancios tendencijos visuomeninio transporto sferoje kapitalistiniame pasaulyje buvo ne tramvajaus naudai.
Taciau Vakaruose tramvaju keite autobusai. Tuo tarpu TSRS neturejo normalios autobusu pramones. Troleibusas gi buvo tuo metu pajegus pervezti daugiau zmoniu nei autobusas.
TSRS, kurioje automobilis buvo prabanga, net per visa savo gyvavimo laikotarpi taip ir neisisavimo normaliu autobusu gamybos. Didziausi ir moderniasias miesto autobusai buvo LAZ 695 (ivairios modifikacijos) bei LiAZ 677. Paskutiniais TSRS gyvavimo metais atsirado nauji LAZ, kurie buvo panasios talpos kaip Ikarus 260, bet jie buvo labai nekokybiski ir placiai nepaplito. Dvigubu autobusu taip ir nebuvo sukonstruota. Todel ir ne is gero gyvenimo imta pirkti Ikarusus, kurie buvo eilemis kokybiskesni, moderniskesni ir talpesni nei tarybiniai autobusai.

[Mindoza]

Prisidendant prie troleibuso/ekonomiskumo/ekologiskumo temos

2008.09.12

Kauno mieste važinės eksperimentiniai super-ekonomiški troleibusai

Rugsėjo 12 dieną Kauno miesto savivaldybėje buvo surengta spaudos konferencija - „Super-ekonomiški troleibusai - ne vizija, o realybė". Super-ekonomiškus troleibusus pristatė Varšuvos elektrotechnikos instituto profesorius Zygmuntas Gizinskis ir AB „Autrolis" atstovai.

Kauno miesto savivaldybės įmonė AB „Autrolis" įvertindama pasaulines energetinių resursų brangimo tendencijas ieško įvairių būdų taupyti naudojamus energetinius resursus. Tuo tikslu įmonė pradėjo bendradarbiauti su Varšuvos elektrotechnikos institutu siekiant panaudoti kondensatorinių energijos kaupiklių - super-kondensatorių technines galimybes.

Kondensatoriniai energijos kaupikliai arba super-kondensatoriai - tai elektros įrenginiai skirti per trumpą laiką sukaupti didelį elektros energijos kiekį ir reikiamu metu jį atiduoti. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad eksploatuojant troleibusus su šia įranga būtų galima sutaupyti iki 40 proc. sunaudojamos elektros energijos.

Svarbu paminėti, kad troleibusas su kondensatoriniais energijos kaupikliais gali važiuoti nuo 200 m iki 400 m ilgio kelio atkarpas be nuolatinės srovės maitinimo iš kontaktinio tinklo, o tai leidžia aplenkti nutrūkusio tinklo atkarpas ar apvažiuoti kitas kliūtis kelyje nestabdant eismo mieste.

Bendradarbiavimo tikslais institutas sumontavo į vieną iš bendrovės troleibusų kondensatorinių kaupiklių bateriją. Pagal susitarimą AB „Autrolis" vienerius metus eksploatuos troleibusą, fiksuos elektros energijos sunaudojimą, pagaminamos (rekuperacinės) energijos grąžinimą į tinklą bei kitus duomenis, kurie vėliau bus panaudoti tobulinant ir kuriant naujus elektros energiją taupančius įrenginius. Eksperimentui pasiteisinus, bus galima ieškoti lėšų iš Europos Sąjungos fondų, remiančių ekologiškus projektus.

Troleibusas, kaip miesto viešojo transporto priemonė, yra daug efektyvesnis už autobusą. Kad nuvažiuotų tą patį atstumą autobusas sunaudoja beveik dvigubai daugiau energijos negu troleibusas, o panaudojant super-kondensatorius energijos suvartojimo prasme troleibusas gali būti beveik pustrečio karto efektyvesnis už autobusą. Skaičiuojant tik šios dienos elektros energijos kainomis, naudojant tokius įrenginius bendrovė galėtų kasmet sutaupyti kelis milijonus litų, o brangstant energetiniams resursams - ir dar daugiau.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas džiaugėsi, kad bendrovė domisi technologinėm naujovėm, siekia taupyti energiją. Meras palinkėjo AB „Autrolis" sėkmės vykdant eksperimentą.

Kauno miesto viešojo transporto ateitis sietina su ekonomiško ir ekologiško transporto vizija. Šią viziją visiškai atitinka šiuolaikiškas troleibusas. Įvertinant pasaulines energetinių resursų taupymo tendencijas, o ir tai, kad elektros energija yra pati ekologiškiausia energijos rūšis ir gali būti pagaminta net iš šiukšlių deginimo proceso, tokių troleibusų naudojimas Kauno mieste sudarytų palankias prielaidas miesto gyventojams gyventi ekologiškai švariame mieste, kvėpuoti sveiku oru ir važiuoti palyginti pigiu iršuoju miesto transportu.

Tarybos sekretoriato informacija

Kaunas.lt

[Wycka]

Troleibusu eksploatavimas yra pigesnis kuro sanaudu prasme. Elektros variklio naudingumo koeficinetas siekia 95 proc. Kai tuo tarpu autobuso nesiekia 30 proc. O dar kur rekuperacinis stabdymas, leidziantis sutaupyti iki 20-30 proc. energijos. Troleibusai isvysto didesni pagreiti. Nors siuolaikiniai autobusai su automatine pavaru deze irgi neatsilieka. Taciau anksciau tai buvo troleibusu privalumas. Tai, kad letai vaziuoja per liniju susikirtimus ir atsisakojimus - siais laikais issprendziama problema. Tik pas mus jos nesprendzia.
Liniju statyba reikia suplanuoti kruopsciai, bet bet kokia veikla normaliai ir protingai vystant, reikia planuoti ir skaiciuoti.
Be to, troleibusai eksploatuojami kaip ilgiau nei autobusai - iki 20-25 metu. Net ir Vakaruose, kur autobusai eksploatuojami 10-15 metu. Nes kebulas yra maziau veikiamas variklio vibraciju, o variklio remontas yra pigesnis nei autobuso.
Dar. Anksciau troleibusai buvo pajegesni pervezti didesnius keleiviu skaicius nei autobusai. Tai buvo iki kokiu 1960 metu, kai atsirado normalus dvigubi autobusai. O troleibusai jau pries kara buvo eksploatuojami su priekabomis (cia turiu omeny prikabinama priekaba, o ne dviguba troleibusa).
TSRS troleibusus imta eksploatuoti ir pagal daugelio vienetu sistema - sukabinami du troleibusai i traukini. Rygoje dar pries desimtmeti tokie vazinejo.
Kodel TSRS paplito troleibusai - atsakymas paprastas.
1. Automobilis buvo sunkiai prieinamas eiliniam zmogui pirkinys, todel pletotas visuomeninis transportas.
2. Troleibusai ypac paplito po karo, nors TSRS jau iki karo keliuose miestuose buvo troleibusu linijos. Atstatant sugriautus miestus su tramvajaus sistema ar auganciuose miestuose, kuriuose reikejo galingesnio transporto nei autobusas, buvo renkamasi tarp tramvajaus ir troleibuso. Prioritetas dazniausiai atitekdavo troleibusams. Nes pigiau kainavo sistemos ideigimas.
Be to buvo lanksteni uz tramvajus - kliuti per daug nenutoldami nuo kontaktinio tinklo galejo apvaziuoti. O tramvajus - ne. Be to, tramvajui reikejo daznai isskirti atskira juostas, sustojus tramvajui stoteleje turedavo sustoti ir automobiliai, kad praleistu keleivius. Begiai gatvese, bildesys ir aplamai tuo metu vyraujancios tendencijos visuomeninio transporto sferoje kapitalistiniame pasaulyje buvo ne tramvajaus naudai.
Taciau Vakaruose tramvaju keite autobusai. Tuo tarpu TSRS neturejo normalios autobusu pramones. Troleibusas gi buvo tuo metu pajegus pervezti daugiau zmoniu nei autobusas.
TSRS, kurioje automobilis buvo prabanga, net per visa savo gyvavimo laikotarpi taip ir neisisavimo normaliu autobusu gamybos. Didziausi ir moderniasias miesto autobusai buvo LAZ 695 (ivairios modifikacijos) bei LiAZ 677. Paskutiniais TSRS gyvavimo metais atsirado nauji LAZ, kurie buvo panasios talpos kaip Ikarus 260, bet jie buvo labai nekokybiski ir placiai nepaplito. Dvigubu autobusu taip ir nebuvo sukonstruota. Todel ir ne is gero gyvenimo imta pirkti Ikarusus, kurie buvo eilemis kokybiskesni, moderniskesni ir talpesni nei tarybiniai autobusai.

Dėkui, Al1, už išsamią ir labai įdomią informaciją. Tik dar noriu paklausti: kodėl TSRS masiškai pirko čekoslovakiškus 'Škoda' troleibusus (kaip ir vengriškus 'Ikarus' autobusus), o ne gamino juos pati? Jau buvo minėta, kad kažkiek buvo jų gaminta kažkur Rusijoje, bet ar tebegamina šiandien?

[Al1]

Dėkui, Al1, už išsamią ir labai įdomią informaciją. Tik dar noriu paklausti: kodėl TSRS masiškai pirko čekoslovakiškus 'Škoda' troleibusus (kaip ir vengriškus 'Ikarus' autobusus), o ne gamino juos pati? Jau buvo minėta, kad kažkiek buvo jų gaminta kažkur Rusijoje, bet ar tebegamina šiandien?

Taip. Didziausia (ir bene pora desimtmeciu vienintele TSRS, anksciau gamino nedideliais kiekiais keliose gamyklose) pasaulyje troleibusu gamykla buvo Engelso mieste, gamino ZiU troleibusus. Dabar ji vadinasi "Trolza" ir gamina "Trolza" troleibusus. Didziausias troleibusu gamintojas buv. TSRS erdveje ir dabar. Nors dabar juos NVS gamina ar gamino (jau po 1990 m.) MAZ, AKSM, Belkomunalmaš (pastarieji trys pas batka), ir LAZ, ir Bogdan, JUMZ (visi trys Ukrainoje), ir S. Peterburge, ir Kazachstane ir dar kitur...

"Škodas" pirko, nes savu troleibusu neuzteko. Be to, jos buvo kokybiskesnes.
Tiesa, ZiU buvo eksportuojami i soc. salis (Sofija, Budapestas, Lenkijos miestai ir kt.) ir Lot. Amerika (berods keli miestai).
Tarp kitko, labai keista, kad net tokiame mieste kaip Maskva ar Leningradas, buvo perkami tik savos gamybos troleibusai (cia as kalbu apie "brandaus" socializmo laikotarpi). Na, Maskvoje buvo Ikarus 280T nedaug uzpirkta.
Tuo tarpu Pabaltijyje, Ukrainoje, Armenijoje, Gruzijoje, Moldavijoje buvo eksploatuojamos "Skodos" ir tarybine technika. Rusijos ar Vidurines Azijos respubliku miestuose ju nebuvo. Gal kokiame viename - dviejuose ir tai nedidele partija "Skodu"...

[AnD]

Troleibusu eksploatavimas yra pigesnis kuro sanaudu prasme. Elektros variklio naudingumo koeficinetas siekia 95 proc. Kai tuo tarpu autobuso nesiekia 30 proc. O dar kur rekuperacinis stabdymas, leidziantis sutaupyti iki 20-30 proc. energijos. Troleibusai isvysto didesni pagreiti. Nors siuolaikiniai autobusai su automatine pavaru deze irgi neatsilieka. Taciau anksciau tai buvo troleibusu privalumas. Tai, kad letai vaziuoja per liniju susikirtimus ir atsisakojimus - siais laikais issprendziama problema. Tik pas mus jos nesprendzia.
Liniju statyba reikia suplanuoti kruopsciai, bet bet kokia veikla normaliai ir protingai vystant, reikia planuoti ir skaiciuoti.
Be to, troleibusai eksploatuojami kaip ilgiau nei autobusai - iki 20-25 metu. Net ir Vakaruose, kur autobusai eksploatuojami 10-15 metu.

Berods dar buvo nepaminėtas vienas troleibusų privalumas - jie neteršia oro išmetamosiomis dujomis. Mano požiūriu, tai labai didelis privalumas, vienas iš didžiausių.

[Al1]

Berods dar buvo nepaminėtas vienas troleibusų privalumas - jie neteršia oro išmetamosiomis dujomis. Mano požiūriu, tai labai didelis privalumas, vienas iš didžiausių.

Tai savaime suprantama. Nors tarsa yra, nes elektra gaminama ir deginant dujas, mazuta, anglis... Bet dazniausiai elektrines yra atokiau nuo miesto.

[AnD]

Taip Turėjau omenyje neteršia miesto oro

[Wycka]

Tai savaime suprantama. Nors tarsa yra, nes elektra gaminama ir deginant dujas, mazuta, anglis... Bet dazniausiai elektrines yra atokiau nuo miesto.

Nors čia labai ne į temą, bet netolimoje ateityje visa reikalinga elektra bus gaminama iš atsinaujinančių šaltinių ir atominėse (galbūt net termobranduolinėse) elektrinėse. Elektra varomas transportas - reali ateitis.

[AIRzol]

Troleibusu eksploatavimas yra pigesnis kuro sanaudu prasme.........

Dabar pasidarė aiškiau Dėkui už tokį išsamų atsakymą.

[Raivo]

Tuo tarpu Pabaltijyje, Ukrainoje, Armenijoje, Gruzijoje, Moldavijoje buvo eksploatuojamos "Skodos" ir tarybine technika. Rusijos ar Vidurines Azijos respubliku miestuose ju nebuvo. Gal kokiame viename - dviejuose ir tai nedidele partija "Skodu"...

Šis sprendimas man irgi yra įdomus, europinėse TSRS respublikose viešasis trasnsportas buvo aukštesniame kokybiniame lygmenyje: Škoda troleibusai, Ikarus autobusai, nei pačios Rusijos miestuose, kur vyravo "vietinė produkcija". Tarybų sąjunga savo pakraščiams skyrė daugiau dėmesio nei pačioje Rusijoje, todėl ir čia atvykus iš ten, jausdavosi savotiški Vakarai.

[Wycka]

Šis sprendimas man irgi yra įdomus, europinėse TSRS respublikose viešasis trasnsportas buvo aukštesniame kokybiniame lygmenyje: Škoda troleibusai, Ikarus autobusai, nei pačios Rusijos miestuose, kur vyravo "vietinė produkcija". Tarybų sąjunga savo pakraščiams skyrė daugiau dėmesio nei pačioje Rusijoje, todėl ir čia atvykus iš ten, jausdavosi savotiški Vakarai.

Visiškai teisingai. Galbūt ne esminė įtaka, bet čia dar buvo gyvas 'kapitalizmo dvelksmas', juk Pabaltijys, Moldavija, vakarinė Gudija ir Ukraina tapo socialistinėmis ketvirčiu amžiaus vėliau.

[Al1]

Is tiesu keista, kodel sostine Maskva ir tuomentinis Leningradas pirko savos gamybos troleibusus.
Maskvoje net Ikarus 260 labai mazai buvo, uztat pirko geriausia tarybini miesto autobusa LiAZ 677. O LiAZ 677 Lietuvoje tik Snieckuje (Visagine) miesto linijas aptarnavo, 2000 dar ju ten buvo.
Nors siaip LAZ 695 autobusas gamybos pradzioje, sestojo desimtmecio pradzioje, buvo gana modernus, lyginant su Vakaru produkcija. Buvo net eksperimentiniai troleibusai, panaudojant sio autobusa kebula, pagaminti.
Kad ir kaip butu keista, privatizavus LAZ gamykla, LAZ 695 autobusu gamykla tebetesiama, tik gamyba perkelta i kita miesta. Nepamenu, kokiame Ukrainos mieste, bet dabar jie vadinasi DAZ 695. Taigi miesto pavadinimo pirma raide D.
Bet jau nukrypau nuo temos.

[Zorro]

INepamenu, kokiame Ukrainos mieste, bet dabar jie vadinasi DAZ 695. Taigi miesto pavadinimo pirma raide D.

Dneprodzeržinskas.
http://www.daz.infodz.com.ua/

[Garbanius]

O LiAZ 677 Lietuvoje tik Snieckuje (Visagine) miesto linijas aptarnavo, 2000 dar ju ten buvo.

Vienas is ju.. Bet man rodos deze jau perdaryta.

[r08n]

Kodel TSRS paplito troleibusai - atsakymas paprastas.
...

Dar 1 priežastis (tikriausiai, labai svarbi) - pigi elektra.