Manau reiktų išnaudoti miesto išplanavimą. Palei pagrindines, arterines miesto gatves įrengti tramvajaus linijas. Sakykim viena linija eitų iš Pašilaičių, T. Narbuto gatve iki Žvėryno. Kadangi palei T. Narbuto gatvę daug žalių erdvių ir mažas užstatymo plotas, todėl būtų galima įrengti bėgius visiškai nepanaudojant automobiliams skirto kelio. Tik aišku reikėtų rekonstruoti Laisvės pr., kad tramvajaus bėgiai eitų per vidurį, ir būtų apsupti Laisvės prospektu. Taip tramvajų sistema vystoma Vokietijos mieste Dresdene.
Manau reiktų išnaudoti miesto išplanavimą. Palei pagrindines, arterines miesto gatves įrengti tramvajaus linijas. Sakykim viena linija eitų iš Pašilaičių, T. Narbuto gatve iki Žvėryno. Kadangi palei T. Narbuto gatvę daug žalių erdvių ir mažas užstatymo plotas, todėl būtų galima įrengti bėgius visiškai nepanaudojant automobiliams skirto kelio. Tik aišku reikėtų rekonstruoti Laisvės pr., kad tramvajaus bėgiai eitų per vidurį, ir būtų apsupti Laisvės prospektu. Taip tramvajų sistema vystoma Vokietijos mieste Dresdene.
Gal geriau būtų ten įrengti autobusams ir troleibusams skirtas juostas? Jos irgi galėtų būti įrengtos viduryje ir būtų atskirtos nuo automobilių eismo (nevažinėtų kas nori). Nereikėtų nei bėgių, nei tramvajų, nei depo, nei jokių kitų transporto priemonių. Tramvajus reikalauja per daug lėšų. http://sustainablecitiescollective.com/thecityfix/19090/best-2010-new-transit-systems
Gal geriau būtų ten įrengti autobusams ir troleibusams skirtas juostas? Jos irgi galėtų būti įrengtos viduryje ir būtų atskirtos nuo automobilių eismo (nevažinėtų kas nori). Nereikėtų nei bėgių, nei tramvajų, nei depo, nei jokių kitų transporto priemonių. Tramvajus reikalauja per daug lėšų.
Šiaip pasidarė įdomu, kodėl bėgiai brangesni už nuolat remontuojamus ir žiemą valomus ir barstomus kelius.
Gal geriau būtų ten įrengti autobusams ir troleibusams skirtas juostas? Jos irgi galėtų būti įrengtos viduryje ir būtų atskirtos nuo automobilių eismo (nevažinėtų kas nori). Nereikėtų nei bėgių, nei tramvajų, nei depo, nei jokių kitų transporto priemonių. Tramvajus reikalauja per daug lėšų. Atvaizdas
Daug kur reiktu ispirkti privacia zeme su pastatais kad butu galima praplatinti gatve ir irengti A juostas. PASTATUS REIKTU GRIAUTI. Tai butu labiau komplikuota ir brangiau nei metro.
Kaip butu pvz centre ir senamiestyje? Gerbiami kitu miestu gyventojai kodel taip stengiates ipirsti sostines griovimo planus.
Šiaip pasidarė įdomu, kodėl bėgiai brangesni už nuolat remontuojamus ir žiemą valomus ir barstomus kelius.
Naujų kelių dažnai taisyti nereikia.
Tramvajų sistemai įrengti reikia nutiesti bėgius, laidus, pirkti tramvajus, įrengti depą, apmokyti, įdarbinti vairuotojus ir kitą personalą. BRT sistemai įrengti - reikia tik įrengti atskiras A juostas, kai kur pakeisti eismo tvarką. Kur juostos bus viduryje prospekto, reikės pastatyti laukimo paviljonus ir pastatyti naujus troleibusų stulpus su laidais. Čia laimi BRT - žymiai pigesnis įrengimas.
Eksploatacija - kitas reikalas. Naujų kelių nereikia nuolat remontuoti. Deja, barstyti ir valyti reikės, niekur nepabėgsi.
Daug kur reiktu ispirkti privacia zeme su pastatais kad butu galima praplatinti gatve ir irengti A juostas. PASTATUS REIKTU GRIAUTI. Tai butu labiau komplikuota ir brangiau nei metro.
Kaip butu pvz centre ir senamiestyje? Gerbiami kitu miestu gyventojai kodel taip stengiates ipirsti sostines griovimo planus.
Naujuosiuose rajonuose tikrai nereikėtų nieko griauti. Taigi sovietiniuose rajonuose pastatai nesustatyti kaip Šanchajuje. O tas A juostas tiestų vietoj skiriamosios juostos. Centre, manyčiau, galėtų atimti tas juostas iš mašinų kai kur. Jeigu nesugeba miestas padaryti normalios autobusų ir troleibusų sistemos, tai kaip padarys metro?..
BRT sistemai įrengti - reikia tik įrengti atskiras A juostas, kai kur pakeisti eismo tvarką.
Svarbiausia pasirūpinti, kad tomis A juostomis niekas be viešojo transporto nevažiuotų ir stengtis visur suteikti jam pirmenybę prieš automobilius. Tačiau bet koks sąlygų automobiliams bloginimas susilaukia didžiulio pasipriešinimo.
Daug kur reiktu ispirkti privacia zeme su pastatais kad butu galima praplatinti gatve ir irengti A juostas. PASTATUS REIKTU GRIAUTI. Tai butu labiau komplikuota ir brangiau nei metro.
Kaip butu pvz centre ir senamiestyje? Gerbiami kitu miestu gyventojai kodel taip stengiates ipirsti sostines griovimo planus.
Ogi su Centru ir Senamiesčiu susitvarkyti yra elementaru: uždrausti bet kokį asmeninių automobilių judėjimą, paliekant šių rajonų siauras gatves išskirtinai pėsčiųjų eismui ir viešajam transportui. Tik kur tie mistiniai daugiaaukščiai garažai, kurie buvo vis žadami, kurių iš pagrindų reikia tam įgyvendinti?
Ogi su Centru ir Senamiesčiu susitvarkyti yra elementaru: uždrausti bet kokį asmeninių automobilių judėjimą, paliekant šių rajonų siauras gatves išskirtinai pėsčiųjų eismui ir viešajam transportui. Tik kur tie mistiniai daugiaaukščiai garažai, kurie buvo vis žadami, kurių iš pagrindų reikia tam įgyvendinti?
... Centre, manyčiau, galėtų atimti tas juostas iš mašinų kai kur. Jeigu nesugeba miestas padaryti normalios autobusų ir troleibusų sistemos, tai kaip padarys metro?..
1. Metro įrengimas labai brangus (= brangūs bilietai).
2. Nėra tokio keleivių pertekliaus, kad reikėtų ir metro (= traukiniai važinėtų retai, išretėtų ir autobusų ir troleibusų grafikai).
3. Neefektyviai būtų išnaudojamos lėšos - kam daryti tunelius po pievomis?
BRT linijos įrengimas kainuoja 10x pigiau ir yra greitesnis.
Visi šie trys greitųjų autobusų maršrutai atsieitų 642 mln.:
Pirmasis: „Santariškės–Centras–Senamiestis–Stoties aikštė–Oro uostas“, kuris driektųsi Santariškių, Jeruzalės, Kalvarijų, Vilniaus, Pylimo, Stoties, Šopeno, Kauno, Švitrigailos, Dariaus ir Girėno ir Vaitkaus gatvėmis. Orientacinis maršruto ilgis – apie14 kilometrų.
Antrasis: „Santariškės–Fabijoniškės–Karoliniškės–Naujamiesti s–Stoties aikštė“ – vingiuotų Santariškių, Jeruzalės, Ateities, Laisvės, Savanorių, Žemaitės, Kauno, Stoties gatvėmis. Orientacinis jo ilgis – apie 17 kilometrų.
Trečiasis: „Pilaitė–Naujasis Centras–Žirmūnai–Antakalnis–Studentų miestelis“ nusidriektų Pilaitės, Narbuto, Konstitucijos, Šeimyniškių, Žirmūnų, Šilo, Antakalnio gatvėmis, Nemenčinės plentu ir Saulėtekio alėja. Orientacinis maršruto ilgis būtų apie 14 kilometrų.
Tai palyginkim - ar geriau 3 per visą miestą besidriekiantys BRT maršrutai už 642 mln. litų, ar viena linija Pilaitė - Baltasis tiltas už 2 milijardus?
Uždrausti neuždraudėm, bet Kauno centre ir senamiestyje automobilių judėjimas yra labai apribotas ir sukoncentruotas keliuose pagrindiniuose koridoriuose. Juo labiau, kad Vilnius nepriklausomybės nuo Lietuvos dar nepaskelbė, ir Vilniaus metro yra ne tik Vilniaus problema (nors vilniečių nuomonė, žinoma, žymiai svarbesnė), lygiai kaip ir Kauno stiklainis yra ne tik Kauno problema.
tai tavo manymui visi Europos miestų, kurie turi tramvajus, merai ir žmonės - idiotai?
Stiprius žodžius rašot, nors jie nebuvo net išsakyti. Tramvajus yra viešojo transporto priemonė, tinkama tam tikrose sąlygose išspręsti tam tikras keleivių pervežimo problemas. Metro irgi yra viešojo transporto priemonė, skirta kitose sąlygose išspręsti kitas problemas. Taip, yra miestų, kuriems tramvajaus/metro įrengimas yra ekonomiškai pagrįsta ilgalaikė investicija į viešojo transporto infrastruktūrą. Čia nagrinėjama, ar tokia investicija yra rentabili ~650000 gyventojų miestui, skendinčiam milžiniškose skolose ir automobilių kamščiuose, ar nėra paprastesnių, pigesnių, efektyvesnių konkrečių problemų sprendimo būdų. Statyti tramvajų reikia tada ir tik tada, kai bus vaizdžiai parodyta, kad tramvajus yra neišvengiamai reikalingas, ir kiti galimi sprendimai yra prastesni kažkuriais aspektais.
1. Metro įrengimas labai brangus (= brangūs bilietai).
2. Nėra tokio keleivių pertekliaus, kad reikėtų ir metro (= traukiniai važinėtų retai, išretėtų ir autobusų ir troleibusų grafikai).
3. Neefektyviai būtų išnaudojamos lėšos - kam daryti tunelius po pievomis?
BRT linijos įrengimas kainuoja 10x pigiau ir yra greitesnis.
Visi šie trys greitųjų autobusų maršrutai atsieitų 642 mln.
Tai palyginkim - ar geriau 3 per visą miestą besidriekiantys BRT maršrutai už 642 mln. litų, ar viena linija Pilaitė - Baltasis tiltas už 2 milijardus?
O ar būtų įmanoma nors teoriškai (pvz eksperimento tvarka) darbo dienomis piko metu paleisti motrises PESA620 maršrutais Naujoji Vilnia-Pavilnys-Stotis-Žemieji Paneriai (Savanorių pr.) ir Naujoji Vilnia-Pavilnys-Stotis-Paneriai-Liudvinavas-Grigiškės (Popieriaus fabrikas)? Bėgiai jau yra, tik nežinia kokia jų būklė, taip pat nežinau kiek kainuotų įrengti peroną ir laukimo pavilijoną stotelėms.
Matavau per www.maps.lt atstumą bėgiais nuo Stoties iki Savanorių pr. (jeigu galinė stotelė būtų priešais namą Savanorių pr. 174A), iš viso apie 8,33km. Tarkime, kad automotrisė važiuoja vidutiniu 40km/h greičiu, + pakeliui stoja 2 tarpinėse stotelėse, ir tam sugaišta 2,5 min. kiekvienai, taigi bendras maršruto įveikimo laikas gaunasi ~17 minučių. Palyginimui tiesioginio autobuso/troleibuso maršruto, jungiančio abu taškus, nėra, ir kelionė su persėdimu užtrunka mažiausiai 25 minutes, o bilieto kaina 4Lt, tad LG (jeigu jie būtų šių maršrutų operatoriai) galėtų drąsiai užsiprašyti 3Lt kainos.
Jeigu kartais šis eksperimentas pasiteisintų (pasirodytų mažiau nuostolingas už dabar realiai esančią sistemą), galima būtų daryti nedrąsią išvadą, kad pietinėje Vilniaus dalyje (išskyrus Stotį ir Oro uostą) nei metro, nei tramvajus nereikalingas (de facto greitojo tramvajaus funkcijas atliktų mano pasiūlytas geležinkelių variantas).
O ar būtų įmanoma nors teoriškai (pvz eksperimento tvarka) darbo dienomis piko metu paleisti motrises PESA620 maršrutais Naujoji Vilnia-Pavilnys-Stotis-Žemieji Paneriai (Savanorių pr.) ir Naujoji Vilnia-Pavilnys-Stotis-Paneriai-Liudvinavas-Grigiškės (Popieriaus fabrikas)? Bėgiai jau yra, tik nežinia kokia jų būklė, taip pat nežinau kiek kainuotų įrengti peroną ir laukimo pavilijoną stotelėms.
Matavau per www.maps.lt atstumą bėgiais nuo Stoties iki Savanorių pr. (jeigu galinė stotelė būtų priešais namą Savanorių pr. 174A), iš viso apie 8,33km. Tarkime, kad automotrisė važiuoja vidutiniu 40km/h greičiu, + pakeliui stoja 2 tarpinėse stotelėse, ir tam sugaišta 2,5 min. kiekvienai, taigi bendras maršruto įveikimo laikas gaunasi ~17 minučių. Palyginimui tiesioginio autobuso/troleibuso maršruto, jungiančio abu taškus, nėra, ir kelionė su persėdimu užtrunka mažiausiai 25 minutes, o bilieto kaina 4Lt, tad LG (jeigu jie būtų šių maršrutų operatoriai) galėtų drąsiai užsiprašyti 3Lt kainos.
Jeigu kartais šis eksperimentas pasiteisintų (pasirodytų mažiau nuostolingas už dabar realiai esančią sistemą), galima būtų daryti nedrąsią išvadą, kad pietinėje Vilniaus dalyje (išskyrus Stotį ir Oro uostą) nei metro, nei tramvajus nereikalingas (de facto greitojo tramvajaus funkcijas atliktų mano pasiūlytas geležinkelių variantas).
Bėgiai ten yra privažiuojamojo kelio lygio, paprasčiau tariant, keleivinių traukinių eismui reikėtų viską perkloti iš naujo, įrengti kelio signalizaciją ir investuoti tikrai nemažus pinigus, ir bijau, kad tai ilgainiui tiesiog nepasiteisintų.
Bėgiai ten yra privažiuojamojo kelio lygio, paprasčiau tariant, keleivinių traukinių eismui reikėtų viską perkloti iš naujo, įrengti kelio signalizaciją ir investuoti tikrai nemažus pinigus, ir bijau, kad tai ilgainiui tiesiog nepasiteisintų.
Žinau. Bet tik dėl eksperimento nebūtina visko perkloti iš naujo (nebent saugumo atžvilgiu situacija yra tragiška), nebūtina signalizacija (pakaktų darbo dienomis piko valandomis uždrausti bet kokį manevrinių ir krovininių lokomotyvų eismą, tuo metu juos laikyti depe arba šalutiniuose keliuose).
Naujų kelių dažnai taisyti nereikia.
Tramvajų sistemai įrengti reikia nutiesti bėgius, laidus, pirkti tramvajus, įrengti depą, apmokyti, įdarbinti vairuotojus ir kitą personalą. BRT sistemai įrengti - reikia tik įrengti atskiras A juostas, kai kur pakeisti eismo tvarką. Kur juostos bus viduryje prospekto, reikės pastatyti laukimo paviljonus ir pastatyti naujus troleibusų stulpus su laidais. Čia laimi BRT - žymiai pigesnis įrengimas.
Eksploatacija - kitas reikalas. Naujų kelių nereikia nuolat remontuoti. Deja, barstyti ir valyti reikės, niekur nepabėgsi.
Na ne visai taip. Tramvajaus lyginant su BRT kaštai nėra didesni, jei imti jas kaip izoliuotas sistemas. Neveltui tramvajus atsirado anksčiau nei autobusas su vidaus degimo varikliu, ir buvo kur kas efektyvesnis. Autobusų (ir jų kelių) didžiausiais privalumas - universalumas šiais laikais.
Lietuvoje geležinkelio tradicijos silpnos, tai dar viena iš priežasčių, kodėl jo nėra Vilniuje.
Ogi su Centru ir Senamiesčiu susitvarkyti yra elementaru: uždrausti bet kokį asmeninių automobilių judėjimą, paliekant šių rajonų siauras gatves išskirtinai pėsčiųjų eismui ir viešajam transportui. Tik kur tie mistiniai daugiaaukščiai garažai, kurie buvo vis žadami, kurių iš pagrindų reikia tam įgyvendinti?
Senamiesčio gyventojai Jums labai dėkingi už pasiūlymą.
Nemažiau svarbu tai, kad autobusai labiau teršia gamtą nei elektrinis transportas bei jų vidutinis greitis yra mažesnis nei tramvajų ar troleibusų
Troleibusai neteršia, juos ir tik juos reikėtų vystyti. Reikia ir toliau didinti pamažu kurui akcizus, įkandin naftos kainoms Viskas susireguliuos savaime be milijardų Neseniai dar seime sklandė idėja apmokestinti kiekvieną automobilį.
Comment