Paskutinuoju metu labai dažnai girdėti, kad troleibusų Vilniuje/Kaune nereikia, nes:
1. Jie brangesni už autobusus;
2. Reikalingas kontaktinis tinklas, kuris yra grozdiškas;
3. Jie yra lėti, krinta ūsai;
4. Tai tesiog atgyvena, ir jie nėra labai ekologiški (nes reikia elektros, kuri gaminama šiluminėse elektrinėse).
Tačiau tiesą sakant, labai keista, kad lyginami elektriniai troleibusai su dyzeliniais autobusais. Jeigu mes naikiname elektrinius troleibusus, kurie visiškai neišmeta teršalų lokaliai, ir keičiame dyzeliniais autobusais, kurie lokaliai VIS TIEK IŠMETA teršalų. Antra, ES dabar VT ekologija (ir apskritai, miestų oro švarumas), tai kodėl ekologiškus troleibusus keičiame dyzeliniais autobusais? Taip, dabar elektrobusų beveik nėra (žinau, bet tai tera prototipai), todėl lieka dujiniai autobusai ir hibridai. Tačiau dujiniai autobusai už troleibusus pigesni tėra 10–15 procentų (kažkurio Vokietijos miesto duomenys), o hibridai kainuoja tiek pat, kiek troleibusai, arba tik nežymiai mažiau.
Toliau. K. Lubys, kaip pagrindinę troleibusų naikinimo priežastį, įvardija tai, kad jų kontaktinis tinklas yra griozdiškas. Tačiau, ar žmogus eidamas gatve, tik eina ir žiūri į laidus? Ne...
Sakoma, kad troleibusai lėti. Žinokit, labai priklauso nuo vairuotojo. Vienas 1 km nuvažiuos per 4 minutes, kai duota 7, o kitas išvis vėluos dar 3 minutėmis. Dėl kontaktionio, tinklo ir ūsų kritimo - nebėra ko stebėtis, kai naudojami dar prieš WW2 sukurtos spec. dalys. Kokiam nors Lubline troleibusai lėkioja (o kadangi autobusų ten trūksta, tai troleibusai su dyzeliniais generatoriais važiuoja autobusų maršrutais), nes kontaktinis tinklas greitaeigis (Elektroline iešmai/kryžmės, tai pat ir keletą ESKO ir Kummler+Matter turi), o čia, Vilniuje?
Žodžiai, kad tai atgyvena, neturi jokios logiškos priežasties tam.
Prieš atominės uždarymą, tik Elektrėnų šiluminė dirbo 80% galia. Po uždarymo, nemaža dalis elektrinių buvo paleistos pilna galia. Bet jas planuojama uždaryti jau greitai. Nemaža dalis elektros tai pat perkama iš užsienio, galbūt ji bus perkama iš Gudijos AE, nežinau tiksliai, nes energetika nelabai domiuosi. Tačiau jeigu važiuojant troleibusu 1 km sunaudojamas 1 kWh, o autobusui – apie 0,5 litro, tai ir paskaičiuokime - troleibusas sunaudoja ~50 ct, o autobusas – 3-5 litus.
Žinau, kad tai jau buvo rašoma. Bet atsiranda veikėjų, kurie negali atversti keliais puslapiais atgal ir pasižiūrėti, kas buvo rašoma.
/\ Keista, aš girdėjau visiškai kitus duomenis. Už 350 mln. galima būtų nemaža dalį Vilniaus KT pertiesti, o čia tik iešmus/vingius/kryžmes/sekcinius izoliatorius pakeisti. Vertėtų ir elektros pastočių įrangą atnaujinti.
Aš turiu omenyje pertiesti iš naujo KT dalimis, atnaujinti KT stulpus (šviestuvus) ir pastotes.
Šiaip vieno km kuro savikaina bent jau Vilniuje yra dujiniams ~1.5-2 lt (nerandu ant greičio duomenų). O iš kur ištraukta kad dujiniai tik vos vos pigesni už troleibusus - Vilniuje dujinis autobusas kainavo 750 000 lt (MAN) ir 743 000 (Solaris), o tokiu pat metu paskelbto konkurso troleibusams pasiūlymas iš škodos (ant to paties Solaris kėbulo, kaip ir autobusas) - 1.43mln. Normalu, kad pripažino šią kainą per didele ir nupirko dvigubai daugiau autobusų...
Šiaip vieno km kuro savikaina bent jau Vilniuje yra dujiniams ~1.5-2 lt (nerandu ant greičio duomenų). O iš kur ištraukta kad dujiniai tik vos vos pigesni už troleibusus - Vilniuje dujinis autobusas kainavo 750 000 lt (MAN) ir 743 000 (Solaris), o tokiu pat metu paskelbto konkurso troleibusams pasiūlymas iš škodos (ant to paties Solaris kėbulo, kaip ir autobusas) - 1.43mln. Normalu, kad pripažino šią kainą per didele ir nupirko dvigubai daugiau autobusų...
Troleibusų savikaina yra 0.87 lt.
Dėl to atšaukto troleibusų pirkimo tai visai neaišku. Gali būti, kad buvo planuojama pirkti troleibusus su:
1. kondicionieriais, kurių autobusuose nėra;
2. autonominės eigos;
3. buvo perkami troleibusai su Škoda elektronika, kuri yra brangesnė ~350 tūkst. lt už Cegelec elektronika.
Dėl to ir gavosi autobusų daugiau.
Spręskite patys.
Troleibusų savikaina yra 0.87 lt.
Dėl to atšaukto troleibusų pirkimo tai visai neaišku. Gali būti, kad buvo planuojama pirkti troleibusus su:
1. kondicionieriais, kurių autobusuose nėra;
2. autonominės eigos;
3. buvo perkami troleibusai su Škoda elektronika, kuri yra brangesnė ~350 tūkst. lt už Cegelec elektronika.
Dėl to ir gavosi autobusų daugiau.
Spręskite patys.
Kaip tik atsidariau konkursų sąlygas - To kur laimėjo solaris autobusai ir tą atmestą troleibusų.
1. Kondicionierius, kaip ir autobusuose, reikalautas tik vairuotojui, vėdinimas per orlaides, kondicienierius vertinamas papildomais balais.
2. Autonominė eiga (identiškai Amberiui, iki 500m, jokių "Latviškų" variantų su papildomu varikliu ir pan...
Visa kita įranga analogiška - abiejuose švieslentės, keleivių skaičiavimo sistema ir t.t.
Vadinasi, arba Škoda norėjo pasipinigauti ir siūlė ne tai ko reikėjo, o modelį "su viskuo", arba tiesiog gaunasi kad troleibusai yra beveik dvigubai brangesni...
Be to, dėl 1 km kuro kainos:
mano nurodytas 1.5 buvo iki naujųjų dujinių atvažiavimo.
Pagal ebus, Castrosua kaina 0.98lt/km, Solaris 1.02, MAN 1,14, hibrido - 0.57. Matosi, kad skirtumas kilometro kainoje yra gana nedidelis, o pačios transporto priemonės kainos skirtumas yra beveik dvigubas ir (laikant kad remonto sanaudos litais yra tokios pat), net ir skaičiuojant pagal MAN autobusų sąnaudas, troleibusai pradeda atsipirkti tik po 2.5 mln kilometrų (per diena 300km ~ 100000 km per metus)... Dėl remonto galima diskutuoti, tai laikotarpį sutrumpintų, bet lygiai taip pat skaičiavimams galima imti Soliario kuro sąnaudas...
Paskutinis taisė mskapss; 2014.10.22, 09:24.
Priežastis: Pridėtos dujinių autobusų 1km kainos
Comment