Pagaliau atradau iš kur išdygo tas lempinis žemėlapis. Pajunginėjus layer'ius (antras mygtukas kairėje) gavau šį vaizdą. Tai iš ties siūlomos tramvajaus trasos. Taip pat pažymėta ir siūloma depo vieta - Molėtų pl. 49B šiuo metu esančio apleisto pastato vietoje. Maršrutai išskaidyti 5 etapais. Žemėlapyje taip pat yra kažkoks mistinis BRT tinklas (žalios linijos, žr. legenda).
Žiūriu tą planą...
Jiems tikriausiai niekas nepasakojo apie planuojamą ledo areną.
Įrengus depą Molėtų g, reikia arba techninės linijos link Pašilaičių, arba žalioji linija bus užpildoma per Konstitucijos pr. Kai tuo tarpu autobusų depas numatytas Liepkalnyje ir tereiktų trumpo techninio reiso per VT tunelį po geležinkelio stotimi.
Planas visai patinka, linijos Šiaurė-Pietūs atrodo logiškai įvertinus užstatymą. Ypač nustebino bėgių isnaudojimas Savanorių pr., atrodo kad būt galima mėgint jau dabar kažką ten krapštyt, taip paskatinus visą Vilkpėdės vystymą, tik galinė stotelė turėtų būt prie IKI bent jau, ne Šaltupio g.
Planas visai patinka, linijos Šiaurė-Pietūs atrodo logiškai įvertinus užstatymą. Ypač nustebino bėgių isnaudojimas Savanorių pr., atrodo kad būt galima mėgint jau dabar kažką ten krapštyt, taip paskatinus visą Vilkpėdės vystymą, tik galinė stotelė turėtų būt prie IKI bent jau, ne Šaltupio g.
Savanorių pr. apskritai idealus tramvajui, tiek esamais bėgiais, tiek pačioje gatvėje.
Į tokius paišaliojimus nekreipčiau per daug dėmesio kol nėra bent projektavimo užduoties. Daug jų atsiranda kiekvienais metais, visi nugula stalčiuje, nes politinės valios nėra ir greitu laiku nebus.
Jeigu jau Benkunskas prakalbo apie „naują rūšį“, yra vilties, kad šie planai bus įgyvendinti. Iš tiesų bent jau dalis atsispindi ir prichvatizacijos pirkimuose, ypač „N2“ ir 2G pratęsimas iki Liepkalnio (kuris būtinas norint sutrumpinti Liepkalnio maršrutus). O I-II etapų tramvajaus linijos suprojektuotos dar 2012 m. Nuoširdžiai pasakysiu, už tokią transporto sistemą net ir trigubai brangesnius bilietus mokėčiau.
Prichvatizacija. Esmė, kad maršrutų išdalijimas privatininkams atneša rimtų bėdų, kurių savivaldybė nė nepastebi, o jeigu ir pastebi, neturi pakankamų pajėgumų pataisyti, kadangi yra prispausta dažniausiai jau seniai sudarytų sutarčių.
Kai kiekvienas vežėjas dirba sau, turi savo parką, ir tada vienas turi didelis rezervas, pakankamai vairuotojų, o kitas susiduria su deficitu, tai siaubingai nukirpinėjami reisai (kaip Transrevio atveju) arba leidžiamos netinkamos transporto priemonės (į greituosius išvažiuoja vienas kitas trumpas autobusas, kol Transrevio parke stovi Scanijos).
Dar galima pažiūrėti į Kautros maršrutus, kurių dalyje mikroautobusų aiškiai nepakanka (maršrutų užpildymas lenkia kai kuriuos midi ar net 12 metrų autobusų maršrutus), tačiau sutartyje numatyti būtent tam tikras kiekis elektrinių mikroautobusų. Dar visai neseniai 119 buvo minimaliai padažnintas, tačiau tai įvyko 123 sąskaita (manau 20 minučių intervalas ganėtinai skiriasi nuo 30-ies).
Žinoma, Kautros vairuotojų kultūra nepalygintina su Transrevio, tačiau nieko neduoda, kai keliuose maršrutuose važiuoja padorūs vairuotojai, o galybėje kitų ne. Vairuotojų kultūrą reikia kelti bendrai, miesto lygmeniu, o savivaldybė retkarčiais net atrodo bejėgė prieš savivaliaujančius vairuotojus.
Ir nepamirškim, kad dabar susidarė situacija, kai viena įmonė atsivežė vairuotojų iš užsienio, ir nebesiteikia vietiniams kelti ir taip Europos lygmenyje nepriimtinos algos.
Iš esmės vyksta VT boltizacija. Ne tik ta prasme, kad iš VT persėda į boltus-chujoltus. Bet ir pačios paslaugos kokybė. Pamenu kažkada buvo gražūs bandymai sutvarkyt taksi paslaugą užraukiant 90ųjų palikimą. Kai taksi norma buvo prarūkyta vos pavažiuojanti bulka su ruskojeradijo ir atitinkamo snukučio vadyla, kuris turbūt daugiau užsidirbdavo su ne itin legaliom chalturkėm, nei uždirbdavo sukinėdamas baranką. O po to net nepastebėjom kaip kritom dar žemiau nei buvom.
Vystyti tramvajų palanku šiuo metu, nes ES kelių nebepadės asfaltuoti, bet tramvajų padės, o į Lietuvą tikrai turėtų šviesti prožektoriai, nes bene vieninteliai Europos Sąjungoje neišnaudojam bėginio miesto VT.
Galima pradėti nuo Kauno kaip patogiausio vystyti miesto bėginį VT, o Vilnius gali prisijungti paskui pamatęs teigiamą Kauno pavyzdį, pats paprasčiausiai dūsdamas nuo kamščių. Kaunas visada šiek tiek priekyje yra pagal VT bendrą kokybę.
Prichvatizacija. Esmė, kad maršrutų išdalijimas privatininkams atneša rimtų bėdų, kurių savivaldybė nė nepastebi, o jeigu ir pastebi, neturi pakankamų pajėgumų pataisyti, kadangi yra prispausta dažniausiai jau seniai sudarytų sutarčių.
Kai kiekvienas vežėjas dirba sau, turi savo parką, ir tada vienas turi didelis rezervas, pakankamai vairuotojų, o kitas susiduria su deficitu, tai siaubingai nukirpinėjami reisai (kaip Transrevio atveju) arba leidžiamos netinkamos transporto priemonės (į greituosius išvažiuoja vienas kitas trumpas autobusas, kol Transrevio parke stovi Scanijos).
Dar galima pažiūrėti į Kautros maršrutus, kurių dalyje mikroautobusų aiškiai nepakanka (maršrutų užpildymas lenkia kai kuriuos midi ar net 12 metrų autobusų maršrutus), tačiau sutartyje numatyti būtent tam tikras kiekis elektrinių mikroautobusų. Dar visai neseniai 119 buvo minimaliai padažnintas, tačiau tai įvyko 123 sąskaita (manau 20 minučių intervalas ganėtinai skiriasi nuo 30-ies).
Žinoma, Kautros vairuotojų kultūra nepalygintina su Transrevio, tačiau nieko neduoda, kai keliuose maršrutuose važiuoja padorūs vairuotojai, o galybėje kitų ne. Vairuotojų kultūrą reikia kelti bendrai, miesto lygmeniu, o savivaldybė retkarčiais net atrodo bejėgė prieš savivaliaujančius vairuotojus.
Ir nepamirškim, kad dabar susidarė situacija, kai viena įmonė atsivežė vairuotojų iš užsienio, ir nebesiteikia vietiniams kelti ir taip Europos lygmenyje nepriimtinos algos.
OK, problemos aiškios, bet šis terminas ne tam buvo naudojamas.
Comment