Jei tramvajų nutiestų Taikos prospektu, tai vistiek Šilutės plentu ir Pilies/Minijos gatve autobusai turėtų kursuoti. Tiesiog pasikeistų viešojo transporto rūšis pagrindinėje arterijoje.
Kiek pamenu, tose gatvėse labai daug ir nekursuodavo autobusų, vos po kelis kiekvienoje. O Pilies, Nauj. uosto ir Minijos gatvėse nesinaudodavau VT, tiesiog pereidavau į Taikos ar H. Manto
Dėl to migloto Klaipėdos tramvajaus pokaryje. Jis veikė berods nuo 1950 iki 67 m. Peržiūrėjau Klaipėdos 56, 61 ir 67 m. telefonų knygas - jokio telefono numeriuko, kuris būtų tramvajų įmonės, neradau. Tramvajaus "kontoros" numerio nėra ir prie geležinkelio telefonų numerių. Siaurasis elektirnis geležinkelis irgi nėra minimas, nors knygoje pateiktas netgi pervažos Nemuno g. telefono numeris. Ir prie miesto monunalinio ūkio įmonių, įstaigų ir valdybų numerių.
Nemuno gatvėje privažiuojamieji geležinkelio keliai. Tik tada dar jie ne nuo Draugystės buvo (Draugystės nebuvo, o jos vietoje tik privažiuojamasis kelias nuo Rimkų į "Vakarų laivų remontą"), o nuo Klaipėdos stoties.
Tai juk buvusi tramvajaus atšaka iki Smeltės. Jos lyg ir nepanaikino, uždarius tramvajų. Vadinasi, ta linija turėjo veikti veikti iki pat fronto priartėjimo kaip krovininė ir su elektros trauka. Galbūt pokaryje kelis metus neveikė, kol 1950 m. vėl pradėjo veikti.
Jei tai linija nuo geležinkelio stoties iki Smeltės, tai ji ėjo ir per senamiestį. Kadangi telefono numerio abonentinėse knygose neradau, tai tramvajus (greičiau krovininis siaurasis geležinkelis) galėjo būti tik arba uosto, arba geležinkelių žinioje.
Nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje, kai A.Hitleris 1939 m. važiuoja Tiltų gatve, nei bėgių, nei kontanktinio tinklo niekur nesimato, taigi tikriausiai buvo išardytas, bent jau dalinai
Tai juk buvusi tramvajaus atšaka iki Smeltės. Jos lyg ir nepanaikino, uždarius tramvajų. Vadinasi, ta linija turėjo veikti veikti iki pat fronto priartėjimo kaip krovininė ir su elektros trauka. Galbūt pokaryje kelis metus neveikė, kol 1950 m. vėl pradėjo veikti.
Knygoje "Baltijos laivų statykla" (2002 m.) rašoma, kad "Geležinkelis nutiestas iki abiejų krantinių, prie kiekvieno cecho ir lakkštinio metalo sandėlio". Tai iš 1950 metų projekto. Privažiuojamasis kelias į "Baltiją" iš Nemuno gatvės yra. O tramvajaus depas dabar yra įmonės teritorijoje esanti porto salė.
Bet gal greičiau tą liniją reikėtų vadinti siauruoju geležinkeliu (elektrifikuotu), o ne tramvajumi. Juk akivaizdu, kad ji buvo skirta krovinių gabenimui.
Tramvajus Klaipėdoje man asmeniškai daug realesnis nei Vilniuje. Pirma, Klaipėda jau turėjo toki transportą. Antra, miestas ištestas, t.y. užtektu 1-2 linijų, kitaip nei Vilniuje, kur reikėtų bent keturių. Trečia, Klaipėdoje tam nėra kliūties - troleibusų. Tačiau ateity ir jie galėtų atsirasti Šilutės pr. Ketvirta - yra puikios galimybės susisiekti su Palanga/Šventaja/oro uostu, kas reiškia turistų padaugėjima mieste. Klaipėdoje tramvajus galėtų atstoti 8 maršrutą iki Taurakalnio. Tai bus atšaka, o šaknis iki Šventosios atšišakos P. Lideiko sankryžoje. Palangoje tramas galėtų eiti Vytauto g. Taigi, kartoju, kad tramvajus Klaipėdoje, kitaip nei Vilniuje, realus. Tik gal būtų gerai, jei miesto gyventojų skaičius išaugtų. Galima plėstis iki Šilutės pl.
Būtent, neverta lyginti arklinio su elektrinių tramvajumi. Troleibusai yra kliūtis. Kodėl? Paimkime kaip pavyzdį Pylimo gatvę. Ten KT bus nukabintas, o ten juk važiuoja vieni svarbiausių maršrutų - 2, 5, 7, 12... T.y. nelieka centro troleibusų šaknies. Klaipėdoje to nėra. Ten viska lengviau atlikti.
Didziuokites troleibusais Klaipedai verta turet tramvaju nes ten tik autobusai smarvina, ir lengviau tiest nei Vilniuj. Tai pat galetu padaryti retro tramvaju del turistu kuris jau vazineja Rygoj, bet reikia pastatyt senojo tramvajaus kopija bet apsimokes tiktai jei bent bus nutiesta iki Melnrages
Comment