Priemiesčio (rajonų) susisiekimas autobusais Lietuvoje

[Kristupas0220]

Iki šiol nebuvo atskiros temos apie rajoninį (priemiestinį) susisiekimą (buvo tik atskirų apskričių temos), tad manau, būtų naudinga atskira tema plėtoti jų niuansus

Seimas po pateikimo pritarė prezidento siūlymams viešojo transporto lengvatų sistemoje

https://www.lrytas.lt/auto/rinka/202...emoje-27513301

Mano nuomone, ne nuo to galo pradedama. Esmė yra ne tik kainose, bet ir patrauklaus kursavimo dažnume. Nesakau, jog reikia į kiekvieną kaimą paleisti autobusus taip dažnai kaip kad Vilniaus miesto G maršrutus, tačiau kad ir nebūtų tokių nesąmonių, kaip yra dabar, kad iš kaimo į miestą autobusas yra kiekvieną darbo dieną, tačiau susitvarkius reikalus mieste, į kaimą grįžti nepavyks, išskyrus vieną vienintelę savaitės dieną. Dar kitas dalykas - praktiškai nulinis VT pasiekiamumas rajonų sandūrose, kadangi atitinkamos savivaldybės organizuojami maršrutai dažniausiai užsibaigia likus keliems km iki rajono ribos, kad nereiktų įvažiuoti į kitos savivaldybės teritoriją ir mokėti mokesčių jai. Aišku yra ir gerų pavyzdžių, tarkime, Vilniaus r. maršrutas Vilnius-Rūdninkai (kurie jau yra kaimyniniame Šalčininkų r.) ar Vilnius-Giedraičiai (Molėtų r.). Tada tarp abiejų rajonų savivaldybių galų susidaro kelių kilometrų atkarpa, kur nekursuoja niekas, išskyrus asmeninį transportą. Tai dažniausiai nebūna itin gausiai apgyvendintos vietovės, bet kažkiek trobų vis tik yra.

Galimas pavyzdys - man gerai pažįstamų Širvintų-Ukmergės r. riba vakariniuose jų pakraščiuose - tarkime iš Ukmergės r. pusės priemiestinis autobusas kursuoja tik iki Samantonių kaimo, o Širvintų r. - iki Mančiušėnų. O tarp šių mano paminėtų kaimų yra daugiau ne 6 km ilgio vieškelio atkarpa, kurioje nėra jokio autobuso. Galima bandyti pateisinti tuo, jog ten yra žvyrkelis, tačiau kai kuriose savivaldybėse VT važinėja ir jais, tik gal komiškai atrodo pakelėse numesti suoliukai, apaugę žole, kur sėdėdamas erkių prisirinkti gali. Tačiau ko gero, realiausia priežastis yra ta, kad abiems savivaldybėms tai yra jų pakraščiuose esančios gyvenvietės, ir būtent arti jų ribos kažkur susidaro ta nepasiekiama zona, gal todėl, kad paleidus autobusą dar gilyn, nebūtų tinkamos vietos įrengti apsisukimo punktą? Būtent Mančiušėnai yra tas kaimas, iš kurio kiekvieną d.d. yra autobusas į Širvintas 6:48 val., tačiau tą pačią dieną į kaimą sugrįžti pavyks tik trečiadienį, 15 val. po pietų. Ką taip ilgai reiktų veikti Širvintose, jei kokiai močiutei apsipirkti ir apsilankyti pas gydytoją užtruktų maksimum 3 valandas?

Kitas dugnas yra Biržų r., kur, jei nieks nepasikeitė, autobusas į Kupreliškį važiuoja tik 2 ir 4 mėnesio ketvirtadienį. Tai užuot ramiai žinant atitinkamą dieną, dar reikia žvalgytis į kalendorių ir skaičiuotis, kokia tai bus diena, ar neišpuls šventinė.

Reiktų sudaryti sąlygas, kad į kiekvieną kaimą būtų galimybė, tegu ir su persėdimu, bet kad tos kelionės VT trasa žemėlapyje būtų kuo panašesnė į tą, kuria važiuotum nuosava mašina. Tarkime, nori pakliūti į Kražius - užmetus akį į žemėlapį, pirmiausia ko gero pagalvotum, kad reikia važiuoti ekspresu Vilnius-Klaipėda ir išlipti Kryžkalnyje - sorry, iš Kryžkalnio nėra nei vieno autobuso į palyginus netoli esančius Kražius, teks grūstis į Kelmę ir iš ten sėsti į priemiestinį (prisiminkime, kad į tą pačią Kelmę užsuka palyginus nedaug tolimojo susisiekimo maršrutų iš didmiesčių).
Arba kaip pats prisimenu keliones į savo kaimą - reikdavo nusigauti į Ukmergės stotį ir iš ten - su priemiestiniu iki Samantonių ir tuomet geras kilometras pėsčiomis, kas atvaizdavus žemėlapyje yra tikrai per aplinkui, kuomet su mašina greičiausia būtų per Viesas, Bagaslaviškį, Meižėnus. Taip, iš Vilniaus tiesiogiai į mano norimą vietą nesigaus, bet ar nebūtų galima paleisti maršrutą bent jau su persėdimu Širvintose, nes su nuosava mašina gi tikrai nedarysi lanksto per Ukmergę, kaip kad dabar tenka daryti neturintiems nuosavo transporto? Aišku, galimai nieko nedaroma, nes kam labai tai aktualu - seniai automobilizavosi.

[Kecal]

Apie būtinybę atskiroms savivaldybėms kooperuotis, ypač didmiesčiams su žiedinėmis savivaldybėmis, kalbama daug ir dažnai. Man asmeniškai bene didžiausia intriga, ar šioje srityje ką nors gali pakeisti pirmas netomaševskinis Vilniaus rajono meras.

[Kristupas0220]

Apie būtinybę atskiroms savivaldybėms kooperuotis, ypač didmiesčiams su žiedinėmis savivaldybėmis, kalbama daug ir dažnai. Man asmeniškai bene didžiausia intriga, ar šioje srityje ką nors gali pakeisti pirmas netomaševskinis Vilniaus rajono meras.

Negalima vienareikšmiškai teigti, jog ankstesnė Vilniaus r. valdžia nenuveikė nieko. Kiek daug miesto maršrutų jau įrieda į rajono teritoriją? Ir ar tik ne Vilniaus rajono maršrutuose vieninteliuose aptinkamas toks dalykas, kad pirmasis/paskutinis priemiestinio maršruto taškas yra ne autobusų stotis, bet paprasta miesto stotelė, pvz. Pramogų arena, Naujosios Vilnios žiedas, Spaudos rūmai ar Vaduvos?
Taip pat prieš gerą mėnesį buvau nusiuntęs paklausimą į VRSA dėl autobusų maršruto Upės g. nebuvimą, tai pažadėjo sudaryti komisiją gatvės tinkamumui apžiūrėti ir informuoti mane.

[UAB Susisiekimas]

Iki šiol nebuvo atskiros temos apie rajoninį (priemiestinį) susisiekimą (buvo tik atskirų apskričių temos), tad manau, būtų naudinga atskira tema plėtoti jų niuansus

Seimas po pateikimo pritarė prezidento siūlymams viešojo transporto lengvatų sistemoje

https://www.lrytas.lt/auto/rinka/202...emoje-27513301

Mano nuomone, ne nuo to galo pradedama. Esmė yra ne tik kainose, bet ir patrauklaus kursavimo dažnume. Nesakau, jog reikia į kiekvieną kaimą paleisti autobusus taip dažnai kaip kad Vilniaus miesto G maršrutus, tačiau kad ir nebūtų tokių nesąmonių, kaip yra dabar, kad iš kaimo į miestą autobusas yra kiekvieną darbo dieną, tačiau susitvarkius reikalus mieste, į kaimą grįžti nepavyks, išskyrus vieną vienintelę savaitės dieną. Dar kitas dalykas - praktiškai nulinis VT pasiekiamumas rajonų sandūrose, kadangi atitinkamos savivaldybės organizuojami maršrutai dažniausiai užsibaigia likus keliems km iki rajono ribos, kad nereiktų įvažiuoti į kitos savivaldybės teritoriją ir mokėti mokesčių jai. Aišku yra ir gerų pavyzdžių, tarkime, Vilniaus r. maršrutas Vilnius-Rūdninkai (kurie jau yra kaimyniniame Šalčininkų r.) ar Vilnius-Giedraičiai (Molėtų r.). Tada tarp abiejų rajonų savivaldybių galų susidaro kelių kilometrų atkarpa, kur nekursuoja niekas, išskyrus asmeninį transportą. Tai dažniausiai nebūna itin gausiai apgyvendintos vietovės, bet kažkiek trobų vis tik yra.

Galimas pavyzdys - man gerai pažįstamų Širvintų-Ukmergės r. riba vakariniuose jų pakraščiuose - tarkime iš Ukmergės r. pusės priemiestinis autobusas kursuoja tik iki Samantonių kaimo, o Širvintų r. - iki Mančiušėnų. O tarp šių mano paminėtų kaimų yra daugiau ne 6 km ilgio vieškelio atkarpa, kurioje nėra jokio autobuso. Galima bandyti pateisinti tuo, jog ten yra žvyrkelis, tačiau kai kuriose savivaldybėse VT važinėja ir jais, tik gal komiškai atrodo pakelėse numesti suoliukai, apaugę žole, kur sėdėdamas erkių prisirinkti gali. Tačiau ko gero, realiausia priežastis yra ta, kad abiems savivaldybėms tai yra jų pakraščiuose esančios gyvenvietės, ir būtent arti jų ribos kažkur susidaro ta nepasiekiama zona, gal todėl, kad paleidus autobusą dar gilyn, nebūtų tinkamos vietos įrengti apsisukimo punktą? Būtent Mančiušėnai yra tas kaimas, iš kurio kiekvieną d.d. yra autobusas į Širvintas 6:48 val., tačiau tą pačią dieną į kaimą sugrįžti pavyks tik trečiadienį, 15 val. po pietų. Ką taip ilgai reiktų veikti Širvintose, jei kokiai močiutei apsipirkti ir apsilankyti pas gydytoją užtruktų maksimum 3 valandas?

Kitas dugnas yra Biržų r., kur, jei nieks nepasikeitė, autobusas į Kupreliškį važiuoja tik 2 ir 4 mėnesio ketvirtadienį. Tai užuot ramiai žinant atitinkamą dieną, dar reikia žvalgytis į kalendorių ir skaičiuotis, kokia tai bus diena, ar neišpuls šventinė.

Reiktų sudaryti sąlygas, kad į kiekvieną kaimą būtų galimybė, tegu ir su persėdimu, bet kad tos kelionės VT trasa žemėlapyje būtų kuo panašesnė į tą, kuria važiuotum nuosava mašina. Tarkime, nori pakliūti į Kražius - užmetus akį į žemėlapį, pirmiausia ko gero pagalvotum, kad reikia važiuoti ekspresu Vilnius-Klaipėda ir išlipti Kryžkalnyje - sorry, iš Kryžkalnio nėra nei vieno autobuso į palyginus netoli esančius Kražius, teks grūstis į Kelmę ir iš ten sėsti į priemiestinį (prisiminkime, kad į tą pačią Kelmę užsuka palyginus nedaug tolimojo susisiekimo maršrutų iš didmiesčių).
Arba kaip pats prisimenu keliones į savo kaimą - reikdavo nusigauti į Ukmergės stotį ir iš ten - su priemiestiniu iki Samantonių ir tuomet geras kilometras pėsčiomis, kas atvaizdavus žemėlapyje yra tikrai per aplinkui, kuomet su mašina greičiausia būtų per Viesas, Bagaslaviškį, Meižėnus. Taip, iš Vilniaus tiesiogiai į mano norimą vietą nesigaus, bet ar nebūtų galima paleisti maršrutą bent jau su persėdimu Širvintose, nes su nuosava mašina gi tikrai nedarysi lanksto per Ukmergę, kaip kad dabar tenka daryti neturintiems nuosavo transporto? Aišku, galimai nieko nedaroma, nes kam labai tai aktualu - seniai automobilizavosi.

Įdomi ir aktuali tema. Panaši situacija su priemiestiniu maršrutu (pabrėšiu tik 1 maršrutu) yra ir Raseinių raj. Lyduvėnų miestelyje. Miestelis gan žinomas dėl didžiausio ir ilgiausio Lietuvoje geležinkelio tilto, nuostabios gamtos, per jį tekančios Dubysos upės su poilsiavietėm Dubysos slėniuose ir tikrai nemažu kiekiu aplankančių turistų. Deja, visi vietiniai ir turistai priversti automobilizuotis. Maršrutas važinėja gal tik kelis kartus per savaitę ir tik kai kuriom dienom, būna dienų kad važiuoja tik 1 kartą per dieną. Maršrutas vykdomas ratu. Raseiniai-Raseiniai per Šiluvą. Lyduvėnus. Jį aptarnauja Raseinių AP. Kadangi šis miestelis kaip tik yra riboje su Kelmės rajonu, gal prieš dvidešimt metų dar buvo vykdomas irgi ne ką dažnesnis, sakyčiau net retesnis, gal tik 2 kartus per savaitę: Penktadienį, Sekmadienį, jei neklystu, ar tai Penktadienį, Pirmadienį Kelmės AP aptarnaujamas maršrutas Kelmė-Lyduvėnai per Laugalį. Bet jis jau seniausiai numiręs su paliktomis tik atsiminimuose esančiomis stotelėmis pakelėse. Atkarpoje nuo Kelmės pusės Maironiai-Laugalis-Lyduvėnai nėra išlikusio visiškai jokio VT. Pabrėšiu-miestelis tikrai ne eilinis ir pritraukiantis daug turistų. Prieš kelis metus net išasfaltavo atkarpą Katauskiai-Lyduvėnai. Artimiausi kiek dažnesni pravažiuojantys maršrutai pro Katauskius, nuo kurių iki Lyduvėnų pėsčiomis apie 7 km.

[Gator]

Įdomi ir aktuali tema. Panaši situacija su priemiestiniu maršrutu (pabrėšiu tik 1 maršrutu) yra ir Raseinių raj. Lyduvėnų miestelyje. Miestelis gan žinomas dėl didžiausio ir ilgiausio Lietuvoje geležinkelio tilto, nuostabios gamtos, per jį tekančios Dubysos upės su poilsiavietėm Dubysos slėniuose ir tikrai nemažu kiekiu aplankančių turistų. Deja, visi vietiniai ir turistai priversti automobilizuotis. Maršrutas važinėja gal tik kelis kartus per savaitę ir tik kai kuriom dienom, būna dienų kad važiuoja tik 1 kartą per dieną. Maršrutas vykdomas ratu. Raseiniai-Raseiniai per Šiluvą. Lyduvėnus. Jį aptarnauja Raseinių AP. Kadangi šis miestelis kaip tik yra riboje su Kelmės rajonu, gal prieš dvidešimt metų dar buvo vykdomas irgi ne ką dažnesnis, sakyčiau net retesnis, gal tik 2 kartus per savaitę: Penktadienį, Sekmadienį, jei neklystu, ar tai Penktadienį, Pirmadienį Kelmės AP aptarnaujamas maršrutas Kelmė-Lyduvėnai per Laugalį. Bet jis jau seniausiai numiręs su paliktomis tik atsiminimuose esančiomis stotelėmis pakelėse. Atkarpoje nuo Kelmės pusės Maironiai-Laugalis-Lyduvėnai nėra išlikusio visiškai jokio VT. Pabrėšiu-miestelis tikrai ne eilinis ir pritraukiantis daug turistų. Prieš kelis metus net išasfaltavo atkarpą Katauskiai-Lyduvėnai. Artimiausi kiek dažnesni pravažiuojantys maršrutai pro Katauskius, nuo kurių iki Lyduvėnų pėsčiomis apie 7 km.

Kaip tik prieš valandą žiūrinėjau kaip sekmadienį praplaukti irklente Dubysa ties tomis vietomis, tai irgi smarkiai nustebau, kad visiškai jokio maršruto į Lyduvėnus iš niekur neradau.
Šeštadienį berods igi jokio maršruto iš niekur...

[UAB Susisiekimas]

Kaip tik prieš valandą žiūrinėjau kaip sekmadienį praplaukti irklente Dubysa ties tomis vietomis, tai irgi smarkiai nustebau, kad visiškai jokio maršruto į Lyduvėnus iš niekur neradau.
Šeštadienį berods igi jokio maršruto iš niekur...

Taip. Ten tik kelis kartus per savaitę važiuoja Raseinių AP priemiestinis maršrutas, vieną kart dienon. Moksleivių mokymosi metu anksti ryte ir po pietų. Paprastam žmogui be automobilio iš Lyduvėnų nuvykus į Raseinius, atgal grįžti yra šansas tik po kelių dienų. Geriausias pavyzdys kodėl periferijoje žmonės automobilizuojasi. Kitaip neįmanoma. Šis reisas nesikeičia bene kokių 50 metų, tik žinoma anksčiau jis būdavo kasdienis ir dukart dienoje. Rytinis (vietinių vadindavęsis "septintiniu" ir popietinis vadindavęsis "tretiniu"). Juo beveik visad važinėdavo geltonieji PAZ 672 :-) dabar gi Raseinių AP gerokai atsinaujinęs, turi nemažai ir apynaujių mašinų kurios toks jausmas daugiau stovi parke, nei kad važiuoja maršrutais.

[Kristupas0220]

Pusėje Lietuvos priemiestinių maršrutų yra taip, kad tvarkaraštyje parašyta, jog "Moksleivių atostogų metu nevažiuoja" arba "Važiuoja tik mokslo dienomis" ar pan. Klausimas - kodėl bendri įprasti reisiniai autobusai naudojami moksleivių pavežimui? Taigi tam yra specialūs geltonieji autobusiukai, prieš kiekvieną rugsėjo 1 šventę pristatomi Vilniuje ir tuomet paskirstomi savivaldybėms. Mano nuomone, lipdamas į tokius reisus, nebūdamas moksleiviu, tu esi priverčiamas jaustis taip, tarsi užimi jų sėdimą vietą, nes autobusas kursuoja tik tuomet, kai vyksta ugdymosi procesas. Dar kitas reikalas - buvo atvirkštinis variantas, kuomet kažkur spaudoje skųstasi, kad tų geltonųjų mokyklinių autobusiukų vairuotojai priima pašalinius keleivius, nepriklausančius šiai grupei - t.y. tų kaimų, pro kuriuos važiuojama, suaugusius gyventojus, kadangi tam tikromis atkarpomis daugiau nieks nekursuoja.

[Al1]

Jei visus moksleivius imti vežti tik geltonais mikrobais, tai praktiškai 90 proc. priemiestinių maršrutų, o kai kuriuose rajonuose ir viso 100 proc. nebereikės. Nes priemiestiniais maršrutais 90-95 proc. keleivių yra moksleiviai, likusi dalis pensininkai ir invalidai. Pensininkų kaimuose vis mažiau, nes žmonės tiesiog išmiršta. O jaunesni pensininkai turi automobilius. Moksleivių irgi mažėja. Todėl, vyraujant dabartinėms tendencijoms, po kokių 5 metų gali būti taip, kad kai kuriuose rajonuose nebeliks visiškai priemiestinio susisiekimo. Moksleivius ims vežioti tik geltoni mikrobai, o kitų keleivių beveik ir nėra...

[Garbanius]

Šiaip geltoni mikrobai paskutinį kartą iš ŠMM gauti 2021m, dabar juos perka jau pačios savivaldybės ir tie mikrobai kaip matyt jau perleidžiami rajonų AP. Būtų gera proga grįžt prie normalesnio priemestinio VT.

[Kristupas0220]

Čia kaip kur. Pvz. Vilniaus rajone, kokiuose nors Rudaminos krypties maršrutuose nemažą dalį sudaro vyresnio amžiaus moterys, kai kurios dar sakyčiau darbingo amžiaus. Bet atrodo tų geltonų autobusų šitiek daug, kasmet savivaldybės pasipildo dar vienu ar kitu, ir vis tiek neužtenka, kad dalis "bendro naudojimo" maršrutų yra priderinti prie pamokų laiko? Taip, jei jie skelbiami stotyse ir stotelių tvarkaraščiuose, reiškia jais gali naudotis ir sveiki suaugusieji, bet su tokiomis tvarkaraščių formuluotėmis (žymėjimais kaip M. M. Darbo d. ir panašūs) preziumuojama, kad jei nesi moksleivis, autobuse jausiesi kaip koks "ne į temą", t.y. kažkoks vaikas tavo dėka jau negaus atsisėsti (žinant, kad priemiesčiai daug smarkiau nei tarpmiestis, mikriukizuojami). Beje, tiems moksleiviams, kiek mačiau, kelionės priemiestiniais yra nemokamos, jie įlipa ir iškart sėda į vietas, nepaduodami vairuotojui pinigų ir nepasakydami, iki kur važiuos.

[Al1]

Tai priemiestinis susisiekimas aplink 5 didžiausius miestus yra atskira kalba. Jis tikrai neišnyks ir jo vien tik mokykliniai mikrobai nepakeis. Moksleiviai vežami nemokamai. Anksčiau buvo jiems išduodami talonai, kuriuos jie turėjo duoti vairuotojui (kai kuriose savivaldybėse). Dabar jau seniai to nėra, nes tai debiliška tvarka. Vis tiek kiekvienas moksleivis yra žinomas, žinoma iš kur į kur jis važiuoja. Kai kuriose savivaldybėse anksčiau kai kuriuose ruožuose moksleiviai buvo vežami ir tarpmeistiniais autobusais. Net nebūtinai savo rajono AP maršrutais. Bet padaugėjus mokyklinių mikrobų ir sumažėjus tarpmiestinių maršrutų, dar iki koronaviruso, jau seniai neteko matyti moksleivių tarpmiestiniuose maršrutuose. Gal dar kur ir užsiliko, bet mažai tikėtina.

Šiaip geltoni mikrobai paskutinį kartą iš ŠMM gauti 2021m, dabar juos perka jau pačios savivaldybės ir tie mikrobai kaip matyt jau perleidžiami rajonų AP. Būtų gera proga grįžt prie normalesnio priemestinio VT.

Niekas nesirengia to daryti. Mokyklos pačios ne visada sugeba tinkamai eksploatuoti mikrobus, todėl ir perleidžia autobusų parkams. Bet jie nėra naudojami priemiestiniams maršrutams ar komercinei veiklai (užsakomiesiems pervežimams).

[Kristupas0220]

O paleisti priemiestinį autobusą, kuris kažkiek įlenda į svetimos savivaldybės teritoriją, vežėjams kainuoja? Pvz. kažkieno seniau minėtas pavyzdys, kad Busotui nutraukus savo reisus, tiek Trakai, tiek Alytus kaip kompensaciją paleido priemiestinius reisus, kurie baigiasi, spėkite kur? Ogi prie savo aptarnaujamos savivaldybės ribos! T.y. yra kelių km atkarpa, kurioje nėra jokios tvirtos jungties, o tik atskiri nesusisiekiantys gabalai. Kaip vieną gerąjį pavyzdį galiu paminėti Radviliškio rajoną priemiesčio transportu aprūpinančią bendrovę "Emtra", kuri turi maršrutą iš Baisogalos, kuri užsibaigia Vosiliškyje, kuris yra jau Raseinių r. (kažkur 3 km gilyn nuo Radviliškio r. sienos. Kodėl dauguma rajoninių parkų stengiasi nubraižyti savo priemiestinių maršrutų trasas taip, kad tik gink Dieve jos neišeitų, neišsikištų už mūsų rajono ribų? Kad teks derinti trasą tos gretimos savivaldybės vadovybe ar teks ir primokėti už leidimą įvažiuoti į jų valdas, net jei maršrutas įvažiuoja į gretimos savivaldybės teritoriją vos kelis kilometrus ir "nepavogs" jokių keleivių iš kito parko? Pvz. krašto keliu nr. 165 neina joks tarpmiestinis maršrutas, sudarantis ilgesnę vientisą atkarpą ir jungiantis dvi gretimas savivaldybės. Pvz. iš Šilutės į Šilalę nuvažiuosi - tiesa, tokia galimybė vos 1 kartą į dieną 5:40 reisu iš Šilutės atvyksi iki Bikavėnų, ten pralaukęs beveik valandą, sulauksi Šilalės AP autobuso, kuris tave atveš į Šilalę (čia tas atvejis, kai Šilalės rajono maršrutas įvažiuoja į kaimyninę Šilutės rajono savivaldybę ir šiokia tokia jungtis sukuriama). Į priešingą pusę - niekaip, teks gaišti laiką per aplinkiniais keliais, nebent... Važiuoti su Šilalės autobusu iki Pajūrio, tuomet pėsčiam neskubant (duotos beveik 3 valandos) eiti 6 kilometrus iki Bikavėnų, kur Šilutės rajonas ir ten jau bus to rajono autobusas, atvešiantis į rajono centrą. Vat jungčių nebuvimas krašto keliuose yra opi problema, reiktų savivaldybių susikoordinavimo grafikuose, užtikrinant persėdimą, arba skelbiant konkursą tarpmiestiniams maršrutams tokiose nesusisiekiančiose atkarpose, juolab potencialas yra - prie to kelio esančiame Pajūrio miestelyje išdygo naujas karinis miestelis - visgi šioks toks judėjimas, pritrauksiantis naujų svečių atsiranda.

[Al1]

Nekainuoja. Bet derinti maršrutą reikia su visomis savivaldybėmis, kurių teritorija eina maršrutas. Čia ir yra visa bėda, kad savivaldybės nenori mokėti dotacijų kitoms savivaldybėms už keleivių vežimą, o maršrutą organizuojančios savivaldybės nenori mokėti savo vežėjams už gretimų savivaldybių keleivių vežimą. Ir kaltė dėl to tenka kaip visada, seimui. Tai jis priėmė tokį debilišką įstatymą 2000-ųjų pradžioje, kuris numatė, jog priemiestinio maršruto kompensacijas vežėjui moka savivaldybė, kuri organizuoja maršrutą. Gretimos savivaldybės gali prisidėti, bet jos nenori. Nes tipo, ne mūsų gyventojai, kodėl turėtume... Yra kai kurių išimčių, kai priemiestiniai važiuoja į gretimas savivaldybes (kas yra gan retas atvejis), tiesiog kelias kažkiek užkabina kitos savivaldybės teritoriją (bet tai maršrutas, kuris vis tiek baigiasi tos savivaldybės, iš kurios išvyksta autobusas, teritorijoje), ir maršrutai, kurie jungia aplink didmiesčius esančias savivaldybes su didmiesčiu (5 didieji miestai ir Marijampolė (Alytus, deja, ne), taip pat maršrutai Kretinga - Palanga, Plungė - Rietavas), Tauragės apskritis bendras priemiesčio VT tinklas.
Ne autobusų parkų problema, o savivaldybių ir įstatymo. Kaip visada, tipo, taip geriau, o gavosi priemiesčio VT sunaikinimas. Analogiškai, pernai įsigaliojęs įstatymas dėl tarpmiestinio VT. Privedė prie apie trečdalio maršrutų uždarymo...

[digital]

Jei įstatymas blogas, reikėtų teikti pasiūlymus, kaip jį pagerinti.

[Kristupas0220]

Tai jau priimant teisės aktą turėjo būti aišku, kad jis nelogiškas. Ir sutvarkyti taip, kad nesikeistų kaskart atėjus naujai valdžiai. Turi būti stabilumas. Dar geriau, jei būtų konkursai tolimojo susisiekimo maršrutams aptarnauti. Arba kas vežėjams būtų uždrausta koreguoti trasas vien dėl pelningumo ,jei dėl trasos korekcijos kažkuris krašto kelias liks be tarpmiestinių maršrutų, normaliai kertančių savivaldybių teritorijas, kaip kad nutiko su popietiniu Kautros reisu į Visaginą, kur kelio nr. 179 atkarpa tarp Degučių ir Dūkšto turi tą "iš abejų galų nesusisiekiančių reisų" problemą. Gal 165 kelyje kažkuomet buvo, tik apie kokius 2000-uosius numarintas dėl "mažų keleivių srautų"?

Kita problema - informacijos pateikimo apie susisiekimą tarp miestų, kur veža tiek vietiniai, tiek tolimojo susisiekimo maršrutai, trūkumas:
Iš Trakų į Vilnių galima nuvykti tiek su pravažiuojančiais tarpmiestiniais (Kautra, Marijampolės AP, TOKS) bei Trakų paslaugos (buvę "Trakų autobusai"). Tiek vieni, tiek kiti galiausiai atveš į stotį, tačiau tarpmiestiniams nesvarbu ar važiuosi iki pat stoties, ar norėsi išlipti kažkur anksčiau mieste - kaina tokia pati. Su Trakų vežėju, kadangi tai yra priemiesčio maršrutas, jie gali įmušti bilietą iki konkrečios Vilniaus mieste esančios stotelės, kurioje išlipsi, nuo ko priklausys ir suma. Pvz. kažkada važiuojant su TOKS reisu iš Kauno į Vilnių per Prienus, Trakuose įlipa keleivė, kuri pirkdama bilietą sako "Man iki Vaduvos". Kadangi tai tolimojo susisiekimo maršrutas, kainai tai jokios įtakos neturi - vis tiek mokama kaip iki autobusų stoties. Kitas, įdomesnis atvejis - kuomet tuo pačiu reisu, kažkas paklausė vairuotojo, ar nesustosite Gerosios Vilties stotelėje, tai vairuotojas atsakė, kad pro tą vietą nevažiuoja, o iš Savanorių pr. iškart suka į Vilkpėdės gatvę. T.y. priemiestiniai Vilniuje daro šiokį tokį lankstą su daugiau išlipimo (bei įlipimo išvažiuojant iš miesto) galimybių, o tarpmiestinis - išlipi vienintelėje nustatytoje Vaduvos st. arba važiuoji į stotį.
Arba Elektrėnų AP (buvęs EKŪ) - jo 4 reisuose į Vilnių keleiviai surenkami plačiau apvažiuojant Elektrėnų miestą, taip pat turi daugiau sustojimų autostradoje bei važiuoja pro Savanorių pr. ir Žemaitės gatvę, kuomet krūva pravažiuojančių tarpmiestinių nusuka pro Gariūnus ir pralekia Tūkstantmečio g. viaduku virš žiedo greičiausiu keliu į stotį, nesisukiodami po miestą.
Dar viena tai iliustruojanti atkarpa - Maišiagalos kryptis. Štai priemiestiniai vykdami tiek į Vilnių, tiek iš jo paima/išleidžia keleivius kur kas daugiau vietų - jei tarpmiestinis įlaipina tik Fabijoniškėse/išlaipina ten pat, taip pat už Geležinio Vilko tunelio bei Žemaitės st. (tik išlaipinimui vykstant link stoties), tai priemiestiniai Širvintų AP bei Maišiagalos kryptį aptarnaujantis Šalčininkų AP abejomis kryptimis stoja Vienaragių st., Statybininkų, st., Gedimino pr., Saltoniškėse, Šeškinės poliklinikoje. O pabandyk tolimojo susisiekimo maršruto vairuotojo paprašyti, kad išleistų Saltoniškėse - dauguma atsakys, kad jam ten nepriklauso sustoti (ypač jei piko metu, kai ta sankryža užsikišusi). Tuomet keleivis sako, kad kai važiavau su Širvintų AP, tai visad išleisdavo. Nu tai Širvintų maršrutas yra priemiestinis, pas juos daugiau sustojimų mieste. Kaip mažiau besigaudančiam keleiviui išaiškinti tokius niuansus? Jokiose keleivių vežimo taisyklėse tokios smulkmenos neaprašytos, nepaaiškintos epizodiniams keleiviams, kurie neturi laiko tuo iš anksto domėtis.

[Al1]

Taip, kažkada veikusi pakankamai darni ir nusistovėjusi sistema 90-aisias buvo rimtai praretinta, o paskui prasidėjo tiesiog akivaizdus VT naikinimas.
Kas dėl priemiestinių maršrutų tarp Vilniaus ir Trakų, tai priemiestiniai važiuoja dviem maršrutais - vienas tiesiai keliu Vilnius - Trakai, o kitas per Lentvarį. O bet tačiau, "Kautra" veža pigiau ir greičiau už priemiestinius Trakų autobusus... "Kautos" kaina, priklausomai nuo maršruto, kainuoja 2,6 iki 3 Eurų. Trakų paslaugos - 3,4 Eur. Su Trakų miestiečio kortele 2,5 Eur. Ten, kur VT normaliai vystomas, priemiestiniai kainuoja ženkliai pigiau nei tarpmiestiniai...
Elektrėnų autobusai belikę vieninteliai tarp Vievio ir Grigiškių... Po koronos 2022 m. dar tarp Vievio ir Grigiškių vežė Šakių AP. Dabar jau ne. Ir jie patys mikrobizavosi... Va ką reiškia nusikalstamai atlikta A1 rekonstrukcija Grigiškėse, kai buvo panaikinta galimybė autobusams tiesiogiai užvažiuoti ir išvažiuoti į stotelę Vilniaus link... Va taip ir klojamas kelias važiuoti tik lengvaisiais automobiliais, o ne naudotis VT. Iš esmės tai, kas buvo padaryta - tai diversija, sabotažas ir nusikaltimas, už kurį turėtų būti sodinama... Deja, "pasiteisinant", kad stotelę įrengti buvo per brangu, ją lengviausia buvo panaikinti, "sutaupant" valstybei milijoną...

[Kristupas0220]

Taip, Kautra veža pigiau, bet ten minusas, kad vienintelė vieta išlipti mieste - Vaduvos stotelė, kai priemiestinis padaro tokį platesnį ratuką pro Vilkpėdę-Naujamiestį. Jei paprašysi išleisti kitur, didelė tikimybė, kad bus pasakyta griežtas ne. Į tokiu dalykus kautriniai vairuotojai žiūri kažkaip rimčiau, nėkart nesu matęs, kad jų vairuotojas neduotų bilieto. Gal ten ir fiksuojamas kiekvienas judesys dėl sustojimų nenumatytose vietose.

Tiesa, priemiestinis susisiekimas, nors ir apnaikintas, kai kur dirbančiam žmogui dar įmanoma išsiversti - jei pastebėjote, rytiniai reisai padaryti taip, kad į miestą (rajono centrą) būtų atvežama likus kokioms 15-20 minučių iki 8 valandos (kuomet daugumoje įstaigų prasideda darbo laikas). Popiet jau kaip kur - kur paskutinis atgal į kaimą 15 valandą, dirbančiam žmogui vargiai įmanoma. Kitur, jei į kokį nuošalesnį kaimą iš rajono centro stoties išvykstama 18 valandą - sakyčiau jau labai geras pasisekimas net ir įprastam darbingo amžiaus žmogui. Kitose savivaldybėse, kur gausu atokių, tik žvyrkeliais pasiekiamų kaimų, pvz. Varėnos rajono miškuose, ten į kai kurias gyvenvietes vežama tik pvz. 2 ir 4 mėnesio trečiadienį ar kažkaip taip. Ten jau labiausiai nustekentas transportas, organizuojamas grynai kaip labdara tik kokiam pensininkui nuvažiuoti į miestą į gydymo įstaigą, apsipirkti ar į migracijos poskyrį pasigaminti naujo asmens dokumento.

[Visdarlietus]

Problema dar ir integracijos nebuvime. Nes visoje civilizuotoje Europoje priemiestinis transpirtas=miesto transportui. Ir ten nekyla klausimų kodėl autobusas nestoja miesto stotelėse, nes jis paprasčiausiai ten stoja. Čia iškreipta sovietinė sistema išskurstyti transportą.

[Al1]

Ne, priemiestinis nėra tolygu miesto transportui. Didmiesčiuose tikrai ne. Ten priemiestinis VT nevažiuoja giliai į miestą, o atveža iki dažniausiai metro stoties ar kito VT mazgo. Mažesniuose miestuose galimi kitokie variantai.

[Visdarlietus]

Tai ir Vilniuje yra keli mazgai priemiestiniams. Pavyzdžiui Berne priemiestinis važiuoja iki stoties ir yra pilnai integruotas.