autobusu parko teritorija 2.5 karto didesne nei troleibusu eiguliuose vietos belenkiek yra, patikekite, dar kiek isnuomota, vairavimo aikstele, kartingams plotas nemazas, tilps ir 10-15 troleibusu
autobusu parko teritorija 2.5 karto didesne nei troleibusu eiguliuose vietos belenkiek yra, patikekite, dar kiek isnuomota, vairavimo aikstele, kartingams plotas nemazas, tilps ir 10-15 troleibusu
O dėl kokių priežasčių nuspręsta autobusus ir troleibusus laikyti vienoje teritorijoje ?
Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės tarybai bus siūloma apsispręsti, ar pritarti, kad akcinė bendrovė „Autrolis" būtų pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, po pertvarkymo ji būtų reorganizuojama jungimo būdu, prijungiant ją prie uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai".
AB „Autrolis" ir UAB „Kauno autobusai" sujungimo į vieną juridinį asmenį galimybių studiją valdybų užsakymu atliko UAB „Savvin". Su studija ir jos išvadomis susipažino ir joms pritarė abiejų įmonių valdybos.
Ekspertų parengta galimybių studija parodė, kad būtų ekonomiškai tikslinga sujungti Kauno miesto visuomeninio transporto bendroves. Konsultantai paskaičiavo, kad „Kauno autobusų" ir „Autrolio" galimas sujungimas atsipirktų per 1-2 metus, o kasmet leistų sutaupyti ne mažiau kaip 1,2 mln. litų. Dėl įmonių jungimo iš darbo nebūtų atleistas nė vienas vairuotojas.
Advokatų kontoros nuomone, prieš reorganizuojant AB „Autrolis" ir UAB „Kauno autobusai", viena iš bendrovių turi būti pertvarkyta, t.y. turi būti pakeista vienos iš bendrovių teisinė forma.
Teisės aktai, reglamentuojantys bendrovių turimų Vietinio vežimo licencijų ir Bendrijos vežimo licencijos išdavimą, nenustato galimybės perduoti licencijas kitiems asmenims, todėl bendrovių reorganizavimas prijungimo būdu būtų palankesnis dėl licencijų išsaugojimo. Mažiau licencijų turinčią bendrovę AB „Autrolis" nuspręsta prijungti prie daugiau licencijų turinčios bendrovės UAB „Kauno autobusai".
Preliminariu ekspertų vertinimu, bendrovės gali tikėtis įgyvendinti susijungimą, patirdamos apie 1 mln. litų sąnaudų. Jei būtų realizuota analizėje pateikta galima sujungimo sinergija (apie 700 tūkst. litų per metus darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių sąnaudoms) bei masto ekonomija (iki 500 tūkst. litų per metus dėl pirkimo konkursų organizavimo išlaidų mažėjimo, dėl pirkimų masto ekonomijos įsigyjant įvairias prekes) ir darant prielaidą, kad galimos reorganizavimo sąnaudos neviršytų 1 mln. litų, bendrovių reorganizavimas atsipirktų per 1-2 metus.
Iš esmės pertvarkius maršrutų sistemą, Kauno miesto savivaldybė kasmet sutaupytų šimtus tūkstančius litų, o keleivių vežimo tinklas būtų maksimaliai optimizuotas. Be to, Kauno savivaldybė nori skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu ir dar labiau gerinti tokio transporto paslaugas. Įmonių sujungimas tam suteiks papildomų galimybių.
Reikėtų priminti, jog AB „Autrolis" ir UAB „Kauno autobusai" yra sudariusios paskolos sutartis su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (toliau ERPB ), taip pat sutartis dėl savivaldybės paramos.
Ekspertų nuomone, tikslinga su ERPB apsvarstyti galimybę pakeisti galiojančias AB „Autrolis" ir UAB „Kauno autobusai" ir ERPB paskolos sutartis ir sutartis dėl Savivaldybės paramos, apjungiant jų nuostatas į vieningą paskolos sutartį, sudarytą su po reorganizavimo veiklą tęsiančia bendrove, ir vieningą sutartį dėl Savivaldybės paramos, siekiant išvengti neaiškumų, susijusių su sutarčių nuostatų taikymu, atlikus bendrovių reorganizavimą.
Savivaldybė tikisi, kad po reorganizacijos įmonės laikytųsi vieningo keleivių vežimo plano ir strategijos, išnyktų iškreipta konkurencija, o subsidijos ir transporto priemonėms skiriama rida būtų perskirstytos bendrovės viduje, o tai leistų sutaupyti nemažai lėšų.
Jei viskas vyktų sklandžiai, reorganizavimo procesas galėtų užtrukti apie 6-7 mėn.
Įmonių vadovai planuoja surengti susitikimus su darbuotojais, jiems bus paaiškintos bendrovių sujungimo priežastys ir siekiama nauda. Bus mažinamos valdymo išlaidos, tačiau nė vienas vairuotojas dėl įmonių jungimo iš darbo nebus atleistas.
"Lietuvos geležinkelių" prašymu, kad kauniečiai spėtų atvykti į pirmąjį traukinį Kaunas-Vilnius, išvykstantį iš Kauno 4:53 val. Juokinga, bet net ir po šių pakeitimų, keleiviai iš troleibuso tikrai nespėtų per 3 min. nuo stotelės nubėgti iki traukinio (net nekalbant, apie bilieto įsigijimą kasoje). Kadangi dar labiau ankstini Kauno VT darbo negalima, nes tai reikštų papildomus nuostolius ir bjaurotų eismo tvarkaraštį, tai tikėtina, kad antrą žingsnį žengs "Lietuvos geležinkeliai", kurie turėtų minėto traukinio išvykimo laiką pavėlinti apie 10 min. Būtų logiška - juk jie į Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrių kreipėsi pirmieji, nes Kauno VT kai kurių maršrutų paankstinimo.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Man tai labai patinka troleibusms parinkta spalva ir matyti, kad gan greitai "žalieji" keičia gelsvus/raudonus. Jaučiasi, kad įmonei svarbu, kaip atrodys jos technika. O štai su Kauno autobusų išvaizda padėtis liūdna - firminio dažymo stiliaus nėra. Lyg tai turėtų būti raudona, kaip Soliarių, bet dažoma bet kaip.
Gal apsijungus įmonėms "Autrolis" padės "Kauno autobusams" su dažais?
Kaip tai dažoma bet kaip? Kaip tik "Kauno autobusai" savo technikos nedažo, nebent perdažo labai reikiant, bet per pastaruosius kelerius metus nepamenu tokių atvejų. "Kauno autobusų" autobusų dažymas skirtingas, nes jie įsigyti panaudoti iš kitų valstybių, taip ir neperdažomi. Reikia nepamiršti, kad "Autrolis" turtingesnis, negu "Kauno autobusai", nes autobusams išlaikyti reikia daugiau išlaidų, o pajamos nedaug kuo skiriasi.
Sunku pasakyti, kas bus po apjungimo. Nebeliks tokios įmonės, kaip "Autrolis", laikinai troleibusus, kaip ir autobusus, aptarnaus įmonė "Kauno autobusai", o po kiek laiko miesto Taryba turėtų priimti ir patvirtinti naują miesto vežėjo įmonės pavadinimą. Beje, gal kas nors nori pasiūlyti galimus įmonės pavadinimo variantus?
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
O tokiu atveju negalėtų geležinkeliai prisidėti finansiškai? Tiesą pasakius neįsivaizduoju kaip tai turėtų atrodyti, bet juk jie nori turėti naudos iš to ankstinimo, o už naudą reikia mokėti.
O tokiu atveju negalėtų geležinkeliai prisidėti finansiškai? Tiesą pasakius neįsivaizduoju kaip tai turėtų atrodyti, bet juk jie nori turėti naudos iš to ankstinimo, o už naudą reikia mokėti.
Tai būtent, kad LG Kauno VT nenori primokėti už paankstinimą, motyvuoja tuo, kad tas rytinis traukinys ir taip žmonių surenka mažai, o jis turi važiuoti dėl specifinio eismo tvarkaraščio sudarymo - turi važiuoti į Vilnių iš ten vežti keleivius, bet kadangi "nakvoja" Kaune, dėl to ir vykdomas taip anksti pirmasis...
manau, tikrai gelžkeliai pavėlins bent 5 minutėm traukinį ir bus pasiektas rezultatas
5 min. neužtektų, nes tai nepadidintų minėto reiso patrauklumo - per 8 min. neįsigysi bilieto kasoje, nes kasoje bilietai neparduodami likus 5 min. iki traukinio išvykimo. O bilieto pirkimas traukinyje iš konduktoriaus kainuoja papildomai 5 Lt. Taigi reikėtų pirmąjį reisą ankstinti bent jau 10 min., o optimaliausia - 15 min. Tačiau tikėtina, kad tai negalima, nes tektų vėlinti šio traukinio reiso išvykimą iš Vilniaus į Kauną, o tai rytinio piko metu, tikėtina, gadintų reiso patrauklumą, nes keleiviams ryte labai svarbu atvykti į darbus ir paskaitas laiku... Šiaip reikėtų nagrinėti eismo tvarkaraštį ir aiškintis, ar rezervas grafike yra.
Tai būtent, kad LG Kauno VT nenori primokėti už paankstinimą, motyvuoja tuo, kad tas rytinis traukinys ir taip žmonių surenka mažai, o jis turi važiuoti dėl specifinio eismo tvarkaraščio sudarymo - turi važiuoti į Vilnių iš ten vežti keleivius, bet kadangi "nakvoja" Kaune, dėl to ir vykdomas taip anksti pirmasis...
Kitaip sakant už Kauno VT besinaudojančių žmonių pinigus nori spresti savo problemas. Išradinga vienok
Kitaip sakant už Kauno VT besinaudojančių žmonių pinigus nori spresti savo problemas. Išradinga vienok
Visiškai teisinga. Bet reikia pabrėžti, kad jie šitaip siekia jau apie 3, o gal ir daugiau metų. Tik šįmet šis bei tas padaryta (gal dėl to, kad anksčiau pradėdavo kursuoti anksčiau, nes būdavo keleivių). Net kai prieš keletą metų troleibusai pradėdavo darbą anksčiau, LG prašydavo jį dar labiau ankstinti. Aišku, to nedarė, nes nebuvo reikiamybės. Dabar gi, šiek tiek kitokia situacija ir nežymus paankstinimas yra objektyvus poelgis.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Sklandantys gandai dėl troleibusų naikinimo ir parkų jungimo Kaune
Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga pirmadienį surengė piketą prie Kauno miesto savivaldybės. Piketo metu buvo pateikta klaidinanti informacija dėl planuojamo bendrovių „Kauno autobusai" ir „Autrolis" sujungimo.
Piketuotojai teigė, kad ketinama sunaikinti troleibusus.
Kauno miesto savivaldybės tarybai bus siūloma pritarti tam, kad akcinė bendrovė „Autrolis" būtų pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę „Autrolis". Po pertvarkymo veiksianti uždaroji akcinė bendrovė „Autrolis" būtų reorganizuojama jungimo būdu, prijungiant ją prie uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai".
Taryba vėliau galės nuspręsti, ar keisti naujos įmonės, kuri apjungs autobusų ir troleibusų parkus, pavadinimą. Troleibusai, kaip transporto priemonės rūšis, Kaune nebus naikinami.
Pikete buvo teigiama, kad troleibusai veža keturis kartus pigiau nei autobusai. Tai netiesa. Iš tikrųjų pastaruoju metu vežimo autobusais ir troleibusais savikaina yra maždaug vienoda.
„Kauno autobusų" darbuotojų profesinės sąjungos komitetas, susipažinęs su UAB „Savvin" parengta „Autrolio" ir „Kauno autobusų" sujungimo į vieną juridinį asmenį galimybių studija, informavo, kad pritaria įmonių sujungimui.
Profesinė sąjunga siūlo skelbti viešąjį konkursą sujungtos įmonės generalinio direktoriaus pareigoms užimti, o iki to laikinai įmonei galėtų vadovauti „Kauno autobusų" direktorius.
„Kauno autobusų" darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Bronius Bučelis mano, kad kolektyvinė sutartis, pasirašyta UAB „Kauno autobusai", po reorganizavimo turi galioti ir AB „Autrolis" darbuotojams.
Ekspertų parengta galimybių studija parodė, kad būtų ekonomiškai tikslinga sujungti Kauno miesto visuomeninio transporto bendroves. Konsultantai paskaičiavo, kad „Kauno autobusų" ir „Autrolio" galimas sujungimas atsipirktų per 2 metus, o kasmet leistų sutaupyti ne mažiau kaip 1,2 mln. litų. Dėl įmonių jungimo iš darbo nebūtų atleistas nė vienas vairuotojas.
Comment