Na ir kas, kad kažkokia Lozana turi metro? Kažkodėl Jeruzalėje (o ten gyvenantys žmonės moka skaičiouti pinigą) nusprendė statyti ne metro (kuris pagal jų paskaičiavimus pateisinamas, kai mieste yra virš 1,5mln. gyventojų), o tik tramvajų.
Na ir kas, kad kažkokia Jeruzalė statosi tramvajų? Kažkodėl Osle (o ten gyvenantys žmonės moka skaičiouti pinigą) nusprendė statyti ne tramvajų (kuris pagal jų paskaičiavimus pateisinamas, kai mieste yra mažiau nei 0,1mln. gyventojų), o tik metro.
Aš tai miestą suprantu kaip nedidelę valstybę. Yra krasto keliukai, rimtesni keliai, magistraliniai ir automagistraliniai. Taip turint tik paprastus kelius galima nuvažiuot iš vilniaus į klaipėdą, čia tas pats kaip troleibusu iš saulėtekio į panerius važiuot. Na jei būtų metro abejojiu ar kas važiuotu didesnius atstumus troleibusais jei galima būtų rinktis tarp trūliko ir metro. Nevažiuosi gi darbo reikalais iš Vilniaus i Klaipėda panemūne... Be metro gyvent galima, kaip ir be autostrados Vilnius - Klaipėda...
Na ir kas, kad kažkokia Lozana turi metro? Kažkodėl Jeruzalėje (o ten gyvenantys žmonės moka skaičiouti pinigą) nusprendė statyti ne metro (kuris pagal jų paskaičiavimus pateisinamas, kai mieste yra virš 1,5mln. gyventojų), o tik tramvajų.
O žemės drebėjimai ir terorizmas gal susiję su tuo?
Funikulierių metro pavadino. Ot tai metropolitenas. Pagal tokią logiką Kaune dar prie Smetonos 2 metro linijas nutiesė
P.S. Nepamiršk, kad Šveicarija - ypač kalnuota šalis, ten dažnai yra keliai, geležinkeliai statomi tuneliuose, o jeigu funikulierius gavosi tunelyje, jis turi labai daug panašumų į metropoliteną...
Žemės drebėjimo sugriuatame Taškente buvo pastatyta metro, taip pat metro yra potencialiai pavojinguose Stambule, Romoje, Jerevane, Meksike ir kt. Dėl terorizmo pavoajaus irgi nelabai gaunasi - Tel Avive stato butent metro (bet ten miesto aglomeracijoje virš 3 mln. žmonių).
Jei būtų tramvajus, tai galėtų būti po dvi:
Lazdynuose - Laisvės pr. ir Oslo g. iki Gariūnų (o gal ir toliau);
Pašilaičiuose - Laisvės pr. ir Ukmergės g.
Ir iki jų reikės eiti pėsčiomis, nes joks privežantis autobusas nekursuos kas 5 minutes. O jei kas 20 min, tai tik sunkiai paeinantys ir visiški tinginiai lauks privežančio autobuso. Tai kur tas privalumas prieš automobilį? Juk ir dabar daugeliui automobilistų VT stotelės per toli...
Šiandien ~12:35 "Sietyno" stotelėje įlipu į sausakimšą, vieną nepopuliariausių 18 maršruto troleibusą.
~16:30 "Papilėnų" stotelė iš Centro į Pilaitę įsukus. Atvažiuoja 47 ir paskui jį 54. Buvau įsitaisęs tolėliau ir pasiskaičiavau išlipusius. Grynai smalsu pasidarė. 72 žmonės. Taaip, juk tikrai Vilniaus VT vėžioja tik orą, tobulinkim viešąjį transportą tik dėl vaizdo ir garbės, nes srautų nėra, kartoju- nėra
72 žmonės laisvai pervežami vienu autobusu ar troleibusu.
Konkrečiau apie srautus į Pilaitę. Minėtas pavyzdys rodo, kad bent piko metu greitasis VT turėtų pasisekimą, juk būtų vienintelis jo maršrutas, o dabar ta pačia trasa veža kelių maršrutų autobusai, tad reik skaičiuoti ne jų srautą atskirai, o trasos bendrą vežtų keleivių skaičių. Žinoma, Berlyno ar Maskvos kursavimo dažnumo būtų neverta tikėtis, kritinė masė žmonių susidaro per 5-10 min ne per 2-3.
Jei autobusams ar troleibusams Vilniuje kritinis srautas susidaro kas 5-10 min, tai įvertink, kiek laiko užtruks kritinio srauto susidarymas metro traukiniui bent iš 2 vagonų.
Ačiū, bet metro, kuris kursuoja kas 15-20 minučių jokių automobilistų nesuviliosi.
Žemės drebėjimo sugriuatame Taškente buvo pastatyta metro, taip pat metro yra potencialiai pavojinguose Stambule, Romoje, Jerevane, Meksike ir kt. Dėl terorizmo pavoajaus irgi nelabai gaunasi - Tel Avive stato butent metro (bet ten miesto aglomeracijoje virš 3 mln. žmonių).
Tai milžiniški meistai. Prima, antra, Jerevanas turi tik vieną liniją... 10 stočių, važinėja traukiniai iš dviejų vagonų... Taip ir nespėjo pastatyti pilnavertės sistemos prie Tarybų valdžios. O dabar ubagynas...
Jei autobusams ar troleibusams Vilniuje kritinis srautas susidaro kas 5-10 min, tai įvertink, kiek laiko užtruks kritinio srauto susidarymas metro traukiniui bent iš 2 vagonų.
Ačiū, bet metro, kuris kursuoja kas 15-20 minučių jokių automobilistų nesuviliosi.
Matai, vienas autobusų ir troleibusų trūkumų atbaidančių žmones yra tas, kad labai dažnai tenka važiuoti susigrūdus kaip šprotams skardinėje. Talpesnis transportas būtų gerokai komfortiškesnis ir patrauklesnis keleiviams.
Talpesnis transportas metro turėtų kursuoti kas 5 minutes. Niekam nereikalingas metro su intervalu 15 ar 20 min. Net ir 10 min yra per daug. O kas 5 minutes kursuojančiam metro nebus pakankamų keleivių srautų - milžiniški nuostoliai dėl pustuščių traukinių vaikymo. Kas draudžia dabar tankinti autobusų ir troleibusų eismą, kad nesusidarytų spūsčių? Kam ta debiliška priekinių durų tvarka, sąlygojanti spūstis?
Funikulierių metro pavadino. Ot tai metropolitenas. Pagal tokią logiką Kaune dar prie Smetonos 2 metro linijas nutiesė
P.S. Nepamiršk, kad Šveicarija - ypač kalnuota šalis, ten dažnai yra keliai, geležinkeliai statomi tuneliuose, o jeigu funikulierius gavosi tunelyje, jis turi labai daug panašumų į metropoliteną...
Talpesnis transportas metro turėtų kursuoti kas 5 minutes. Niekam nereikalingas metro su intervalu 15 ar 20 min. Net ir 10 min yra per daug. O kas 5 minutes kursuojančiam metro nebus pakankamų keleivių srautų - milžiniški nuostoliai dėl pustuščių traukinių vaikymo. Kas draudžia dabar tankinti autobusų ir troleibusų eismą, kad nesusidarytų spūsčių? Kam ta debiliška priekinių durų tvarka, sąlygojanti spūstis?
Turbūt įsivaizduoji, kad Osle ar Kazanėj kursuoja 8 vagonų sastatai kas 90 sek. Būtent aštuonių vagonų ir ne kitaip! Kitu atveju metro žiauriai neapsimoka.
Tik nereikia nusišnekėti. Kazanėje intervalas - 6 min. Ir tai optimali riba. Mieste, beje, dvigubai daugiau gyventojų. O plotas netgi mažesnis už Vilniaus.
Osle metro pastatytas tuomet, kai automoblizacija buvo tokiame lygyje kaip pas mus prieš 15-20 metų. Be to Norvegija netgi tuomet buvo turtingesnė nei Lietuva dabar... Kita vertus miestas centre su tankiu uždatymu. Taip pat gan didelė metropolija.
Tik nereikia nusišnekėti. Kazanėje intervalas - 6 min. Ir tai optimali riba. Mieste, beje, dvigubai daugiau gyventojų. O plotas netgi mažesnis už Vilniaus.
Osle metro pastatytas tuomet, kai automoblizacija buvo tokiame lygyje kaip pas mus prieš 15-20 metų. Be to Norvegija netgi tuomet buvo turtingesnė nei Lietuva dabar... Kita vertus miestas centre su tankiu uždatymu. Taip pat gan didelė metropolija.
Oslas. 6 linijos, 90 stočių, pervežama iki 250 000 keleivių, kas darbo dieną sudaro tik 1/4 Vilniaus keleivių.
Miesto gyventojų- 0,5 mln. Metro naudojasi daugiau nei pusę amžiaus.
Didelė metropolija? Tai jau tikrai. http://en.wikipedia.org/wiki/Greater_Oslo_Region 1,4 mln. teritorijoje, kurios dydis- 9000 km²- nuo Vilniaus iki Kauno. Puiku, net sumažėjus gyventojų Vilniaus-Kauno konurbacijoj 1,5 mln.
Kazanė. Pervežama iki 30 000 keleivių kasdien- tiek, kiek abiem kryptim per darbo dieną veža 16 troleibuso maršrutas
Metro orientacinė statybos kaina 5 mlrd. LTL, paros keleivių srautas 100 000 (?), bilieto kaina 2-3 LTL.
Klausimas: per kiek metų atsipirks metro statybos darbai?
Jei teisingai suskaičiavau bilieto kainai esant 3 LTL metropolitenas atsipirktų per 45 metus (+ eksplotacinės išlaidos). Srautai labai ženkliai nedidės, vadinasi perspektyvoje reikės didinti bilieto kainą. Paprastai investicijų atsiperkamumas skaičiuojamas 15-20 metų, sakykim tokiam esminiam projektui galima ištempti iki 25-30 metų. Vadinasi tam, kad būtų galima diegti metro projektą bilieto kaina turėtų būti apie 6-8 LTL.
Metro orientacinė statybos kaina 5 mlrd. LTL, paros keleivių srautas 100 000 (?), bilieto kaina 2-3 LTL.
Klausimas: per kiek metų atsipirks metro statybos darbai?
Jei teisingai suskaičiavau bilieto kainai esant 3 LTL metropolitenas atsipirktų per 45 metus (+ eksplotacinės išlaidos). Srautai labai ženkliai nedidės, vadinasi perspektyvoje reikės didinti bilieto kainą. Paprastai investicijų atsiperkamumas skaičiuojamas 15-20 metų, sakykim tokiam esminiam projektui galima ištempti iki 25-30 metų. Vadinasi tam, kad būtų galima diegti metro projektą bilieto kaina turėtų būti apie 6-8 LTL.
Metro sąjūdis teigia, kad 3 mlrd. iš tų 5 mlrd. Lt skirs ES, Lietuvai teks prisidėti (vyriausybė, savivaldybė, privatus verslas) likusiais 2 mlrd. Lt.
manau, nepaskaičiavai įvairiausios reklamos plotų ir prekybinio ploto nuomos kainas, kurios tikrai atpirktų bent jau metro eksploatacines išlaidas.
Beje, ar kas nors skaičiavo, per kiek laiko atsipirko troleibusai Vilniuje? Primenu, pirmasis išriedėjo į gatvę 1956m. lapkričio 6d.. Nuo kurios dienos jie važinėja jau pelningai?
'Linijoje A' šiandieninis srautas yra, tarkim, 100 000 keleivių per parą. Pastačius metro metams bėgant (darant projekcijas 15-20 metų į priekį (ilgesnės vargu ar bus tikslios), kad gyventojų skaičius Vilniuje išliks stabilus arba augs nežymiai), tas srautas keisis nedaug. Kiek jis gali keistis? +20%? +50% iki 150 000? Daugiau turbūt nelabai realu. Tuo tarpu bilieto kaina gali kisti tūkstančius procentų. Užtai ir diskusija apie keleivių srautus yra beprasmė, nes srautai yra žinomi ir perspektyvoje jie keisis nežymiai. Esminis klausimas yra kiek turėtų kainuoti bilietas, kad metro projektas atsipirktų ir nebūtų nuostolingas. Jeigu kaina neatitinka šiandienos ekonominių realijų, vadinasi ir metro bus ekonomiškai neefektyvus, ko pasekoje jo statyba bus bereikalingas lėšų švaistymas.
Metro orientacinė statybos kaina 5 mlrd. LTL, paros keleivių srautas 100 000 (?), bilieto kaina 2-3 LTL.
Klausimas: per kiek metų atsipirks metro statybos darbai?
Jei teisingai suskaičiavau bilieto kainai esant 3 LTL metropolitenas atsipirktų per 45 metus (+ eksplotacinės išlaidos). Srautai labai ženkliai nedidės, vadinasi perspektyvoje reikės didinti bilieto kainą. Paprastai investicijų atsiperkamumas skaičiuojamas 15-20 metų, sakykim tokiam esminiam projektui galima ištempti iki 25-30 metų. Vadinasi tam, kad būtų galima diegti metro projektą bilieto kaina turėtų būti apie 6-8 LTL.
O kada ir kaip atsipirks Pietinis aplinkkelis ar šviesoforų sistema?
Ir kokiu būdu? Juk nauda labiau virtuali, niekas neperka bilietėlio norėdamas važiuoti ta gatve ar per sankryžą.
Kada atsipirks arena už ketvirtį milijardo? Tam reikėtų parduoti 5.000.000 rungtynių bilietų po 60 litų. Kada atsipirks bibliotekos? Juk už išduodamas į namus knygas nereikia pirkti bilietėlio.
100 000 buvo prognozuojama tramvajui Stotis-Santariškės.
5 mlrd.- sunkusis metro, kelių linijų tinklas. Tokio kol kas nereikia.
Apskritai valstybė yra neatsiperkantis, nuostolingas projektas. Siūlau visiems išsiskirstyti ir gyventi kiek kas pats surinks uogų ar kokį namą iš nukirstų medžių pasistatys.
Aha, jėga logika, tik deja, faktorių yra daugiau nei vienas.
O kada ir kaip atsipirks Pietinis aplinkkelis ar šviesoforų sistema?
Ir kokiu būdu? Juk nauda labiau virtuali, niekas neperka bilietėlio norėdamas važiuoti ta gatve ar per sankryžą.
Kada atsipirks arena už ketvirtį milijardo? Tam reikėtų surengti 5.000.000 rungtynių po 60 litų. Kada atsipirks bibliotekos? Juk už išduodamas į namus knygas nereikia pirkti bilietėlio.
100 000 buvo prognozuojama tramvajui Stotis-Santariškės.
5 mlrd.- sunkusis metro, kelių linijų tinklas. Tokio kol kas nereikia.
Metro nėra kelių tinklas. Tai yra įmonė. Tokia pat kai 'Vilniaus oro uostas', 'Lietuvos paštas' ar 'Kauno arena'. Ir apskaičiuoti atsiperkamumą yra nesunku. Tuo tarpu investicijų į nemokamų kelių tinklą atsiperkamumą galima apskaičiuoti tik įvairiomis formulėmis. Tai ir yra principiniai skirtumai.
Comment