Atsidarykite savo paties įmestą nuorodą ir pažiūrėkite paskutinę eilutę, kokia biudžeto asignavimų bendra suma. (kam ta įmesta pirma eilutė su 82 mln. Eur iš vis nesuprantu, ką tai bendro su metro turi, tipo čia galima nukirpti metro finansavimui?).
Atsidarykite savo paties įmestą nuorodą ir pažiūrėkite paskutinę eilutę, kokia biudžeto asignavimų bendra suma. (kam ta įmesta pirma eilutė su 82 mln. Eur iš vis nesuprantu, ką tai bendro su metro turi, tipo čia galima nukirpti metro finansavimui?).
Svarbiausia būna pirma eilutė. Ką dotacijos Grindai turi bendro su metro?
Kažkodėl, kai lyginamas laikas per kiek iš taško A į tašką B nuvažiuosi su metro ir su autobusu, pamirštama, kad lyginti reikia ne tik metro greitį. Kadangi žmonės gyvena namuose, o ne metro stotyse, tai iki jų jiems dar reikia nueiti ir kaip taisyklė metro stotys būna išdėstytos kur kas rečiau, nei autobusų. Be to ateiti iki metro stoties neužtenka, reikia dar ir nusileisti į apačią, kas dar pridedada pora minučių nusileidimui, o vėliau pakilimui. Ir tada jau nauda tampa abejotina, nes jau geriau važiuoti 15 minučių autobusu, negu 7 minutes metro, bet dar papildomai sugaišti 10 minučių nuėjimui iki retai išdėstytų stočių ir nusileidimui/pakilimui į/iš apačios.
Negana to, daryti metro, kad važinėtų po vieną/du vagonus neapsimoka. Reikia iškart daryti pritaikyti keliems vagonams, o tokių metro važiavimo dažnis tokiame mieste kaip Vilnius būtų geriausiu atveju tik kas pusvalandį ir kokia nauda iš to, kad jis nuvažoiuoja per 7 minutes, jeigu prieš tai 20 minučių turi laukti kol jis atvažiuos. Taigi viską įvertinus nauda labai labai abejotina, o greičiausiai tai jokios naudos net nebūtų, o kaina - kosminė.
Kažkodėl, kai lyginamas laikas per kiek iš taško A į tašką B nuvažiuosi su metro ir su autobusu, pamirštama, kad lyginti reikia ne tik metro greitį. Kadangi žmonės gyvena namuose, o ne metro stotyse, tai iki jų jiems dar reikia nueiti ir kaip taisyklė metro stotys būna išdėstytos kur kas rečiau, nei autobusų. Be to ateiti iki metro stoties neužtenka, reikia dar ir nusileisti į apačią, kas dar pridedada pora minučių nusileidimui, o vėliau pakilimui. Ir tada jau nauda tampa abejotina, nes jau geriau važiuoti 15 minučių autobusu, negu 7 minutes metro, bet dar papildomai sugaišti 10 minučių nuėjimui iki retai išdėstytų stočių ir nusileidimui/pakilimui į/iš apačios.
Negana to, daryti metro, kad važinėtų po vieną/du vagonus neapsimoka. Reikia iškart daryti pritaikyti keliems vagonams, o tokių metro važiavimo dažnis tokiame mieste kaip Vilnius būtų geriausiu atveju tik kas pusvalandį ir kokia nauda iš to, kad jis nuvažoiuoja per 7 minutes, jeigu prieš tai 20 minučių turi laukti kol jis atvažiuos. Taigi viską įvertinus nauda labai labai abejotina, o greičiausiai tai jokios naudos net nebūtų, o kaina - kosminė.
Nauda būtų tik labai mažai daliai gyventojų, kurie gyventų šalia metro ir kuriems kelionė sutaptų su metro linijos maršrutu, o Vilnius labai nekompatiškas, retas ir išmėtytas, kad su kokia viena 10 km. linija būtų galima užkabinti liūto dalį gyventojų.
Kažkodėl, kai lyginamas laikas per kiek iš taško A į tašką B nuvažiuosi su metro ir su autobusu, pamirštama, kad lyginti reikia ne tik metro greitį. Kadangi žmonės gyvena namuose, o ne metro stotyse, tai iki jų jiems dar reikia nueiti ir kaip taisyklė metro stotys būna išdėstytos kur kas rečiau, nei autobusų. Be to ateiti iki metro stoties neužtenka, reikia dar ir nusileisti į apačią, kas dar pridedada pora minučių nusileidimui, o vėliau pakilimui. Ir tada jau nauda tampa abejotina, nes jau geriau važiuoti 15 minučių autobusu, negu 7 minutes metro, bet dar papildomai sugaišti 10 minučių nuėjimui iki retai išdėstytų stočių ir nusileidimui/pakilimui į/iš apačios.
Negana to, daryti metro, kad važinėtų po vieną/du vagonus neapsimoka. Reikia iškart daryti pritaikyti keliems vagonams, o tokių metro važiavimo dažnis tokiame mieste kaip Vilnius būtų geriausiu atveju tik kas pusvalandį ir kokia nauda iš to, kad jis nuvažoiuoja per 7 minutes, jeigu prieš tai 20 minučių turi laukti kol jis atvažiuos. Taigi viską įvertinus nauda labai labai abejotina, o greičiausiai tai jokios naudos net nebūtų, o kaina - kosminė.
Niekas ir neverčia eiti į tolimą metro stotį, bus kam toli, kam arti. Kas pusvalandį niekas ir neleistų metro.
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Klaidingai paskaičiavote, būtų beveik 21 mln. kel. per metus
21 / 14 km = 1.5 mln per km
Kodel parametras butent toks - nes lyginti tiesiog kelioniu skaiciu beprasmiska, nes metro apimtys labai skiriasi. O taip iskart matosi koks bus 1 km linijos atsiperkamumas nepriklausomai nuo jos bendro dydzio.
Cia ne per diena. Cia mano sugalvotas parametras keleiviu skaicius per 1 km per metus.
Pagal wiki duomenis: 740/120 = 6.16 mln per km
21 / 14 km = 1.5 mln per km
Kodel parametras butent toks - nes lyginti tiesiog kelioniu skaiciu beprasmiska, nes metro apimtys labai skiriasi. O taip iskart matosi koks bus 1 km linijos atsiperkamumas nepriklausomai nuo jos bendro dydzio.
Na gal ir gerai paskaičiavai.
Neapsimoka nieko statyti, nes viskas brangu. Svarbu, kad laikas nebrangus, galima po 2 valandas per dieną skirti kamščiams.
If a lion could speak, we could not understand him.
Neapsimoka nieko statyti, nes viskas brangu. Svarbu, kad laikas nebrangus, galima po 2 valandas per dieną skirti kamščiams.
Šiandien ryte per patį rytinį piką prieš 8h iš miesto galo į centrą atvažiavau per 20 min. (apie 9 km.) Bet aišku statyti apsimoka, kaip ir uždirbant 1000 Eur apsimoka pirkti naują Porsche, nes nu geras, patogus ir greitas daiktas, kas galėtų paneigti?
Šiandien ryte per patį rytinį piką prieš 8h iš miesto galo į centrą atvažiavau per 20 min. (apie 9 km.) Bet aišku statyti apsimoka, kaip ir uždirbant 1000 Eur apsimoka pirkti naują Porsche, nes nu geras, patogus ir greitas daiktas, kas galėtų paneigti?
Šioje 2011 m. VGTU ataskaitoje yra visi paskaičiavimai 3 tramvajaus, 2 metro, greitųjų autobusų ir ULTRA variantams.
Nors mano nuorodoje kalbama apie 2017 metu skaicius, o doke apie 2011, jis vistiek be abejo super idomus. Keletas citatu:
Sankryţose tramvajus visur automatiškai sutinka ţalią šviesoforo signalą. Šie pavyzdţiai rodo, kad net turtingų valstybių miestai ieško pigių sprendimų ir stengiasi kuo efektyviau panaudoti esamas sistemas. Berlyno centrinėje dalyje planuojama, kad keleivių veţimų santykis tarp viešojo transporto ir individualių automobilių 80:20 ... ... Vilniuje bendras 40:60.
Planuojama susiaurinti nuo 8 eismo juostų iki 4 eismo juostų rytinio Berlyno tris stambias socialines arterijas: Leipcigo Strasse, Gruner Strasse ir Karl Marx Alee ir atstatyti prieškarinį uţstatymą. Berlyno centre neplanuojama didinti automobilių stovėjimo vietų skaičių ar statyti daugiaaukščius stovėjimo garaţus. Vokiečių transportininkų nuomone, vietoje papildomų automobilių stovėjimo vietų reikia įrengti patogų viešąjį transportą. Tramvajaus bėgiais viena kryptimi gali vaţiuoti 15 tūkstančių keleivių per valandą. Tam kad perveţti tokį keleivių skaičių lengvaisiais automobiliais reiktų 10 eismo juostų gatvėse. Įrengus mūsų gatvėse po 1 – 2 papildomas eismo juostas automobiliams, dar daugiau persėstų keleivių iš viešojo transporto į lengvuosius automobilius. Todėl gatvių platinimas miesto viešajam transportui yra nenaudingas.
Įdomu tai, kad didţiausi Lenkijos miestai (nekalbame apie Varšuvą) dar iki devintojo dešimtmečio pabaigos puoselėjo planus įdiegti metropoliteną, o vėliau galutinai suprato milţiniškų investicijų reikalaujančių metro sistemų nerealistiškumą (bei netinkamumą pagal keleivių srautus) ir pradėjo savo tramvajų sistemų pertvarkymą pagal greitojo tramvajaus standartus.
O siaip viska apskaiciavo, nusprende kad greitasis tramvajus yra OK, jei nieko nedaryt VT srautai kris iki 20-30%. Praejo 7 metai... ir nieko nepadaryta That's how it goes.
Palaukim kol Musk'as pradės savo alternatyvas normaliau kasti po miestais. Gal bus variantas, kad neprisigalvoti savų interpretacijų ką ir kaip įgyvendinti. Ir bus aiškesnės kainos.
Metro privalumas yra prognozuojamas, tikslus kelionės planavimas be jokių kamščių. Tramvajus tik kažkas tarpinio, nes visgi susikertantis su kitais eismo dalyviais. Įtariu, kad visi tyrimai dėl vėžinių procesų, sukeltų nuo išmetamųjų dujų vargu ar įskaičiuoti į bendrą naudų ir sąnaudų balansą, skaičiuojant kiek su metro to būtų galima išvengti.
Bet kuris Europinis didmiestis su metro man iškart didina patrauklumą. Kas bent kart buvo, bandė, matyt dažniausiai sutiktų. Kaip sakė - būtinas dalykas miesto funkcionavimui. Tame tarpe procentas ir iš turizmo. Ne pajamų už bilietus, o patrauklumo. Metro dar pagerintų miesto, kaip tarptautinių kompetencijų centrų, įvaizdį.
Ir kaip visa tai įvertinti, kad nebūtų skaičiai iš lubų, kai darant projektą pasimato, kad pinigai veltui nuėję o nedarant - kad kaimyninės šalys aplenkė ?
O kam nutrauks? Tą ir noriu išsiaiškint, iš kokies srities bus nukirpti (tiksliau, ką jūs siūlote) pinigai tiems 2,5 mlrd. + plūkanoms grąžinti.
Pagal šitą straipsnį(lenkiškai), iš 2,2 mlrd. Zlotų (510 mln. Eur) Varšuvos metro linijos statybai ES davė 435 mln. Eur, tai yra apie 84% (!). Likusius pinigus pasiskolins dabartinėm mažom palūkanom.
Comment