Autobusų stotys užsienyje

[Al1]

Pradedu seniai žadėtą temą apie autobusų stotis užsienyje.

[Al1]

Viena, Austrijos sostinė.
Taip vadinama tolimojo susisiekimo autobusų stotis yra įsikūrusi prie centrinės geležinkelio stoties. Tai palyginti nedidelė aikštelė, kurioje įrengti keli peronai su stoginėmis ir suoliukais, keliolika vietų autobusams atsistovėti. Jokio stoties pastato nėra. Yra dispečerinė metaliniuose konteineriuose. Tualeto nemačiau. Gal ir yra.

Bendras AS vaizdas iš galo. Už mano nugaros tik kelios vietos autobusams atsistovėti. Yra peronas centre aikštės, prie kurio įrengta 16 sustojimo vietų autobusams (8 stoginės, A ir B sustojimo pusės po 8 vietas). Taip pat yra šoninis peronas C su berods 5 sustojimo vietomis.



Kiek kitu rakursu. Dešinėje - geležinkelis ant estakados. Įvažiavimas ir išvažiavimas į AS ten, tolumoje.



Tolumoje matosi po geležinkelio estakada atsistovintys Postbuso autobusai. Dar kiek toliau po estakada yra miesto autobusų HUB'as.



Dispečerinė konteineryje. Ten yra mini laukimo salė. Ten toliau yra įvažiavimas į AS aikštę iš gatvės.



Kaip matyti, vienas iš įėjimų į centrinę geležinkelio stotį yra netoli. Po estakada minėtas miesto autobusų HUB'as.



Vaizdas į kitą autobusų stoties aikštės (aklinąjį) galą. Nuotraukose matomi mikroautobusai - maršrutiniai iš Serbijos. Ties galiniu B8 peronu žmonės laukia naktinio Leo Express autobuso į Varšuvą. Su juo aš ir išvažiavau.

[Romas]

Ačiū už naują temą.
Kol yra pauzė, papildau keliomis nuotraukomis.

[Romas]

2017 m. kelionė po Rumuniją ir Vakarų Ukrainą

Ukraina
Trasa N-09 Mukačeve - Rachiv - Ivano-Frankivsk - Rohatyn - Lviv (H-09 Мукачеве - Рахів - Івано-Франківськ - Рогатин -Львів)
Atkarpa Rumunijos pasienyjje nuo Tiačivo (Тячів) iki Solotvyno (Солотвино)

Žemėlapis iš www.mapy.cz

Tiačivo (Тячів) autobusų stotis.
Trasoje Mukačiovas (Mukačeve) - Rachovas (Rachivas) autobusai važinėja kas valandą.
Bet važiuoti su "maršrutke" buvo žymiai greičiau ir patogiau.

[Romas]

Solotvynos (Солотвино) autobusų stotis yra prie trasos N-09 (H-09) Mukačiovas (Mukačeve) - Rachovas (Rachiv)




Stoties viduje. Čia vienintelė vieta, kur mums toje šalyje davė autobusų bilietus.
Kaip įrasta Ukrainoje, pirmiau buvau aprėktas, o paskui labai draugiškai bendravome su darbuotoja.


Susidraugavome su vietos moksleivėmis.
Visada važiuojant į tokius kraštus reikia vežtis lauktuvių vaikams


Galima patyrinėti ukrainietiškų kainų pigumą
Rachiv 48 km 31,46 UAH / 1,05 EUR
Užhorod 165 km 108,16 UAH / 3,60 EUR
Odesa 1029 km 533,91 UAH / 17,80 EUR

Tiesą, sakant važiuojant ukrainietiškais keliais tais senais autobusais už kelių šimtų kilometrų kelionę reikėtų primokėti...

Tvarkaraštis
Autobusai trasoje N-09 (H-09) važinėja labai dažnai - kas valandą.


Šituo autobusu važiuosime iki Rachovo / Rachivo

[Romas]

Kelias N-09 Solotvyno - Velykyj Byčkiv - Rachivas (H-09 Солотвино - Великий Бичків - Рахів) yra Tisos upės slėnyje.
Iki Dilove kaimo kelias eina šalia Rumunijos sienos

Žemėlapis iš www.mapy.cz

Autobusų stotis Velykyj Byčkiv / Великий Бичків kaime














(...)


Rachivas / Рахів.

Po depresyvios Solotvynos Rachovas / Rachivas buvo atgaiva
Rachivo (Rachovo) autobusų stotis




Patikslinimas

Rachovo AS ne ta stiklinė, o dešiniau esantis senas mūrinis pastatas. .

Mūsų autobusas Chust - Kolomyja


Kelios naudingos nuorodos:
Ukrainos autobusų tvarkaraščiai (ukrainiečių / rusų kalba) http://bus.com.ua/cgi-bin/tablo.pl?as=260500
Ukrainos traukinių tvarkaraščiai (ukrainiečių / anglų kalba) http://www.uz.gov.ua/en/passengers/timetable/
Lvovo geležinkelių priemiestinių traukinių tvarkaraštis (tik ukrainietiškai) http://railway.lviv.ua/schedule/suburban/
Bilietai Ukrainoje (ukrainiečių / rusų / anglų kalba) https://gd.tickets.ua/en
Taksi / transferas Bukovelyje ir Karpatuose http://taxi-hoverla.if.ua/ru/price/

[Romas]

Iš Ukrainos per Tisos tiltą buvome trim dienoms nuėję į Maramurešą Rumunijoje

Po Rumuniją turbūt patogiau keliauti nuomojama mašina. Kadangi artimiausia nuoma buvo srities centre Satu Mare, už 65 km nuo sienos, tai kelivaome kitais būdais. Rumunijoje priemiestiniai autobusiai savaitgaliais paprastai nevažinėja, tai teko prisiminti autostopą su visais jo privalumais.

Autobusų susisiekime yra toks pats chaosas kaip pas mus kokiais 1992 metais, kažkiek primena dabartinius užrašus Šventojoje "vežame į Vilnių ir Kauną".
Kiekviena autobusų kompanija stoja kur nori, nėra autobusų stočių. Marijampolės dydžio Sighetu Marmației mieste yra net 4 "autobusų stotys", kurios dažnai tėra sutartinė vieta.

Viena iš dviejų Vișeu de Sus mieste esančių "autobusų stočių" (Stația casa de cultura). Tai stulpas be tvarkaraščio, esantis prie kultūros namų.
Bilieto kaina už 60 km - tik 13 RON (apie 2,90 EUR) - gal trečdaliu pigiau nei pas mus.


Daugiau apie kelionės ypatumus - temoje: UA-RO-UA. Lvovas - Maramurešas - Karpatai - Kijevas


Nuorodos:
Rumunijos autobusų tvarkaraščiai (rumuniškai/ angliškai / rusiškai / vokiškai ir kitomis kalbomis) : https://bilete.cfrcalatori.ro/vanzare/Rute_.aspx
Maramurešo priemiestinių autobusų tvarkaraščiai (rumuniškai / angliškai / vokiškai ) http://www.turismsighet.ro/en/program-autobuze/
Rumunijos geležinkelių puslapis (rumuniškai / angliškai): https://bilete.cfrcalatori.ro/vanzare/Rute_.aspx

[Romas]

Graikija. Korfu sala (Kerkyra / Κέρκυρα)
Susiekimas labai patogus. Visi maršrutai eina į salos sostinę Korfu (Kerkyrą), sezono metu yra ir maršrutai pajūriu.
Gegužės pradžioje buvo 4 reisai į mūsų Agios Gordios / Άγιος Γόρδιος miestelį, paskui prisidėjo dar vienas reisas.
Kelias dienas išsinuomavomę mašiną apvažiavime visą Korfu (Kerkyros) salą, o paskui kai reikėdavo nuvažiuodavome autobusais

Kompanijos Green Bus maršrutų schema su tuometiniu tvarkaraščiu

https://greenbuses.gr/


Foto 2018.05
Korfu (Kerkyros) salos sostinė irgi vadinasi Korfu (Kerkyra / Κέρκυρα)
Autobusų stotis yra pra kilometrų nuo centro link oro uosto




Viduje viskas tvarkinga.
Kažkodės nefotografavau viduje ir autobusų, gal kažkur skubėjome.
Nustebino bagažinė. Kai baigdami kelionę susiradome bagažo saugojimo patalpą, darbuotojas pasakė - padėkit čia. Nei prašė pinigų, nei davė kvitą - suprask, vis tiek saloje niekas nevagia...

Gražu žiūrėti, kaip autobusų vairuotojai važiuoja kalnų keliais ir siauromis gatvelėmis

Green Bus autobusas Agios Gordios / Άγιος Γόρδιος miestelyje išleidžia keleivius neprivažiavęs stotelės


Autobusų stotelė Sinarades / Σιναράδες miestelyje


Tvarkaraštis yra dviem kalbomis

[Al1]

Berlyno centrinė autobusų stotis (ZOB). Stotis yra buvusiame Vakarų Berlyne netoli TV bokšto, ji pastatyta 1966 m. ir buvo skirta aptarnauti tolimojo susisiekimo autobusus. Iki Vokietijos susivienijimo stotis aptarnavo autobusus, važiavusius į Vakarų Vokietijos miestus. Po Vokietijos susivienijimo ji tapo centrine Berlyno autobusų stotimi ir toliau aptarnauja tik tolimąjį susisiekimą.

Pasiekiamumas miesto VT. Pro stotį pravažiuoja kelių maršrutų miesto autobusai, įskaitant dažnai kursuojančius su M raide priekyje. Viena stotelė yra arti, bet jos pavadinimas neatspindi to, kad šalia yra autobusų stotis. Priešingos krypties stotelė randasi už maždaug 200 metrų nuo AS. Metro ar S-Bahnu. Abiem atvejais atstumas iki stočių apie 300 metrų, bet metro stotis randasi šiauriau, o S-Bahno - į rytus nuo AS.

Stotis priklauso miesto VT įmonei BVG. Nuo pat pastatymo stotis tikriausiai nebuvo kapitališkai remontuota, todėl 2017 m. prasidėjo jos remontas, tačiau jis tęsiasi gan ilgai. Stotyje buvau pernai, tai vyko tik stoties aikštės ir peronų perstatymas. Iki rekonstrukcijos stoties peronai buvo išdėstyti palei aikštės perimetrą, o taip pats centre aikštės buvo didelis dengtas paviljonas, su išilgai einančiais pravažiavimais, kuriuose stodavo autobusai.

Rekonstruojant peronus, centre bus pastatytos dvi eilės naujų paviljonų su peronais, bet pravažiavimų bus daug ir jie bus iš šono įstrižai, todėl viename pravažiavime stos tik po 1 autobusą, t.y. bus atskiri peronai su savo stogeliu. Vis tiek bus gan tipiška nesaugi Vakarų Europoje pasitaikanti autobusų stočių koncepcija - keleivių ir autobusų srautai nebus atskirti, keleiviai dažnai kirs važiuojamąją dalį.

Stoties pastatas vienaukštis, iš betono ir stiklo su aliuminio langų rėmais, originalūs 60-ieji... Stotyje yra kasos, bet jos neveikia. Flixbus ar kai kurie kiti vežėjai turi kasas konteineriuose ar kioskuose. Yra bagažo saugojimo automatai, parduotuvėlė stoties viduje, tualetas rūsyje ir jis gan anksti vakare užsidaro...
Tvarkaraščiai stotyje plakatiniai, taip pat yra LED taškinė išvykimų lenta, peronuose yra LED tekstiniai ekranai.

Pagrindinis vežėjas, stojantis stityje - Flixbus. Vokietijoje dar veža čekų RegioJet. Visi kiti vežėjai - tarptautiniai ir iš kitų šalių, išskyrus Eurolines iš Vokietijos, bet jie veža (2019 m. vasarai) tik vos keliais maršrutais.

Bendras AS vaizdas nuo šiaurinės pusės. Čia jau nauji peronai.



Vaizdas kairėn.



Vaizdas dešinėn. Yra peronai ir palei aikštės perimetrą. Bet jie tikriausiai laikini, kol vyksta rekonstrukcija. O gal ir ne.



Tolumoje vienaaukštis pastatas su stoglangiais - autobusų stoties.



Dar perinai nebuvo baigti statyti arčiau stoties pastato.



Iš viso bus virš 30 peronų.



Vaizdas nuo stoties pastato pusės.



Įvažiavimas į stotį. Stovi uždarytas RegioJet bilietų kioskas. Dieną jis veikė, o kai fotografavau, jau nebeveikė.



FlixBus kasos konteineriuose po senu perono stogu.



Vaizdas AS pastato link.



Stoties vidaus interjeras. Neveikiančios kasos.



Vaizdas nuo kasų pusės. Čia visa stotis. Dar maždaug tokio pat dydžio plotas yra dešiniau už kadro.

[Al1]

Frankfurtas prie Maino.
Autobusų stoties mieste nebuvo. 2019 m. atidaryta autobusų stotis, esanti prie centrinės geležinkelio stoties, už maždaug 80 m. nuo pietinio sparno. Iki to laiko tolimojo susisiekimo autobusai stodavo gatvėje prie geležinkelio stoties pietinio sparno.

Štai čia. Pastatas - geležinkelio stotis. Čia iki naujos AS stoties atidarymo stodavo tarpmiestiniai autobusai.



O gretimame kvartale, už 80 m. buvo įrengta autobusų stotis. Iš viso yra 14 peronų. 10 stojant kampu į šaligatvį ir 4 - lygiaigrečiai šaligatviui (kairėje pusėje). Pati stotis tai tik aikštė. Jokių stoties patalpų NĖRA. Keleiviai turi laukti lauke, kur net normalių suoliukų beveik nėra.



Stoties dispečerinė ir kasa randasi šiuose konteineriuose. Artimiausias tualetas geležinkelio stotyje.
Ties kuriuo peronu sustos reikiamas autobusas - neaišku. Reikia klausti dispečerinėje. Tvarkaraščiai yra iškabinti prie konteinerių.



Įvažiavimas į stoties teritoriją pro šlagbaumą, ties kuriuo renkamas mokestis iš autobusų vairuotojų. Sindbado vairuotojas duoda grynaisiais.



Stoties planas. Stotis priklauso (o gal tik eksloatuojama) Flixbus.



Gretimuose pastatuose yra bilietų agentūros į Lenkiją.



Ir Rumuniją.



Į Rumuniją važiuoja štai toks mikrobas. Kiek ten vietų? 10 ar 12?

[Silber418]

Puiki tema, turinti potencialo tapti įdomia diskusija. Prisidėsiu su keliais pavyzdžiais iš Skandinavijos.

Stokholmas. Stoties pavadinimas "Cityterminalen". Kaip pavadinimas sufleruoja, tai pagrindinė autotransportui skirta stotis, kurioje keleiviai aptarnaujami terminalo principu - autobusui atvykus prie platformos atidaromi stikliniai vartai. Stotyje yra 20 (1 iki 19 ir B) platformų bei keli paviljonai prieišngoje pusėje, tualetai, informacijos bei klientų aptarnavimo centras, bilietų kasos ir automtaia, bankomatai, mobiliųjų įrenginių krovimo stotelės, parduotuvės, spaudos kioskas, kavinės ir grožio salonas. Stoties funkcijai atlikti skirti keli aukštai pasaulio prekybos centro ("World Trade Center") pastate su atskirtomis erdvėmis. Stoties įrengta 1989 metais, o interjeras buvo renovuotas 2006 m. "Cityterminalen" yra Stokholmo Norrmalm rajone bei sujungta su Centrinė geležinkelio stotimi tuneliu. Pastatas yra netoli miesto centro, priešais kairįjį geležinkelio stoties sparną (galimas įėjimas iš lauko) per gatvę. Šalia yra viešbučiai ir biurų pastatai bei pravažiuojamųjų kelių infrastruktūra. Įgyvendinus geležinkelio stoties pertvarkymo projektą, aplinka turėtų tapti labiau patrauklia ir gyvibinga. Šalia yra miesto autobusų, tramvajaus (Spårväg City linija) ir T-centralen metro stotelės. Stotyje aptarnaujama dauguma tarpmiestinių, oro uostų (Arlanda, Bromma, Skavsta) ekspresų, regioninių ir keli miesto maršrutų keleivių. Siekiant mažesnio apkrovimo ir lankstumo centre, kai kurie maršrutai paskirstyti į kitas vietas mieste. Pavyzdžiui, reisai regioniais maršrutais į Norrtälje vyksta nuo Stockholms Östra (Stokholmo rytinė stotis) stoties, į Trosa - iš Liljeholmen.

Pastatas

Šaltinis

Interjeras

Šaltinis


Aplinka

Šaltinis


Šaltinis

[Silber418]

Dar vienas pavyzdys iš Švedijos.

Geteborgas. Stoties pavadinimas "Nils Ericson Terminal". Kaip ir anksčiau aprašytoje Stokholmo "Cityterminalen", šioje stotyje keleiviai aptarnaujami terminalo principu. Tai pagrindinė miesto autotransportui stotis, skirta aptarnauti tarptautinių, tarpmiestinių, daugumą regioninių, oro uosto (Landvetter) ekspreso ir kelių miesto maršrutų keleivius. Aštuoniolika platformų (21-38) yra po pastato stogu, o 11 kitų (39 iki 49) yra paviljonai atokiau. Pastete yra informacijos bei klientų aptarnavimo centrai, bilietų kasos ir automatai, bankomatai, mobiliųjų įrenginių krovimo stotelės, parduotuvės, spaudos kioskas, paslaugų centrai. Pastatas baigtas statyti 1995 metais, o projekto architektas Niels Torp iš Norvegijos (projektavo ir Oslo oro uostą). Stotis pavadintas Švedijos išradėjų ir mechanikų brolių Nils ir John Ericson garbei. Pastatas yra miesto centre, dalinai integruotas su Centrinės geležinkelio stoties (Centralstationen) pastatu. Šalia yra daug viešbučių, lankytinų objektų bei vienas didžiausių Skandinavijos prkeybos centrų "Nordstan". Aplinka ženkliai pasikeis įgyvedninus projektą "RegionCity". "Nils Ericson Terminalen" skirti apdovanojimai Kasper Salin Prize 1996, European Award for steelstructures 1997 ir Stoneprize 1997.

Šaltinis

Šaltinis


Šaltinis

Šaltinis

Šaltinis
Peronai
Šaltinis

Paviljonas

Šaltinis

[Al1]

Ženevos (Šveicarija) autobusų stotis.
Autobusų stotis yra ne šalia geležinkelio stoties, bet netoli jos. Atstumas apie 450 metrų. Galima važiuoti ir miesto VT. Iš geležinkelio stoties galima važiuoti kelių maršrutų troleibusais ar autobusais vieną stotelę. Paskui paėjėti vieną kvartalą, apie 170 metrų. Iš autobusų stoties pasiekti geležinkelio stotį galima geriau - tik miesto autobusų stotelė randasi arčiau stoties, už 30 metrų. Abiem atvejais VT kursuoja tankiai.

Stotis pastatyta (bent jau pastatas) kokiais 60-aisiais, gal 70-ųjų pradžioje. Visiškai minimalistinis - tik nedidelė laukimo salė ir tarnybinė patalpa su kasa. Normalaus tualeto nėra. Stoties aikštės gale stovi plastikinės būdelės...

AS pastatas.



Stotis iš galo. Štotis randasi šalia anglikonų bažnyčios. Stoties aikštė asfaltuota, jokių peronų nėra. Tik linijos pabraižytos. Nėra nei krypčių aikštelių. Kur laisva, ten ir stoja autobusai. Bet šiokia tokia tvarka yra. Dešinėje autobusai atsistovi. Taip pat AS aikštėje už mokestį gali būti parkuojami turistiniai ar kiti autobusai.
Kairėje pusėje išvykimo ir atvykimo "aikštelės". Arčiau stoties pastato stoja vietinių maršrutų (regioniniai į Prancūziją) ir reguliarių turistinių maršrutų (pavyzdžiui, vežantys į Šamoni, Monblaną) autobusai. Kažkur ties viduriu kairėje stoja tarptautiniai, kurie čia sudaro apie 95 proc. reisų...




Bendras stoties vaizdas. Tualetai - raudonos būdelės kairėje.



Vaizdas iš šono.

[Al1]

Lozana, Šveicarija.
Autobusų stoties mieste nėra. Autobusai stoja "autobusų stotyje", kuri yra buvusiame galiniame 1-ojo troleibusų maršruto žiede prie velodromo. Žodis "velodromas" čia esminis, nes tvarkaraščiuose jis minimas po miesto pavadinimo kaip sustojimo punktas.

Kokia infrastruktūra? Geras viešas tualetas su vandeniu, o ne plastikinės būdelės kaip Ženevoje. Bet jis tikriausiai likęs nuo troleibusų žiedo. Ir viskas. Jei lietus, laukti galima tualete ar miesto VT stotelės paviljone prie gatvės. Tualetas už tų medžių ir krūmų nuotraukoje.



Tvarkaraščiai iškabinti ant troleibusų KT stulpo. Kai kurie tikriausiai jau negaliojantys, ypač į Rytų Europą...





Flixbus Šveicarijos vidinių maršrutų schema. Tarptautiniai atskirai. Ir jų "stotyje" nebuvo visai...



Lenkų Sindbado tvarkaraštis. Galiojantis.



Reisai į Rumuniją. Galiojantis ar ne - neaišku.



Galiojantis dar vienas lenkų tvarkaraštis.





Serbų maršrutinis autobusas. Mikrobas ir autobusas už jo ne maršrutiniai, o turistiniai.



Maršruto lentelė.



Tokia "stotis".

[Taj Mahal]

Amsterdame patogiai padaryta. Autobusų stotis perkelta ir sujungta su traukinių stotimi. Kadangi aplink traukinių stotį nebuvo pakankamai laisvos vietos, autobusų stotis "prilipdyta" galinėje pusėje, kaip antras aukštas. Po apačia paliekant gatves ir t.t.

[Al1]

Tai čia pas juos ir keltų ar laivų uostas.

[Taj Mahal]

Tai čia pas juos ir keltų ar laivų uostas.

Ten tik miestiniai keltai per IJ, tą upę (įlanką?) kuri atkerta šiaurinę Amsterdamo dalį.

[Al1]

Bernas - Šveicarijos sostinė. Autobusų "stotis" yra Noifilde, šiaurinėje miesto dalyje, šalia vienos iš automagistralių, praeinančių pro Berną.

Autobusų "stotis" įrengta parkinge, skirtame autobusų (o gal anksčiau ir sunkvežimių) parkavimui.
Autobusai "stotyje". Abu Eurobus autobusai registruoti Šveicarijoje ir dirba Flixbusui.



Iš tos pačios vietos, kur ir aukščiau esanti nuotrauka. Vaizdas atgal. "Stoties" pastatai...



Vaizdas iš arčiau. Čia kažkoks parkavimo apmokėjimo kioskas. Bet jis nedirbo. Galbūt, kad buvo maždaug apie 12 val.



Šalia autobusų mokamas parkingas. Tolumoje už gatvės P+R parkingas.



Maršruto į Čekiją reklama.



Įrodymas, kad Eurobus dirba Flixbusui.



"Stoties" vaizdas išvykus autobusams. "Stoties" pastatai. Nei vienas nedirbo. Ant jų sienų iškabinti tvarkaraščiai.



Flixbus vidiniai Švecarijos maršrutai.



Eurolines tvarkaraščiai. Galima nuvykti ir į Lietuvą su persėdimais.





Eurolines maršrutai į Kroatiją.



Kainos Expressbus vežėjo.



Tualetai.



Autobusai išvyksta iš "stoties". Laisvą automobilių patekimą į stotį riboja šlagbaumas.



Bendras "stoties" vaizdas iš pietinės pusės. Tunelyje gatvė. Už mano nugaros Noifildo P+R ir 11 maršruto troleibusų žiedas. Juo tiesiai galima pasiekti geležinkelio stotį. Taip pat stotį galima pasiekti Postbuso autobusais, kurie kaip ir priemiestiniai (artimo priemiesčio mūsų lietuvišku požiūriu), bet mieste jie veža dviem koridoriais. Kursuoja tankiai ir integruoti į bendro bilieto sistemą. Postbuso autobusai turi savo centrinę stotį virš geležinkelio stoties. Apie ją kitame reportaže.

[Al1]

Berno Postauto (Postbus - prancūziškai, o vokiškai kalbančiuose regionuose Postauto) autobusų stotis. Centrinė Berno geležinkelio stotis yra perdengta ir virš jos yra ši autobusų stotis, parkingas ir kt.

Bendras vaizdas. Pagrindiniai peronai yra dengti.



Stoties pastatas su nedidele laukimo sale, kasa, parduotuvėle. Ten pat ir eskalatorius žemyn į geležinkelio stotį. Tualetai geležinkelio stotyje. Beje, tolerantiški - be skirstymo į vyrų ir moterų...



Kiek bendresnis vaizdas. Kairėje vartai - autobusų plovykla. Dešinėje ne po stogu yra kelios įlaipinimo aikštelės - viena, Nr. 8 net matosi tolumoje.



Vaizdas iš kitos pusės. Autobusai stovi peronuose keleivių įlaipinimui.



Kiek dešiniau autobusai ir stovi.





Maršrutai regioniniai. Miesto teritorijoje keleiviai vežami kaip įprastais miesto autobusais. Mieste yra du koridoriais, kuriais juda visi Postbuso autobusai. Kadangi maršrutų daug ir jie važiuoja pakankamai tankiai, tai tuose koridoriuose Postbuso autobusų judėjimas dažnas. Tomis gatvėmis praktiškai nėra miesto autobusų maršrutų trasų.
Kituose miestuose yra ir Postbuso autobusų stočių su tarpmiestiniu eismu. Tuose regionuose, kur geležinkelio tinklas retas, kursuoja Postbuso tarpmiestiniai autobusai. Patys autobusai, aišku, ne miesto ar priemiesčio tipo, o pilnaverčiai minkštieji.

[Vilnietizz]

Šveicarijoje iš tiesų liūdna situacija su autobusu stotimis. Didelės, patogios ir šiuolaikiškos autobusų stoties nėra nei viename mieste. Ciūriche, kuriame teko būti, taip pat nėra autobusų stoties, vietoje jos - tiesiog turistinių autobusų stovėjimo aikštelė su pora suoliukų, keliomis būdelėmis-bilietų kasomis ir biotualetais.

Matyt, tai susiję su tuo, kad Šveicarijoje nėra ir niekada nebuvo gerai išvystyto tarpmiestinio susisiekimo autobusais tinklo. Tarpmiestinį susisiekimą didžiąja dalimi užtikrina geležinkelio transportas, ir autobusai su traukiniais nelabai konkuruoja (kas ten žino, gal jiems įstatymiškai draudžiama konkuruoti, kaip anksčiau buvo Vokietijoje).
Atėjus Flixbusui, šiek tiek padaugėjo tarpmiestinių maršrutų (nors tikrų tarpmiestinių nedaug, daugiau tai Šveicariją pravažiuojantys tarptautiniai autobusai). Na, bet Flixbusas pats stočių nestąto