Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus viešojo transporto ateities perspektyvos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
    Įdomu kiek procentų iš geležinkelio keleivių link Marcinkonių, Turmanto, Jašiūnų, į Vievį, Kaišiadoris yra Vilniaus gyventojai? Turiu įtarimą, kad ypač darbo dienomis didžioji dauguma yra kaip tik atvykstančiųjų iš ten į Vilnių ir paskui grįžtančių namo nei atvirkščiai. Taigi daugumai keleivių stoties artumas prie miegamųjų rajonų neturi jokios reikšmės.
    Darbo vietos toli gražu ne tik prie stoties.

    Comment


      Parašė mantasm Rodyti pranešimą

      Darbo vietos toli gražu ne tik prie stoties.
      Bet juo labiau ne miegamuose rajonuose. Be to dauguma atvažiuojančiųjų dirba Kirtimų, Graičiūno gatvių rajone, taip pat Savanorių pr. Paneriuose. Net autobuso maršrutas nuo Vokės gel. stotelės į Graičiūno ir Kirtimų gatves manau būtų perspektyvus. Taip pat nenažai dirbančių Lentvario ir Žarijų gatvėse.
      Be to didžioji dauguma tikrai ne į darbą vykstą, ypač Vilniaus gyventojų važiuojančių traukiniu.
      Paskutinis taisė Visdarlietus; 2024.05.10, 09:18.

      Comment


        Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

        Bet juo labiau ne miegamuose rajonuose. Be to dauguma atvažiuojančiųjų dirba Kirtimų, Graičiūno gatvių rajone, taip pat Savanorių pr. Paneriuose. Net autobuso maršrutas nuo Vokės gel. stotelės į Graičiūno ir Kirtimų gatves manau būtų perspektyvus. Taip pat nenažai dirbančių Lentvario ir Žarijų gatvėse.
        Be to didžioji dauguma tikrai ne į darbą vykstą, ypač Vilniaus gyventojų važiuojančių traukiniu.
        Dabar ofisynai įvairiose vietose yra. Šiaip toli gražu ne tik juodadarbiai į fabrikus važiuoja kaip įsivaizduoji. Net ir prieš pandemijas būdavo žmonių kurie gyvena Varėnoje, Druskininkuose ar aplinkiniuose miškuose, dirba nuotoliu ir kartą-du per savaitę važiuoja į ofisą Vilniuje. Tas pats variantas ir su geležinkeliu į kitą pusę link Ignalinos. Jau nekalbant apie Kauno kryptį.

        Ir kaip sakai dalis ne į darbą vyksta. O į gydymo ar biurokratines įstaigas. Kurios taip pat po truputi tolsta nuo senosios geležinkelio stoties.

        Comment


          Parašė mantasm Rodyti pranešimą

          Dabar ofisynai įvairiose vietose yra. Šiaip toli gražu ne tik juodadarbiai į fabrikus važiuoja kaip įsivaizduoji. Net ir prieš pandemijas būdavo žmonių kurie gyvena Varėnoje, Druskininkuose ar aplinkiniuose miškuose, dirba nuotoliu ir kartą-du per savaitę važiuoja į ofisą Vilniuje. Tas pats variantas ir su geležinkeliu į kitą pusę link Ignalinos. Jau nekalbant apie Kauno kryptį.

          Ir kaip sakai dalis ne į darbą vyksta. O į gydymo ar biurokratines įstaigas. Kurios taip pat po truputi tolsta nuo senosios geležinkelio stoties.
          Tikrai ne juodadarbiai keliauja į vln, nemažai yra kostiuminių žmonių su laptopais

          Comment


            Parašė mantasm Rodyti pranešimą

            Dabar ofisynai įvairiose vietose yra. Šiaip toli gražu ne tik juodadarbiai į fabrikus važiuoja kaip įsivaizduoji. Net ir prieš pandemijas būdavo žmonių kurie gyvena Varėnoje, Druskininkuose ar aplinkiniuose miškuose, dirba nuotoliu ir kartą-du per savaitę važiuoja į ofisą Vilniuje. Tas pats variantas ir su geležinkeliu į kitą pusę link Ignalinos. Jau nekalbant apie Kauno kryptį.

            Ir kaip sakai dalis ne į darbą vyksta. O į gydymo ar biurokratines įstaigas. Kurios taip pat po truputi tolsta nuo senosios geležinkelio stoties.
            Tie kurie važiuoja kartą per savaitę į ofisą, tai tikrai ne traukiniu važiuoja. Ir kaip be būtų gaila tikrai ne stoties vieta Vilniuje lemia tokį pasirinkimą.

            Comment


              Iš vis manau, kad didžiausias atrities uždavinys tai VT rūšių integracija. Ir ne tik su gekežinkelio, bet ir miesto su priemiesčio ar net tarpmiestiniais autobusais. Šiaip jau įdomu kiek žmonių iš Lentvario į Vilnių pradėjo važinėti ne traukiniu, o miesto autobusu. Ir tikrai abejoju, kad tą autobusą naudoja kaip privežamąjį iki Lentvario stoties. Turbūt jei važiuoja tai jau iki pat miesto. Iš asmeninės patirties susidaro įspūdis, kad traukinio keleivių Lentvaryje stipriai sumažėjo. Bet čia tik asmeninė nuojauta.

              Comment


                Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

                Tie kurie važiuoja kartą per savaitę į ofisą, tai tikrai ne traukiniu važiuoja. Ir kaip be būtų gaila tikrai ne stoties vieta Vilniuje lemia tokį pasirinkimą.
                Visaip būna. Ir stoties atstumas nuo tikslo vienas iš dalykų lemiančių kaip važiuoti.

                Comment


                  Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
                  Iš vis manau, kad didžiausias atrities uždavinys tai VT rūšių integracija. Ir ne tik su gekežinkelio, bet ir miesto su priemiesčio ar net tarpmiestiniais autobusais. Šiaip jau įdomu kiek žmonių iš Lentvario į Vilnių pradėjo važinėti ne traukiniu, o miesto autobusu. Ir tikrai abejoju, kad tą autobusą naudoja kaip privežamąjį iki Lentvario stoties. Turbūt jei važiuoja tai jau iki pat miesto. Iš asmeninės patirties susidaro įspūdis, kad traukinio keleivių Lentvaryje stipriai sumažėjo. Bet čia tik asmeninė nuojauta.
                  Nežinau ar yra statistika kiek žmonių. Bet iš vaizdo pritariu, kad labai nemažai. Ir ta migracija link ratinio transporto prasidėjo dar kokiais 2006ais kai Vilniaus autobusų Lentvaryje nė kvapo nebuvo.

                  Net ir senesniais laikais pavažiuot traukiniu į senamiestyje esančias gydymo įstaigas atrodė nebloga idėja. Bet jei į santariškes - tada jau mašina.

                  Comment


                    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                    Net ir senesniais laikais pavažiuot traukiniu į senamiestyje esančias gydymo įstaigas atrodė nebloga idėja. Bet jei į santariškes - tada jau mašina.
                    Persėdimas į automobilį yra truputį kitas dalykas. Tiesiog įtariu, kad didelė dalus traukinio keleivių pasirinko autobusą, nes a) pigiau, b) Lentvaryje priveža arčiau namų. Būtų integruotas bilietas galbūt autobusas taptų privežančiu prie stoties. Reikia jau mąstyti apie zonavimą ir transporto integracija. Zonos turėtų galioti tiek miesto, tiek priemiesčik, tiek geležinkelių transportui.
                    Kas dėl automobilių tai manau klsidinga strategija yra noras persodinti iš automobilio į VT. Nes kartais susidaro įspūdis, kad tie norintys, tiesiog siekia persodinti į VT, kad patys galėtų važinėtis automobiliais. Manau strategija turėtų būti padaryti VT tokį, kad jis būtų patogus ir juo kdlionės nepriklausytų nuo automobilių sudaromų spūsčių. O tada jau pats rinkis auto ar VT.

                    Comment


                      Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

                      Persėdimas į automobilį yra truputį kitas dalykas. Tiesiog įtariu, kad didelė dalus traukinio keleivių pasirinko autobusą, nes a) pigiau, b) Lentvaryje priveža arčiau namų. Būtų integruotas bilietas galbūt autobusas taptų privežančiu prie stoties. Reikia jau mąstyti apie zonavimą ir transporto integracija. Zonos turėtų galioti tiek miesto, tiek priemiesčik, tiek geležinkelių transportui.
                      Kas dėl automobilių tai manau klsidinga strategija yra noras persodinti iš automobilio į VT. Nes kartais susidaro įspūdis, kad tie norintys, tiesiog siekia persodinti į VT, kad patys galėtų važinėtis automobiliais. Manau strategija turėtų būti padaryti VT tokį, kad jis būtų patogus ir juo kdlionės nepriklausytų nuo automobilių sudaromų spūsčių. O tada jau pats rinkis auto ar VT.
                      Nepritariu, kad automobilis yra „truputi kitas“ dalykas. Atmetus pavienius atvejus kai tai yra statuso reikalas arba dėl objektyvių aplinkybių (bagažas ir t.t.) - tiesiog renkamasi kas patogiau. VT kuris atveža gan greitai, pažadėtu laiku ir į vietą be galvos skausmo dėl parkavimo gali nesunkiai nukonkuruoti automobilį važiavimui į miesto centrą ar kitas apkrautas vietas (pvz Santariškių ligonines).

                      Lentvario gyventojai pasirinko autobusą nes Vilniuje priveža arčiau tikslo nei traukinys. Į senamiestį traukinys nuveža ryškiai greičiau nei autobusas, ypač piko metu. Bet jei kelionės tikslas toliau nuo geležinkelio - tada autobusas laiku laimi. Miesto autobusas su pigiu mėnesiniu atsirado jau po to kai įvyko persėdimas iš traukinio į (mikro)autobusą.

                      Comment


                        Kas iš to bilieto integravimo, kad tiek Lentvaryje, tiek Naujojoje Vilnioje šalia geležinkelio stoties nėra gyvenančių. Reiktų privežamojo autobuso, kas jau nepatogumas. O ir Vln stoties lokacija ne ideali.

                        Comment


                          Parašė Horn Rodyti pranešimą
                          Kas iš to bilieto integravimo, kad tiek Lentvaryje, tiek Naujojoje Vilnioje šalia geležinkelio stoties nėra gyvenančių. Reiktų privežamojo autobuso, kas jau nepatogumas. O ir Vln stoties lokacija ne ideali.
                          Lentvaryje iš Lentvario (pietinės) pusės ateit iki stoties labai netoli. Iš Kilimų (šiaurinės) kažkiek toliau, bet senais laikais nebūdavo problema. Aptvarkius infrastruktūrą ryškiai sutrumpėjo nuėjimo laikas. Ir yra daugiau žemai kabančių obuolių kaip daugiau gyventojų priartinti laiku prie stoties.

                          Beje, Lentvaryje privežamasis maršrutas iki stoties jau dabar yra Tiesa, gyvenamųjų teritorijų padengimas gan prastas.

                          Comment


                            Tas pats ir N. Vilnioje, iš vienos pusės pilna gyventojų, iš kitos - lokalus centras kur ir šiaip yra VT hub’iukas. Ir iki didžiausio tankio ten netoli pradedant pesčiomis, baigiant įvairiais pro ten važiuojančiais VT maršrutais. Neskaitant galimybės kombinuoti keliones su dviračiais ar paspirtukais, p+r ir t.t.

                            Comment


                              Gal metas vėl atrakinti Vilnius metro temą?

                              https://madeinvilnius.lt/transportas...ngimo-studija/

                              Už visuomeninį susisiekimą atsakinga sostinės savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ planuoja pirkti tarptautinę studiją dėl metro ar kitos naujos viešojo transporto sistemos Vilniuje įrengimo.

                              Apie tai trečiadienį per savivaldybės tarybos posėdį pranešė Vilniaus meras Valdas Benkunskas, atsakydamas į konservatorės Rasos Baškienės klausimą, ar spręsdama spūsčių ir taršos problemas sostinė tikisi pavyti Helsinkį bei Kopenhagą, kur išvystytas metro.

                              „Tikrai pavysime ir aplenksime, jeigu reikės, ir metro gali tam padėti. Bet iš esmės kiekviena infrastruktūros priemonė turi turėti tikslą ir logiką. Gyvename 700 kvadratinių kilometrų mieste, kur gyventojų tankis netolygiai išsidėstęs per visas teritorijas. Tam, kad padarytume, metro, reikia labai rimtų skaičiavimų ir rimtų investicijų“, – kalbėjo meras.

                              Jis pažymėjo, kad už visuomeninį susisiekimą atsakinga Vilniaus įmonė ruošiasi pirkti viešojo transporto galimybių studiją.

                              „Šiuo metu „Judu“ įmonėje (SĮ „Susisiekimo paslaugos“ – BNS) vykdomas pasirengimas pirkti tarptautinę studiją, kuri šių dienų aktualijomis galėtų padėti atsakyti į klausimus, kaip, kada ir kokiais būdais metro ar kitą naują viešojo transporto sistemą Vilniaus mieste galėtume įvesti“, – sakė V. Benkunskas.

                              „Šiandien sakyti, kad tikrai bus arba tikrai nebus metro nereikia, tai turi pasakyti aiškiais kriterijais ir dokumentais besiremiantys specialistai, bet darbas vyksta“, – pridūrė meras.

                              Nekilnojamo turto vystytojai praėjusių metų pabaigoje iškėlė idėją, kad vietoje atskirų slėptuvių ir priedangų sostinėje būtų racionaliau pastatyti metro, kuris galėtų tarnauti ir kaip apsauga kilus grėsmei.

                              Tam pritarė tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.

                              Comment


                                Jei studijai bus pasirinkta tarptautinė kompanija, kuri yra dariusi rimtas studijas kiečiausiuose ES miestuose, būsiu labai nustebęs. Spėju bus koks nors eilinis vietinių 'ekspertų' parašytas fufelis, pateisinantis daugiau asfalto (= siūlantis 'BRT').

                                Comment


                                  Įdomu ką parodys Kauno studija, kurią laimėjo austrų įmonė ir kuri turi parengti miesto kelionių matricos modeliavimą, modalinio pasiskirstymo skaičiavimus, o ne išsisukti su KNA kuri pasakys kad reikia BRT..

                                  Comment


                                    Šiek tiek šalto dušo.
                                    IMHO, pagrindinė problema ta, kad nauja transporto rūšis įvedama ne plečiant esamą, intensyviai naudojamą infrastruktūrą, bet politine valia.


                                    Comment


                                      Parašė felar Rodyti pranešimą
                                      2018 Vilniaus gyventojų tankumo žemėlapis kontekstui.
                                      1. Akivaizdu, kad reikia talpesnio transporto (tramvajus) vidinėje miesto dalyje ribojamoje V ir P aplinkelių plius Pilatė.
                                      2. Taip pat akivaizdu, kad reikia feedinti stotį kuri daugumai gyventojų yra į pietus. Tokie basic dalykai - kad iš NMC be persėdimo galima būtų į ją nuvažiuoti, išspręsti trūkstamus persėdimo mazgus, dedikuotos juostos ir šviesoforų pirmenybė esminiams maršrutams by default ir pan.
                                      3. Galų gale turėtų būti vystoma priemiestinių traukinių ašis Lentvaris/Grigiškės - Paneriai - Stotis - Naujoji Vilnia ir taip pat jungtis į oro uostą. Ir aišku kad tai veiktų su bendru miesto bilietu.
                                      Šituos tris dalykus padarius įvyktų esminiai pokyčiai. Visa kita yra šiek tiek pipe dream su dabartine miesto planavimo strategija (arba jos nebuvimu).


                                      Click image for larger version

Name:	tankumas.jpg
Views:	637
Size:	918,5 kB
ID:	2129084
                                      Click image for larger version

Name:	legend.png
Views:	577
Size:	38,4 kB
ID:	2129085
                                      Tęsiant gyventojų tankumo temą - įdomus reportažas iš Helsinkio apie tai kaip diegti mass transit ten kur gyventojų tankumas nėra pakankamas:



                                      Sparčiai besiplečiančios rytinės ir vakarinės Vilniaus suburbijos su mažu tankumu galėtų būti padengtos tokiu būdu feedinant priemiestinių traukinių ašį. Bet velnias kaip visuomet detalėse - padaryti, kad tai būtų patogu reikalautų kardinalių mindset'o pasikeitimų, kurie Vilniuje kur net basic dalykus strugglinama įgyvendinti šiuo metu yra praktiškai neįmanomi.

                                      Comment


                                        Vilniuje vis dar netinkamas klimatas, reljefas ir nėra tankumo.
                                        Taip pat, Vilniuje negalima uždaryti gatvių, nes žmonių įpročiai negali kisti.



                                        Comment

                                        Working...
                                        X