Metro Vilniuje

[taimis]

Nebūtinai turi būti dideli atstumai.
Pvz. Kazanės metro (Rusija) yra pats trumpiausias pasaulyje (8,67 km). Šį atstumą galima įveikti per 11 minučių.

Vilniuje galima rasti ir didesnių atstumų.

Žinoma kad galima surasti dar didesnių atstumų, tačiau kiek žmonių važiuos tramvajumi nuo sodų viename miesto gale iki sodų kitam gale?

Paklausos nebus...

[Maxas]

Požeminio transporto pranašumai prieš antžeminį


1.Požeminis transportas randasi kitoje plokštumoje nei
antžeminis,
todėl nesikerta trasos ir nereikia sustoti praleisti statmena kryptimi
judantį transportą ir žmones kas užtikrina:
a) didesnį pravažiavimo greitį;
b) didesnį transporto ir pėsčiųjų saugumą.
2. Priverstinio sustojimo ir avarijų atveju antžeminis transportas
netrukdo požeminiam ir atvirkščiai.
3. Požeminiam transportui neturi įtakos metereologinės sąlygos:
sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t..
4. Komfortiškos keleivių laukimo sąlygos: žiemą ir vasarą
galima
palaikyti komfortišką temperatūrą (žiemą žmogus gali
susišildyti, o vasarą atsivėsinti).
5. Geros eksploatacijos sąlygos:
a) neteršiami bėgiai;
b) neapšąla laidai;
c) galima automatizuoti judėjimą .
6. Požeminio transporto trasos neužima jau egzistuojančio antžeminio
transporto judėjimo ploto.
7. Požeminio transporto trasas galima kloti statmena kryptimi esančiom
antžeminio transporto trasom arba laisvai pasirinkta kryptimi, tai
sutrumpina kelionės laiką.
8. Požeminio transporto trasoms įgalina panaudoti šiuo metu
nenaudojamas žemes.
9. Ištyrus požeminių trasų atkarpas, einančias senamiesčio
gatvės viduriu, statybos metu nebūtina stabdyti eismo, ko negalima
išvengti ruošiant gatves antžeminio tramvajaus
trasom.
10. Po transporto trasom galima išnaudoti nenaudojamas
žemes:
a) esamų elektros linijų trasas ir jų apsauginės zonos linijas,
elektros kabelius patalpinus požemyje, o žemę panaudojus (pardavus)
užstatymui;
b) požeminio transporto trasas galima įrengti Neries, gatvių ir
geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis esamų pastatų
rūsiuose arba po jais.
11. Negadina miesto architektūrinio vaizdo.
12. Požeminio transporto trasose įrengtose sekcijose galima patalpinti
įvairias inžinerines komunikacijas (lietaus ir fekalinę kanalizaciją,
ryšio ir elektros tinklus).
13. Tinkamai ir laiku numačius požeminio transporto trasas jų statyba
ir eksploatacija yra pigesnė nei antžeminio transporto.
14. Mažina triukšmingumą mieste.

UAB "Vilniaus Rentinys" Generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas
Zykus

[music]

Nebūtinai turi būti dideli atstumai.
Pvz. Kazanės metro (Rusija) yra pats trumpiausias pasaulyje (8,67 km). Šį atstumą galima įveikti per 11 minučių.

Vilniuje galima rasti ir didesnių atstumų.

Izraelyje kažkuriam mieste; Stambule yra metro, kurių ilgis skaičiuojamas- metrais

Nemažai yra trumpučių metro sistemų, tai daugiausiai kur jos dar kuriasi. Jose tėra po kelias stotis.

Vilniuje, manau, nepakenktų
Tik štai Vilniaus aukščių amplitudė labai didelė, pamatas irgi nelabai koks ir miestas nedidelis, tačiau jei statytų, neprieštaraučiau.

[Maxas]

www.rentinys.lt

2005 m. Lapkričio 29d. UAB "Vilniaus Rentinys" surengė parodą „Metro – Tramvajus Vilniuje“. Parodoje buvo pristatyta surinkta medžiaga apie tunelių kasimo technologijas, naudojamas priemones, įrengimus, saugos reikalavimus, priešgaisrines signalizacijas. Taip pat buvo eksponuojamas principinis metropoliteno stoties įrengimo sprendimas pritaikytinas mūsų miesto reikmėms.

UAB „Vilniaus Rentinys“ neketina apsiriboti vien tik šia paroda ir žada darbus tęsti toliau, kad Vilniaus visuomenė galėtu, susipažinti su visomis galimybėmis įrengiant mūsų mieste modernų ir efektyvų visuomeninį transportą.

[vytauc]

Man atrodo tramvajaus/metro koncepcija Vilniuje optimali. Naujuose rajonuose jis eitų antžeminiais keliais, Senamiestyje sulįstų po žeme.

Rausti tunelius po visu miestu- žiauriai brangu

[toshas]

Gyventoju tankis mieste labai svarbus faktorius. Is esmes efektyviai metro sistemai reikia didelio gyventoju tankio. Cia Vilniaus problema, nes kai kam pernelyg rupi "zaliosios kalvos" ir bruzgynai, kur neleidziama gyvenamoji statyba. Ka padarysi...

ne žaliosios kalvos čia kalčiausios, į jas kėsintis visai nėra reikalo. va šnipiškių trobesiai, merdinti pramonė Naujamiestyje, palei visa savanorių prospektą ir t.t. - tokių teritorijų konversija pakeistų visą reikalą. juk ir tavo gerai pažįstamam Londone elgiamasi panašiais principais.
kas link metro , visom kiek turiu balsuoju už šią įdėją. tramvajaus, apie kurį čia metais šnekama, galimybem nelabai tikiu. neįsivaizduoju, kaip jis pravažiuotų antakalnio, pylimo, kalvarijų, kauno gatvėm.

[Maxas]

Ar bus Vilniuje metro?




Lietuvos sostinė sparčiai didėja - tiek į aukštį, tiek į plotį. Kasmet gatvėse daugėja transporto. Per piko valandas ir remontuojant magistrales atsirandantys transporto kamščiai - jau įprastas dalykas. Tačiau pastaruoju metu miesto centre darbo dienomis labai dažnai į kamščius patenki net ir vidurdienį. Transporto problemos laikui bėgant tik aštrės. Siekiant būsimoms susisiekimo problemoms užbėgti už akių, būtina sprendimus priimti dabar. Todėl iš valstybinių institucijų ir privačių bendrovių atsiranda įvairių iniciatyvų, siekiant pristatyti visuomenei galimus transporto srautų optimizavimo variantus.

UAB „Vilniaus Rentinys“ praėjusių metų gruodžio mėnesį organizavo parodą „Metro - tramvajus Vilniuje“. Parodoje buvo pristatyta surinkta medžiaga apie tunelių kasimo technologijas, šiam tikslui naudojamas priemones, įrengimus, saugos reikalavimus. Taip pat buvo eksponuojamas principinis metropoliteno stoties įrengimo sprendimas, pritaikytinas Vilniaus reikmėms.

Žinoma idėja
Daugelis yra važiavęs tramvajais ar metro įvairiuose Europos miestuose, todėl vienokią ar kitokią nuomonę šiuo klausimu miestiečiai yra susidarę. Diskusijos, svarstymai, pasiūlymai dėl transporto sistemos tobulinimo vyksta jau seniai. Dar sovietmečiu buvo galvojama apie greitaeigius traukinius po Vilniumi, atlikti išsamūs geodeziniai tyrimai bei ekonominiai apskaičiavimai. Nepriklausomybės laikais apie greitaeigio tramvajaus linijų įrengimo galimybę pirmoji prabilo Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal specialistų apskaičiavimus, pirmoji tramvajaus linija Santariškės - Stotis, pervežanti 177 tūkst. keleivių per metus, kainuotų apie 600 mln. Lt.

Kol kas klausimų daugiau
Kaip sakė UAB "Vilniaus Rentinys" konstruktorius Nerijus Račkaitis, greitaeigis tramvajus ar metro turi neabejotinų privalumų, palyginti su kitu visuomeniniu transportu. Visų pirma - tai gerokai mažesnės energetinės išlaidos bei oro tarša, kita - pagerinus susisiekimo sąlygas, mieste nereikės tiek daug automobilių stovėjimo vietų.
Pastaruoju metu daugiau akcentuojama greitaeigio tramvajaus idėja. Nauja elektrinė bėginė visuomeninio transporto priemonė būtų labai reikalinga Vilniaus miestui, tačiau kaip ją įrengti siaurose Vilniaus gatvėse, o ar nesugadins šis transportas unikalaus Vilniaus senamiesčio veido. Metro įrengimo idėja taip pat nauja ir diskutuotina. Transporto specialistai įvairiai komentuoja naujos transporto priemonės įrengimo niuansus.
Pliusai bei minusai
Kuriant naują transporto rūšį iškyla gana daug įvairių iki tol nenagrinėtų klausimų. Štai dėl greitaeigio tramvajaus - tai specialių kelių, skirtų tramvajams, tiesimas miesto gatvėmis, tramvajų vagonų įsigijimas, tramvajų parko statyba, be to, eismo reguliavimo, saugumo, bilietų pardavimo sistemų sukūrimo klausimai.
Panašius klausimus tenka spręsti ir įrengiant požemines ir antžemines metro linijas. Tačiau, kaip sakė N. Račkaitis, tiek tramvajaus tiek metro linijų statybos kaina skiriasi nežymiai – vienas kilometras greitaeigio tramvajaus įrengimas kainuoja 57 mln. litų, o metro – 60 mln. litų.
Greitaeigio tramvajaus linijos turėtų būti tose pačiose miesto gatvėse, kuriomis važiuoja ir kitas transportas. Todėl jo eismą reguliuos tie patys ženklai, šviesoforai. Įvykus eismo sutrikimui ar avarijai tramvajų kelyje, teks laukti, kol jis bus atlaisvintas. Tramvajų vidutinis greitis miesto centre gali būti 10-25 km/h, tai yra - jie važiuoja tuo pačiu greičiu, kaip ir troleibusai. Nuo Stoties iki Vyriausybės rūmų tai truktų 10-20 minučių, o piko metu - 20-30 minučių.
Metro ar požeminis tramvajus yra kur kas greitesnis transportas. Jam netrukdo kitos transporto priemonės, šviesoforai skirti tik vidiniam saugumui užtikrinti, netrukdo oro sąlygos, o greitis mieste gali siekti 80 km/h (po Senamiesčiu greitį galima riboti). Atstumas nuo Stoties iki Vyriausybės rūmų įveikiamas per 4-6 minutes, be to, tai nepriklauso nuo paros laiko, taigi piko metu požeminėje stotyje gali būti daugiau keleivių. Kaip sakė N. Račkaitis, galimose metro linijose atlikti visi požeminiai grunto tyrimai. Šachtos giliau po žeme šiam transportui galėtų būti kasamos tik Senamiesčio ribose, o naujuose rajonuose linijos galėtų iškilti į paviršių.
Šiuo metu Vilniuje nėra nei tramvajaus, nei metro, todėl miestas yra gana geroje startinėje projektavimo pozicijoje. Tuo tarpu kituose Europos miestuose tramvajų ir metro sistemos seniai sukurtos ir eksploatuojamos. Todėl prieš pasirenkant galutinį variantą galima apsilankyti kituose miestuose ir pažiūrėti, kaip veikia visos mums nežinomo transporto sistemos, kokių problemų iškyla statybų ir eksploatacijos metu.



Bendrovė, pristatanti metro idėją
"Vilniaus Rentinys" nuo pat įsikūrimo atlieka požeminius statybos darbus, todėl gali ne tik Senamiestyje pakloti greitojo tramvajaus bėgius, bet ir specialiais agregatais iškasti metropoliteno tunelius. Firmos specialistai ne kartą lankėsi kaimyninėse šalyse, domėjosi požeminio transporto įrengimo ypatybėmis bei rinko naudingą informaciją.
Bendrovė neketina apsiriboti vien tik gruodžio mėnesį rengta paroda, o tęsti metro idėjos pristatymo ciklą bei siekia supažindinti Vilniaus visuomenę su visomis galimybėmis, įrengiant modernų ir efektyvų visuomeninį transportą.

Vygintas Čeikauskas
namai@bernardinai.lt
Bernardinai.lt

[Paulius]

Sveikintina idėja. Tik ar Ryga (Ar netgi Talinas) neturi panašių minčių?

[Vaidele]

Na man neatrodo kad tokiam mazam miestui kaip Vilniui reikia metro.

[SPX]

Rygoje dar sovietmečiu yra pradėtas statyti Metro, bet taip ir nebaigtas. Dėl Talino suabejočiau.

[Maxas]

Štai ir visas straipsnis iš SA.


Automobilių spūstis vilniečiai laiko viena iš didžiausių miesto problemų. Valdininkai suka galvas, kaip pagyvinti transporto srautus, tačiau panašu, kad patys pasiklydo tarp rengiamų projektų. Tuo tarpu nelogiškais valdžios veiksmais besipiktinantys inžinieriai ieško alternatyvų.

Milijonai – transporto spūstims įveikti

Neseniai Lietuvos sostinė sulaukė daug žadančių naujienų, kaip būtų galima išspręsti transporto spūsčių problemą. Vienas iš numatomų projektų – po poros metų eismą Vilniuje reguliuos automatizuota eismo valdymo sistema.

Naujosios sistemos pagrindas yra eismo valdymo centras – dispečerinė, į kurią ateis informacija iš visų miesto sankryžų. Dispečerinėje bus matomas vaizdas pagrindinėse miesto sankryžose, o sistema automatiškai apskaičiuos geriausius ciklus sankryžose ir nukreips srautus.

Vilniaus miesto savivaldybė įsitikinusi, kad, įdiegus šią sistemą, po poros metų automobilių spūsčių gatvėse sumažės 25 – 30 proc.

Tokią sistemą turi tik pora Europos miestų – Londonas ir Berlynas. Tiesa, šis malonumas įvertintas nemenka suma – mokesčių mokėtojams tai kainuos apie 145 milijonus litų.

Vis dėlto tokia milžiniška investicija nublanksta prieš dar didesnį užmojį. Sostinės savivaldybės taryba prioritetiniu miesto transporto infrastruktūros plėtros projektu pripažino Vilniaus tramvajaus projektą. Šį projektą bus siekiama įrašyti į Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimo veiksmų programą.

Tad kyla klausimas, ar verta investuoti šimtus milijonų į eismo valdymo sistemą, jei būsimo tramvajaus linijos iš esmės pakeis transporto judėjimą? O ar tramvajus turi alternatyvų? Galiausiai, ar šis projektas yra naudingas gyventojams, ar tik savų interesų siekiantiems valdininkams? Skeptiškai dėl tramvajaus įdiegimo nusiteikę žmonės turi savų argumentų.

Reikia alternatyvų

Bendrovės „Vilniaus rentinys“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Zykus jau ne vienerius metus siekia atkreipti vilniečių dėmesį į metro projektą. „Dabartinė eismo būklė Vilniaus mieste yra tragiška. Perspektyva dar liūdnesnė – automobilių tikrai nemažės, o gatvės juk neplatės. Tad reikia ieškoti būdų, kaip gerinti esamą eismo būklę“, – „Statybai ir architektūrai“ kalbėjo J. Zykus.

Jo manymu, tramvajus sostinės gatvėse nieko neišspręs, o tik paaštrins susisiekimo problemas. Alternatyviu sprendimu pašnekovas laiko naujos visuomeninio transporto rūšies trasos įdiegimą. Ji turėtų nesikirsti su esamomis visuomeninio transporto rūšių trasomis ir neužimtų tos erdvės, kurioje be planuojamo tramvajaus bei projekto įgyvendinimui reikalingos gatvių rekonstrukcijos ir taip ankšta. Tad tinkamiausias sprendimas – nauja transporto rūšis turi driektis po žeme arba estakadomis. Būtent šio kriterijaus neatitinka tramvajus. Tam pritaria ne tik J. Zykus.

„Bėginis tramvajus Vilniuje sukeltų gerokai daugiau bėdų, nei jas išspręstų“, – savivaldybės planais piktinasi ir aplinkos inžinerijos habilituotas daktaras, profesorius Algimantas Ambrazevičius. Jo teigimu, sostinės centre esanti gatvių sistema nepritaikyta nuolatiniam nemanevringam transportui. Profesorius spėja, kad tramvajaus šalininkai negalvoja apie neišvengiamas judančio tramvajaus keliamas vibracijas, kurios dideliu atstumu griauna pastatus. O Vilnius, pasižymintis unikalia senąja architektūra, dėl to gali greitai nukentėti.

Profesorius A. Ambrazevičius nesutinka su savivaldybės nuomone ir sako, kad ne tramvajus, o metro yra Vilniaus visuomeninio transporto ateitis. Jis teigia, kad pradėti statyti metro reikėtų nedelsiant, nes ateityje bus nelengva šį tikslą išplėtoti.

„Šiandien susisiekimo problemas reikia spręsti modernizuojant jau esamas transporto rūšis – autobusus, troleibusus ar įrengiant jiems papildomas eismo juostas. Kartu su šviesoforų darbo optimizavimu tai laikinai išspręstų šių dienų transporto spūsčių problemą. Bet pinigus geriau panaudoti senų gatvių rekonstrukcijai ir naujų statybai, pėsčiųjų viadukams ir praėjimo tuneliams statyti“, – dar kelias alternatyvas, kaip įveikti transporto spūstis, siūlo profesorius.

Kodėl būtent metro?

Vilniuje statyti metro buvo planuota dar sovietmečiu. Tačiau dėl virš metro esančių namų saugumą užtikrinančių technologijų stygiaus metro projekto idėja apmirė. Vis dėlto prieš beveik dvidešimtmetį atlikti išsamūs geologiniai tyrimai padėjo nustatyti galimas požeminių trasų atkarpas.

J. Zykaus teigimu, statant metro, nebūtina stabdyti eismo, ko negalima išvengti ruošiant gatves antžeminio tramvajaus trasoms. „Metro suformuotų naujus keleivių srautus bei naujus traukos centrus. Verslininkai varžytųsi, kuris gaus teisę įrengti metro stotį ir šalia pastatyti savo prekybos ar verslo centrą. Taip galėtume paspartinti miesto rajonų plėtrą“, – aiškino J. Zykus.

Kuo dar pranašesnis požeminis transportas prieš antžeminį? Visų pirma, požeminis transportas yra kitoje plokštumoje nei antžeminis, todėl nesikerta jų trasos. Tai reiškia, kad nereikia sustoti ir praleisti statmena kryptimi judančio transporto ir žmonių, todėl užtikrinamas didesnis važiavimo greitis bei transporto ir pėsčiųjų saugumas.

Antra, priverstinio sustojimo ir avarijų atveju antžeminis transportas netrukdo požeminiam ir atvirkščiai. Įvykus avarijai, bėginis tramvajus negali apvažiuoti kliūties, greitas keleivių pervežimas sustoja, o sustabdytas individualus transportas sudaro spūstis. Dėl šios priežasties jau nuo 1960 metų tramvajų ir troleibusų atsisakyta Londone, jie iškeliami iš Sankt Peterburgo, Maskvos miesto rajonų.

Požeminio transporto trasas galima kloti statmena kryptimi esančioms antžeminio transporto trasoms arba laisvai pasirinkta kryptimi. Pavyzdžiui, Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis įrengti esamų pastatų rūsiuose arba po jais. Tad įgyvendinus metro, o ne tramvajaus projektą, trasų ilgis sumažėtų, o kelionės laikas sutrumpėtų.

Kitas ne mažiau svarbus pranašumas – požeminiam transportui neturi įtakos oro sąlygos (sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir kt.). Tad ir žiemą, ir vasarą keleiviams sudaromos patogios sąlygos. Be to, dėl mažiausio aplinkos poveikio konstrukcijų eksploatacijos laikas ilgesnis ir ji yra pigesnė.

Miestuose, turinčiuose metro, neišvysi aukštai virš namų kabančių aukštos įtampos elektros laidų – jie paslepiami metro tuneliuose. Taip pat požeminio transporto trasose įrengtose sekcijose galima įrengti kitas inžinerines komunikacijas (lietaus ir fekalinę kanalizaciją).

Mitai ir realybė

J. Zykus sako, kad lietuviams dar sunku suvokti, kas yra metro, nes dauguma įsivaizduoja tai kaip nerealų dalyką. Bendrovės „Vilniaus rentinys“ direktoriaus pavaduotojas pateikė du mitus apie metro, kuriuos būtina sugriauti siekiant įgyvendinti šį projektą.

Galimybę įsirengti metro dažniausiai svarsto miestai, kuriuose gyventojų skaičius siekia bent milijoną, o piko metu viena kryptimi per valandą važiuoja apie 25 tūkst. keleivių. Vilniuje šiuo metu gyvena apie 600 tūkst. žmonių, dar apie 150 tūkst. atvyksta dirbti ar tvarkyti reikalų. Visuomeninio transporto keleivių srautas piko metu siekia apie 10 tūkst. per valandą viena kryptimi.

Tačiau J. Zykus piktinasi valdininkų ir projektuotojų, planuojančių tik 10-15 metų į priekį, trumparegiškumu. „Žinoma, Vilnius dar neturi milijono gyventojų, bet būtina matyti miesto viziją bent 50 metų į priekį. Juk urbanizacija nestabdomai auga, o pagal vyraujančias tendencijas per artimiausią dešimtmetį Vilniuje gyventojų skaičius tik dar labiau išaugs“, – teigė pašnekovas. Jis sostinę palygino su Oslu ir Zagrebu, kur gyventojų skaičius nesiekia milijono, tačiau ten yra įrengtos metro linijos.

Pasak J. Zykaus, antras mitas, klaidinantis visuomenę – metro įrengimas yra ypač brangus. Inžinierius remiasi skaičiavimais, jog ne gatvės plote įrengiamų metro trasų statybos kaina yra ne didesnė negu numatoma tramvajaus linijoms, t. y. apie 50 mln. litų vienam kilometrui trasos. „Tiesa, atkarpa nuo geležinkelio stoties iki Neries būtų šiek tiek brangesnė, bet kelis kartus pigesnė eksploatacija, todėl per kelerius metus atsipirktų.

Bet juk ne vien šios dienos kaštai turi lemti mūsų pasirinkimą. Turi būti atsižvelgta į saugaus eismo veiksnį, miesto estetiką, keliamą triukšmą, vibracijas, keleivių patogumą stotyse ir t. t. Vilniečiai, stovėdami kamščiuose, per metus praranda daugiau nei milijardą litų, o už tokią sumą būtų galima nutiesti 15 kilometrų metro“, – kalbėjo J. Zykus.

Šiuo metu yra ruošiamos metro linijos nuo Spaudos rūmų iki geležinkelio stoties techninis projektas, kuris metų pabaigoje bus pateiktas svarstyti miesto visuomenei ir valdžiai. Esant vilniečių palaikymui ir miesto valdžios pritarimui, pirmąją 4 km atkarpą nuo Spaudos rūmų iki Baltojo tilto būtų galima pradėti eksploatuoti per artimiausius trejus metus.

Arčiausias metro – Minske

Metro įrengtas ne vienos Europos šalies sostinėje. Madride, Maskvoje, Paryžiuje ir Londone tai pagrindinė visuomeninio transporto priemonė. Viena iš naujausių metro linijų nutiesta Danijos sostinėje Kopenhagoje. Arčiausiai nuo Lietuvos metro galima pasivažinėti Baltarusijos sostinėje Minske. Čia įrengtos dvi metro linijos. Sparčiai statomas metro Varšuvoje, o metro statybos galimybes svarsto Ryga ir Talinas.

„Tramvajų transportas daugelyje miestų tik modernizuojamas, nes daug kur tramvajus pradėtas statyti dar prieš šimtą metų, kai gatvėmis važinėjo tik karietos, o automobilis buvo tik išradėjų ir novatorių dirbtuvėse. Paleisdami į gatves nors ir modernizuotą, bet archajišką transporto priemonę, mes padarytume didelę žalą miestui“, – įsitikinęs J. Zykus.

[Paulius]

Talinas tik ketvirtas pagal dydį Baltijos miestas (po Rygos, Vilniaus ir Kauno), tad jame lyg ir nebus

[Lašas]

O gal kas žino koks mažiausias Europos miestas kuris turi metro?

[SPX]

apie turėjusį būti Rigos metro: http://www.chas-daily.com/win/2001/12/11/g_011.html

[Edd]

Pritariu vytauc, metro-tramvajus geriausia išeitis. Miesto centre važiuotų po žeme, o toliau - virš žemės. Tik manau, kad reiktų viską labai gerai apgalvoti ir paskaičiuoti, o ne skubėti daryti bet ką.

O "Vilniaus Rentinys" tikisi užsakymo.

[Tomas]

O gal kas žino koks mažiausias Europos miestas kuris turi metro?

Rennes Prancūzijoje. 220000 gyventojų,nuo 2002 metų viena automatinio metro VAL linija, 9,4km ilgio.

Lille Prancūzijoj, ~215000 gyventojų (tiesa Lilio apylinkėse gyvena 1,7mln žmonių), 2 VAL linijos ~45km ilgio (siekia Belgiją ).

[Maxas]

Taip atrodytu 1 Vilniaus metro-tramvajaus linija:

[Thomasasz]

Geras D Tik va įdomu kaip būtu su Baltuoju tiltu: ant jo, po juo ar prie jo būtu linija ;DD

[vytauc]

apie turėjusį būti Rigos metro: http://www.chas-daily.com/win/2001/12/11/g_011.html

kaip tik viena ištraukėlė iš straipsnio:

Одним из главных условий строительства метро было количество жителей - не менее миллиона.

Viena iš pagrindinių metro statybų sąlygų- ne mažieu milijono gyventojų

Su tiek gyventojų kiek yra dabar- metro būtų nuostolingas.

[Maxas]

Geras D Tik va įdomu kaip būtu su Baltuoju tiltu: ant jo, po juo ar prie jo būtu linija ;DD

Dar tik ruosiamas techninis projektas.

Manau metro galetu sukisti po Kernaves kreivuoju tiltu.