Metro Vilniuje

[c2h5oh]

berods čia forume kažkur sklandė ir vaizdai iš Charleroi ir kokios tame mieste perspektyvos... ten kaip ir beveik beveik baigtų linijų yra, net su šviesoforų signalizacija, bet kad užkonservuota ir ramu dūšioje belgams-šarleruiečiams...

Charleroi tikrai yra 4 "metro" (bet kuriuo važinėjam tramvajai) stotelės, kurios buvo pilnai įrengtos (netgi eskalatoriai veikė), bet iki šiol nepradėtos naudoti. Ir nebus pradėtos naudoti. O priežastis ta, kad tų 4 stotelių eksploatavimas kainuotų 80 mln frankų per metus (~2 mln eurų), kas yra daugiau nei sumokės keleiviai už bilietus.

Čia kalbama ne apie iškasimo/įrengimo išlaidas, o tik apie jau įrengtos linijos eksploataciją. Štai kur pagrindinis Charleroi pravalas.

Nuorodos su nuotraukomis:

http://diggelfjoer.swalker.nl/aband/abandcharl/
http://acity.free.fr/snapshots/chrlroi/01chet.html

[sleader]

Keistai lygini ir nežinai skaičių
Prie ko čia vienas maršrutas? iš vis nusišnekėjimas. Kalvarijų gatve kiek maršrutų važiuoja viena kryptim? Susumuok keleivius.
Nepilni 200 000 kur ten naudojasi būtų 1/5 VT naudotojų Vilniuje (~830 000 neskaičiuojant mikrobų, privačių).

Kur Europos sostinė, o kur bananų respublika

Ne aš pradėjau kažką lygint. Ir kadangi nepamenu Vilniaus miesto keleivių srautų neketinu gaišti laiko jų ieškant, vistiek šitie palyginimai ir diskusijos niekur nenuves.
Dėl keleivių sumavimo, tai taip sumuojant galima gauti kokį nori teorinį skaičių, kuris labai tikėtina bus didesnis už realų praktinį. Kodėl aš važiuojantis iš Fabijoniškių į Markučius (10 autobusas) turėčiau būti priskaičiuotas prie galimų metro/tramvajaus/gondolų ar kažko keleivių važiuojančių tuo transportu išilgai Kalvarijų gatvės ? Aš tikrai nežadu savo tokioje kelionėje persėdinėti 2 ar 3 kartus, greičiau jau tada važiuosiu automobiliu, nes tiek kartų keisdamas transporto rūšį sugaišiu tikrai daug laiko ir kažin ar išlošiu kanors lyginant su dabartinėm galimybėm

[Lettered]

o įdomu,oslo metro, turintis 500 000 gyvent0jų ir miesto struktūrai esant irgi išmėtytai kaip Vilnius(ne sasyskai,kaip Klaipėda),pagal jus nesusipratimas?

pagal jus, metro galima nebent vieną liniją,jei miestas mažas?tai štai, jums pavyzdyz,kad jūsų teorema "Metro gali būti efektyvus ir 150k gyventojų turinčiame mieste, tik reikia atitinkamos miesto struktūros" yra neteisinga. Vilnius atitinka visus struktūrinius ir demografinius ir urbanistinius kriterijus, kad čia statytume metro

oslo metro ir kitas susisiekimas:

http://www.urbanrail.net/eu/osl/oslo.htm

Oslas žymiai didesnis miestas už Vilnių. Gyventojų su priemiesčiais virš milijono (Vilniuje apie 600k.). Beto, tai rimtas argumentas kasto metro, nes yra ir mažesnių miestų turinčių jį? Reikia žiūrėti kokią situaciją turim pas save, o ne kitur. O situacija tokia, kad išspręsti susiekimo problemas reiktų visą miestą apraizgyti metro tinklu. Viena, dvi linijos nieko neišspręstų. O už tą kainą galima padaryti žymiai daugiau visiems vilniečiais, o ne kokiems tik 5%.

[Analitikas PlėtRa]

Bratislava, tarp kitko, yra vienas mažiausiai nuo kamščių kenčianti sostinė, nes pastaraisiais metais ES fondų pagalba labai smarkiai padirbėjo aplinkelių ir naujų jungčių linkme, ko pasekoje kamščiai beveik visiškai išnyko. Todėl, greičiausiai, metro statybų gaivinti jiems artimiausiu metu nereikės.

[Al1]

o įdomu,oslo metro, turintis 500 000 gyvent0jų ir miesto struktūrai esant irgi išmėtytai kaip Vilnius(ne sasyskai,kaip Klaipėda),pagal jus nesusipratimas?

pagal jus, metro galima nebent vieną liniją,jei miestas mažas?tai štai, jums pavyzdyz,kad jūsų teorema "Metro gali būti efektyvus ir 150k gyventojų turinčiame mieste, tik reikia atitinkamos miesto struktūros" yra neteisinga. Vilnius atitinka visus struktūrinius ir demografinius ir urbanistinius kriterijus, kad čia statytume metro

oslo metro ir kitas susisiekimas:

http://www.urbanrail.net/eu/osl/oslo.htm

Panaudojo dali gelezinkelio infrastrukturos ir sukure metro. Geriau parasytum ,kiek desimtmeciu jie ta savo viena metro linija "kure"...

[taccido]

Vilnius atitinka visus struktūrinius ir demografinius ir urbanistinius kriterijus, kad čia statytume metro

Aš ir galėčiau čia sau smagiai prikurt teiginių, kad Vilniuj apsimoka statyti oro balionų aerodromą, funikulierių sistemą ir kosmodromą.

Paklausykit:
mokės VISAS Vilnius už tą metro statybą (kur nežinia kiek pinigų nutekės ar pastatys viską prastai), o naudosis kiek mažai Vilniečių! Sakot dideli keleivių srautai - gi ta viena linija nesinaudos visas Vilnius... Ir gana čia burt apie tuos prancūzų metro: "vajej, mes atsilikę - neturim metro! Verskit kišenes šitiems geriems ir sąžiningiems metro statytojams! Mes ne koks užkampis, mes ne atsilikę! Va, žiūrėkit net ir vargšai metro stato! Ir mes! Ir mes!"
Ir dar nežinia kiek metų tą metro statys: ar neužsikoncervuos statybos, ar neįgrius senamiesčio pastatai, ar nesubankrotins metro įmonės kas nors, ar kas nepaduos į teismą ir viskas sustos...
Tai ir statykit tą savo metro patys.
P.S. aš ir žadu prisidėt prie kosmodromo statybos

[music]

Aš ir galėčiau čia sau smagiai prikurt teiginių, kad Vilniuj apsimoka statyti oro balionų aerodromą, funikulierių sistemą ir kosmodromą.

Paklausykit:
mokės VISAS Vilnius už tą metro statybą (kur nežinia kiek pinigų nutekės ar pastatys viską prastai), o naudosis kiek mažai Vilniečių! Sakot dideli keleivių srautai - gi ta viena linija nesinaudos visas Vilnius... Ir gana čia burt apie tuos prancūzų metro: "vajej, mes atsilikę - neturim metro! Verskit kišenes šitiems geriems ir sąžiningiems metro statytojams! Mes ne koks užkampis, mes ne atsilikę! Va, žiūrėkit net ir vargšai metro stato! Ir mes! Ir mes!"
Ir dar nežinia kiek metų tą metro statys: ar neužsikoncervuos statybos, ar neįgrius senamiesčio pastatai, ar nesubankrotins metro įmonės kas nors, ar kas nepaduos į teismą ir viskas sustos...
Tai ir statykit tą savo metro patys.
P.S. aš ir žadu prisidėt prie kosmodromo statybos

Ar nesugrius dangus kaip toje pasakoje. Vnžo užkampis. Sėdu į savo kedarą ar ką
Dėl kosmodromų ir teleporto aparatų Žemė-Marsas- Alytuje gali pradėt statyti
Vilniuje tai kažkaip neaktualu. Kiti prioritetai ir problemos.

[tivoli]

/\ Tikra tiesa... kiti prioritetai...metro prioritetas NR.1; o elektrą galėsim iš Rusijos pirkti.

[ilestmort]

Aš ir galėčiau čia sau smagiai prikurt teiginių, kad Vilniuj apsimoka statyti oro balionų aerodromą, funikulierių sistemą ir kosmodromą.

Paklausykit:
mokės VISAS Vilnius už tą metro statybą (kur nežinia kiek pinigų nutekės ar pastatys viską prastai), o naudosis kiek mažai Vilniečių! Sakot dideli keleivių srautai - gi ta viena linija nesinaudos visas Vilnius... Ir gana čia burt apie tuos prancūzų metro: "vajej, mes atsilikę - neturim metro! Verskit kišenes šitiems geriems ir sąžiningiems metro statytojams! Mes ne koks užkampis, mes ne atsilikę! Va, žiūrėkit net ir vargšai metro stato! Ir mes! Ir mes!"
Ir dar nežinia kiek metų tą metro statys: ar neužsikoncervuos statybos, ar neįgrius senamiesčio pastatai, ar nesubankrotins metro įmonės kas nors, ar kas nepaduos į teismą ir viskas sustos...
Tai ir statykit tą savo metro patys.
P.S. aš ir žadu prisidėt prie kosmodromo statybos

o visi vairuotojai verkia, kad benzinas brangus...

[sleader]

o visi vairuotojai verkia, kad benzinas brangus...

Nes jis ir yra brangus. Kai visose kaimyninėse valstybėse ir ES senbuvėse (kuriose pragyvenimo lygis žymiai geresnis) jis pigesnis, tai ir kyla kalbos apie brangumą.

[ilestmort]

Nes jis ir yra brangus. Kai visose kaimyninėse valstybėse ir ES senbuvėse (kuriose pragyvenimo lygis žymiai geresnis) jis pigesnis, tai ir kyla kalbos apie brangumą.

kuo brangesnis benzinas, tuo greičiau sulauksim alternatyvaus transporto ar bent jau alternatyvaus kuro. beje Lietuvoje yra per pigus automobilio išlaikymas, per pigus draudimas, per pigus ir neteisingas parkavimas miesto teritorijoje, per menka atsakomybė už savąją transporto priemonę ir jos keliamas pasekmes kitiems, per maži mokesčiai automobilių savininkams ir tt.

net australijoje kur kuras gerokai pigesnis nei Lietuvoje, o automobilis santykinai yra reikalingesnis nei pas mus - visvien jį išlaikyt yra brangiau.

ir gana, vairuotojai, inkšt (tie kurie inkščia). yra darniojoje plėtroje toks dalykas - public need, kuris puikiai parodo, kokie transporto būdai mieste yra siektini, o kokie atvirkščiai - mažintini. ir visai nesvarbu kas tai bus - ar metro,ar tramvajus, ar teleportacija - šitam sąraše pirmenybės automobiliui nėra, nebus ir tiesą sakant niekada ir nebuvo.

[Vytautas_LT]

Nes jis ir yra brangus. Kai visose kaimyninėse valstybėse ir ES senbuvėse (kuriose pragyvenimo lygis žymiai geresnis) jis pigesnis, tai ir kyla kalbos apie brangumą.

Jei brangu su mašina - sėsk į troleibusą. Tačiau lietuviams giliai įsišakniję tai, kad jei jau jis atsisėdo į mašiną, jis iš jos nebeišlips, kad ir kokio brangumo benzinas būtų...

[music]

Jus imate is interneto autobuso tvarkarasti nuo zaliojo tilto iki stoties ir rodote ,kad ten tam reikalui skirta 14 minuciu. Dabar suskaiciuokite visus sviesoforus tame tarpe. nuo tilto iki gedimino prospekto 4 sviesoforai ir po to iki stoties dar 6 ar 7. Pagal tai ir sudarytas grafikas. Man paciam teko vaziuoti su autobusu is stoties iki zaliojo tilto apie 22 val vakaro. Papuolus ant zalios bangos ,jis nuvaziavo per tris minutes ,stodamas stotelese ir isleisdamas po viena kita zmogu. Taip kad vaziavimo laikas priklauso tik nuo transporto eismo organizavimo.

Tebūnie taip. Autobusas 3 km atstumą sustodamas 7 stotelėse įveikia per 3 min. Valio!

[sleader]

Jei dar paskaičiavus, kokiu greičiu reiktų važiuoti tuos 3km, kad spėti per 3min. Tai gauname nei daug nei mažai 60km/h. Šiektiek nerealu, kad autobusas visa laika važiuotu tokiu greičiu, net jei nestotų stotelėse

[Vytautas_LT]

Jei dar paskaičiavus, kokiu greičiu reiktų važiuoti tuos 3km, kad spėti per 3min. Tai gauname nei daug nei mažai 60km/h. Šiektiek nerealu, kad autobusas visa laika važiuotu tokiu greičiu, net jei nestotų stotelėse

Tai gal koks "ralistas" vairuotojas pasitaikė tada.

[evvt]

Bratislava, tarp kitko, yra vienas mažiausiai nuo kamščių kenčianti sostinė, nes pastaraisiais metais ES fondų pagalba labai smarkiai padirbėjo aplinkelių ir naujų jungčių linkme, ko pasekoje kamščiai beveik visiškai išnyko. Todėl, greičiausiai, metro statybų gaivinti jiems artimiausiu metu nereikės.

Visu pirma - miestas mazesnis uz Vilniu (450K vs 550K)
antra - isvystytas gelezinkeliu eismas mieste (vargu ar bus vilniuj kadanors)
trecia - turi tramvaju sistema (jei nuo seno nera tai manau geriau ir nepradeti)
ketvirta - vilniuj kol kas pilnai neveikia aplinkeliu sistema(bus)

Jei Vilniuje butu bent sios 3 salygos ivertinant kad jau bus pastatyti aplinkeliai - manau miestas apseitu galbut ir be metro(aisku sunku prognozuoti - o jei kamsciai visvien nesiliautu?).Taciau tos salygos vargu ar issipildys, todel joms atsvara matau - metro, metro-tramvajus.

[udrius]

Na vyrai ką čia svaigstate apie visus metro ir gondolas - viskas seniai aptarta ir apsvarstyta Kaune. Na kad ir kaip stengiasi Vilnius perspjauti Kauną, vis niekaip jam nesiseka Tereikia paskaityti senus laikraščius. Štai ką rašo "Dienos naujienos" 1931 09 21

[evvt]

Na vyrai ką čia svaigstate apie visus metro ir gondolas - viskas seniai aptarta ir apsvarstyta Kaune. Na kad ir kaip stengiasi Vilnius perspjauti Kauną, vis niekaip jam nesiseka Tereikia paskaityti senus laikraščius. Štai ką rašo "Dienos naujienos" 1931 09 21

Atvaizdas

Normalu kad esant problemai atsiranda jos sprendimo variantai.Butu puiku jei butu speje igyvendinti - siandien turetume ne tik vertingus Kauno funikulierius, bet ir gal Kauno gondola

Ps.Gal pono Imbraso koks giminaitis ten tuometu Kaune gyveno ?

[music]

Na vyrai ką čia svaigstate apie visus metro ir gondolas - viskas seniai aptarta ir apsvarstyta Kaune. Na kad ir kaip stengiasi Vilnius perspjauti Kauną, vis niekaip jam nesiseka Tereikia paskaityti senus laikraščius. Štai ką rašo "Dienos naujienos" 1931 09 21

Atvaizdas

Taigi Vilniuje praktiškiau- dar iki 1914 planuotas tramvajus su požeminiais ruožais o čia kažkokie oro gandonai oi gandolai

[udrius]

Žadėtas straipnis iš 1933 metų spaudos apie siaurajį geležinkelį Kaune,. Jis buvo pelningas, pigus, tačiau jo atsisakyta vardan autobusų. taigi, klausimai:
1. Ar tai nebuvo autobusų savininkų pramušinėjimas, ką dabar daro metro šalininkai
2. Jei iš tiesų siaurukas buvo toks geras ir patogus, kodėl jis nebuvo patobulintas?
Pagaliau siaurukas yra metro ir tramvajaus analogas, kurį žadama statyti Vilniuje. Žodžiu... Čia metro šalininkams daug minčių pamąstymui...

Lietuvos žinios, 1933 11 06

Ar naikinti Kauno siauruką?

Skaitytojo nuomonė

Kauno miesto savivaldybė jau kelinti metai siekia Kaune esančio siaurojo geležinkelio likvidavimo ir pasiekė tai, kad Susisiekimo ministerija, kaip iš „Liet/ Aide“ 190 N-ry paskelbtos žinutės matyti, nusistatė tą geležinkeliuką nuo 1934 m.liepos 1 d. likviduoti.
Priežastys, kurios verčiančios tai daryti, esančios šios : traukinėlis keliąs didelį triukšmą: garvežio dūmai kenkią gyventojų sveikatai; siaur. Geležinkelis trukdąs gatvėse judėjimą; traukinėlis trukdąs savivaldybei tvarkyti Nemuno pakraščio gatves ir paversti jas pasivaikščiojimo vietomis; autobusų skaičius esąs tiek padidintas ir susisiekimas jais taip gerai suorganizuotas, kad Kauno miesto gyventojų reikalus gali visai pasiteisinti ir be traukinėlio buvimo: traukinėlis esąs atgyvenęs ir jam mieste, bendrai ne vieta.
Pažiūrėkim ar aukščiau nurodytos priežastys yra pakankamas ir rimtas argumentas Kauno miesto siaurajam geležinkeliui likviduoti
Jei kalbeti apie triukšmą, tai dar suinku pasakyti, kas didesnį triukšmą sudaro: traukinėlis ar autobusas, nekalbant apie įvairius sunkvežimius. Traukinėlio panaikinimas gatvių triukšmo nepašalins.
Dėl dūmų, aišku, jie nėra malonūs, bet jie dažniausiai nežymūs ir nekaip jau labai jaučiami. Antra vertus dvokiantieji autovežimių benzino dūmai, dujos ir jų sukeliami nuolatiniai dulkių debesys, o taip pat namų ir pramonės įmonių dūmai nėra nė kiek malonesni ir sveikatai naudingi. Teisingumas reikalauja ir nuo jų miesto gyventojų sveikatą apsaugoti.
Kad traukinėlis trukdo judėti ir tai tas nevisai suprantama. Juk kiekviena gatvės susisiekimo priemonė kliudo viena kitai laisvai judėti. Bet gi tam judėjimas yra.
Iš visų gatvių kuriomis traukinėlis važinėja, kiek didesnis judėjimas yra Juozapavičiaus prospekte. Bet čia traukinėlis, išskyrus kai kurias siauresnes vietas, niekam nekliūva ir šalia jo einančio gatvės grindinio autovežiniais ir arkliavežimiams, kiek jų čia važinėja, pilnai pakanka, o kur gatvės grindinys siauresnis, ten jis nesunku praplatinti.
Prieplaukos krantas ir panaikinus siaur. Geležinkelį, jokiai pasivaikščiojimo vietai negali tarnauti, nes tai yra svarbiausioji Aleksotą ir miesto centrą jungianti arterėja. Čia autovežimiai ir arkliavežimiai ir toliau važinės, dulkes ir triukšmą kels. Kam gi čia gali būti malonus pasivaikščiojimas? Tuo labiau negalima jokios pasivaikščiojimo vietos įrengti Nemunu pakraščiu tarp Kanto gatvės ir Karmelitų. Visu šituo pakraščiu eina iš vienos pusės uostas, o iš kitos pusės įvairios pramonės įmonės. Iš visų tų įmonių ir miesto į uostą privesti įvairūs kanalizacijos vamzdžiai, kuriais suteka srutos. Susisiekimas su uostu ir tom įmonėm turės eiti tomis „pasivaikščiojimo“ gatvėmis
Gatves tvarkyti tiek, kiek tai yra reikalinga, siaurasis geležinkelis nekliudo.
Rodos,tokių gatvių tvarkymas, kol yra dar daugybė negrįstų tirštai gyvenamų gatvių, turėtų būti atidėtas. Ypatingai daug netvarkingų ir negrįstų gatvių yra Šančiuose. Jų gyventojams tenka nuolat vargti, o savivaldybė užuot tą vargą kaip galint daugiau palengvinus, siekia dar panaikinti jiems naudingos susisiekimo priemonės – siaurojo geležinkelio.
Gal autobusų skaičius ir padidintas, gal, savivaldybės akimis žiūrint, jis ir suorganizuotas, bet publikai , kuriai tenka autobusais naudotis, tuo suorganizavimu nelabai tenka džiaugtis. O ką bekalbėti , jei traukinėlio nebeliktų. Tada ir pačiai savivaldybei autobusų susisiekimo organizuotumu ilgai netektų džiaugtis. Tai jau patirta ir Vilijampolės, Senamiesčio, Aleksoto bei Marviankos gyventojų, kuriems Nemuno potvynio metu, kai traukinėlis važinėja tik iki Karmelitų , teko autobusu susisiekimu naudotis.
Bet, kad autobusų susisiekimas ir būtų tvarkingas ir patogus, jis vis tiek tų, kurie traukinėliu naudojasi, patenkinti negali, nes jie yra daugiausiai mažai pasiturintieji keleiviai ir autobusai, dėl jų brangumo, jiems yra neprieinami. Pavyzdžiui, darbininkams iš Senamiesčio į Šančius ir atgal arba priešingai autobusu nuvažiuoti , tektų sumokėti ten ir atgal 1,50 lt, tuo tarpu jų uždarbis siekia 3-4 Lt ir dar mažiau per dieną.
Šančiai, karmelitai, Aleksotas, Vilijampolė ir dalinai senamiestis yra tie Kauno priemiesčiai, kuriuose sukoncentruota beveik visa Kauno pramonė ir jos darbininkai, ypatingai toliau gyvenantiems siaurają geležinkelį likvidavus, tektų į darbą ir iš jo vaikščioti pėstiems, o tas jau gerokai sutrumpintų jų poilsį, kurio ir taip nedaug turi.
Karmelitai neturi turgavietės. Šios Kauno dalies gyventojams tenka naudotis Šančių ir Senamiesčio turgavietėmis. Siaurasis geležinkelis leidžia su jomis pigiai ir patogiai susisiekti.
Senamiestis yra prekybos centras. A panemunės, Šančių ir Karmelitų prekybininkams labai patogu siauruoju geležinkeliu gabenti prekes. Šito patogumo autobusai jiems duoti negali.
A. Panemunė kurortas. Siaurasis geležinkelis leidžia juo pasinaudoti Senamiesčio, Aleksoto, Vilijampolės ir Karmelitų mažiau pasiturintiems gyventojams
A. Panemunėje ir Šančiuose gyvena labai daug valstybės, ypatingai įstaigų žemesniųjų tarnautojų. Juos į tarnybą ir atgal gabenti leidžiami net 9-10 vagonų, taip vadinami tarnybiniai traukiniai. Kariai siauruoju geležinkeliu irgi labai plačiai naudojasi.
Gal siaur.geležinkelis nesuteikia miestui tokio vaizdo, kaip autobusai, gal jis ir primityvus, bet jis yra naudingas, gyventojams reikalingas.
Pas mus dar daug kas ne vietoje ir blogą vaizdą sudaro, bet dėl to dar ne viską galima naikinti, nedavus nieko tinkamesnio.
Žinoma, visa kas aukščiau pasakyta netektų minėti ir siaurojo geležinkelio reikalingumą įrodyti, jeigu jis mažai teturėtų keleivių. Deja jų yra labai daug ir per paskutinius 6 metus keleivių pervežta: 1927 – 1560056, 1928 – 1871460, 1929 – 1892912, 1930 – 2278388, 1931 – 2271962 ir 1932 – 2143963
Jeigu autobusų susisiekimas galėtų visus Kauno gyventojų reikalus patenkinti, tai beabejo siauruoju geležinkeliu niekas nevažiuotu, deja taip nėra ir važiuojančių skaičius ne tik nemažėja, bet dar didėja.
Iš viso , kas čia pasakyta, aišku, kad svarbių ir rimtų priežasčių, kuriuos būtinai verstų Kauno siaurąjį geležinkelį likviduoti nėra, o pasekmės to likvidavimo būtų labai didelės ir skaudžios tiems, kuriems tuo geležinkeliu tenka naudotis.
Tvarkant miesto susisiekimą, savivaldybė turėtų siekti, kad iš to turėtų naudą kuo didžiausias miesto gyventojų skaičius, o ne priešingai. To teisingumas ir logika reikalauja.