Vilnietizz, o kur ilgi autobusai? Greitieji lūžta.
O dėl metro... Niekam nenusibodo šios nesąmonės? Nei metro, nei tramas nerealu.
Metro arba lengvasis geležinkelis yra vienintelė išeitis taip plačiai išsidėsčiusiam miestui kaip Vilnius.
Jau daug kartų kalbėta jog tramvajus tik pakeistų greituosius autobusus, bet jam vistiek tektų stovėti kamščiuose. Na o metro šiuo atveju turi žymiai daugiau privalumų.
O anksčiau minėto koncesijos įstatymo esmė yra tame jog privatus investuotojas gaus požeminį (ir ne tik) nekilnojamą turtą tam tikram laikotarpiui mainais į viešojo transporto sistemą miestui. Praėjus šiam laikotarpiui turtas vėl bus sugrąžintas miestui.
Man keista jog šiame forume daug žmonių besidominčių viešuoju transportu, bet apie koncesiją ir jos praktiką mažai kas te užsimina. Lietuvoje tikrai yra daugiau galimybių kur būtų galima pritaikyti tokią praktiką.
PS: Šia tema siūlyčiau diskutuoti tam skirtoje temoje.
Tema atrakinta normalioms diskusijoms ir atkelti kai kurie pranešimai iš Vilniaus VT temos.
Remiantis šios temos patirtimi, už trolinimus ir šiaip rašymą vien dėl rašymo, bus griežtai baudžiama: iškart pražangomis be jokių įspėjimų.
Kas čia per pūtų lietus. Įstatymas dar neįtvirtina to, kad Vilniuje bus vystomas būtent metropoliteno projektas. Įstatymas numato tik tai, kad toks variantas yra įmanomas. Šiuo sprendimu Vilnius atsiveria galimiems investuotojams, kurie priešingu atveju net nesvarstytų galimybės įrengti metro linijas. Tiek Vyriausybės, buvusi ir esama, tiek Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžė, jog projektas didžiąja dalimi bus plėtojamas būtent privačių investuotojų suteikiant jiems infrastruktūrą.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Na taip, paprastai tokio tankio rajonus turi aptarnauti privežantis VT. Niekas metro laukuose nestato (nebent planuojama grandiozinė plėtra).
Kita vertus, kokio ilgio tarpstotis Lazdynai - Litexpo? 500m? Ir kas lips Litexpo?
Vilniuje metro linijos turėtų turėti max. 4-5 stotis.
Na taip, paprastai tokio tankio rajonus turi aptarnauti privežantis VT. Niekas metro laukuose nestato (nebent planuojama grandiozinė plėtra).
Kita vertus, kokio ilgio tarpstotis Lazdynai - Litexpo? 500m? Ir kas lips Litexpo?
Vilniuje metro linijos turėtų turėti max. 4-5 stotis.
Sudervė, čia didžiausia nesamonė, jau geriau tada daryti Grigiškės, Lentvaris, Trakai, Vievis antžeminį, bet ir tas abejotina. Lazdynai - Litexpo, čia irgi kosmosas, kam ta stotelė prie Litexpo? Parodom? Dar toli Litexpo iki tokio centro, kad reiktu metro stotelės, nors reikia pažymėti, kad dabar pėdinti nuo stotelės iki Parodų centro yra tolokai. Ta schema čia visiška nesamonė, manau dauguma šio forumo lankytojų geriau ir logiškiau papaišytų.
Ko gero pati schema yra netinkama. Manau nieks nesiginčys jog pagrįsta būtų: 1) Santariškės - Stotis (nes tramvajus ten planuojamas, tada gal net ir nereiktų rekonstruot Kalvarijų g. išvis); 2) Pilaitė - Žaliasis tiltas ir abejos linijos susijungtų Žaliajame tilte. Taip būtų sujungti NMC ir NMC 2 (Viršuliškės) ir besiplečianti Pilaitė.
Dėl Sudervės - panašu, kad čia tik toks 2-osios perspektyvinės Pilaitės rajono dalies pavadinimas. Vargu ar čia minima tikroji Sudervė.
Šiaip keleivių srautai ir rajonų išsidėstymas labai palankūs yra linijai per Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes-Justiniškes, Pašilaičius, šiaurines Fabijoniškes.
Metro arba lengvasis geležinkelis yra vienintelė išeitis taip plačiai išsidėsčiusiam miestui kaip Vilnius.
Jau daug kartų kalbėta jog tramvajus tik pakeistų greituosius autobusus, bet jam vistiek tektų stovėti kamščiuose. Na o metro šiuo atveju turi žymiai daugiau privalumų.
O anksčiau minėto koncesijos įstatymo esmė yra tame jog privatus investuotojas gaus požeminį (ir ne tik) nekilnojamą turtą tam tikram laikotarpiui mainais į viešojo transporto sistemą miestui. Praėjus šiam laikotarpiui turtas vėl bus sugrąžintas miestui.
Man keista jog šiame forume daug žmonių besidominčių viešuoju transportu, bet apie koncesiją ir jos praktiką mažai kas te užsimina. Lietuvoje tikrai yra daugiau galimybių kur būtų galima pritaikyti tokią praktiką.
PS: Šia tema siūlyčiau diskutuoti tam skirtoje temoje.
Pradėsiu taip:
Troleibusas - tai keleivių pervežimui skirta transporto priemonė (toliau TP), labai panaši į autobusą, bet neišmeta teršalų (CO²), nes maitinasi nuo elektros iš kontaktinio tinklo (toliau KT), tačiau esant reikalui gali pavažiuoti avariją. Per tinkamai sutvarkyta KT važiuoja ~ 60 km/h stabiliai. Ilgis - nuo 10 iki 25 metrų.
Tramvajus - bėginė antžeminė keleivių pervežimo TP, maitinasi nuo KT ir važiuoja bėgiais. Negali apvažiuoti kito tramvajaus. Kaip ir troleibusas, neišmeta teršalų. Dažnai tramvajus būna tesiog gatvėje arba labai arti gatvės. Maks. greitis - ~60 km/h. Ilgis - iki 60 metrų.
Metro - bėginė, dažniausiai požeminė (bet dažnai būna ant žemės), keleivių pervežimui skirta TP. Dažniausiai maitinasi nuo kontaktinio bėgio po vagonais. Skirta nemažiems srautams. Visiškai atskirta TP. Bet ir nepigi. Todėl labai dažnai pasirenkamas.... MetroTramvajus. Tai hibrydas tarp metro ir tramvajaus. Jis pigesnis nei metro, bet jam nenusileidžia. Vagonai ir KT bei bėgiai labai dažnai tramvajaus. Tik jis yra atskirtas nuo srauto (būna tik pervažos), gali būti ir po žeme, ant estakados. Labai dažnai pasirenkamas tokiuose miestuose kaip Vilnius. Angliškai vadinasi pre-metro. Labai populiarus paskutiniuoju laiku. Oslo, Vienos, Kopenhagos, Stokholmo, Briuselio metro išaugo iš metrotramvajaus.
Dar 2010 metais radau straipsnį:
Tūkstantmečio pabaigoje atskirais maršrutais keleivių skaičius Vilniuje padidės iki 18 tūkst. žmonių per valandą. Troleibusai bei autobusai tiek keleivių pervežti nepajėgūs. Planuoti metropoliteno įrengimą mieste, kuris 2000 m. dar neturės milijono gyventojų, kai apie 20 milijoninių miestų jau dabar laukia metropoliteno statybos, būtų nerealu. Išeitis – greitasis tramvajus.
Tačiau tramvajus turi ir nemaža trūkumų. Visų pirma, jo bėgiai, nutiesti gatvėse, trukdo kitų transporto priemonių eismui. Antra, asfaltas prie bėgių greitai sutrūkinėja ir gatvių važiuojamoji dalis atrodo netvarkingai, ją reikia dažnai remontuoti. Be to, labai pasunkėja gatvių valymas ir priežiūra. Trečia, tramvajus kelia didelį triukšmą, palyginti lėtai važiuoja – eksploatacinis greitis 12—18 km/h.
Naujam gyvenimui tramvajų prikėlė mokslo ir technikos pažanga. Remiantis jos laimėjimais, tramvajaus trūkumus pasisekė daugiau ar mažiau pašalinti. Pagrindinė mokslininkų ir specialistų darbo kryptis šioje srityje – greitasis tramvajus, kuris leidžia pasiekti gana didelį vidutinį greitį, gabenti daug žmonių, nekelia didelio triukšmo. Autobusais, troleibusais ir paprastais tramvajais per valandą galima pervežti 8-10 tūkst. keleivių, o greituoju tramvajumi net iki 30 tūkst. Greitasis tramvajus greičiu ir komfortiškumu beveik prilygsta metropolitenui, tačiau jo įrengimas gerokai pigesnis ir greitesnis, be to, mažiau sunaudoja elektros energijos. Linija izoliuota, iš abiejų pusių aptverta apsaugine tvora, kad į tramvajui skirtą teritoriją nepatektų žmonės, valkataujantys šunys ir kt.
Buvo numatomos linijos : 1. Pilaitė (tada dar Sudervėlė) - Centras - Oro uostas;
2. Fabijoniškės - Kalvarijų turgus - Centras - Ž. Paneriai; 3. Stotis - Laisvės pr. (tada dar Kosmonautų pr.) - Santariškės.
Zuokas trokšta tramvajų, Zykus - metro. Tramvajus + metro = metrotramvajus. Norint naujos TP rūšies, reikalingiausias metrotramvajus. Tačiau dabar pakaks trigubų troleibusų, nes jie ekologiški.
P.S. Atsiprašau apie OT apie troleibusus, bet kadangi aptarinėjamas metro, tai reikia aptarti ir dabartinių TP efektyvumą.
Comment