Kažkada turėjau svajonę turėti stotį pilną autobusų tik ne tokių, kokie nuotraukose, bet realių modeliukų. Mandan dėka, du jau mano stotyje stovi, kitiem, kol kas parkas lėšų neskiria
Ačiū už įdomų fotoreportažą. Kiek žinau, Stokholme yra mėlyni miesto ribose kursuojantys autobusai ir raudoni - jungiantys priemiesčius su miesto centru. Naudojami yra tiek naujos kartos etanoliu bei elektra varomi autobusai, tiek senesnieji (pastarosiomis dienomis tokių autobusų mačiau mažai).
P.S. pirma nuotrauka labai graži.
Ačiū už įdomų fotoreportažą. Kiek žinau, Stokholme yra mėlyni miesto ribose kursuojantys autobusai ir raudoni - jungiantys priemiesčius su miesto centru. Naudojami yra tiek naujos kartos etanoliu bei elektra varomi autobusai, tiek senesnieji (pastarosiomis dienomis tokių autobusų mačiau mažai).
P.S. pirma nuotrauka labai graži.
Raudonieji taip pat važinėja miesto ribose. Kiek teko kalbėti ir girdėti pasakojimų, tai mėlyni autobusai važiuoja praktiškai visą parą, žinoma jie naujesni nei visi likusieji, tačiau jie greičiau ir atitarnauja savo resursą. Taip pat, šiuo metu Nobina bei Busslink atsinaujina savo parkus, todėl turėtų pasirodyti nemažai naujų autobusų. Arriva, iš anksčiau minėtų kompanijų perka juos ir eksploatuoja toliau. Man atrodo hibridinis autobusas yra vienas (galbūt ir klystu). Miesto ribose praktiškai visi autobusai pereina į CNG varomus.
Net neabejoju, didelis kontrastas tarp Lietuvos ir Švedijos.
Tai gal abu tiesiai šviesiai, gal net papunkčiui įvardinkite, kas ten kitaip nei čia. Tuo pačiu tai būtų pasiūlymas Lietuvos VT kuriuo keliu reiktų tobulėti.
Tai gal abu tiesiai šviesiai, gal net papunkčiui įvardinkite, kas ten kitaip nei čia. Tuo pačiu tai būtų pasiūlymas Lietuvos VT kuriuo keliu reiktų tobulėti.
Na, visų pirma, Stokholme yra 5 rūšių transportas: metro, tramvajai + lengvasis geležinkelis, autobusai, priemiestiniai traukiniai ir keltai, kuriais galima keliauti tarp kai kurių salų. Taip pat planuojama plėtoti PRT (personal rapid transport) transporto tinklą.
Antrąjame pagal dydį mieste Švedijoje, Gioteborge, išplėtotas tramvajų tinklas. Tai vienas labiausiai išplėtotų tramvajų tinklų senąjame žemyne. O tramvajų tinklo plėtojimą nulėmė miesto padėtis Jotos upės deltoje. Kadangi mieste su apylinkemės gyvena apie milijoną gyventojų, išplėtotas ir autobusų bei priemiestinių traukinių linijų tinklas.
Malmėje, trečiąjame pagal dydį mieste, išplėtotas autobusų bei priemiestinių traukinių tinklas.
Taip pat paminėtina, kad kelios tramvajų linijos yra ir Noršiopingo mieste.
Taip pat yra vienintelė šalyje troleibusų linija Landskronos mieste.
Kituose miestuose ir miesteliuose yra autobusų arba per juos nusidriekia priemiestinių traukinių linijos.
Siaubingai atrodantis Alytaus Neoplanas. Suprantu, jog Kautra jiems ne geriausią techniką atidavė, bet jie dar labiau ją subeldė...
Matosi, jog su maršrutų lentelėmis ne kas... Šone didelėmis raidėmis užrašytą Kaunas - Birštonas, o po apačia Prienai, Alytus Žinoma, gal ir nereikėtų gaminti naujų lentelių, jei ketinama visiškai pereiti prie švieslenčių.
Druskininkų ir Biržų Setros.
Busturo iškasena...
Klaipėdos AP.
Iki šiol man dar nematytas Šilutės MAN ir įtariu kodėl...
Labai gražiai nudažytas Šakių AP MB su automatinėmis durimis. Taip pat mačiau dar kelis mikroautobusus visiškai perdažytus. Šaunuoliai
Šimtą metų Kaune nematytas "gigantas" iš Rokiškio. Net neįsivaizduoju, kad padaryti langai jo apačioje - ten sėdi keleiviai, ar kad bagažą visi matytų?
Paparacinės nuotraukos iš Kautra parko.
Druskininkų MAN
Viduryje Druskininkų Crafteris su įrengta švieslente maršruto numeriui rodyti, kurios anksčiau nebuvo. Kairėje Alytaus Neoplanas, tikriausiai į Kauną buvo jau atitemptas... Dešinėje - Karosa, su jomis reikalai nejuda.
Net neabejoju, didelis kontrastas tarp Lietuvos ir Švedijos.
Didžiausias skirtumas, manau, yra transporto parkų gaunamos lėšos. Juk viena iš sričių, kur panaudojamos mokesčių mokėtojų lėšos Švedijoje ir yra transporto sistema.
Taip, čia yra nemažai dailiai atrodančių, pavyzdžiui, autobusų, kurie neretai traukia akį. Kai atvykau į Stokholmą šią vasarą, iš karto pastebėjau naujus autobusus, kurių gatvėse jau žymiai daugiau negu buvo anksčiau. Taip pat pradžiugino ir tai, kad priemiestyje, kuriame šiuo metu gyvenu, senesni autobusai taip pat yra retenybė (turiu omenyje 580 ir 582 linijas).
Šiaip, Švedijoje vertinamas paprastumas, aiškumas, patogumas, tad daugeliu atvejų naudotis viešojo transporto paslaugomis yra patogu. Paminėtina ir tai, kad didžiausi žmonių Švedijos miestuose srautai keliauja viešuoju transportu, o automobiliais dažniausiai keliaujama ten, kur tikrai patogu jais važiuoti. Manau, jog tai yra didžiulis pliusas, nes viešasis transportas sėkmingai konkuruoja su nuosavu transportu.
Tikriausiai didžiausias skirtumas yra technika. Kiek man žinoma, patys seniausi autobusai yra pagaminti 1995 m. O šiuo metu atsinaujina parkai, todėl autobusų amžiaus vidurkis turėtų tik mažėti.
Vairuotojai išsireikalavo, kad autobusuose būtų įrengti kondicionieriai bent darbo vietoje (kabinoje).
Visiškai kitoks požiūris į darbą yra pačių vairuotojų, kaip ir keleivių iš kurių pagabos sulaukiama daug daugiau.
Autobusų bilietus privaloma įsigyti metro stotyse ar bilietų automatuose, kurie stovi pagrindinėse stotelėse. Pats vairuotojas jaučiasi saugiau, kai kišenėje nežvangsi pinigai.
Vairuotojas visą informaciją gauna internetu, taigi nereikia skambinėti į dispečerinę ir pan.
Nei vienam vairuotojui nėra priskritas autobusas. Vidutinio dydžio parkas, t.y. apie 50-60 autobusų, yra paskaičiavęs, jog jei autobusus priskritų konkrečiam vairuotojui, tai parkui reikėtų papildomai dar 4 ar 5. Taigi šioje vietoje sutaupoma pinigų.
Vairuotojai autobusus keičia bent porą kartų per dieną.
Didžiausias skirtumas, manau, yra transporto parkų gaunamos lėšos. Juk viena iš sričių, kur panaudojamos mokesčių mokėtojų lėšos Švedijoje ir yra transporto sistema.
Dar prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje buvo kalbama, kad Švedijoje viešasis transportas valstybės prioritetuose yra greta švietimo, sveikatos apsaugos. Neva tai kiekvienas politikas priešrinkiminėse kalbose neišvengia klausimų apie VT. O pas mus kas? Politikams VT yra anachronizmas, kuriuo jie ir jų šeimos jau daug metų nebesinaudoja. O VT problemos tik bereikalingas galvos skausmas.
Dar prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje buvo kalbama, kad Švedijoje viešasis transportas valstybės prioritetuose yra greta švietimo, sveikatos apsaugos. Neva tai kiekvienas politikas priešrinkiminėse kalbose neišvengia klausimų apie VT. O pas mus kas? Politikams VT yra anachronizmas, kuriuo jie ir jų šeimos jau daug metų nebesinaudoja. O VT problemos tik bereikalingas galvos skausmas.
Na, čia nestebina tai, jog kai kurie Riksdago (parlamento) nariai į darbą važiuoja, pavyzdžiui, metro.
Iš dalies daug ką lemia ir žmonių mentalietas. Nors statistiškai Švedijoje vienai šeimai tenka po 2,5 automobilio ir 2 jachtos, puikuotis savo turtu prieš kitus nėra priimtina. Viskas turi būti paprasta iki kaulų smegenų.
Tiesa, gera atsvara tam yra vis daugiau ir daugiau atvykstančių imigrantų, kurie paįvairina visus švedams priimtinus gyvenimo būdo bruožus.
Dar prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje buvo kalbama, kad Švedijoje viešasis transportas valstybės prioritetuose yra greta švietimo, sveikatos apsaugos. Neva tai kiekvienas politikas priešrinkiminėse kalbose neišvengia klausimų apie VT. O pas mus kas? Politikams VT yra anachronizmas, kuriuo jie ir jų šeimos jau daug metų nebesinaudoja. O VT problemos tik bereikalingas galvos skausmas.
O ar Lietuvoje dar bent formaliai veikia Žaliųjų partija? Nes formaliai tai jie pirmieji ir garsiausiai turėtų reikalauti didesnio dėmesio VT.
Comment