Klaipėdos planai, jog dar šiemet miesto gatvėmis kursuos 10 naujų elektrobusų, sužlugo. Ekologiškų viešojo transporto priemonių galima tikėtis tik kitų metų antrą pusmetį, nes Klaipėdos autobusų parkas nutraukė viešąjį pirkimą.
<...>
Klaipėda iki 2030 metų iš viso ketina įsigyti 49 elektrobusus.
Antradienį į Klaipėdos gatves išriedėjo iki šiol mieste dar nematytas elektrobusas. Jis išskirtinis ne tik balta savo spalva, bet ir ilgiu.
Klaipėdos savivaldybės valdoma bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“ išbando Lenkijos gamintojo „Solaris“ prailgintą elektrobusą.
„Šis gamintojas stebina ir džiugina, kad pagamino 18 metrų ilgio elektrobusą. Pirmą kartą tokį prailgintą elektra varomą autobusą Klaipėdoje išbandome. Antradienis buvo pirmoji diena, tad dar nelabai daug įspūdžių ir turime“, – teigė „Klaipėdos autobusų parko“ generalinis direktorius vaidas Ramanauskas.
Atvažiavo Spyglio pusbrolis emigrantas tarpmiestiniu autobusu į savo gimtąjį Klaipėdą. Nosis iškart pajuto jūros kvapą. Ir užsinorėjo jis tuoj pat, tą pačią akimirką važiuoti prie jūros.
Susisiekimas su jūrą išties prastokas. Turim du vienas kitą dubliuojamčius 4 ir 6 Taikos prospekte. Šilutės pl. vasara važiuoja 4A, kurid daro didelį vingį iki senosios perkėlos. Likusia metų dalį Šilutės pl. neturi jokio susisiekimo su jūra.
Naujoji ir senoji perkėla visus metus pasiekima tik su 9.
Tai klausimas ar iš tiesų egzistuoja toks poreikis, ar “vien tik dėl kryžiuko”. Juk prie jūros pagrinde keliauja patys klaipėdiečiai, ir tai daro ne iš stoties, bet iš savo namų (ar kitos vietos). Žmonės iš kitų Lietuvos miestų atostogoms prie jūros renkasi ne Klaipėdą, o kitus pajūrio miestus, galų gale gali važiuoti su traukiniu ir išlipti pačiuose Giruliuose.
Na, bet jeigu jau tikrai toks poreikis egzistuoja, tai be jokių problemų iki autobusų stoties galima pratęsti 24.
Tai klausimas ar iš tiesų egzistuoja toks poreikis, ar “vien tik dėl kryžiuko”. Juk prie jūros pagrinde keliauja patys klaipėdiečiai, ir tai daro ne iš stoties, bet iš savo namų (ar kitos vietos). Žmonės iš kitų Lietuvos miestų atostogoms prie jūros renkasi ne Klaipėdą, o kitus pajūrio miestus, galų gale gali važiuoti su traukiniu ir išlipti pačiuose Giruliuose.
Na, bet jeigu jau tikrai toks poreikis egzistuoja, tai be jokių problemų iki autobusų stoties galima pratęsti 24.
Kartą stotyje teko rusakalbiams atvykėliams aiškinti, kaip nusigauti iki jūros. Nebuvo malonu sakyti, kad iki autobuso stotelės kulniuoti reikia kilometrą, kaip alternatyvą pasiūliau važiuoti taksi, kurių stotyje netrūksta. Tad poreikis tokiam maršrutui, remiantis AK straipsniu ir asmenine patirtimi, nors ir nedidelis, bet yra. Vasarą, manau, 24 maršrutas tikrai galėtų kursuoti iki stoties.
Einant trečiajam rudens mėnesiui nusistovėjo viešojo transporto kelionių skaičiai, ir dabar jau galime daryti tarpinius apibendrinimus, kaip mums sekėsi teikti paslaugą šiais metais lyginant su praėjusiais.
Sukaupta statistika rodo, kad iš giliausios duobės jau pakilome ir dabar kelionių rodikliai, po rugsėjo-spalio mėnesių svyravimų, pagal oro sąlygas, net pagerėjo. Nors skaičiai lieka mažesni nei ikipandeminiais mėnesiais, viešasis transportas ir per tuos mėnesius patvirtina savo reikalingumą tvarkingam miesto gyvenimo vyksmui.
Viešojo transporto apkrovos svyravimas darbo dienos valandomis leidžia daryti išvadas apie naują darbo laiko organizavimo modelį mieste. Įprastai rytinis pikas (žr. grafiką) būdavo ne tik aštresnis, tačiau ir daug aukštesnis už popietinį. Dabar popietinis kelionių pikas beveik susilygino su rytiniu (vasarą popietinis netgi rytinį viršydavo). Taip gali būti dėl to, kad po pietų ne tik mokinukai grįžta namo po pamokų, tačiau ir dirbantys žmonės atlieka papildomas keliones.
Viešojo transporto maršrutas tarp stoties ir pajūrio tikrai būtų naudingas. Tarkime, Geležinkelio stotis - Karklė (per Melnragę I ir Melnragę II, Girulius ir kt.). Bent vasarą pasiteisintų.
Viešojo transporto maršrutas tarp stoties ir pajūrio tikrai būtų naudingas. Tarkime, Geležinkelio stotis - Karklė (per Melnragę I ir Melnragę II, Girulius ir kt.). Bent vasarą pasiteisintų.
Pajūrio ekspresas tikrai galėtų stoti Giruliuose, o iš asfaltavus kelią tarp Kalotės ir Karklės ir Kalotėje. Vasarom galėtų būti iki autobusų stoties pratestas 24 autobusas (dabar jis važiuoja tik iki universiteto). Tuomet būtinai reiktų derinti į Klaipėdą atvykstančių autobusų ir grafiką.
Gruodžio 22-ąją Klaipėdos taryba pritarė sprendimui pirkti 6 elektrinius autobusus, kuriems iš miesto biudžeto reikės 617,65 tūkst. eurų. Likusią dalį – 3,5 milijono eurų bus skirta iš Europos Sąjungos fondų. Šią galimybę praėjusią vasarą Klaipėdai pasiūlė Susisiekimo ministerija.
Pagal projektą naujieji pirkiniai miestą turėtų pasiekti ir pradėtų važinėti 2023 metų liepą, tai vadinamieji „ilgieji“ autobusai, kurie vienu metu gali pervežti iki 150 keleivių. Klausimą svarstant komitetuose informuota, jog jie turėtų kursuoti pagrindiniais maršrutais.
Klaipėdos miesto taryba trečiadienį po ilgai trukusių diskusijų apsisprendė dėl naujos Klaipėdos viešojo transporto autobusų kainodaros.
Daugumos politikų valia nuo naujųjų metų 70 metų sulaukę gyventojai galės įsigyti metinius bilietus, kurie jiems kainuos tik 10 eurų (nuolaida tokiu atveju sieks net 96 proc.).
Iš vienos pusės gal ir gerai, kad pensininkams daromos tokios lengvatos, bet gal geriau būtu, vietoj tokios lengvatos, šiek tiek atpiginti važiavimą visiems?
Bendroji metinė statistika rodo, kad viešojo transporto sistema adaptavosi prie neprognozuojamų išorės veiksnių ir paskutiniu metu išlaiko gana aukšto kelionių lygio stabilumą. Pernai vežėme daugiau keleivių nei pirmaisiais pandemijos metais, nors ir mažiau nei ikipandeminiais. Prie to prisidėjo ir kryptinga miesto politika, užtikrinusi paslaugos teikimo finansavimą pandemijos sąlygomis.
Tačiau tuo pat metu didėja miesto ir rajono automobilzacoja:
Klaipėdoje jau suprojektuota greitųjų autobusų eismo sistema, kuri nuo Vingio gatvės ties Jūrininkų prospektu per miesto centrą iki Liepojos gatvės kelioms minutėms sutrumpins kelionę viešuoju transportu. Įgyvendinus projektą pagerės dviratininkams skirta infrastruktūra miesto centre, tačiau iš dalies Tiltų ir Herkaus Manto gatvių bus visiškai išstumti automobiliai.
Taikos prospektas išsiskirs tuo, kad viešasis transportas judės ne taip kaip dabar – pirmąja eismo juosta, o per prospekto vidurį, praktiškai toje vietoje, kur šiandien yra trečioji judėjimo juosta. Viešojo transporto sustojimai persikels į vidurį prospekto esančias skiriamąsias juostas. Dideli pokyčiai laukia senamiestyje. Įgyvendinus projektą, siūloma, kad Tiltų gatvėje nuo Grįžgatvio iki Herkaus Manto gatvės dalies ties Liepų gatve būtų leidžiamas tik maršrutinių transporto priemonių eismas. Norima įrengti draudžiamąjį ženklą, vadinamąją „plytą“.
Anot jo, pokyčiai laukia Herkaus Manto gatvės dalyje nuo Liepų g. iki Lietuvininkų a. Čia taip pat planuojama uždrausti automobilių eismą, išskyrus gyventojų ir aptarnaujantį transportą. Uždraudus automobilių eismą centre, bus įrengti patogesni dviračių takai
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/klaiped....d?id=89672017
Džiugu, kad šie planai buvo nepamiršti ir palengva stumiasi į priekį. Tik idomu kaip autobusai važiuost Taikos pr. viduriu, kai autobusų durys yra dešinėje.
Printscreeninau ne viską, o tik įdomiausias mano požiūriu vietas:
Taikos g. pradžia (sankryža su Smiltelės g.):
Taikos pr. žiedinė sankryža su Statybininkų pr.:
Apsisukimų organizavimas:
Žiedukas prie Klaipėdos Senamiesčio:
H. Manto gatvė Klaipėdos Naujamiestyje - atkreipkite dėmėsį kaip dviračių takas apeina stotelę:
Juostos gatvės viduryje numatomos tik Taikos prospekte ir H. Manto gatvės dalyje tarp Lietuvininkų aikštės ir geležinkelio viaduko. Visur kitur bus įprastos A juostos gatvės šone, 90% atvejų nieko neplatinant (tokių pavyzdžių nedėjau), o miesto centre - išimtinai VT ir dviratininkams skirtos gatvės.
Trumpai apibendrinant - didelis Š. Kone kiekviename lape galima rasti klaidų ir abejotinų sprendinių, kurių net nesinori pradėti vardinti nes neužteks dienos laiko. Tikiuosi projektas neišvys dienos šviesos.
Bet verta pastebėti, kad pats sprendimas iškelti A juostas į gatvės vidurį yra sveiktinas ir Lietuvoje dar niekada nepraktikuotas. Galėtų būti geras spyris Vilniui į vieną vietą.Tuo labiau, kad A juostai bus naudojama dabartinė 3-oji juosta, t.y. nieko neplatinant.
Šiaip labai įdomu kaip tai atrodys realybėje. Ta prasme nieko, ko neteko matyti video kitose šalyse, bet įdomu kaip tai praktiškai veiks mūsų šalyje. Jeigu jie šitą padarys greičiau nei kažkas pan. atsiras Vilniuje (jeigu), tai bus geras būdas išbandyt kaip tai atrodo tiek vizualiai, tiek praktine prasme.
O dėl esamų klaidų, Briedis, kad būtų įdomu daugiau detalių. Biški trikdo tie pertekliniai asfalto plotai vietomis, o ir šiaip aš tada labiau įsivaizduočiau 1+1 gatvę su atskirtomis A juostomis, negu 2+2. Įdomu ir tai, kad A juostos bus skirtos tik konkretiems maršrutams (vietomis matosi dubliuojančios stotelės).
Taikos pr.
Atrodo priėjimus prie stotelių tai random sudėliojo, jokios logikos ir pamąstymo apie persėdimus.
Įstrižinė perėja per 3+ juostas ir nugara į automobilius... Jau atrodo šiais laikais galėtų nedaryt tokių klaidų, bet...
Juostų pločius tai galėjo visur pagal STR padaryt, o ne tik dalį. 3,92? 5,92? 3,60?
Comment